Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-557/2023

                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07669-2022-7

                                Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.2.17.5.1; 1.2.17.5.2; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:

 – pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

 – pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, jos sumokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui.

V. K. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto naminės degtinės gabenimo ir realizavimo A. G. (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta pavardė – G.) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Nuosprendžiu, be kita ko, konfiskuotas keleivinis automobilis „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti V. K., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. G., Ž. M. T., E. B. ir G. K., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       V. K. nuteistas už tai, kad 2022-03-05 ryte, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pardavė G. K. už 200 Eur 55,2 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio stiprumas 53,2–54,0 % ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022-03-05 apie 10.10 val. jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į E. B. namus (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 63,050 litro 52,5–53,8 % stiprumo naminio stipraus alkoholinio gėrimo ir 30 litrų šio gėrimo už 140 Eur pasikėsino parduoti E. B., tačiau realizuoti nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.       Be to, V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno naminį stiprų alkoholinį gėrimą ir jį realizavo, o būtent: 2022 m. kovo mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2022-03-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu į A. Š. namus (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 8 litrus naminio stipraus alkoholinio gėrimo ir jį už 24 Eur pardavė A. Š.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, jos sumokėjimą išdėstant per 24 mėnesius; nekonfiskuoti transporto priemonės „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir neišieškoti šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, o netenkinus šio prašymo, išieškoti tik 1/2 dalį šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 950 Eur.

3.1.       Apelianto nuomone, jam yra paskirta per griežta bausmė (per didelis baudos dydis) ir nepagrįstai konfiskuota transporto priemonė, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista dėl toliau nurodytų motyvų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2, 4 punktai).

Dėl baudos dydžio

3.2.       Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai viena iš principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatymo apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. V. K. manymu, teismo jam paskirtos baudos už padarytus nusikaltimus yra per griežtos, netinkamai individualizuotos, todėl neteisingos.

3.3.       Šiuo atveju teismas, skirdamas bausmes, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad jis, V. K., yra neteistas, baustas, bet baudos sumokėtos, yra neįgalus, todėl skiria jam baudą. Išties teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, kad jam yra nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, dėl to jis neturi galimybės dirbti, taip pat nevertino byloje pateiktų duomenų apie jo gaunamas itin mažas pajamas, t. y. netekto darbingumo pensiją, kuri per mėnesį yra tik 318,11 Eur (akivaizdu, kad dėl jo išlaidų sveikatai šios sumos neužtenka net pragyventi), nevertino ir jo sutuoktinės gaunamo tik minimaliojo darbo užmokesčio, dėl to nepagrįstai paskyrė jam tokio dydžio baudas. Be to, teismas nevertino ir jo šioje byloje pateiktos teigiamos charakteristikos.

3.4.       Nors tiek jis, V. K., tiek ir G. K., kuris jau anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, yra pripažinti kaltais pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, abu dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai, tačiau teismas G. K. už šį nusikaltimą paskyrė tik 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, o jam skyrė dvigubai didesnę – net 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Apelianto nuomone, teismas šiuo atveju neindividualizavo bausmių ir pažeidė teisingumo principą.

3.5.       Apelianto nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad jis praeityje nebuvo teistas, nuo pat sulaikymo pradžios savo kaltę pripažino visiškai ir padėjo išaiškinti savo ir E. B. bei G. K. padarytus nusikaltimus, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis gyvena su sutuoktine, taip pat į tai, kad jam yra reikalinga klubo sąnario operacija, net ir numatytos minimalios baudos paskyrimas (100 MGL) už nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje (BK 47 straipsnis), prieštarauja teisingumo principui, juolab, kaip minėta, teismas G. K. už analogišką nusikaltimą paskyrė tik 50 MGL dydžio baudą, todėl V. K. prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam už šį nusikaltimą taip pat 50 MGL dydžio baudą.

3.6.       Kadangi kaltės dėl BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jis nepripažino, tai sutinka, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau prašo už šį nusikaltimą paskirti jam 52 MGL (2 600 Eur) dydžio baudą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, jos mokėjimą išdėstant per 24 mėnesius. V. K. nuomone, per dvejus metus jis turės galimybę sumokėti tokio dydžio baudą ir bausmės tikslai tikrai bus pasiekti.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

3.7.       Apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilyje „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengta jokia speciali slėptuvė naminei degtinei laikyti. Šioje byloje nėra duomenų, kad įvykio metu šis automobilis buvo specialiai pritaikytas BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti arba naminei degtinei slėpti. Pažymėtina, kad nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis laikomi tie daiktai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti nusikalstamai veikai daryti. Taigi nenustačius, kad šis su nusikalstama veika siejamas automobilis buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, jis negalėjo būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, todėl negalėjo būti konfiskuotas. 

3.8.       Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas gali būti konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. V. K. teigimu, teismas šią materialinę teisės normą pažeidė, konfiskuodamas jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį.

3.9.       Išties teismas nepagrįstai konfiskavo jam, V. K., ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu buvo pažeista jo sutuoktinės D. K. garantuojama asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, tuo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės teisės sąvoka – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Draudimas disponuoti asmeniui savo turtu, nepriklausomai nuo to, ar šio turto bendraturtis padarė nusikaltimą, už kurį numatyta šio turto konfiskacija, yra perteklinis ir pažeidžiantis asmens konstitucines teises į nuosavybę.

3.10.       V. K. nurodo, kad jo sutuoktinė teisme patvirtino, kad ji nieko nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų ar duomenų, kad būtų buvę priešingai, todėl konfiskuoti minėtą automobilį, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, apelianto vertinimu, teismui nebuvo teisinio pagrindo.

3.11.       Be to, apeliantas pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys apie jo turimą 40 procentų darbingumo lygį, jis be ramento dėl negalios net negali vaikščioti, todėl konfiskavus šią transporto priemonę jis netektų galimybės ja naudotis. Daugiau nei akivaizdu, kad pagal šeimos pajamas ir paskirtą baudą jis su sutuoktine net neturi galimybės įsigyti kitą automobilį.

3.12.       Byloje įrodyta, kad naminę degtinę automobilyje jis laikė ir vežė savavališkai be sutuoktinės žinios ir sutikimo, todėl minėtas ir jai priklausantis automobilis neturėjo būti konfiskuotas ir turėtų būti grąžintas jo sutuoktinei kaip teisėtai daikto savininkei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3.13.       Kadangi jam, V. K., priklauso tik 1/2 dalis šio automobilio, todėl, atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį, į jo turimą neįgalumą, apeliantas prašo neišieškoti ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, o netenkinus šio prašymo, išieškoti tik 1/2 dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 950 Eur.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Iš nuteistojo V. K. apeliacinio skundo turinio matyti, jog V. K. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir taikytu turto konfiskavimu. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl bausmės

6.       BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

7.       BK 201 straipsnio (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2105 redakcija nuo 2012-09-01) 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno namų gamybos naminius stiprius alkoholinius gėrimus arba juos realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. To paties straipsnio 2 dalis, inter alia, numato, kad tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno 50 arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba juos realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Apylinkės teismas už šių nusikalstamų veikų padarymą V. K. paskyrė baudos bausmes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas V. K. už padarytą nesunkų nusikaltimą (BK 201 straipsnio 1 dalis) artimą minimaliai baudą – 60 MGL (3 000 Eur), o už padarytą apysunkį nusikaltimą (BK 201 straipsnio 2 dalis) minimalią baudą – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), V. K. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog V. K. yra neįgalus, apylinkės teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad jam skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

8.       Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. K. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, tiek nustatant konkretų šios bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų dydį nuteistajam.

9.       Pažymėtina, kad nuteistojo V. K. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Nors V. K. pažymi, kad jis buvo teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, savo kaltę jis pripažino tik iš dalies – nepripažino gabenęs ir pardavęs A. Š. už 24 Eur 8 litrus naminės degtinės. Už šį BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, apylinkės teismas V. K., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė artimą minimaliai dydžio baudą – 60 MGL (pažymėtina, kad už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos bausmės ribos yra gana plačios – nuo 50 iki 2 000 MGL. Tad dar labiau ją švelninti, atsižvelgiant iš esmės vien į tai, kad, apelianto teigimu, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir, kaip jis teigia, dėl to negali dirbti, o jo gaunamos netekto darbingumo pensijos dėl jo išlaidų sveikatai neužtenka pragyventi (jo sutuoktinės pajamos taip pat yra minimalios), nėra pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad V. K., kaip jis pats nurodė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, neįgalumas nustatytas iki rugpjūčio 12 d., t. y. terminuotai, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl turimo neįgalumo jis visiškai negali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, o kartu ir susimokėti paskirtos baudos. Juolab, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka ir paskirtas baudas yra sumokėjęs (t. 4, b. l. 115–123).

10.       Dėl apelianto prašymo už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tuo pagrindu jam už šio nusikaltimo padarymą paskirtą 100 MGL baudą sumažinti perpus, paskiriant 50 MGL dydžio baudą, pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018, 2K-161-303/2023). Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015 ir kt.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y., priešingai nei mano apeliantas, nė vienai iš šių aplinkybių (pvz., kaltininko asmenybei, socialinei aplinkai ir pan.) neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Ir tik tada, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).

11.       Kaip minėta, V. K. kaip reikšmingas, išimtines aplinkybes švelnesnei, negu nustatyta įstatymo (BK 201 straipsnio 2 dalyje) bausmei skirti nurodo tai, kad dėl šio nusikaltimo jis savo kaltę pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje jis nebuvo teistas, turi šeimą, charakterizuojamas teigiamai, yra neįgalus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad už analogiško pobūdžio nusikaltimą G. K., kuris anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, paskyrė dvigubai mažesnę 50 MGL dydžio baudą.

12.       Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kiekvieno asmens kaltės ir bausmės skyrimo už nusikalstamos veikos padarymą teismas sprendžia atskirai ir skiriamas bausmes individualizuoja. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam V. K. bausmė paskirta atsižvelgus į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1–3 dalių) nuostatos nepažeistos. Kaip matyti, už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. K. paskirta bauda 100 MGL bauda atitinka BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimą nustatytą minimalų šios bausmės dydį (už apysunkį nusikaltimą nustatyta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda), yra tinkamai individualizuota ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo V. K. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą, patvirtinančių, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 3 dalis).

13.       Kaip minėta, skiriant V. K. bausmę buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis savanaudiški nusikaltimai, susiję su neteisėtu naminių stiprių alkoholinių gėrimų gabenimu ir realizavimu), kaltininko asmenybę (neteistas, turi šeimą, charakterizuojamas teigiamai, yra neįgalus), į tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo manyti, jog V. K. padarytų nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas buvo mažesnis. Jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti nuteistajam V. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir skirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

14.       V. K. nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti automobilį „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad šis automobilis  nebuvo specialiai pritaikytas BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti arba naminei degtinei slėpti, todėl, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai šį automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone ir jį konfiskavo, juolab, kad jis priklauso jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl, apelianto nuomone, šis automobilis turėjo būti grąžintas jo sutuoktinei, o iš jo galėjo būti išieškota nebent pusė jo vertės. Sutikti su šiais apelianto skundo teiginiais ir pripažinti, kad konfiskuodamas automobilį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15.       Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Šiame kontekste, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės apsaugą, nuostatas; kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

16.       Transporto priemonė – keleivinis automobilis „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neteisėtai buvo gabenami naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors apeliantas teigia, kad šis automobilis nebuvo specialiai nusikalstamai veikai, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone net ir tais atvejais, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1-145-574/2023 ir kt.).

17.       Nagrinėjamoje byloje, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, gabentų naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekį (63 litrai), minėto automobilio konfiskavimas pripažintinas pagrįstu, nes akivaizdu, kad be automobilio gabenti tokį didelį kiekį alkoholinių gėrimų nebūtų įmanoma. Todėl, nepaisant to, jog, kaip pažymi apeliantas, minėtas automobilis nebuvo specialiai pritaikytas BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti arba naminei degtinei slėpti, jo konfiskavimas pripažintinas pagrįstu, automobilis „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo konfiskuotas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

18.       Nepagrįstas V. K. alternatyviai pateikiamas prašymas pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto vertę (1/2 dalį) atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Šį prašymą apeliantas argumentuoja tuo, kad automobilis yra jo šeimos bendroji jungtinė nuosavybė todėl, apelianto nuomone, iš jo gali būti išieškota nebent 1/2 dalis jo vertę atitinkančios pinigų sumos – 950 Eur, o pats automobilis grąžintas jo sutuoktinei (tokį sprendimą apeliantas prašo priimti, jei teisėjų kolegija nuspręs, kad yra pagrindas konfiskuotini automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą).

19.       Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

20.       Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taikyti V. K. 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (šiuo atveju, kaip prašo apeliantas, pusę konfiskuotino turto vertės). Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.). Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnyje, padarymo priemonė.

21.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. K. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai.

22.       Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                       Eugenijus Antanauskas

               Eduardas Maškevičius

               Linas Pauliukėnas