Civilinė byla Nr. 2-439-723/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03489-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija:

75.4.3; 77.4.2; 99.5;

99.7; 113.1.; 114.9.1; 114.9.3.;

114.11.; 116.4; 125.2.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant D. Dubakienei,

dalyvaujant ieškovui T. B., jo atstovui adv. pad. G. Gaurilčikui,

atsakovei T. B., jos atstovei adv. R. Narbutienei,

vertėjai Z. Sakalauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir atsakovės T. B. patikslintą priešieškinį ieškovui T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo M. B.,

n u s t a t ė :

Ieškovas T. B. ieškiniu atsakovei T. B. prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 24 d. Vilniaus rajono CMS, dėl atsakovės kaltės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3).

Ieškinyje nurodė, kad santuoką šalys sudarė (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl santuokos ir šeimos iširimo kalta atsakovė, kadangi ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“. Atsakovė visiškai nusišalino nuo pareigų šeimai, pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl yra kalta dėl šeimos iširimo. Šiuo metu šeima yra faktiškai iširusi, todėl nėra galimybių toliau tęsti santuokinio gyvenimo. Dėl santuokos nutraukimo ieškovas yra apsisprendęs galutinai. Šalims gyvenant santuokoje, gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) - dukra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – sūnus (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra pilnamečiai, gyvena atskirai nuo tėvų, todėl byloje nespręstini klausimai dėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir skyrium gyvenančio dalyvavimo auklėjant vaikus. Pareiškė, kad dalintino turto šalys neturi. 2012‑09‑14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi šalys nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą ir pastatą - gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), perleido savo sūnui M. B. (rentos mokėtojui), kuris įsipareigojo juos išlaikyti iki gyvos galvos. Ieškovas kreditorių neturi, o apie atsakovės kreditorius žinių neturi. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę.

A. T. B. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo T. B. kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę – B.; iš ieškovo priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; santuokoje įgytą turtą padalinti tarp sutuoktinių, tokiu būdu, t.y. kiekvienai šaliai asmeninėn nuosavybėn priteisti 22/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (šios dalies turto vertė sudaro 27940,00 Lt), ½ dalį pastato-šiltnamio, 43,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2325,00 Lt), ½ dalį pastato - ūkinio pastato, 20,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (625,00 Lt), ½ dalį pastato - tvarto, 15,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1335,00 Lt), ½ dalį pastato - pirties, 24,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (1720,00 Lt), ½ dalį pastato - kiemo rūsio, 27,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1810,00 Lt), ¼ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (27,50 Lt), tokiu būdu kiekvienam priteisiant turto už 35 782,50 Lt. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltu laiko išimtinai sutuoktinį T. B.. Nesutiko su ieškovo užimama pozicija turtiniu klausimu. Patvirtino, kad kreditorių nei bendrų su sutuoktiniu, nei asmeninių, neturi. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokoje turėtą pavardę – B.. Kadangi sutuoktinio motina sunkiai sirgo, jai buvo atlikta klubų operacija, todėl atsakovė, kaip moteris ir marti, ją prižiūrėjo: gamino valgį, skalbė, pirko įvairius pirkinius anytos pageidavimu, tame tarpe vaistus, po operacijos padėjo išmokti vaikščioti ir t.t. Tuo sunkiu laikotarpiu ieškovo elgesys pasikeitė: vyras pradėjo nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, patologiškai pavydėti atsakovės savo draugams, vartoti fizinį smurtą jos atžvilgiu. Jos gyvenimas tapo pragaru: vyras kontroliavo kiekvieną jos žingsnį, neleido bendrauti nei su vyrais, nei su moterimis. Sutuoktinis vartodavo alkoholinius gėrimus, pastoviai atsakovę žemindavo, vadindavo įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. 2011 metais ji į policiją kreipėsi tris kartus. Galiausiai sutuoktinis susirado moterį, su kuria pradėjo demonstratyviai bendrauti, jos akivaizdoje su ja ištisas valandas kalbėdavosi telefonu, neneigė užsimezgusio ryšio su kita moterimi. Dėl tokio vyro elgesio atsakovei stipriai pašlijo sveikata. (duomenys neskelbtini). mirė jos sesers V. sutuoktinis. Kadangi ji padėjo laidotuvių metu seseriai, grįžus į namus ieškovas ją užpuolė, stumdė ir ji pasisuko koją. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovas 2012-02-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-137/2012 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. Vertina, kad šeima iširo dėl itin stipraus sutuoktinio potraukio alkoholiui, kurio rezultate pastarasis tapdavo nevaldomu, agresyviu, naudojančiu psichologinę ir fizinę prievartą kito, silpnesnio, sutuoktinio atžvilgiu, visiško nelojalumo sutuoktinio atžvilgiu. Kadangi santuoka ir tvirta šeima atsakovei buvo vertybės, todėl vyro elgesį, kad ir koks jis bebūtų, stengėsi nuolankiai toleruoti, tačiau toliau tęsti šeimos santykius tiesiog nebeturi jėgų.Dėl ieškovo T. B. netinkamo elgesio šeimoje ir buityje (jo agresyvumo, grasinimų susidoroti, fizinės prievartos naudojimo) atsakovė patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus: naktį ją kamuoja nemiga, nulemta neigiamų minčių, emocijų. Ilgą laiką ją yra užvaldžiusi depresinė nuotaika. Ieškovo veiksmai, jo elgesys pažeidžia pagrindinius šeimos moralės principus ir neatitinka suaugusio žmogaus elgesiui, suvokiančio atsakomybę prieš artimuosius už savo poelgius ir veiksmus. Ieškovas, visišku šeimos ignoravimu, sukėlė atsakovei didžiulį stresą, kurio rezultate ji nebemato gyvenimo prasmės. Vyras sugriovė jos tikėjimą pagrindinėmis žmogiškomis vertybėmis, šeima, jos normalius ir teisėtus lūkesčius šeimoje užauginus vaikus, sulaukti senatvės, saugumo jausmą, todėl ieškovo žeminančiais jos orumą veiksmais padarytą neturtinę žalą vertina 20 000 Lt.

Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad nėra šalių dalintino turto. Ieškovas 2000-08-08 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo: 44/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-Šiltnamį, 43,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, 20,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - tvartą, 15,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - pirtį, 24,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - kiemo rūsį, 27,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (lauko tualeto, Šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, šis turtas buvo įgytas santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu, todėl jį laiko bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atkreipė dėmesį į tai, kad po santuokos sudarymo šeima apsigyveno pas ieškovo tėvus V. ir V. B., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). gimė dukra V. B.. Kadangi tiek ieškovo motinos, tiek šalių šeimai buvo pakankamai ankšta gyventi kartu, todėl jie pradėjo statybas, t.y. statybos būdu buvo padidintas ieškovo tėvams priklausęs namas, pristatant 2 papildomus kambarius. 1982 m. šeima jau gyveno atskirai šiuose naujai pastatytuose kambariuose. Kartu gyvendami pradėjo statytis ir naujus ūkinius pastatus: kad šeima galėtų auginti daržoves, buvo pastatytas šiltnamis, rūsys, garažas. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui M. B., pradėjo auginti gyvulius, todėl jiems laikyti pastatė tvartą. Panašiu metu buvo pastatyta pirtis. Šiems statiniams statyti buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, gautos realizavus dalį paveldėto turto po jos tėvų mirties. Kadangi jos uošviu V. B. rūpinosi sūnus M. B., todėl pastarajam testamentu buvo palikta ta turto dalis, kuria nesinaudojo jų šeima. Visas turtas, kurį statėsi šalys, pasiliko V. B. (ieškovo motinos) vardu. Kadangi jau nuo santuokos sudarymo gyveno pas ieškovo tėvus, todėl rūpindavosi ieškovo tėvais ir padėdavo jiems kasdieniuose darbuose. Metams bėgant ir prastėjant ieškovo motinos sveikatai, rūpinamasis V. B. būdavo pakankamai intensyvus: atsakovė rūpinosi maisto produktų įsigijimu bei kitų kasdienių ieškovo motinos poreikių patenkinimu. 2000 m. rugpjūčio 8 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, jų šeimai buvo perleistas tas turtas, kuriuo naudojosi jau ilgą laiką, t.y. kurį po santuokos sudarymo kartu su sutuoktiniu pasistatė.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (b.l. 77-80). Nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka. Pasak ieškovo, pateikti 2012-12-28 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono Maišiagalos policijos nuovados pranešimas „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“' Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-12-27 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono Maišiagalos policijos nuovados nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A.2.9.447-298/2013 patvirtina, kad dėl netinkamo atsakovės elgesio — nepažįstamų asmenų vedžiojimo į šalių bendrus namus, alkoholinių gėrimų vartojimo ieškovas įstatymų nustatyta tvarka 2012-12-13 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, 2012-12-02 kvietė į namus policijos pareigūnus. Svarbi aplinkybė yra ta, kad dėl nesugyvenamo atsakovės charakterio, nederamo sutuoktiniui elgesio, sutuoktinės pareigų nevykdymo ieškovas dar 2008 metais kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ieškinį atsiėmė, nes su atsakove susitaikė. Nesutinku su atsakovės reikalavimu priteisti jai neturtinę žalą - 20 000 Lt. Būtent atsakovės lojalumo pareigos nesilaikymas, ištikimybės sulaužymas, lėmė šeimos iširimą. Ieškovas su atsakove jau ilgą laiką gyvena atskirai ir faktiškai nebendrauja. Vaikai yra suaugę, gyvena atskirai. Atsakovės reikalaujamas neturtinės žalos dydis neatitinka nei protingumo kriterijaus, nei teismų praktikos.

Nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovo vardu 2000-08-08 gyvenamojo namo ir priklausinių dalies perleidimo su išlaikymo sąlyga sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2000-08-08 gyvenamojo namo ir priklausinių dalies perleidimo su išlaikymo sąlyga sutartis, kurios pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo turtą, sudaryta įstatymo reikalaujama forma ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ieškovo mamos V. B. pareikšta valia - perleisti savo turtą sūnaus, o ne sūnaus ir marčios nuosavybėn. Atsakovei Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat buvo žinomi, tačiau ji į Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo, įrašant ją ginčo turto bendrasavininke, nesikreipė. Esminė Sutarties sąlyga (1 punktas) - ieškovo mamos V. B. valia išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, t.y. perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą savo sūnaus nuosavybėn su sąlyga, kad jis ją išlaikys iki gyvos galvos. Sutartyje marčios (atsakovės) mano mama nenurodė. Kita vertus, ieškovas nereikalauja dalinti santuokos metu įgyto ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas 0,6200 ha, vidutinė rinkos vertė 51 500 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovas T. B. nurodė, kad atsakovės dokumentai netiesa. Dėl santuokos iširimo kalta atsakovė – neištikimybė, šantažas, priekabiai, kviečia policiją. Atsakovė lanko sektą (duomenys neskelbtini). Atsivesdavo nakčiai vyrus, užsiimdavo reikalais, viskas girdėdavosi už sienelės. Šalys miega atskiruose kambariuose. Jis negali būti namuose, kviesdavo policiją naktį, nes atsakovė parsivesdavo vyrus. Teigė, kad atsakovė užsiima seksu su kitu vyru, geria, triukšmauja ir t.t. Viskas vyksta daug metų. Gali įvardinti asmenį su kuriuo ji seksu užsiima, jis iš (duomenys neskelbtini) raj. Atsakovė buvo neištikima ir iki ieškinio ir po jo padavimo. Jis pasakė pastabą, kad nusiramintų, išeitų. Ji nori, kad jis pasakytų, o tada išprovokuoja konfliktą. Jis pasakė, kad kviečia policiją, tada užsistūmė spintą savo kambaryje. 5 kartus buvo konfliktai. Vėliau jis sutvarkė dokumentus ir padavė skyryboms. Jį išprovokavo konfliktui, dėl to jį nuteisė, jis ją tik ant lovos pasodino, o ji iškvietė policiją ir apkalbėjo, kad jai koją išsuko. Jis šalinasi jos dabar, kad neišprovokuotų konfliktų ir muštynių. Namą statė tėvas, padėjo broliai visi. Kai mirė tėvas, užrašė jam ir broliui su sąlyga, kad prižiūrės mamą. Gyveno pas tėvus su žmona ir vaikais. Jam mama padovanojo savo dalį. Jis išlaikė motiną, o atsakovė neišlaikė. Mama mirė 2008 m. Perėjo nuosavybė jam. Atsakovė neprieštaravo. Sudarė sutartį su savo sūnumi dėl išlaikymo iki gyvos galvos. (duomenys neskelbtini) – tėvo namas, o (duomenys neskelbtini) – jie pastatė naują namą su terasa. Atsakovė reikalauja turto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jie perrašė sūnui. Atsakovė provokuodavo muštynes, šokdavo su peiliu, galvą daužydavo į sieną, jis išeidavo į kambarį ir užsirakindavo. Neturi dokumentų, kad ji priklauso sektai. Matė, kaip ji vaikšto į (duomenys neskelbtini) sektą. Sėdasi ratu, susikimba už rankų, uždega žvakę, o musulmonas jų vadas kartoja žodžius. Visas spaudimas psichiškai ėjo šeimai. 2 metus tai tęsiasi. Teigė, kad turi moterų pažįstamų, bet pastovios – ne, darbe bendrauja su daug moterų. Nesilanko su jomis parduotuvėse. 8 metus atsakovė jam negamina ir neskalbia. Jis nekalbėjo telefonu su kita moterimi intymiomis temomis. Motiną prižiūrėjo jis ir brolis M.. Mama sirgo širdies ir nervų ligomis, gulėjo ligoninėje, turėjo judėjimo negalavimų. Buvo atlikta operacija, M. žmona rūpinosi, o atsakovė – ne, turėjo savo rūpesčių. 2008 m. padavė skyrybom, bet neišsiskyrė, kad baigti statyti namą ir padovanoti sūnui. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu jau 22 metus.

Atsakovė T. B. nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas vyras. Jis viską išsigalvoja, mėgsta išgerti dažnai, o ji su jokiais vyrais neužsiiminėja. Ieškovas tris dienas dirba, tris geria. 2008 m. vyras inicijavo skyrybas, kad ji su vyrais vaikšto. Ji norėjo šeimą išlaikyti iki šiol, bet dabar ieškovas gyvena su kita moterimi. 2008 m. jam buvo haliucinacijos, vaidendavosi, ją už plaukų išmetė iš namų. Pabėgo pas savo seseris. Ji kviesdavo policiją. Ji sutiko, kad nepradėti ikiteisminių tyrimų, atleisdavo jam, nes jis atsiprašydavo. Nuo 2008 m. santykiai buvo įtempti. Ji visada norėjo išsaugoti šeimą, mylėjo vyrą, norėjo kartu gyventi. Kai ji sužinojo prieš tris metus, kad jis turi kitą moterį, skambino telefonu jai ir prisipažino meilėje, ją žemino pastoviai. Turtas įgytas kartu su vyru. Kai susituokė, gyveno su vyro tėvais, gimė dukra (duomenys neskelbtini) m. ir su tėvais gyventi tapo ankšta, todėl pasistatė priestatą ir perėjo ten gyventi. Pastatė tvartą, pirtį, garažą, šiltnamį. Brolis gyveno mieste. Tėvai laikė ūkį, jiems padėdavo nuolat. Žemė priklausė motinai. Kol jie negyveno buvo tėvų namas ir tvartas, o jie pastatė sau atskirus. RC registruota vienu numeriu, kur T. priklauso viskas jų. Padovanojo sūnui, nes minties nebuvo, kad ji eis lauk. Tėvų namas pastatytas (duomenys neskelbtini) m., o priestatą pastatė vėliau. Ji prašo ½ dalies priestato, kuris pristatytas prie namo, tai vienas pastatas. Neteisybė nurodyta RC išraše. Taip pat nurodė, kad ją mušdavo, žemindavo. Ji rūpinosi motina, brolis kartu negyveno, o jie kartu gyveno. Pirko vaistus, maistą iš bendrų šeimos lėšų. Mama sirgo nuo pradžių, kai susitvarkė. Motina padovanojo sūnui, o ji prižiūrėjo ją. Ieškovas gyvena su I. L., kokiu adresu nežino, su ja susipažino prieš tris metus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o vyras tai atvažiuoja, tai išvažiuoja, savaitėm kažkur kitur gyvena. Neturi įrodymų apie ieškovo alkoholizmą. Ieškovas važiuoja į darbą autobusu. 3 dienas geria, 1 dieną pamiega ir važiuoja į darbą. Neturtinę žalą taip įvertino, nes jis ją mušė, žemino, dėl to gavo neįgalumą dėl streso, naktimis bėgo pas kaimynus, seseris ją už plaukų išvarė iš namų. Jokiai sektai ji nepriklauso. Priestatą statė kartu, ji dirbo 2 darbovietėse, turi 38 m stažo. Daržoves, braškes pardavinėjo, gyvulius augino pardavimui. Kartu dirbo ir statė kartu. Ji po tėvų mirties gavo žemės sklypą, pardavė namą ir 4 vaikai pasidalino. Lėšas panaudojo priestato statybai. Tėvas mirė – (duomenys neskelbtini) m., gavo po 350 dolerių, pardavė namą doleriais. S. V. k. paveldėjo, atkurtos nuosavybės teisės. Padarytas testamentas dukrai. Neįgijo jokio nekilnojamojo turto ir neperleido.

Liudytoja L. B. nurodė, kad pažįsta šalis, jie kaimynai, o T. B. yra jos dėdė. Paliudijo, kad T. B. meluoja, kad T. turi kitų vyrų. T. jai sakė, kad T. neištikima su jos vyru, prie dukros. Jos vyras paklausė, ką jis kalba, iškvietė greitąją pagalbą, kad jis nesveikas. Pastoviai buvo užpuolimai, 10 metų. Įtarinėdavo jos vyrą, kad jis miega su jo žmona. Paskui vyro brolį įtarinėjo. Paskui mušdavo žmoną, naktimis išbėgdavo iš namų. Pastoviai visokias nesąmones šneka, kad ji turi kitų vyrų, miega su kitais, o jis pats turi kitą moterį, liudytoja pažįsta ją – I. L., ji išsiskyrusi su savo vyru. Nežino, kur gyvena dabar, o anksčiau (duomenys neskelbtini) ji buvo jos kirpėja. Jos vyro sesuo matė juos drauge, dabar dirba ji kepykloje (duomenys neskelbtini) T. – rami moteris. Jie dabar gyvena kitur, susipyko su B. prieš 10 metų. T. mamą prižiūrėjo T. ir brolis M.. T. maitindavo, valgį ruošė, jos sveikata bloga – sirgo depresija, sunkiai vaikščiojo. Priestatą statė kartu prie tėvų namo. Pirtis, šiltnamis dar pastatytas (duomenys neskelbtini) m. Jos vyras daug padėjo. Priestatą statė jie abu, po priestatu yra rūsys, po šiltnamiu taip pat, jie kartu statė. Jie draugavo, todėl jos vyras padėdavo. Kadastriniai duomenys gali būti neteisingi. T. išgėrinėja, vairuoja girtas, ateina pas tėvus girtas. Dabar gal mažiau geria.

Liudytoja H. B. nurodė, kad T. jos kaimynė, T. jos vyro pusbrolis, jie – kaimynai, gyvena 300 metrų atstumu. Paliudijo, kad jie gyvena gerai. T. nekalta. T. gal tris kartus naktį buvo atbėgusi, dažnai apdraskyta būna. T. matė dažnai girtą. Jis dainuoja, kai girtas. Jis ir ją apkalbėjo, kad vyrus renka T.. Niekada nematė T. su kitu vyru, o T. matė su moterimi I. parduotuvėje, pasirodė kaip vyras su žmona. T. motiną prižiūrėjo T. ir brolis, jai atliko operaciją, ją mokino vaikščioti, valgydino. Kartu priestatą pastatė prie tėvų namo, šiltnamį, pirtį, rūsį išsikasė po šiltnamiu (duomenys neskelbtini) T. dirbo.

Liudytojas S. B. nurodė, kad pažįsta šalis – T. jo pusbrolis, jie gyvena 300 m atstumu. Paliudijo, kad T. pradėjo bendrauti su kita moterimi, yra neištikimas žmonai. Žmonai pasakė, kad rado jauną gražią žmoną ir nori su ja skirtis. Nematė pats kaip susitikinėjo. Namą statė kartu, t.y. priestatą prie tėvų namo. T. dirbo lygiai su vyrais, plytas nešiojo, valgyti ruošė. Pats matė. Dar pasistatė išsikasė rūsį, o ant jo pastatė verandą. Tėvai nestatė nieko, jie turėjo namą, tvartą, klojimą. Šiltnamį kai pasistatė dirbo T. ir T., mama buvo ligota.

Liudytoja V. C. nurodė, kad pažįsta šalis – atsakovė jos sesuo. Paliudijo, kad sesers vyras rado kitą moterį, o atsakovę mušdavo, todėl sesuo pas ją atvažiuodavo slėptis. Jis mušė, šmeižė, neteisybes pasakojo apie seserį. Sesuo atvažiavo slėptis keturis kartus. Jie kartu statėsi. Pardavė tėvų namą ir pasidalijo, tuos pinigus į statybas dėjo. Vaikai skundėsi, kad tėvas geria, jis su dukra net nešnekam ji Anglijoje gyvena. Neblogas vyras buvo, bet degtinė viską padarė, per daug gėrė.

Tretysis asmuo M. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant. Atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CMS (b.l. 4-6), šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Ieškovas T. B. ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė yra jam neištikima, jį šantažuoja, į namus atsiveda nepažįstamų vyrų, nuolat priekabiauja ir provokuoja konfliktus, tada kviečia policiją. Atsakovė T. B. teigia, kad santuokos iširimo priežastis – ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, fizinis smurtas atsakovės atžvilgiu ir neištikimybė su kita moterimi.

Vertinant įrodymus, susijusius su ieškovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, kad šalių, liudytojų parodymai nėra pakankami konstatuoti besąlygiškai vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinio kaltės, teismas nenustatinėja sutuoktinio kaltės laipsnio, o pagal pateiktus įrodymus negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kurios iš šalių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė ir dėl kurios iš šalių kaltės jų santuoka iširo. Teismas atsižvelgia į šalių pripažintus faktus, kad šeimos santykiai iširę pakankamai ilgą laiką, kad sutuoktiniai nuolat konfliktuoja,prieš tris metus jau buvo nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, jau kelis metus gyvena atskirai skirtingose patalpose(tai patvirtinta teismo posėdžio metu), neveda bendro ūkio ir nebekuria bendrų planų, savo valia neįgyvendina šeimos teisių ir jomis nesinaudoja. Šalys viena kitos kaltę grindžia ir skundais ikiteisminio tyrimo institucijoms, tačiau šiais dokumentais vadovautis sprendžiant dėl tik vieno iš sutuoktinių kaltės nėra pagrindo, nes procesinių sprendimų, patvirtinančių skunduose išdėstytas aplinkybes, buvo priimtas tik vienas sprendimas ir pagal jį šalys procesą baigė susitaikymu.Šie rašytiniai įrodymai vertintini tik kaip patvirtinantys, kad sutuoktinių santykiai yra visiškai pašliję ir pastaruoju metu dar labiau paaštrėję.

Šiuo metu nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Surinktų byloje įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir pagarbos vienas kitam, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl pripažintina, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės ir jos išsaugoti šalys nesiekia, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 60 str., 3.61 str. 2 d.).

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, jei įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2d., CK 6.250 str. 2d.). Teismui padarius aukščiau nurodytą išvadą nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turto padalijimo.

Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti minėtą prezumpciją, pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo T. B. nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį įregistruotos į 44/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-13).

Atsakovės T. B. nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Dalintinų transporto priemonių šalys neturi (b.l. 16).

V. B. 2000-08-08 Gyvenamojo namo ir priklausinių dalies perleidimo sutartimi ir vėlesniais jos pakeitimais (2000-12-19, 2001-01-24) perleido sūnui (ieškovui) T. B. 44/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinius pastatus: šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), o T. B. įsipareigojo V. B. materialiai išlaikyti, teikti maistą, drabužius, o reikalui esant, suteikti medicininę pagalbą iki gyvos galvos (b.l. 52-54).

Ieškovas ir atsakovė (rentos gavėjai) 2012-09-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perdavė sūnui M. B. (rentos mokėtojui) žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0658-5944, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-2035-4287, esančius Vilniaus r. sav., Bajorų k., Siauroji g. 11 (b.l. 18-24).

Ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pripažinimo atsakovės T. B. asmenine nuosavybe nėra, todėl šis nekilnojamasis turtas pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe.

44/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))-pastatyto (duomenys neskelbtini) m., šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-pastatytas-1980 m., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))-pastatytas 1978 m., tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))-1988 m., pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))-pastatyta 1988 m., kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))-1974 m., ½ dalis kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))-pastatyti 1963 m., esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų,kad 44/100 dalys namo,kuriuos ieškovas įgis po motinos mirties yra bendroji dalinė šalių nuosavybė.Atsakovė rėmėsi liudytojų parodymais,tačiau jie neįrodo nurodytos dalies  kaip šeimos nuosavybės fakto,nes ši aplinkybė tėra atsakovės ir liudytojų parodymų išraiška.Taip pat atsakovė teismui nepateikė nei vieno įrodymo,kad ji materialiai prisidėjo prie ieškovo tėvų turto,o dabar jos vyro turto sukūrimo iš savo asmeninių lėšų.

Šiltnamis,ūkinis pastatas,1/2 dalis kiemo statinių buvo pastatyti iki šalių apsigyvenimo ieškovo tėvų namuose.Liudytojai dėl statybų buvo nenuoseklūs.L. B. net nurodė,kad po šiltnamiu yrs rūsys.L. B. nurodė,kad rūsys pastatytas po šiltnamiu 1985-88 metais,kas neatitinka oficialių duomenų.Tai nesuvokiama,kaip senesnis pastatas buvo pastatytas po vėlesnės statybos objektu.Tačiau atsakovė net ir šiuos statinius ginčija,kas teismo nuomone nėra sąžininga ir yra nesuvokiama iš formaliosios pusės.Kiti statiniai buvo registruoti ne ieškovo ir atsakovės vardu,jų registracija nėra nuginčyta.Padėjimas statyti  tvartą ir pirtį kito asmens valdomoje žemėje  ir naudojimasis kito asmens nuosavybe automatiškai nesukuria nuosavybės.Kadastriniai duomenys nustatyti 1997 metais.Jie visą tą laikotarpį neginčyti,nenuginčyti ir yra galiojantys,t.y.preziumuotini.

Atsakovė nurodo,kad ji rūpinosi ieškovo motina,todėl jai priklauso ½ dalis ieškovui tekančio turto dalies turto pagal išlaikymą iki gyvos galvos sutartį.Rentos santykius reglamentuoja CK XXVI skyriaus normos. Išlaikymas iki gyvos galvos, numatytas CK 6.460 straipsnio 1 dalyje – rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 straipsnio 2 dalis); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į išvardytus požymius ir sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės.

Įstatymas nenumato,kad rentos gavėjui gaunant išlaikymą maistu ir kitos pagalbos forma(ką nurodo atsakovė) ne tik iš tiesioginio sutartimi numatyto rentos mokėtojo(ieškovo),o iš kito asmens-jo sutuoktinio ar kitų asmenų,esant galiojančiai ir nenuginčytai sutarčiai,automatiškai atsiranda teisė į rantos gavėjo nuosavybę.Tokiais atsakovės argumentais pagal analogiją galima būtų pakeisti ir labdaros,ir gero nesavanaudiško elgesio santykius į nesutartinius teisės į nuosavybę atsiradimo santykius,kas prieštarauja sveikai nuovokai ir gerajai moralei(CK 1.5 str.). 

Todėl teismas mato,kad atsakovė neįrodė ginčijamus pastatus,statinius ir namo dalį buvus ir jau dabar esant šeimos bendrąją jungtine nuosavybe.Šioje dalyje priešieškinys netenkinamas.Ši nuosavybė pripažintina asmenine ieškovo T. B. nuosavybe, nes minėti objektai įgyti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir jo motinos.

Kito dalintino turto šalys nenurodo.

Kiti santuokos nutraukimo klausimai.

Atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „B.“, dėl to ieškovas neprieštaravo (CK 3.69 str. 1 d.).

Duomenų apie šalių kreditorius byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas sumokėjo 143,90 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1). Atsakovė sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio (b.l. 37, 57), o 817,48 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 46). Atsakovė turėjo 2000 Lt teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 91-93). Ieškovas duomenų apie turėtas teisinių paslaugų išlaidas į bylą nepateikė.

Kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Tokiu būdu, iš atsakovės valstybei priteistina 817,48 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo(CPK 88,93,96 str.).

               Teismas, vadovaudamasi LR CPK 88,93,96,185 str., 253-269 str., 270 str., 385 str.,

n u s p r e n d ė :

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo T. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę „B.“, atsakovei pavardę „B.“.

Žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės T. B. nuosavybe.

44/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo T. B. nuosavybe.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš T. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 817,48 Lt (aštuonis šimtus septyniolika litų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Vilmantas Ambrulevičius