Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-817/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45308-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;

1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.1.; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,

nuteistajam E. S. (E. S.), jo gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka atlikus dalinį įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. S. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir neatliktos 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metus ir 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant į valstybės biudžetą iš E. S. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 260 Eur

Teisėjų kolegija:

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       E. S. nuteistas už tai, kad jis būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, 2023 m. lapkričio 25 d., apie 12.53 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas jam neteisingai skyrė sunkiausią BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Iš nuosprendyje nurodytų motyvų, akivaizdu, kad teismas neįvertino visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, nesilaikė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostatų, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimo teisingumą išimtinai grindė tuo, jog šį nusikaltimą E. S. padarė būdamas teistas ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų rūšiai, kuris yra daugiau formalus, t. y. nei turtinio, nei smurtinio pobūdžio, niekas realiai nuo jo nenukentėjo. Buvo padaryta turtinė žala, bet nuteistasis yra pasižadėjęs ją atlyginti. Taigi, yra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju padaryta veika yra mažiau pavojinga už BK numatytas veikas, kuriomis sutrikdoma asmens sveikata ar sukeliamos kitokios neigiamos pasekmės.

5.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog skiriant bausmę teismas turi atsižvelgti ne tik į tas aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja kaltininką, bet ir į tas, kurios patvirtina jo teigiamas savybes, t. y. tvirtus socialinius ryšius, artimą aplinką, šeiminę padėtį, darbinius ryšius, sveikatos būklę ir t.t. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino, ar, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekta daugiau naudos, nei padaryta socialinės žalos tiek jam, tiek jo šeimai ir kitiems asmenims. Jo socialinės aplinkos pozityvumą parodo šie faktai: jis turi legalų pajamų šaltinį (dirba pagal verslo liudijimą), gyvena su neįgalia mama. Be to, teismo nutartimi nuteistasis yra paskirtas savo mamos rūpintoju, jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, ji gali judėti tik su neįgaliojo vežimėliu, jai reikia nuolatinės pagalbos ne tik buityje, bet ir patekti į lauką (butas, kuriame gyvena, yra (duomenys neskelbtini) aukšte), kad galėtų nuvykti į darbą, taigi praradimas pagalbos, kurią teikia nuteistasis, lemtų ir darbinių pajamų praradimą, o kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti mama, šeimoje nėra.

6.       Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis jau yra buvęs įkalinimo įstaigoje, todėl gali drąsiai teigti, jog buvimas laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais nuteistaisiais, praradus pajamas ir nuolat pergyvenant dėl negalėjimo pasirūpinti savo mama, neturės jokios teigiamos įtakos jo asmenybei. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė jam sukels tik itin skaudžius tiek materialinius, tiek dvasinius padarinius. Teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo, nuosprendyje nepateikė motyvų, ar šie itin skaudūs jam kilsiantys padariniai yra būtini tam, kad būtų pasiekti kriminalinės bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas. Nors anksčiau ir teistas, E. S. yra įsitikinęs, kad ši byla yra paskutinė. Jis atliko potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą ir supranta, jog negali vartoti alkoholio, padarė reikiamas išvadas. Nuteistasis pažymi, jog jis kartu su mama dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose, kurių metu ugdė socialinius bei psichologinius įgūdžius, padedančius prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir stiprinti ryšius su artimaisiais. Jo asmenybės pozityvią socialinę orientaciją parodo ir tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tikrai nuoširdžiai gailisi dėl to, pripažįsta, jog jo poelgis yra nepateisinamas.

7.       Apeliaciniame skunde pažymima, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vien ta juridinė aplinkybė, jog jis buvo teistas ir šį nusikaltimą padarė dar nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, nereiškia, jog bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, skyrimu būtų pažeistas teisingumo principas.

8.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

9.       Teismo posėdžio metu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas Auksanas Čiupaila prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais, nuteistasis papildomai nurodė, jog planuoja atidaryti mažąją bendriją, jis gyvena kartu su mama ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus močiute, jo mama neįgali, pateikė pažymą dėl 400 Eur žalos mokėjimo AB „L.“, UAB „Ū.“ 2024 m. vasario 6 d. pažymą dėl E. S. padėjimo darbuotojai A. S. atvykti į darbą ir grįžti iš jo, 2024 m. rugsėjo 4 d. Mokymo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir E. S..

10.       Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, argumentuodama, jog baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

12.       Nuteistasis E. S. savo kaltės, pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jos teisinio kvalifikavimo neginčija, apeliaciniu skundu prašo pakeisti tą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra, dėl E. S. paskirtos bausmės ir jos realizavimo formos.

Dėl E. S. paskirtos bausmės

13.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

14.       Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat pažymima, jog bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas už šios nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – baudą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.

16.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad E. S. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kuria padaryta turtinė žala (nes atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą), kurios dydis 2 368,21 Eur, nors civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau AB „L.“ yra nurodęs, kad išmokėjo draudimo išmoką ir įgyvendins regreso teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnį, teismo posėdžio metu E. S. nurodė, kad yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nustatyta viena E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. S. teismo posėdžio metu pateikė 2023 m. gruodžio 6 d. pažymą iš „P.“, jog E. S. buvo atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus 1 metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį, kurioje nutarta paskirti A. S. rūpintoju E. S., antstolio M. D. 2022 m. birželio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog E. S. mama negali be pašalinio asmens pagalbos leistis ir kilti laiptais į gyvenamąjį butą.  Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo E. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), šiuo metu, „Sodra“ duomenimis, vykdo individualią veiklą, praeityje teistas 8 kartus, paskutiniai teistumai yra ir už sunkių nusikaltimų padarymą, ĮKNR ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilių etilo alkoholio pagal tuo metu galiojusio BK 281 straipsnio 7 dalį, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (bausmė atlikta). E. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius rašte nurodė, kad probacijos laikotarpiu (probacijos pradžia nuo 2023 m. balandžio 21 d., o probacijos pabaigos terminas 2025 m. balandžio 20 d.) E. S. nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų bei vengė bendradarbiauti su probacijos tarnyba (šaukiamas neatvyksta, į telefono skambučius neatsako), Probacijos tarnyba 4 kartus kreipėsi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas teikimų netenkino. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis baustas administracine tvarka per vienerius metus už smulkiąją vagystę bei už KET pažeidimą (pastaroji bauda apmokėta). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose nėra. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. S. iš paskirtų bausmių atitinkamų išvadų nepadarė, kritiškai savo elgesio nevertina, nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių teisės normų, todėl BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. S. griežčiausią BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir skyrė E. S. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

17.       Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad ji yra per griežta, prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, mano, kad ir be laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas, tačiau teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvams, pažymi, kad bausme yra siekiama tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Todėl atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K- 276-1073/2020).

18.       Įvertinusi aukščiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, pagrįstai taikė BK 641 straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, E. S. nusikalto būdamas teistas 8 kartus, Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (t. 2, b. l. 87-101) matyti, kad anksčiau E. S. teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei, sveikatai bei transporto eismo saugumui padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, LITEKO duomenimis, Probacijos tarnyba net 4 kartus kreipėsi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas šių teikimų netenkino, ši aplinkybė leidžia spręsti, kad  E. S. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų sistemingai tinkamai nevykdė.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis E. S. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės bei paskirtų bausmių vykdymo atidėjimai teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant E. S. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta artima vidurkiui BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta trečdaliu ir nuteistajam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokios trukmės bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytina per griežta ir ribojančia E. S. labiau nei tai yra būtina, jos trukmė nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnę bausmę nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas.

20.       Nors apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. akcentuoja, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų rūšiai, jis pradėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, turi legalų pajamų šaltinį, gyvena su neįgalia mama, kurios rūpintoju yra paskirtas, mamai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, jai reikia nuolatinės nuteistojo pagalbos tiek buityje, tiek vykstant į darbą, o kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti mama, šeimoje nėra, jis atliko potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą, kartu su mama dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose, 2024 m. rugsėjo 4 d. sudarė Mokymo paslaugų teikimo sutartį, tačiau šios aplinkybės  ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikti duomenys nepateisina nuteistojo E. S. poelgio ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, pažymėtina, kad visos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę bei nustatant jos terminą. Byloje nenustatyta, jog E. S. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. E. S. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes tiek jam pačiam, tiek jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

21.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. S. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir neatliktos 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu nėra prašoma sušvelninti nuteistojo E. S. atžvilgiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės, šioje dalyje išsamiau nepasisako, tik pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skirtingais teismų sprendimais nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai subendrino nuteistajam palankesniu būdu jas iš dalies sudėdamas. Teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų, asmenybės pavojingumui, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo E. S.

22.       Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, vadovaujantis komentuojamu įstatymu teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023). Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018).

23.       Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-18-697/2023, Nr. 2K-45-654/2023).

24.       Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą akivaizdu, kad E. S. formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinka, tačiau šioje nutartyje nurodytos, taip pat skundžiamame nuosprendyje aptartos E. S. padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat aptarti E. S. charakterizuojantys duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad šiuo atveju akivaizdžiai nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas.

25.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimas, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo ir tai nesulaikė E. S. nuo nusikalstamo elgesio. Šią nusikalstamą veiką E. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, iš baudžiamosios bylos ir LITEKO duomenų matyti, kad probacijos laikotarpiu E. S. nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius 4 kartus kreipėsi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog šiuo atveju paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taip pakeistų E. S. elgesį, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, E. S. atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jam gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė.

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą, o apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Laisvės atėmimo bausmė nuteistajam neabejotinai sukels neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas.  E. S., žinodamas apie gresiančią bausmę, suvokdamas būtinybę pasirūpinti savo neįgalia mama ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiėmė atsakomybę už galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme.

27.       Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                      Arūnas Bartkus

            Ieva Gavelytė-Kalytienė

            Nijolė Žimkienė