Civilinė byla Nr. e2A-1686-794/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03544-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20
(S)
|
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Farmlyga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-69-892/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Property Development&Investment” ieškinį atsakovei UAB „Farmlyga“ dėl servituto nustatymo ir atsakovės UAB „Farmlyga“ priešieškinį UAB „Property Development&Investment”, antstoliui Rimantui Vižainiškiui dėl kadastrinių matavimų bylos, išieškojimo akto pripažinimo neteisėtais, teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ “Registrų centras”, G. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypo dalies servitutą pagal siūlomą servituto planą. Nurodė, kad atsakovei UAB „Farmlyga” nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra įrengtos fotovoltinės elektrinės: fotovoltinė saulės elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), fotovoltinė saulės elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), fotovoltinė saulės elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), fotovoltinė saulės elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), fotovoltinė saulės elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Fotovoltinė elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Property Development & Investment“. Siekiant nusistatyti servitutą žemės sklype tarp bendraturčių taikiai, 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl servituto žemės sklype nustatymo pagal siūlomo nustatyti servituto planą paruoštą UAB „Ginteka“ matininko R. M.. Atsakovė į raštą neatsakė, nepasiūlė kitokios servituto nustatymo tvarkos, susisiekti su atsakove ieškovė galimybės neturi.
2. Atsakovė UAB „Farmlyga“ su ieškiniu nesutiko. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtais inžinerinio statinio – fotovoltinės saulės elektrinės įregistravimo pagrindu nurodytus dokumentus: 2013 m. vasario 12 d. UAB „ATI Group“ surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr.5 bei 2013 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; 2) panaikinti inžinerinio statinio - fotovoltinės saulės elektrinės, kurią sudaro fotovoltiniai moduliai s5-1 - 39 vnt.; 35-2 - 63 vnt.; 55-3 - 24 vnt.,, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Rimanto Vižainiškio surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-19-128-7295; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė UAB „Farmlyga“ nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Sklype be kitų statinių yra registruota Fotovoltinė saulės elektrinė kurią sudaro fotovoltiniai moduliai s5-1 - 39 vnt.; 35-2 - 63 vnt.; 55-3 - 24 vnt. (toliau - Fotovoltinė saulės elektrinė), įregistravimo pagrindas – 2013 m. vasario 12 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 5 ir 2013 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Ieškovė 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Rimanto Vižainiškio surašytu turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-19-128-7295 įgijo nuosavybės teisę į Fotovoltinę saulės elektrinę. Atsakovė gavo ieškovės prašymą susitarti dėl servituto pagal pridėtą planą. Atsakydama į gautą ieškovės laišką, paprašė pateikti Turto perdavimo aktą ir Identifikacinius/serijinius įrangos numerius, kad būtų galima identifikuoti nurodytą saulės elektrinę, taip pat sutartį su elektros tinklų tiekėju, kadangi visos saulės elektrinės turi prijungimo prie elektros tinklų sutartis, kuriose yra ribų aktai ir pajungimo prie skaitliukų aktai. Ieškovė atsakyme nurodė, kad informaciją apie jos elektrinės vietą nustato nekilnojamo turto koordinatės. Atsakovė kreipėsi į matininkus UAB „Tiksli riba“ ir antstolį V. Milevičių, kad būtų nustatyta tiksli ieškovės žemės sklype esančios Fotovoltinės saulės elektrinės vieta, VĮ Registrų centre registruotomis koordinatėmis. Atsakovė, atlikusi savo žemės sklype saulės elektrinių identifikaciją, nenustatė ieškovės Fotovoltinės saulės elektrinės buvimo fakto pagal atsakovės nurodytus identifikacinius požymius: VĮ Registrų centre registruotą Fotovoltinė saulės elektrinė adresą (duomenys neskelbtini) ir šio objekto kadastro duomenis - koordinates. Matininkai, pateikė planą su ieškovės Fotovoltinės elektrinės koordinatėmis, iš kurių paaiškėjo, kad ieškovės Fotovoltinės elektrinės koordinatės nurodomos ir servituto reikalaujama toje sklypo dalyje ir tomis koordinatėmis, kur yra atsakovės fotovoltinė saulės elektrinė, įvardinta kaip B., o aprašomoje dalyje M. B. saulės elektrinė. Ta aplinkybė, kad atsakovės nurodytose jos elektrinės koordinatėse yra veikianti ieškovei priklausanti M. B. saulės elektrinė, patvirtina ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2012 m. gruodžio 3 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje Nr.12ĮP2-28789, nurodyta, kad M. B., Fotovoltinė saulės elektrinė (duomenys neskelbtini) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuota ir išbandyta Elektrinės saulės fotovoltinė elektrinė P=27,965 kW. M. B. saulės elektrinės leidimas gaminti elektros energiją 2014 m. kovo 18 d. Nr.LG2378, išduotas atsakovei 2010 m. liepos 28 d. leidimo plėsti elektros energijos pajėgumą Nr. LP-0403, 2013 m. sausio 30 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-0691 pagrindu. Šios aplinkybės patvirtina 2013 m. vasario 12 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 5 ir VĮ Registrų centras 2013 m. sausio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys yra neteisingi, kadangi šioje sklypo dalyje nurodytose koordinatėse nuo 2012 m. gruodžio 3 d. buvo sumontuota ir veikianti atsakovės saulės fotovoltinė elektrinė ir yra akivaizdu, kad tuo pačiu adresu ir toje pačioje, tomis pačiomis koordinatėmis, negali veikti dvi fotovoltinės saulės elektrinės.
4. Atsakovės teigimu, ieškovės fotovoltinės saulės elektrinės registracijos duomenų neatitikimas galėjo būti nustatytas anksčiau, jeigu antstolis ar ieškovė varžytinių procedūros metu būtų atvykę apžiūrėti ir identifikuoti fotovoltinę saulės elektrinę. Kadangi į atsakovę niekas nesikreipė dėl apžiūros ar identifikavimo teigtina, kad jos vertinimas ir perdavimas vyko jo neapžiūrėjus. Fotovoltinė saulės elektrinės įregistravimo pagrindas yra 2013 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2013 m. vasario 12 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr.5. Kadangi 2013 m. vasario 12 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 5 nebuvo teikta tvirtinti bei registruoti, todėl joje nurodytų duomenų teisingumo niekas netikrino. Todėl pripažinus, kad minėta deklaracija yra neteisinga, teigtina, kad nurodytos deklaracijos pagrindu buvo teisiškai įregistruotas realiai neegzistuojantis daiktas - fotovoltinė saulės elektrinė. Atsakovė siekė paneigti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. siekė įrodyti, kad viešajame registre įrašyti duomenys dėl fotovoltinės saulės elektrinės yra neteisingi, nes teisiškai įregistruotas realiai neegzistuojantis daiktas, kuris negali būti nekilnojamojo turto objektas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovės nurodytais jos elektrinės kadastriniais duomenimis yra registruota ir veikianti ieškovei priklausanti saulės elektrinė konstatuotina, kad 2013 m. vasario 12 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 5 nurodyti duomenys apie tai, kad statybos adresas yra (duomenys neskelbtini) yra neteisingi, taip pat neteisingi yra 2013 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenys apie šio statinio sudėtinių dalių koordinates: a) fotovoltiniai moduliai pažymėjimas plane s5-1, kiekis 39 koordinatė X 6048890, koordinatė Y 596943; b) fotovoltiniai moduliai pažymėjimas plane s5-2, kiekis 63 koordinatė X 6048879, koordinatė Y 596947; c) fotovoltiniai moduliai pažymėjimas plane s5-3, kiekis 24 koordinatė X 6048868, koordinatė Y 596954. Pripažinus, kad nurodyti duomenys šiuose dokumentuose yra klaidingi konstatuotina, kad fotovoltinė saulės elektrinė į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti neteisėtų dokumentų pagrindu, pažeidžiant nekilnojamo daikto įregistravimui nustatytus reikalavimus. Ieškovė fotovoltinę saulės elektrinę įsigijo 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Rimanto Vižainiškio surašyto turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-19-128-7295 pagrindu. Ieškovei buvo perduota teisiškai įregistruotas, bet realiai neegzistuojantis daiktas - fotovoltinė saulės elektrinė, todėl 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Rimanto Vižainiškio surašyto turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-19-128-7295 pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Pripažinus sandorius niekiniais dėl fiktyvaus nuosavybės teisės objekto perleidimo restitucija netaikytina. Nustačius, kad UAB „ATI Group“ 2013 m. vasario 12 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr.5 yra neteisėta, konstatuotina, kad fotovoltinė saulės elektrinė nebuvo sukurta, todėl ir jos teisinė registracija yra neteisėta.
5. Ieškovė UAB „Property Development&Investment” su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Rimanto Vižainiškio surašytu turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-19-128-7295 iš BUAB „ATI Group“, įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – fotovoltinę saulės elektrinę, kurią sudaro fotovoltiniai moduliai s5-1 - 39 vnt.; s5-2 - 63 vnt.; s5-3 - 24 vnt., esantį adresu (duomenys neskelbtini). Siekdama valdyti ir naudoti elektrinę pagal paskirtį - naudodama elektrinę, gaminti elektros energiją bei gauti pajamas už pagamintą elektros energiją iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2019 m. balandžio 19 d. ieškovė pateikė prašymą Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) pakeisti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. 2019 m. gegužės 21 d. ieškovė gavo VEI atsakymą Nr. 2R-1516, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2014 m. sausio 30 d. išdavė leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-2347, kuriuo UAB „Baltijos Stiliks“ suteikta teisė vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, eksploatuojant Elektrinę. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija išduodama šį leidimą gaminti elektros energiją nustatė, kad UAB „Baltijos Stiliks“ elektrinę valdo 2013 m. rugsėjo 9 d. panaudos sutarties, sudarytos su ankstesne Elektrinės savininke UAB „ATI Group“, pagrindu. Panaudos sutartis buvo sudaryta 25 metų terminui. Vadovaujantis VEI atsakyme minima 2013 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartimi, sudaryta tarp BUAB „ATI Group“ ir UAB „Baltijos Stiliks“, (panaudos gavėjo) panaudos sutartis kartu buvo ir Elektrinės priėmimo - perdavimo aktas. Iš Deklaracijos aiškiai matyti, kad Elektrinę (s5) sudaro šie fotovoltiniai moduliai: s5-1 - 39 vnt., s5-2 - 63 vnt., s5-3 - 24 vnt. (atitinka ir 2013 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei NTR išrašo duomenis). VĮ Registrų centre, be kitų kadastro duomenų, yra įregistruotos ir elektrinę sudarančių fotovoltinių saulės modulių koordinatės: s5-1: koordinatė X: 6048890, koordinatė Y: 596943; s5-2: koordinatė X: 6048879, koordinatė Y: 596947; s5-3: koordinatė X: 6048868, koordinatė Y: 596954. Akivaizdu, kad įregistruotomis koordinatėmis yra pastatyta ir veikianti elektrinė, kurios visi kadastro duomenys atitinka NTR įregistruotus duomenis. Be kita ko, ieškovės elektrinę sudarantys fotovoltiniai moduliai yra aiškiai pavaizduoti VĮ Registrų centre įregistruotame statinių išdėstymo plane, sudarytame pagal UAB „Brantas“ 2011 m. vasario 17 d. sudarytą žemės sklypo planą ir 2013 m. sausio 14 d. kadastrinių matavimų duomenis. Vadovaujantis aptariamu planu ir kitais VĮ Registrų centre registruotais dokumentais, galima lengvai identifikuoti ir kitas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančias, atsakovei priklausančias NTR registruotas fotovoltines saulės elektrines. UAB „Baltijos Stiliks“ turi galiojanti leidimą gaminti elektros energiją (išduotas 2014 m. sausio 30 d. , leidimo Nr. LG-2347), todėl nuo šio leidimo gavimo dienos iki šiol naudoja Saulės elektrinę ir gauna pajamas už pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją. Tarp Bendrovės (buvusi AB LESTO) ir UAB „Baltijos Stiliks“ 2013 m. birželio 21 d. buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 128857-51112/239923, sutarties sudarymo pagrindas - UAB „Baltijos Stiliks“ išduotos prijungimo sąlygos Nr. 41170-13-0856 kaip naujam gamintojui (objekto Nr. 17202319, saulės elektrinė adresu (duomenys neskelbtini)). Į minimą sutartį buvo įtrauktas antras objektas Nr. 17202317 (pagrindas - UAB „Baltijos Stiliks“ išduotas leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG-2347 Saulės elektrinėje). UAB „Baltijos Stiliks“ pagal šią sutartį atsiskaito tik už suvartotą elektros energiją, o pagal 2014 m. vasario 6 d. Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį Nr. 12400/240157 gauna pajamas už pagamintą elektros energiją. Atsakovės priešieškinio teiginiai nepatvirtina atsakovės priešieškinyje daromos išvados, kad kadastro duomenys neteisingi ir toje vietoje, kur ieškovė nurodo esant jos elektrinę yra atsakovės elektrinė. Atsakovės nurodyti argumentai, įvertinus juos drauge su ieškovės pateiktais duomenimis, tik patvirtina, kad atsakovei priklausančios „B.“ saulės elektrinės nėra ir negali būti toje pačioje vietoje, kurioje yra ieškovės elektrinė, tinkamai įregistruota NTR. Nė viename atsakovės priešieškinyje nurodytame oficialiame rašytiniame įrodyme nėra nurodytos atsakovei priklausančios „B.“ saulės elektrinės koordinatės – 2012 m. gruodžio 3 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje Nr.12ĮP2-28789 nurodytas tik žemės sklypo kadastrinis numeris, leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-2378 tik abstrakčiai nurodyta: „Teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reguliuojama veikla: (duomenys neskelbtini)“ Atsakovės pateiktos saulės elektrinių parko schemos, planai ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atspindi tik niekuo nepagrįstą atsakovės įsivaizdavimą, nuomonę, kurią paneigia oficialūs rašytiniai įrodymai. Ieškovės elektrinė NTR buvo registruota 2013 m., t. y., dar iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą, todėl neaišku, kodėl atsakovė ieškovės elektrinės egzistavimą ėmė neigti pareikšdama priešieškinį tik 2022 m., t. y. praėjus beveik 8 metams po žemės sklypo įsigijimo. Ieškovei priklausanti elektrinė yra realiai pastatyta, egzistuojanti, tinkamai užfiksuoti elektrinės kadastro duomenys, elektrinė pagrįstai ir tinkamai kaip nekilnojamasis daiktas įregistruota Nekilnojamojo turto registre bei tinkamai įregistruota buvusio ir esamo elektrinės savininkų nuosavybės teisė į elektrinę. Buvęs savininkas gavo leidimą gaminti elektrinėje elektros energiją, elektrinės valdymą panaudos sutartimi perleido kitam asmeniui - UAB „Baltijos Stiliks“ - ir šiuo pagrindu UAB „Baltijos Stiliks“ gavo leidimą gaminti elektrinėje elektros energiją savo vardu ir tą daro iki šios dienos. Tad atsakovės argumentai, kad NTR įregistruota elektrinė neegzistuoja, o jos vietoje stovi kita, neregistruota elektrinė, kurios duomenys (fotovoltinių modulių skaičius, galia) skiriasi nuo elektrinės, yra nepagrįsti.
6. Atsakovė pagal priešieškinį BUAB „ATI Group" su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jai nuosavybės teise iki 2019 m. balandžio 9 d. priklausė inžinerinis statinys - fotovoltinė saulės elektrinė, kurią sudaro fotovoltiniai moduliai s5-1 - 39 vnt.; s5-2 - 63 vnt.; s5-3 - 24 vnt., esanti adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 28 d. UAB „ATI Group“ iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos gavo leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-1419. 2013 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartimi, sudaryta tarp BUAB „ATI Group" ir UAB „Baltijos Stiliks", elektrinė buvo perduota naudotis UAB „Baltijos Stiliks" naudai. 2012 m. lapkričio 23 d. leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-4048 ir 2013 m. kovo 28 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1419 pagrindu, UAB „Baltijos Stiliks" buvo išduotas 2014 m. sausio 30 d. leidimas Nr. LG-2347, kuriuo UAB „Baltijos Stiliks" suteikta teisė Elektrinėje gaminti elektros energiją. 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Rimanto Vižainiškio surašytu turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-19-128-7295 elektrinė buvo perleista ieškovei. BUAB „ATI Group" įsitikinimu, nėra pagrindo abejoti, jog ginčo elektrinė yra ne bet kokia kita, neva registre neįregistruota, o kadaise BUAB „ATI Group" priklausiusi fotovoltinių saulės modulių elektrinė, kurią iš jos 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Rimanto Vižainiškio surašytu turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-19-128-7295 yra įsigijusi ieškovė. BUAB „ATI Group", susipažinusi su visų atsakovės pagal priešieškinį pateiktais atsiliepimais, laikosi pozicijos, jog juose išdėstyti argumentai akivaizdžiai įrodo ir patvirtina faktą, jog ginčo elektrinė, kurios įregistravimo pagrindu nurodytus dokumentus UAB „Farmlyga" ginčija, yra tinkamai VĮ „Registrų centre" įregistruota elektrinė, kadaise priklausiusi atsakovei BUAB „ATI Group" ir šiuo metu priklausanti ieškovei UAB „Property Development & Investment".
7. Antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepime nurodė, kad inžinerinis statinys - Fotovoltinė saulės elektrinė, kurią sudaro Fotovoltiniai moduliai s5-1 - 39 vnt.; s5-2 - 63 vnt.; s5-3 - 24 vnt., žymėjimas plane: s5, registruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. elektrinės statytojas ir pirmasis savininkas - UAB „ATI Group“. Siekdamas statyti elektrinę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrinės statytojas UAB „ATI Group“ 2012 m. gegužės 7 d. su tuometine žemės sklypo savininke E. B. sudarė panaudos sutartį dėl 1/5 žemės sklypo panaudos. 2012 m. kovo 28 d. UAB „ATI Group“ iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos gavo leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-1419, suteikiantį teisę gaminti elektros energiją naudojant elektrinę. 2013 m. rugsėjo 2 d. UAB „ATI Group“ su UAB „Baltijos Stiliks“ sudarė panaudos sutartį, kuria perdavė elektrinę neatlygintinai valdyti ir naudotis UAB „Baltijos Stiliks“. Sudarius elektrinės panaudos sutartį, 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „ATI Group“ vadovas pateikė AB LESTO prašymą visus mokėjimus už Elektrinėje pagamintą elektrą vykdyti į UAB „Baltijos Stiliks“ atsiskaitomąją sąskaitą. 2012 m. sausio 30 d. UAB „Baltijos Stiliks“ iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos gavo leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-2347, suteikiantį teisę gaminti elektros energiją naudojant elektrinę. 2014 m. vasario 6 d. UAB „Baltijos Stiliks“ su AB LESTO sudarė Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį Nr. 12400/240157, kurioje nurodytas UAB „Baltijos Stiliks“ naudojamų elektrinių sąrašas. Vadovaujantis šiuo sąrašu, viena iš UAB „Baltijos Stiliks“ naudojamų elektrinių - ginčo elektrinė. 2018 m. spalio 24 d. patvarkymu dėl turto ekspertizės skyrimo Nr. S-18-128-17801 vykdomojoje byloje skirta ekspertizė nekilnojamojo turto - Elektrinės - rinkos vertei nustatyti. Gavęs Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. AGE18/51, antstolis paskelbė varžytynes Nr. 165952 dėl Fotovoltinės saulės elektrinės pardavimo už pradinę 8 560,00 Eur kainą. Varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui per nustatytą terminą nesumokėjus visos sumos už varžytynėse pirktą turtą - 33 200,00 Eur - varžytynes Nr. 165952 paskelbė neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojams neparduotą iš varžytynių turtą paimti už 33 200,00 Eur sumą, t. y. už kainą, kuria turtas buvo perkamas neįvykusiose varžytynėse. Išieškotojui UAB „Property Development & Investment“ sutikus paimti neparduotą iš varžytynių turtą už 33 200,00 Eur sumą, 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-19-128-7295. Šio akto pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota UAB „Property Development & Investment“ nuosavybės teisė į elektrinę. Aukščiau išvardintos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad elektrinė buvo realiai pastatyta, užfiksuoti elektrinės kadastro duomenys, elektrinė, kaip nekilnojamasis daiktas buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre bei įregistruota jos savininko nuosavybės teisė į elektrinę, gautas leidimas elektrinėje gaminti elektros energiją, elektrinė prijungta prie elektros tinklų ir pasirašyta sutartis dėl elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo su AB LESTO, už parduotą elektrinėje pagamintą elektros energiją jos naudotojai gavo pajamas, elektrinė buvo apžiūrėta turto vertintojo prieš skelbiant varžytynes ir galiausiai varžytynių procese įstatymų nustatyta tvarka, varžytynių laimėtojui nesumokėjus pasiūlytos kainos, už aukščiausią varžytynėse pasiūlytą kainą perduota išieškotojui (ieškovei). Atitinkamai UAB „Farmlyga“ teiginiai, neva elektrinės kadastro duomenys yra neteisingi ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota elektrinė apskritai neegzistuoja yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini.
8. VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad saulės elektrinės kadastro duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamo turto kadastrą UAB „Brantas“ matininkės parengtos statinio kadastro duomenų bylos bei kitų dokumentų pagrindu, kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Atsakovė, prašydama panaikinti fotovoltinės saulės elektrinės s5 teisinę registraciją prašo panaikinti kadastro tvarkytojo 2013 m. balandžio 4 d. priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu ir teritorinio registratoriaus 2019 m. balandžio 12 d. priimtą sprendimą, įformintą registro įrašais. Minėtiems sprendimams apskųsti yra nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jie skundžiami per vieną mėnesį centriniam registratoriui. 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties, pagal kurią atsakovė įgijo jai priklausančius daiktus, sudarymo metu atsakovei buvo žinomi duomenys, įregistruoti nekilnojamų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties 8.3.7 punkte buvo nurodyta, kad parduodamame žemės sklype yra kiti inžineriniai statiniai – fotovoltinė saulės elektrinė, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „ATI Group“, kurie nėra šios sutarties dalyku, o sutarties 8.4.8 punkte UAB „Farmlyga“ atstovas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog žemės sklype yra fotovoltinė saulės elektrinė s5, kuri priklauso UAB „ATI Group“. Todėl darytina išvada, kad atsakovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos bei praleido terminą apskųsti 2013 m. kovo 4 d. bei 2013 m. kovo 5 d. sprendimus. Tačiau teismui tenkinus pirmą ir trečią priešieškinio reikalavimus VĮ „ Registrų centras“ be atskiro įpareigojimo bet kurios iš šalies prašymu ir įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išregistruotų ginčijamų dokumentų pagrindu Nekilnojamo turto kadastre įregistruotą fotovoltinę saulės elektrinę s5 ir Nekilnojamo turto registre į ją įregistruotas ieškovės nuosavybės teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 14 d. planą, 1060 kv. m servitutą - teisę statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, naudotis 1060 kv. m. plotu, apibrėžtu taškais 13-2-3-4-19-18-17-16-15-14-13; priteisė iš atsakovės UAB „Farmlyga“ ieškovei UAB „Property Development & Investment“ 1 683,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė; priteisti iš atsakovės UAB „Farmlyga“ antstoliui Rimantui Vižainiškiui 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Farmlyga“ 5,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
10. Teismas nurodė, jog atsakovės atstovas teigė, kad V. Milevičiaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 13-21-1514 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad ieškovės nurodytos koordinatės sutampa su atsakovės saulės elektrinės, kuri pagal leidimą gaminti elektros energiją 2014 m. kovo 18 d. Nr. LG2378 įvardinta kaip M. B. saulės elektrinė. Tačiau teismas pažymėjo, kad tokio įrašo V. Milevičiaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 13-21-1514 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra, tik nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) saulės parko jėgainių schemoje ir atnaujintoje (duomenys neskelbtini) parko schemoje pateikiami keturi unikalūs numeriai, kurie sutampa su nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo grafomis – 2.2, 2.3. 2.4, 2.5.
11. Teismas nustatė, jog pagal atsakovės paraišką antstolis turėjo tik užfiksuoti saulės elektrinių skaičių ir koordinates, tačiau jis pagal pačios atsakovės, kitų asmenų pateiktus rašytinius įrodymus perrašė duomenis į protokolą. Todėl teismas vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina atsakovės nuosavybės teisę į ginčo objektą. Protokole nurodytas 2014 m. kovo 18 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG2378, kuriame įvardinta M. B. saulės elektrinė, tačiau minėtas duomuo, perrašytas iš atsakovės pateiktų antstoliui duomenų nesuteikia jokios reikšmingos informacijos apie nuosavybės teises į ginčo objektą.
12. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos įstatymo 2 straipsnio 1(1) punkto nuostatuose nurodoma, kad saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai. Vadinasi minėta nuostata nepaneigia ginčo inžinerinio statinio – fotovoltinės saulės elektrinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota nekilnojamo turto registre kaip nekilnojamas daiktas, statuso. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje sprendžiant dėl saulės elektrinės ir ją sudarančios įrangos teisinio statuso yra išaiškinta, kad saulės jėgaines sudaro ne tik ginčo įranga, bet ir kiti daiktai – pamatai, laikančiosios konstrukcijos, transformatorinių pastotės, kabeliai ir kt., kas neleidžia daryti išvados, jog saulės elektrinės ir ją sudaranti įranga (fotovoltiniai moduliai, inverteriai, laikikliai ir pan.) yra tapatūs daiktai, įranga (kilnojamieji daiktai) negali būti sutapatinami su nauju nekilnojamu daiktu – fotovoltines saulės elektrinėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-745-794/2018). Todėl sutiko su ieškovės atstovo argumentu, kad atsakovės teikti įrodymai dėl tam tikros įrangos įgijimo, jos sumontavimą ieškovės vardu registruotame nekilnojamame daikte, kaip ir duomenys dėl elektros tiekimo į elektrinę ar jos prijungimo prie tam tikrų skaitiklių, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisių į nekilnojamą daiktą. Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 7 d. E. B. su UAB „ATI Group“ sudarė panaudos sutartį, kuria perdavė panaudos gavėjui (UAB „ATI Group“) iki 2025 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai naudotis ir valdyti 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu pastatyti saulės šviesos elektrinę. Sutarties IV dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad sutartis nutraukiama, jeigu panaudos gavėjas per metus nuo sutarties pasirašymo dienos nepastato saulės šviesos jėgainės. Byloje yra 2013 m. vasario 12 d. UAB “ATI Group” vadovo pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Taigi, teismas nustatė, kad UAB „ATI Group“ tuometinė žemės sklypo savininkė suteikė teisę statyti elektrinę.
13. Nors atsakovė nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad UAB „ATI Group“ pastatė jai priklausančią saulės elektrinę, nuosavybės teisė grindžiama tik vienašaliu pareiškimu (deklaracija), kad kažkuri elektrinė priklauso ieškovei, tačiau, teismas vertino, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas suabejoti ginčijamojoje deklaracijoje nurodytų aplinkybių patikimumu.
14. Teismas nustatė, jog remiantis matininkės G. B. paaiškinimais nustatyta, kad kadastrinius matavimus užsakė žemės sklypo savininkė E. B. kartu su M. B. Tačiau tam, kad būtų įregistruotos nuosavybės teisės į statinius turėjo būti pateiktos daiktų kadastrinių matavimų bylos bei Deklaracijos apie statybos užbaigimą. Bylos duomenys patvirtina, kad inžinerinių statinių, statytojai buvo skirtingi asmenys – žemės sklypo savininkė E. B., Viešoji įstaiga „Švietimo ir mokymo centras“, UAB „ŽALIASIS KRAPAS“, UAB „Testudo“ bei UAB „ATI Group“. 2012 m. gegužės 7 d. E. B. su UAB „ATI Group“ sudarė panaudotos sutartį, kuria perdavė panaudos gavėjui (UAB „ATI Group“) iki 2025 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai naudotis ir valdyti 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu pastatyti saulės šviesos elektrinę. Sutarties IV dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad sutartis nutraukiama, jeigu panaudos gavėjas per metus nuo sutarties pasirašymo dienos nepastato saulės šviesos jėgainės. Taigi, žemės sklypo savininkė E. B. buvo suteikusi UAB „ATI Group“ teisę jai priklausančiame sklype pastatyti vieną saulės šviesos jėgainę. UAB „ATI Group“ su Kredito unija 2012 m. gegužės 24 d. sudarė kredito sutartį dėl 45 200,00 Eur paskolos suteikimo saulės elektrinių įrengimų finansavimui. Byloje yra 2013 m. vasario 12 d. UAB „ATI group” vadovo pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Panaudos sutartis 2014 m. gruodžio 12 d. buvo nutraukta, taigi, po inžinerinio statinio - fotovoltinės saulės elektrinės statybos bei nuosavybės teisių įregistravimo į ją. Teismas vertino, jog paminėtų duomenų visuma paneigia atsakovės argumentus, kad UAB „ATI Group“ negalėjo statyti statinio bei jo faktiškai nestatė.
15. Teismas nurodė, jog nuosavybės teisės į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. vardu buvo įregistruotos nuo 2013 m. vasario 12 d., į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Viešoji įstaiga Švietimo ir mokymo centras buvo įregistruotos nuo 2013 m. vasario 18 d., į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Žaliasis krapas“ vardu registruotos nuo 2013 m. vasario 18 d., į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Testudo“ vardu registruotos nuo 2013 m. vasario 18 d. ir tik į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos nuo 2013 m. kovo 5 d. UAB „ATI Group“ vardu. Taigi, teismas nurodė, jog kitiems subjektams turint nuosavybės teise ginčo statinį labiausiai manytina, kad teisės į jį būtų įregistruotos 2013 metų pradžioje, atlikus kadastrinius matavimus, tačiau tai padaryta nebuvo. VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo statinį buvo įregistruotos 2013 m. vasario 22 d. BUAB „ATI Group“ prašymo pagrindu pateikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. sutikimą, tuometinės žemės sklypo savininkės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. sutikimą, 2013 m. vasario 12 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą bei matininkės G. B. kadastrinių matavimų bylą. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo.
16. Teismas nurodė, jog atsakovė nenurodė jokių įtikinamų argumentų, kurie paneigtų rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, matininkės G. B. paaiškinimus ar leistų abejoti jų patikimumu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teises į statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 2014 m. gruodžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, tai yra po to, kad UAB „ATI Group“ nuosavybės teisės buvo įregistruotos nekilnojamo turto kadastre. Atsakovė nepateikė įrodymų, kokiu būdu ji neva įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog atsakovės pateiktos sąskaitos – faktūros dėl atskirų saulės elektrinę sudarančių elementų įgijimo, vagystės, naujų elementų instaliavimo į tam tikrą nekilnojamą daiktą, 2022 m. lapkričio 12 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 22-76 padarytos išvados dėl fotovoltinės saulės elektrinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimo prie atitinkamo skaitiklio (Nr. 955050, esančio spintoje KS-8921), elektrinėje sumontuotų modulių ir inverterių skaičius ar tipai, kitų žemės sklype esančių apskaitos skaitiklių prijungimo prie jame esančių elektrinių (atsakymas į 3 ekspertizės klausimą) ar kabelių prijungimo prie komutacinės spintos (atsakymas į 4 klausimą) nepaneigia įrodymų, patvirtinančių UAB „ATI Group“ nuosavybės teisių, kurias vėliau perėmė ieškovė į ginčo elektrinę, nes atsakovės pateikti įrodymai dėl leidimų tiekti elektros energiją išdavimo, elektrinės prijungimo prie skaitiklių ir pan. yra susiję su elektrinės naudojimu, bet ne su nuosavybės teisėmis į ją kaip nekilnojamą daiktą, kuris buvo įregistruotas nekilnojamo daiktų registre bei nuosavybės teisės į kurį buvo įregistruotos nuo 2013 m. kovo 4 d. teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsnis, CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Duomenys apie daikto naudojimą nepaneigia duomenų dėl nuosavybės teises į daiktą.
17. Atsakovė pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos su M. B. sutartį, pagal kurią M. B. nurodė ketinantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatyti saulės elektrinę, tačiau neturi tam pakankamai lėšų, tuo tarpu UAB „Farmastars“ (šiuo metu atsakovė) turi pakankamai finansinių pajėgumų saulės elektrinės statybos/įrengimo darbų finansavimui ir yra suinteresuota po statybos/montavimo darbų užbaigimo dalyvauti eksploatuojant saulės elektrinę. Tačiau teismas pažymėjo, jog vien ketinimas pastatyti M. B. elektrinę nesuponuoja išvados dėl jos pastatymo atsakovės darbu ir lėšomis. Tokią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų atsakovė nepateikė, t. y. į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė ar M. B. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą patvirtino saulės elektrinės pagal minėtą jungtinės veikos sutartį pastatymo faktą toje pačioje vietoje, kur stovi ginčo elektrinė, ir tai buvo padaryta iki AUB „ATI Group“ įregistruojant nuosavybės teises į ginčo objektą (CPK 178, 185 straipsniai). 2013 m. gruodžio 31 d. minėta jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta, joje nurodyta, kad saulės elektrinė kaip vientisas kompleksas atitenka atsakovei, tačiau teismas vertino, jog vien minėti duomenys nepakankami nuginčyti registre įregistruotus duomenis dėl nuosavybės teisių į ginčo statinį, nes susitarime dėl sutarties nutraukimo nėra jokių duomenų apie elektrinės vietą, tuo tarpu duomenys apie elektrinių matavimus bei nuosavybės teises į juos pagrindžiančius dokumentus yra pakankamai įtikinami. Teismas pažymėjo, kad netgi nustačius byloje, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė įgijo nuosavybės teises į tą pačią elektrinę vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo, gintinos būtų ieškovės teisės į ginčo objektą. Tačiau teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad iki UAB „ATI Group” nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo elektrinę jas buvo įgijusi atsakovė ar asmuo, iš kurio vėliau atsakovė įgijo nuosavybės teises. Teismas, įvertinęs visų penkių inžinerinių statinių įregistravimo duomenis, mano, kad tuo atveju, jei kitas asmuo būtų pastatęs ginčo inžinerinį statinį (fotovoltinę elektrinę S5), jis būtų įregistravęs nuosavybės teises į jį 2013 metų pradžioje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovės argumentai bei įrodymai dėl elektrinės įrangos, naudojimo, prijungimo prie elektros tinklų nepaneigia nuosavybės teisių į registruotą nekilojamą daiktą.
18. Teismas pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties, pagal kurią atsakovė įgijo nuosavybės teises į kitas keturias saulės elektrines (VĮ „Registrų centras“ išrašo 4.2 punktas) 8.3.7 punkte buvo nurodyta, kad parduodamame žemės sklype yra kiti inžineriniai statiniai – fotovoltinė saulės elektrinė, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „ATI Group“, kurie nėra šios sutarties dalyku, o sutarties 8.4.8 punkte UAB „Farmlyga“ atstovas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog žemės sklype yra fotovoltinė saulės elektrinė s5, kuri priklauso UAB „ATI Group“. Teismas vertino, jog pagrįsti trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ argumentai, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties, pagal kurią atsakovė įgijo jai priklausančius daiktus, sudarymo metu atsakovei buvo žinomi duomenys, įregistruoti nekilnojamų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog minėti duomenys netiesiogiai patvirtina, kad atsakovė dar 2014 m. gruodžio mėn. žinojo, kad ginčo elektrinė priklausymo UAB „ATI Group“ nuosavybės teise ir minėto fakto neginčijo, todėl jo (nuosavybės teisių į nekilnojamą daiktą įregistravimo fakto) negali paneigti atsakovės argumentai bei įrodymai dėl išduotų leidimų gaminti elektros energiją, elektrinių prijungimo prie skaitiklių ir pan. (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 186 straipsnis). Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės teiginys neva atsakovei priklausančiame stovi jai priklausanti elektrinė yra klaidinantis, nes atsakovės žemės sklype veikia 9 elektrinės, turinčios leidimus gaminti elektros energiją, iš kurių 7 priklauso atsakovei (iš jų 4 registruotos kaip nekilnojamieji daiktai) ir 2 UAB „Baltijos stiliks“. Tačiau teismas vertino, kad 2014 m. gruodžio 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi įgydama 4 inžinerinius statinius (fotoelektrines) elektrines ir žemės sklypą nuosavybės teise atsakovė žinojo ir patvirtino, kad tame pačiame sklype stovi šiuo metu ieškovei priklausanti elektrinė.
19. Teismas konstatavo, jog atsakovės pateikti į bylą įrodymai nepakankami konstatuoti, kad atsakovė iki 2013 m. sausio 4 d. buvo įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamą daiktą, kurio unikalus numeris 4400-2538-7151, ar įgijo jį vėliau (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Teismas pažymėjo, jog netgi nustačius, kad du asmenys įgijo nuosavybės teises į tą patį daiktą, nagrinėjamu atveju byloje esant duomenims, kad ieškovė įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą iš šiuo metu jau bankrutavusios UAB „ATI Group“, kurios vardu nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą buvo registruotos nuo 2013 m. vasario 12 d., 2019 m. balandžio 9 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-19-128-7295, sumokėdama už įgyjamą daiktą 33 200,00 Eur, būtų pagrįsta ir teisinga vadovautis CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Dėl nurodyto, teismas priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
20. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė neginčijo, kad ieškovės nuosavybės teisių į statinį realizavimui būtina naudotis žemės sklypu, neteikė argumentų dėl ieškovės pateikto servituto plano ydingumo ar pan., teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1060 kv.m servituto, pagal UAB „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 14 d. planą nustatymo ieškovei priklausančio statinio eksploatavimui (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 4.111 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovė UAB „Farmlyga“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Apeliantė nurodo, jog byloje nėra paneigtos ir nuginčytos apeliantės nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje, kurioje pagal VĮ Registrų centras Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų statinių ir jų dalių kadastro bylos duomenis yra registruota fotovoltinė saulės elektrinė ir kurios unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumontuota apeliantei nuosavybės teise priklausanti visuma tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir jų technologinių priklausinių, skirtų elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu.
21.2. Apeliantės teigimu, matininkei G. B. patvirtinus, kad jokių santykių su UAB „ATI Group“ neturėjo, byloje nesant jokių duomenų, kad ginčo elektrinės koordinatėse UAB ATI Group būtų stačiusi saulės elektrinę laikančias konstrukcijas (nėra nei sutarčių nei medžiagų įsigijimo, nei mokėjimų nei kitų duomenų iš kurių galima būtų spręsi, kad nurodytose koordinatėse ATI Group statė jai priklausančias konstrukcijas), byloje taip ir liko neatsakytas klausimas kokiu būdu nurodyti matavimai tapo UAB „ATI Group“ deklaracijos apie statybos užbaigimą dalimi ir panaudota teisinei registracijai.
21.3. Teismo sprendime nurodoma, kad VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo statinį buvo įregistruotos 2013 m. vasario 22 d. BUAB „ATI Group“ prašymo pagrindu pateikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. sutikimą, tuometinės žemės sklypo savininkės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. sutikimą, 2013 m. vasario 12 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr., bei matininkės G. B. kadastrinių matavimų bylą. Su šiuo teismo motyvu apeliantė nesutinka, nes teismas apie jų įrodomąją reikšmę sprendė su jais nesusipažinęs ir jų netyręs. Byloje nėra pateikti minėti sutikimai, nėra žinomas jų turinys, jie nėra nurodyti ginčo elektrinės registracijos pagrindu, todėl nėra aišku kokiu pagrindu galima spręsti apie jų įrodomąją reikšmę.
21.4. Nors teismas vertino ir pasisakė dėl dalies nurodytų įrodymų, tačiau apie jų įrodomąją reikšmę sprendė netinkamai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais ir todėl padarė nepagrįstas išvadas.
21.5. Apeliantė pažymėjo, jog 2014 m. sausio 12 d. Turto perdavimo aktu patvirtinama, kad M. B. perduoda, o atsakovė priima, patvirtina, kad priima, 1.1. 2012 m. rugsėjo 24 d. Jungtinės veiklos sutarties vykdymo metu pastatytą, sumontuotą ir paruoštą eksploatacijai 0,027965 MW įrengtosios galios elektrinės saulės fotovoltinę elektrinę; 1.2 Saulės elektrinės prijungimą prie elektros energijos tinklų patvirtinančius dokumentus, eksploatavimo instrukcijas, raktus, signalizacijos sistemų kodus. Taip pat apeliantės pastatytos elektrinės faktą patvirtina 1) 2012 m. gruodžio 3 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr.12ĮP2-28789, kurioje nurodyta, kad M. B., Fotovoltinė saulės elektrinė (duomenys neskelbtini). kad. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuota ir išbandyta Elektrinės saulės fotovoltinė elektrinė P=27,965 kW (fotovoltiniai saulės moduliai 119 vnt. modulio galia 235 W, inverteris, skirstomasis skydas PS kabelinė linija iki KS TS-41170-12-4229., 2) 2010 m. liepos 28 d. Nr. LP-0403 leidimas plėsti elektros energijos pajėgumą; 3) 2013 m. sausio 30 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG-0691; 4) 2014 m. vasario 17 d. UAB „Farmlyga“ prašymas išduoti leidimą gaminti elektros energiją. 5) 2014 m. kovo 18 d. Nr.LG2378, leidimas M. B. saulės elektrinės gaminti elektros energiją (išduotas leidimo Nr. LG-0691 pagrindu).
21.6. Apeliantės teigimu, apie šios elektrinės veiklą turėjo būti sprendžiama ne tik deklaracijos pagrindu, bet ir kitų įrodymų kontekste: šios elektrinės veikla patvirtinama 2013 m. liepos 22 d. apeliantės ir Lesto Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 19034-51112/2311762, kurios 1 priede yra nurodytas atsakovės fotovoltinių saulės elektrinių (duomenys neskelbtini) kaime, objektų sąrašas ir elektros tinklų nuosavybės ribų aktai, kurie patvirtina, kad objektas Nr. 17200908, fotovoltinė saulės elektrinė yra prijungtas prie skaitiklio 955050, 2014 m. balandžio 2 d. tarp atsakovės UAB „Farmlyga“ ir AB Lesto sudarytos elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų sutartis Nr. 12400/240554, kurios 2 p. nurodyta ir M. B. saulės elektrinė. Pagal nurodytą sutartį atsakovė nuo 2014 metų parduoda AB Lesto M. B. saulės elektrinės energiją (sąskaitos išrašomos kas mėnesį).
21.7. Apeliantė nurodo, jog teismui nepagrįstai atmetus apeliantės argumentus, tapo nebesuprantama kur ir koks objektas buvo sukurtas jungtinės veiklos rezultate, ar šį rezultatą (jo dalį – konstrukcijas). Teismas negalėjo spręsti dėl nurodytų neįtraukęs dalyvauti byloje M. B., kas apeliantės nuomone sudaro pagrindą naikinti sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
21.8. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl leidimų pažymėdamas, kad ieškovės įregistruotai elektrinei leidimai gaminti elektros energiją taip pat buvo išduoti - 2014 m. sausio 30 d. Lietuvos energetikos ministerija išdavė UAB „Baltijos Stiliks“ leidimą Nr. LG-2347, gaminti elektros energiją (duomenys neskelbtini) kaimo kepyklos saulės elektrinėje, kurios galia 0,02961 MW, leidimas išduotas 2012 m. lapkričio 23 d. leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP – 4048, 2013 m. kovo 28 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1419, pagrindu. Būtent 2012 m. lapkričio 23 d. išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP – 4048 buvo nurodytas ginčijamojoje deklaracijoje kaip statybą leidžiantis dokumentas. Teismas nenurodo jokių motyvų, kaip UAB „Baltijos Stiliks“ 2013 m. kovo 28 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG-1419 paneigia apeliantės vykdomą veiklą pagal 2014 m. kovo 18 d. Nr.LG2378, leidimą M. B. saulės elektrinės gaminti elektros energiją. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tai du savarankiški objektai, priklausantys skirtingiems savininkams, turintys skirtingą įrangą, esantys skirtingose žemės sklypo vietose.
21.9. Apeliantė nurodo, jog 2022 m. birželio 08 d. Nr. 13-22-1560 antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, konstatuota, kad pagal UAB „Tiksli Riba“ planą buvo apžiūrėta sumontuota saulės elektrinė „B. LG-2378 27,965kW, instaliuota 29,61 kWp“, kuri susideda iš 126 saulės modulių, sumontuotų ant trijų aliuminio konstrukcijų. 94 vienetai saulės modulių yra Solet P60.6-WF-235 ir 32 vienetai BAUER Solartechnik GmbH, Type BS-235-6P12. Saulės elektrinei, priklauso penki inverteriai PV-grid connected inverter, tipai 4300TL-EU-3P-MC4 DC, 7200TL-EU-3P-MC4-DC, kurių serijos Nr. *1006.110804003*, Nr. *1006.110804004*, Nr. *1001.130321011*, Nr. *1001.130326031*, Nr. *1001.130603034* Todėl vienareikšmiškai ir kategoriškai teigtina, kad nurodytose koordinatėse, kuriose atsakovė nurodo esant jos saulės elektrinė, yra sumontuota ir veikianti atsakovei nuosavybės teise priklausanti fotovoltinę elektrinę sudaranti įranga. Jokių pagrįstų argumentų ar prieštaravimų, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir matininko UAB „Tiksli riba“ 9-ių fotovoltinių saulės elektrinių, esančių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, fiksavimas neatitinka tikrovės, byloje nepareikšta. Apeliantė pažymėjo, jog nepaneigta 2022 m. birželio 8 d. Nr. 13-22-1560 protokole fiksuota aplinkybė, kad ieškovės nurodytos koordinatėse yra sumontuota atsakovės saulės elektrinės įranga
21.10. Apeliantė neneigia, kad sudarant nurodytą sutartį jai buvo žinomas faktas apie UAB „ATI Group“ registruotą nekilnojamo turto objektą - fotovoltinę saulės elektrinę, kurios unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantei buvo žinoma, kad su UAB ATI Group buvo sudaryta panaudos sutartis saulės elektrinei statyti, kurios 1.4 p. numatė, kad pasibaigus panaudos terminui Panaudos objektas grąžinamas tokios būklės, kokios jis buvo perdavimo momentu. Tačiau teisinės registracijos faktas, neatitiko realios faktinės situacijos (priešieškinio aplinkybės), todėl panaudos sutartis, kurios pagrindu UAB „ATI Group“ buvo leista naudotis žemės sklypu iki 2025 m. buvo nutraukta prieš terminą. Kadangi UAB „ATI Group“ saulės elektrinė buvo fikcija, jokia UAB „ATI Group“ saulės elektrinė ar laikančios konstrukcijos sklype nebuvo pastatytos, jos teisinė registracija savaime nekėlė apeliantei rūpesčių, todėl apeliantė tik 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi su prašymu į VĮ Regitrų centrą, 2019 m. birželio 18 d. Nr.21080112 sprendimu prašymas buvo atmestas, nurodant, kad prašymą išregistruoti juridinį faktą apie 2012 m. gegužės 7 d. sudarytą panaudos sutartį 2014 m. gruodžio 12 d. susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo pagrindu nuspręsta atmesti, kadangi minėto nekilnojamojo daikto registro įraše 2019 m. balandžio 17 d. įregistruotas juridinis faktas – areštas, o areštavusios institucijos sutikimas, kad jis neprieštarauja dėl duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui nepateiktas.
21.11. Teismas sprendime, nurodė, kad Panaudos sutartis buvo nutraukta, tačiau nesutikdamas su apelianto argumentais, teismas nenurodo jokių kitų pagrįstų motyvų ir argumentų kokių teisinių pasekmių buvo siekta nutraukiant sutartį prieš terminą.
21.12. Pažymėjo, kad spręsti apie daiktinės teisės (servituto) nustatymo pagrįstumą galima tik tuo atveju jei egzistuoja pats nekilnojamas daiktas, šiuo atveju – ieškovės nurodyta saulės elektrinė. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl 1060 kv. m servituto nustatymo. Šiuo atveju, teismas nepagrįstai nustatė naujam ginčo objekto savininkui didesnes teises nei jas turėjo ankstesnis savininkas, pažeidžiant CK 6.394 straipsnio reikalavimus.
21.13. Atsakovė pateikė į bylą įrodymų visetą, atkreipė dėmesį į pačios ieškovės argumentų prieštaringumą, ir visiškai pagrįstai teigia, kad ankstesnis savininkas neteisėtai surašė 2013 m. vasario 12 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr.5, kadangi jis jokios saulės elektrinės nestatė ir negalėjo statyti dėl šioje sklypo dalyje nurodytose koordinatėse nuo 2012 m. gruodžio 3 d. sumontuotos ir veikiančios UAB „Farmlyga“ priklausančios M. B. saulės elektrinės.
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Property Development&Investment” prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti ieškovei iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Ieškovė nurodo, jog apeliantė iš naujo išdėstė savo argumentus pateiktus priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, dėl kurių nepagrįstumo labai išsamiai jau ieškovė pasisakė savo atsiliepime į priešieškinį ir triplike bei pateikė į bylą įrodymus, kuriuos vertino ir rėmėsi teismas motyvuodamas savo sprendimą.
22.2. Ieškovė nurodo, jog atkreiptinas dėmesys į tai, ko visos šalys nesugebėjo pamatyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepastebėjo ir bylą nagrinėjęs teismas ir tik ruošiant šį atsiliepimą buvo atkreiptas dėmesys, kad bylos dalyviai maišo sklypus, jų kadastro numerius, kurie yra labai panašūs (pabaiga 162 ir 167), užmiršta, kad tik 2014 m. spalio 9 d. amalgamacijos būdu prie sklypo (duomenys neskelbtini) buvo prijungta sklypo (duomenys neskelbtini) dalis.
22.3. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos su M. B. sutartį, pagal kurią M. B. nurodė ketinantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatyti saulės elektrinę, tačiau neturi tam pakankamai lėšų, tuo tarpu UAB „Farmastars“ (šiuo metu atsakovė) turi pakankamai finansinių pajėgumų“ Tas pats yra nurodyta ir 2012 m. gruodžio 3 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje Nr.12ĮP2-28789, kurioje nurodyta, kad M. B. „Fotovoltinė saulės elektrinė (duomenys neskelbtini) kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur stovi ieškovės nagrinėjama fotovoltinė saulės elektrinė, o sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad M.B. fotovoltinė elektrinė buvo pastatyta ne ieškovės nagrinėjamame (duomenys neskelbtini) sklype, o (duomenys neskelbtini) sklype, kuris iš dalies prie (duomenys neskelbtini) sklypo amalgamacijos būdu vėliau buvo prijungtas. Ieškovė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazės išrašus su istorija, kurie patvirtina koks kiekvieno sklypo unikalus ir kadastro numeris.
22.4. Ieškovė papildomai pažymėjo, jog M.B. elektrinė nėra ta dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje, o M.B. elektrinė yra ta, kurią apeliantė savo pačios užsakytuose brėžiniuose įvardija kaip „Kaimo kepyklą“, nes atitinka tiek jos galia, tiek jos pastatymas (duomenys neskelbtini) sklype, tiek tai, kad 2013 m. kovo 28 d. Leidimas gaminti elektros energiją Nr.1420 išduotas UAB „Farmastars“ būtent statyti elektrinę (duomenys neskelbtini) sklype, todėl bet kokie apeliantės argumentai dėl ginčo elektrinės kokios nors galimos priklausomybės ar ryšio su M. B. yra nepagrįsti ir jų pagrindu teisingas teismo sprendimas, nors ir ne visai tiksliai motyvuotas dėl atsakovo pateiktų neteisingų, o gal ir melagingų duomenų, negalėtų būti naikinamas.
22.5. Tai, kad apeliantei priklauso sklypas, kuriame yra ieškovės fotovoltinė saulės elektrinė patvirtina NTR duomenų bazės išrašas, kuriame įrašas apie ieškovės nuosavybę yra nuo 2019 m. balandžio 12 d. (4.1. punktas). VĮ Registrų centre, be kitų kadastro duomenų, yra įregistruotos ir Elektrinę sudarančių fotovoltinių saulės modulių koordinatės: (i) s5-1: koordinatė X: 6048890, koordinatė Y: 596943; (ii) s5-2: koordinatė X: 6048879, koordinatė Y: 596947; (iii) s5-3: koordinatė X: 6048868, koordinatė Y: 596954. Tos pačios koordinatės nurodytos ir atsakovės pateiktoje schemoje. Byloje taip pat yra UAB „ATI Group“ 2013 m. vasario 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri ir buvo pagrindas įregistruoti nuosavybę UAB „ATI Group“ vardu dar 2013 m. kovo 5 d., ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys ir pateiktas NTR duomenų bazės išrašas su istorija.
22.6. Ieškovė nurodo, jog bylos duomenys neginčijamai patvirtina ir tą teisingai konstatavo teismas, kad UAB „ATI Group“ tuometinė žemės sklypo savininkė suteikė teisę statyti elektrinę. Nėra jokių abejonių dėl ginčo fotovoltinės saulės elektrinės nuosavybės, vietos ir jos įregistravimo pagrindo, kaip ir nėra jokio pagrindo įžvelgti M. B. suinteresuotumą šioje byloje ir būtinumą traukti jį į bylą, todėl apeliantės argumentai naikinti sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra atmestini.
22.7. Matininkė G.B. labai aiškiai pasakė, kad ji susieja tik nekilnojamojo turto daiktus, t. y. daiktus turinčius tamprų ryšį su žeme ir negali būti perkelti į kitą vietą, su vietove ir juos atvaizduoja. Šiuo atveju tai yra inžinierinis statinys – fotovoltinė saulės elektrinė. O juridinius faktus registruoja, t. y. tikrina jų teisingumą ir atitikimą įstatymų reikalavimams, VĮ „Registrų centras“, tame tarpe ir UAB „ATI Group“ 2013 m. vasario 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kuri ir buvo pagrindas įregistruoti nuosavybę UAB „ATI Group“ vardu, nes ne patys moduliai ir kiti technologiniai įrenginiai yra tik kilnojamieji daiktai. Pažymėjo, kad matininkė G.B. savo plane atžymėjo 5 elektrines ir visos jos yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Be to matininkė fiksavo ir esančius 126 fotovoltinius modulius. Apeliantės argumentai šiuo klausimu nepaneigia ieškovės nuosavybės teisių į nekilnojamą daiktą. Be to, matininkė patvirtino, kad deklaraciją apie statybų užbaigimą užpildė UAB „ATI Group“, nes ji turėjo teisę panaudos pagrindu statyti elektrinę minėtame sklype, ką teisingai konstatavo ir teismas.
22.8. Apeliantė pati užsako, pati nurodo ką įrašyti ir paskui tas dokumentas pateikiamas teismui kaip neva kažką įrodantis, nors įrodo jis tik tai, kad menamos „B.“ elektrinės koordinatės yra nurodytos būtent ieškovės elektrinės dokumentuose. Atsakovė pateikė Antstolio V. Milevičiaus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį galima pavadinti dar vienu atsakovės kūrybinio potencialo vaisiumi, nes atsakovės direktorius pats antstoliui pateikia duomenis, pats pavedžioja po laukus ir gaunasi būtent tai ko nori direktorius, nes antstolis nėra tas specialistas, kuris ką nors supranta fotovoltinėse elektrinėse.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas priešieškinis dėl turto perdavimo išieškotojui akto, teisinės registracijos panaikinimo ir patenkintas ieškinys dėl servituto nustatymo.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ yra įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – inžinierinį statinį – fotovoltinę saulės elektrinę (toliau – ginčo statinys), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ginčo statinys priklauso atsakovei UAB „Farmlyga“. Daiktą sudaro fotovoltiniai moduliai: s5-1 – 39 vnt., s5-2 – 63 vnt., s5-3 – 24 vnt. Nekilnojamo daikto statybos metai – 2012 m., statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys. Nuosavybės teisė ieškovės vardu į statinį įregistruota 2019 m. rugsėjo 9 d. Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-19-128-7295 pagrindu. Ginčo statinio kadastrinius matavimus atliko UAB „Brantas“, jie įregistruoti nuo 2013 m. kovo 4 d. Daiktas buvo įregistruotas 2013 m. sausio 4 d. Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos ir 2013 m. vasario 12 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 5 pagrindu. Iš kadastro duomenų bylos matyti, kad duomenys apie statinį užfiksavo G. B. 2013 m. sausio 4 d. 2013 m. vasario 12 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodoma, kad statyba vykdyta pagal statybą leidžiantį dokumentą – 2012 m. lapkričio 23 d. leidimą Nr. LP-4048, statytojas UAB „ATI Group“.
26. Atsakovė į bylą pateikė 2012 m. gruodžio 3 d. Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą Nr. 12ĮP2-28789, kurioje pažymima, kad M. B. fotovoltinė saulės elektrinė žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuoti išbandyti Elektrinės saulės fotovoltinė elektrinė P=27,965 kW, fotovoltiniai saulės moduliai 119 vnt., modulio galia 234 W atitinka projekto reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Minėtoje pažymoje nėra nurodyta elektrinės koordinačių, todėl ji nesuteikia jokių duomenų apie ginčo objektą. Pažymoje nurodyta elektrinė turi 119 vnt. fotovoltinius modulius, o ginčo elektrinė pagal 2013 m. sausio 4 d. kadastro duomenis turėjo 126 vnt.
27. 2014 m. kovo 18 d. atsakovei UAB „Farmlyga“ išduotame leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-2378 nurodyta: elektrinės pavadinimas - M. B. saulės elektrinė, įrengtoji galia (0,27965 MW), pažymėta, kad leidimas išduotas 2010 m. liepos 28 d. leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0403, 2013 m. sausio 30 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-0691 pagrindu. Duomenų apie elektrinės vietą nėra.
28. Atsakovė teigė, kad ieškovė neįgijo nuosavybės teisių į ginčo statinį, nes jo nuosavybės teise nevaldė UAB „ATI Group“. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 5 neatitiko tikrovės. Matininkė G. B. neteisėtai sudarė ginčo statinio kadastrinių matavimų bylą, nes joje užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis.
29. Atsakovė siekė paneigti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. siekė įrodyti, kad viešajame registre įrašyti duomenys dėl Fotovoltinės saulės elektrinės yra neteisingi, nes teisiškai įregistruotas realiai neegzistuojantis daiktas, kuris negali būti nekilnojamojo turto objektas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovės nurodytose koordinatėse yra atsakovei priklausanti elektrinė patvirtina 2010 m. liepos 28 d. leidimas Nr. LP-0403 plėsti elektros energijos pajėgumus, 2012 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veikos sutartis, 2012 m. kovo 3 d. Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma Nr. 12ĮP2-28789, 2013 m. sausio 30 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG-0691, 2014 m. vasario 17 d. UAB “Farmlyga” prašymas išduoti leidimą gaminti elektros energiją.
30. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus, konstatavo, kad atsakovės pateikti į bylą įrodymai nepakankami konstatuoti, kad atsakovė iki 2013 m. sausio 4 d. buvo įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamą daiktą – fotovoltinė elektrinę, kurio unikalus numeris 4400-2538-7151, ar įgijo jį vėliau. Apeliantė, nesutikdama su tokiu vertinimu, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Mano, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų, nesprendė dėl jų įrodomosios reikšmės nagrinėjamojoje byloje ir todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad teismas nepagrįstai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų.
31. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (13-19, 24-26 p.) išvardino kai kuriuos įrodymus ir 28 punkte sprendė, kad nėra jokių duomenų apie atsakovės nuosavybės teises į elektrines, tačiau dėl šios aplinkybės iš esmės detaliau nepasisakė, akcentuodamas CK 1.75 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.
32. Viena vertus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog tais atvejais kai tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Kita vertus, nekilnojamojo turto registre esantys duomenys gali būti nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė ir siekė įrodyti, kad viešajame registre įrašyti duomenys dėl Fotovoltinės saulės elektrinės yra neteisingi, nes teisiškai įregistruotas realiai neegzistuojantis daiktas, kuris negali būti nekilnojamojo turto objektas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Taigi esant tokio pobūdžio reikalavimams pirmosios instancijos teismas privalėjo neapsiribojant minėta įstatyme tvirtinta prezumpcija, iš esmės spręsti ir detaliai pasisakyti dėl viešajame registre esančių duomenų pagrįstumo.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendžiant ar ieškovė įsigijo teisiškai įregistruotą, bet realiai neegzistuojančią fotovoltinę saulės elektrinę, reikšminga ir tai, jog nuosavybės teisės į ginčo statinį buvo įregistruotos 2013 m. vasario 22 d. BUAB „ATI Group“ prašymo pagrindu pateikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. sutikimą, tuometinės žemės sklypo savininkės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. sutikimą, 2013 m. vasario 12 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą bei matininkės G. B. kadastrinių matavimų bylą. Nors teismas nurodo apie šių asmenų sutikimus, tačiau byloje nėra pateikti minėti sutikimai, nėra žinomas jų turinys, todėl nėra galimybės spręsti apie jų įrodomąją reikšmę. Taip pat byloje nėra ir 2014 m. gruodžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovė įgijo žemės sklypą ir kurioje turėjo būti aptarti kiti daiktai (tarp jų ir ieškovės Fotovoltinė elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) esantys perkamame žemės sklype. Tai nurodoma ir skundžiamame teismo sprendime (26 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teisme nebuvo atkreiptas dėmesys, kad žemės sklypai, kurių kadastro numeriai yra panašūs (pabaiga 162 ir 167), 2014 m. spalio 9 d. amalgamacijos būdu prie sklypo (duomenys neskelbtini) buvo prijungta sklypo (duomenys neskelbtini) dalis. Nebuvo vertinamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos, kuriose nurodoma, kad Fotovoltinė saulės elektrinė (duomenys neskelbtini) kad. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuota ir išbandyta Elektrinės saulės fotovoltinė elektrinė P=27,965 kW, leidimai plėsti elektros energijos pajėgumą, gaminti elektros energiją ir kt.
34. Teismo posėdyje apklaustos matininkės G. B. paaiškinimai, kad ji susieja tik nekilnojamojo turto daiktus, t. y. daiktus turinčius tamprų ryšį su žeme ir negali būti perkelti į kitą vietą, su vietove ir juos atvaizduoja, o į ją dėl matavimų kreipėsi tuometiniai žemės sklypo savininkai M. B. ir E. B. (kuriuos ji laikė statytojais), su UAB „ATI Group“ atstovais nebendravo, nepaneigia aukščiau paminėtų aplinkybių apie atsakovės UAB „Farmlyga” ir M. B. jungtinės veikos sutarties pagrindu kuriamą objektą (tarp jų ir šioje byloje ginčo elektrinę) (2023 m. vasario 08 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 - 20 min.). Priešingai liko neatskleista aplinkybė koks konkrečiai objektas buvo sukurtas jungtinės veiklos rezultate, įvertinant aplinkybę, jog daiktai negali būti perkelti į kitą vietą. Be kita ko, svarbu ir tai, jog 2013 m. gruodžio 31 d. minėta jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta, joje nurodyta, kad saulės elektrinė kaip vientisas kompleksas atitenka būtent atsakovei UAB „Farmlyga”. Be to, nors su UAB ATI Group buvo sudaryta panaudos sutartis saulės elektrinei statyti, kurios 1.4 p. numatė, kad pasibaigus panaudos terminui panaudos objektas grąžinamas tokios būklės, kokios jis buvo perdavimo momentu, byloje nustatyta, jog ši sutartis, kurios pagrindu UAB „ATI Group“ buvo leista naudotis žemės sklypu iki 2025 m., buvo nutraukta prieš terminą. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų detaliau nepasisakė, nesiaiškino kokių teisinių pasekmių buvo siekta nutraukiant sutartį prieš terminą ir ar tai galėjo turėti įtakos ginčo statinio teisinei registracijai ir/ar ginčo statinio nuosavybės pasikeitimui. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms liko neatskleista ar UAB „ATI Group“ saulės elektrinė ar laikančios konstrukcijos sklype buvo pastatytos.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi priešieškinio pagrindą, t. y. tai, kad atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį), ginčydama jos manymu realiai neegzistuojančio daikto teisinę registraciją teikė įrodymus, kuriais grindė savo argumentus, apeliacinio skundo argumentus, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, pripažįsta pagrįstais. Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje detalizavo aplinkybes, kuriomis grindė ieškovės saulės elektrinės nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino byloje esančių įrodymų ir nenustatinėjo ginčo įrenginių buvimo, tarpusavio ryšio su buvusiais turto savininkais (M. B., E. B. ir kt.), aplinkybių, susijusių su UAB „Baltijos Stiliks“ elektrinės valdymu, remiantis 2013 m. rugsėjo 9 d. panaudos sutarties, sudarytos su ankstesne savininke UAB „ATI Group“, pagrindu, dėl kurių taip pat vyksta teisminiai ginčai, t. y. netyrė vienos iš aplinkybių, kuria buvo grindžiami priešieškinio reikalavimai, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso visuma tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir jų technologinių priklausinių, skirtų elektros energijai gaminti.
36. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškiniu įrodinėjamų aplinkybių, nesilaikė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės netyrė ir nevertino nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, kuriais atsakovė grindžia priešieškinio reikalavimus, nesiėmė visų teisinių priemonių reikiamiems įrodymams gauti. Nurodyti teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodytos atsakovės nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamą daiktą, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
37. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
38. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
39. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, lemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino visų esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamuosius daiktus, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė