Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-719/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00191-2014-1

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-10 nuosprendžio, kuriuo R. Ž. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d., neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą, ir E. A. pareikštas ieškinys dėl 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

R. Ž. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d. tuo, kad jis 2014-03-24 apie 12.45 val., būdamas (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, paskambindamas mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) E. A., kuris tuo metu buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakydamas, kad jis – R. Ž., atvažiuos ir sumuš E. A., sumažins jo turtą, nes per daug jo turi, kad už įvykį atsilygins tuo pačiu, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-04-27 19.43 val. ir 19.44 val., būdamas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, apsvaigęs nuo alkoholio, paskambinęs mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) E. A., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje prie žuvininkystės ūkio tvenkinio, į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakydamas, kad jis – E. A. nebegyvens, grasindamas sumušti E. A. bei sudeginti jo namus, terorizavo nukentėjusįjį E. A..

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-10 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams; šią bausmę vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2014-11-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta visa 10 MGL (376,60 Eur) bauda ir paskirti R. Ž. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą. Į R. Ž. paskirtą galutinę bausmę įskaityti 10 MGL (376,60 Eur) baudą, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2014-11-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį. Teigia, kad teismo išvada apie R. Ž. kaltės padarius BK 145 str. 2 d. numatytą nusikaltimą neįrodymą dėl 2014-04-27 19.43 val. ir 19.44 val. E. A. išsakytų grasinimų neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei pateikia savo. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai liudytojo E. J. parodymus įvertino kaip patikimus ir juos laikė kaip R. Ž. kaltę paneigiančius. Teigia, kad liudytojo E. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek iš dalies ir kaltinamojo R. Ž., nukentėjusiojo E. A., liudytojo G. Š. parodymams, E. A. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolui (61-63 b. l.), R. Ž. mobilaus ryšio telefono numerio, iš kurio skambino E. A., skambučių sąrašui (69 b. l.). Taip pat prokuroro manymu, teismas nepagrįstai liudytojo G. Š. parodymus nelaikė pakankamais R. Ž. kaltei įrodyti, motyvuodamas tuo, kad G. Š. su nukentėjusiuoju E. A. yra geri pažįstami, jie tiesiogiai susiję su nagrinėjamu įvykiu, todėl tikėtina, kad turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymi, kad liudytojo G. Š. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina taip pat nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Faktinių duomenų, rodančių, kad liudytojas G. Š. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra. Prokuroro manymu, byloje pakanka įrodymų R. Ž. kaltei, terorizavus nukentėjusįjį E. A. kaltinime nurodytų  2014-04-27 19.43 val. ir 19.44 val. jo atliktų veiksmų apimtyje, įrodyti. Šių skambučių metu R. Ž. E. A. išsakytus grasinimus sumušti, padegti namus, bei pažadą, kad E. A. negyvens, nukentėjusysis suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai, savo ir tėvo turtui, prie kurio išlaikymo bei pagerinimo ir pats prisideda bei nemažai laiko juose gyvena, nes tokiam suvokimui buvo pakankamas pagrindas. Prokuroras pažymi, kad bylos duomenimis žinoma, jog 2014-04-27 nukentėjusysis E. A. įtariant žuvies vagyste, sulaikė su R. Ž. buvusį E. J., dėl ko R. Ž., siekdamas, kad E. A. paleistų E. J., supykęs paskambino E. A. ir baugino jį taip, kad jis patikėtų, jog tokie jo išsakyti grasinimai sumušti, nebegyventi, padegti namus gali būti ateityje realiai įvykdyti, jeigu jis nepaleis E. J. ir siekė tokios nukentėjusiojo E. A. būsenos. Todėl R. Ž. veika atitinka BK 145 str. 2 d. sudėtį.

Išteisintasis R. Ž. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo pastarąjį atmesti ir skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą dėl jo išteisinimo. Teigia, kad E. A. parodymai buvo nenuoseklūs, o G. Š. parodymai nepatikimi dėl jo suinteresuotumo. Tuo tarpu E. J. parodymus vertinti kritiškai nėra pagrindo. Išteisintojo teigimu, E. A. ir G. Š. turi ant jo asmeninį pyktį, todėl visais įmanomais būdais nori su juo susidoroti, neteisingai apkaltinti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o advokatė – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčija tik nuosprendžio dalį dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 145 str. 2 d. iš 2014-04-27 19.43 val. ir 19.44 val. epizodo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 4 d., neišeidama už apeliacinio skundo ribų, nuosprendžio dalyje dėl R. Ž. išteisinimo iš 2014-03-24, apie 12.45 val., epizodo nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, išteisinantis R. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo, neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka ir jų nekartoja, todėl prokuroro apeliacinį skundą atmeta. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant R. Ž. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai išteisino R. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra apeliantui inkriminuota BK 145 str. 2 d., numatanti atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad R. Ž. buvo kaltinamas skambinęs E. A. ir šiam grasinęs telefonu 2014-03-24, apie 12.45 val., 2014-04-27 19.43 ir 19.44 val., o skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. išteisinus iš viso kaltinimo, prokuroras apeliaciniu skundu prašo R. Ž. pripažinti kaltu ir nubausti tik dėl 2014-04-27 19.43 ir 19.44 val. nurodyto epizodo. Pagal skundo ribas, kaltinimas lieka tik dėl dviejų 2014-04-27 telefoninių skambučių, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės turi būti traktuojami kaip vienas, nes E. A. atmetus skambutį, R. Ž. iš karto paskambino antrą kartą, kad pabaigtų išsakyti savo pradėtas mintis. Tokiu būdu yra tik vienas atvejis ir tai negali būti laikoma terorizavimu, tuo labiau sistemingu. Todėl net nustačius, kad R. Ž. 2014-04-27 atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tą dieną R. Ž. atlikti veiksmai neatitinka bauginimo (terorizavimo) sistemingumo požymio, kurį būtina nustatyti norint asmenį pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 2 d.

Analizuojant R. Ž. inkriminuotus, kaltinime aprašytus jo 2014-04-27 veiksmus atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai su bylos duomenimis – išteisintasis ir nukentėjusysis yra pažįstami, tarp jų yra konfliktiški santykiai, prieš R. Ž. skambučius nukentėjusiajam, netoli buvęs E. A. iššovė iš šautuvo į orą ir sulaikė su R. Ž. buvusį jo draugą E. J.. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. Ž. E. A. skambino ne be priežasties – skambučiai buvo būtent dėl minėtų E. A. atliktų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą grasinimą arba terorizavimą, bauginimą, siekiant sukelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą. Pažymėtina ir tai, kad grasinimai turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, teismo nustatytos ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus būtent tokiam R. Ž. tyčios kryptingumui ir nesuteikia pagrindo dėl kilusio konflikto 2014-04-27 E. A. išsakytas frazes, nors ir itin emocionalias, laikyti realiais grasinimais tiek BK 145 straipsnio 1 dalies, tiek 2 dalies prasme.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Ž. išteisino iš kaltinimo pagal 145 str. 2 d., Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas:                                                           Artūras Ridikas

Teisėjai:                                                                        Valdas Meidus

                                                                      Evaldas Vanagas