Civilinė byla Nr. 2-661/2014

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00187-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

94.2.1;94.2.2; 94.3; 122.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens D. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties, kuria civilinė byla, iškelta pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Reservation partner LT“ bei asociacijos LATGA pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sadovalis“ dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo perduota nagrinėti iš Šiaulių apygardos teismo Vilniaus apygardos teismui, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rekolas“, D. R. individuali įmonė, L. G., L. L., S. P., J. K., D. L., V. Z., R. A. L., V. M., V. Š., A. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo teismingumo klausimas.

Ieškovas UAB „Reservation partner LT“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu (kuris buvo gautas teisme 2013 m. balandžio 5 d.), prašydamas iškelti atsakovui UAB „Sadovalis“ bankroto bylą dėl jo nemokumo bei bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Nurodė, kad atsakovas iki šiol ieškovui nėra sumokėjęs 2 579,79 Lt skolos bei 316,05 Lt delspinigių.

Atsakovas UAB „Sadovalis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (kuris gautas teisme 2013 m. balandžio 15 d.), nurodydamas, kad sutinka su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas atsiliepime įvardino savo buveinės adresą Mažeikių r., Juodeikių k., kuris sutapo su atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktuose įstatytuose įvardintu buveinės adresu. Atsakovas taip pat pateikė akcininko sprendimą, iš kurio matyti, kad vienintelis atsakovo akcininkas yra UAB „Rekolas“.

Trečiasis asmuo B UAB „Rekolas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu (kuris buvo gautas teisme 2013 m. balandžio 17 d.), prašydamas iškelti atsakovui UAB „Sadovalis“ bankroto bylą dėl jo nemokumo bei bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto administravimas“. Nurodė, kad atsakovas iki šiol ieškovui nėra sumokėjęs 116 746,93 Lt skolos.

Tretieji asmenys L. G., L. L., S. P., J. K., D. L., V. Z., R. A. L., V. M. ir V. Š. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Sadovalis“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi skirti ieškovo UAB „Reservation partner LT“ siūlomą bankroto administratorių. Tretieji asmenys nurodė, kad jie yra atsakovo darbuotojai, su kuriais iki šiol atsakovas neatsiskaitė. Pažymėjo, kad atsakovas tapo nemokus dėl netinkamo atsakovo akcininko B UAB „Rekolas“ prievolių vykdymo. Ieškovas B UAB „Rekolas“ inicijuoja atsakovui bankroto bylą bei siekia paskirti jam palankų administratorių tam, kad išvengtų atsakomybės.

Pareiškėjas ŽŪB „Viltis“ kreipėsi į teismą, prašydamas jį pakeisti pradiniu ieškovu UAB „Reservation partner LT“. Pareiškėjas nurodė esantis pradinio ieškovo UAB „Reservation partner LT“ procesinių teisių perėmėjas, nes 2013 m. gegužės 2 d. sumokėjo atsakovo 2 895,84 Lt dydžio skolą pradiniam ieškovui. Teigė, kad kaip pradinio ieškovo procesinių teisių perėmėjas atsiima pradinio ieškovo teiktą bankroto administratoriaus UAB „Reservation partner LT“ kandidatūrą.

Trečiasis asmuo D. R. individuali įmonė kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovui UAB „Sadovalis“ bankroto bylą dėl nemokumo bei bankroto administratoriumi skirti UAB „Viresita“. Teigė, kad atsakovas iki šiol trečiajam asmeniui nėra sumokėjęs 2 027,78 Lt skolos.

Ieškovas UAB „Reservation partner LT“ pateikė teismui paaiškinimus, kad jokios reikalavimo teisės perleidimo sutarties nepasirašė ir pareiškėjas ŽŪB „Viltis“ jokių ieškovo procesinių teisių neperėmė.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla atsakovui UAB „Sadovalis“ bei atsakovo bankroto administratoriumi pakirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino trečiojo asmens B UAB „Rekolas“ ir atsakovo UAB „Sadovalis“ atskiruosius skundus, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį ir atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis asmuo A. G. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Sadovalis“ iškėlimo dėl to, kad atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs trečiajam asmeniui su darbo santykiais susijusių sumų. Atsakovo bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

Bendraieškis asociacija LATGA kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą dėl jo nemokumo bei bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto bankas“. Nurodė, kad atsakovas iki šiol ieškovui nėra sumokėjęs 958,55 Lt skolos.

Šiaulių apygardos teisme 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas atsakovo UAB „Sadovalis“ prašymas persiųsti bylą Vilniaus apygardos teismui, nes Juridinių asmenų registre nuo 2013 m. birželio 28 d. įregistruotas atsakovo buveinės adresas Adutiškio g. 3-3, Vilniuje.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi perdavė šią civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 10 str. 2 d.).

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens D. L. atskirąjį skundą ir panaikino Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį. Teismas sprendė, kad pareiškimus, paduotus iki įmonės buveinės pakeitimo, galima išnagrinėti teisme pagal pirminę atsakovo buveinės vietą.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Sadovalis“ bankroto bylą. Teismas nenustatė atsakovo nemokumo kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi tenkino trečiųjų asmenų L. L., A. G. ir D. L. atskiruosius skundus, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje buvo konstatuota, kad nebuvo pakankamai atskleistos aplinkybės, susijusios su atsakovo mokumo nustatymu.

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. sausio 29 d. gautas trečiojo asmens B UAB „Rekolas“ prašymas atsakovo bankroto administratoriumi skirti UAB „Ritava“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Teismas nustatė, kad po ieškinio priėmimo atsakovas pakeitė buveinės adresą iš Juodeikių k., Mažeikių raj., į Adutiškio g. 3-3, Vilnius, dėl ko pasikeitė šios bylos teritorinis teismingumas ir byla tapo teisminga Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 4 p., ĮBĮ 10 str. 2 d.), ką patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1450/2009, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1280/2011).

III. Atskirojo skundo argumentai

              Trečiasis asmuo D. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad įstatymo leidėjas nenumato galimybės perduoti bylą pagal teismingumą kitam teismui, jei ji buvo iškelta laikantis teismingumo taisyklių (ĮBĮ 10 str. 2 d., CPK 34-35 str.). Be to, atsakovas realiai jokios veiklos nauju adresu nevykdo. Skundžiama nutartimi formuojama ydinga praktika, kuomet atsakovas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, keisdamas buveinės adresą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jau buvo kartą nusprendęs perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui, tačiau vėliau šią nutartį panaikino. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nei karto nekonstatavo, kad byla turi būti perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

              Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. kovo 20 d. buvo gautas trečiojo asmens B UAB „Rekolas“ pranešimas, kad pasikeitė atsakovo buveinės adresas. Atsakovo buveinė įregistruota Mažeikių r., Juodeikių k.

              Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. kovo 24 d. buvo gauti trečiojo D. L. rašytiniai paaiškinimai bei prašymas skirti trečiajam asmeniui B UAB „Rekolas“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskirstant bylos šalims. Trečiasis asmuo teigia, kad atsakovo vienintelis akcininkas B UAB „Rekolas“ siekia, jog atsakovo bankroto administratoriumi būtų paskirtas akcininkui palankus asmuo arba atsakovui būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą. Trečiojo asmens piktavališką slėpimąsi nuo civilinės atsakomybės patvirtina jo veiksmai, kuomet 2013 m. kovo 10 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovo buveinė vėl buvo pakeista, pakeičiant bylos teritorinį teismingumą. Tikėtina, kad trečiasis asmuo B UAB „Rekolas“ vėl prašys bylą perduoti Šiaulių apygardos teismui, siūlys ar nurodys atsakovo vadovui pasiūlyti akcininkui palankų bankroto administratorių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas bankroto bylos apibrėžimas, pagal kurį bankroto byla laikoma teismo nagrinėjama civiline byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Vienas iš tokių specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (ĮBĮ 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiška civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimą, konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą.

Šioje byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos teismingumą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, esant šiuo klausimu nesuvienodintai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1497/2009, 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1450/2010, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1280/2011, 2012 m. kovo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-622/2012 ir kt.). Nagrinėjant šį procesinį klausimą, svarbu pažymėti, kad ĮBĮ įtvirtintų teisės normų kaip vieningos sistemos analizė leidžia bankroto bylos procesą skirstyti į dvi proceso stadijas: pirmoji ir kartu privalomoji stadija būtų pačios civilinės bylos iškėlimas, kuomet teisėjo rezoliucija yra priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo; antroji stadija būtų bankroto bylos iškėlimas, kuomet teismas, nustatęs ĮBĮ įtvirtintus bankroto bylos iškėlimo pagrindus, nutartimi iškelia bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-249/2010). Priklausomai nuo to, kurioje iš dviejų proceso stadijoje yra bankroto byla, teismas sprendžia skirtingo pobūdžio procesinius klausimus. Sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą (tai yra sprendžiant dėl pačios civilinės bylos, kurioje bus nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, iškėlimo), yra tikrinama, ar pareiškėjas yra tinkamas subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1-2 d.); ar laikytasi ĮBĮ nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d.); ar pareiškimas tinkamai pagrindžiamas ĮBĮ nustatytais pagrindais (ĮBĮ 4 str.); ar pareiškimas atitinka įstatyme nustatytus turinio ir formos reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.); ar prie jo pridėti visi įstatymo reikalaujami dokumentai (CPK 135 str. 2 d., ĮBĮ 5 str. 5 d., 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.); ar nėra kitų aplinkybių, kurios užkirstų kelią pareiškimui priimti ir ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą (CPK 137 str. 2 d.). Viena iš tokių aplinkybių, kuri užkerta kelią pareiškimui priimti yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimas teismui, kuriam šis pareiškimas neteismingas (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu CPK nustatyta tvarka.

Tuo atveju, kai teismas išsprendęs su pareiškimo priėmimu susijusius klausimus (įskaitant ir pareiškimo teismingumo patikrinimą) bei nustatęs, jog nėra kliūčių pareiškimui priimti, iškelia civilinę bylą, teismas toliau atlieka eilę procesinių veiksmų, skirtų klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo pasirengimui nagrinėti. Visi šie teismo procesiniai veiksmai, atspindintys aktyvų teismo vaidmenį įrodymų rinkimo procese, įvardinti ĮBĮ 9 straipsnio 1-3 bei 5-6 dalyse. Pažymėtina, kad minėtose įstatyminėse nuostatose, reglamentuojančiose teismo vaidmenį bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo ar atsisakymo ją kelti priėmimo, nėra atskirai aptarta teismo prerogatyva, esant tam tikroms aplinkybėms, spręsti dėl teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui. Be to, minėtų teisinių nuostatų sisteminė analizė bei paties bankroto proceso tikslas leidžia daryti išvadą, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas kuo operatyviau ir ekonomiškiau, siekiant kuo mažiau pakenkti pačiai įmonei (tuo atveju, jei ji moki) bei kreditorių interesams (tuo atveju, jei įmonė nemoki).

Teismui pasirengus nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šis klausimas išsprendžiamas nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla arba atsisakoma ją kelti (ĮBĮ 9 str. 6 d.). Teismui nusprendus iškelti atsakovui bankroto bylą, pradedamos vykdyti atsakovo bankroto procedūros, susijusios su įmonės likvidavimu (pabaiga). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas ĮBĮ 10 straipsnyje, kuris reglamentuoja bankroto bylos iškėlimą, įtvirtino taisyklę, jog bankroto byla iškeliama ir nagrinėjama vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teisme (ĮBĮ 10 str. 2 d.).

Įvertinus aukščiau išdėstytų teisės normų, nustatančių bankroto bylos skirtingų stadijų nagrinėjimo bei teismingumo taisykles, turinį iškyla klausimas, ar šios teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad teismas turi vieną kartą spręsti dėl bankroto bylos teismingumo, tai yra tik pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 3 d.), ar vis dėl to teismas turi du kartus spręsti bankroto bylos teismingumo klausimą, tai yra ne tik pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje, bet dar kartą – atlikęs pasirengimo bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimui veiksmus, tai yra prieš priimdamas nutartį iškelti ar atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos turinys aiškintinas, atsižvelgiant į ĮBĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą „bankroto bylos“ sąvoką, kuria vadovaujantis bankroto byla yra suprantama ne siaurąja prasme kaip atitinkama civilinės bylos stadija, kuri tik prasideda po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, o plačiąja prasme – kaip civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, kas reiškia, jog sąvoka „bankroto byla“ apima visas šios rūšies civilinės bylos proceso stadijas, pradedant nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo ir baigiant galutinio teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimu. Vadinasi, ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bankroto bylos teritorinio teismingumo pagal atsakovo buveinės vietą taisyklė taikytina ne siaurąja prasme - bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo teismingumui nustatyti, o plačiąja prasme - pačios civilinės bylos pagal pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismingumui nustatyti.

Šią išvadą patvirtina ir kita ĮBĮ 10 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kuria vadovaujantis bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Kaip matyti iš aukščiau nutartyje įvardintų ĮBĮ teisės normų, ĮBĮ įtvirtina eilę specialiųjų reikalavimų pareiškėjo subjektiškumui; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo formai, turiniui, sąlygoms; taip pat ĮBĮ įtvirtina specialią išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką; aktyvų teismo vaidmenį įrodymų rinkimo procese, rengiantis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kt. Pagal susiformavusią ilgametę teismų praktiką, teismai, ne tik nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti metu, bet ir spręsdami klausimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo bei rengdamiesi klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui vadovaujasi CPK nuostatomis tuo atveju, jei ĮBĮ nenumato konkrečių išimčių. Vadinasi, to paties ĮBĮ straipsnio, kurio vienoje dalyje apibrėžiamas bankroto bylos teismingumas, o kitoje dalyje įtvirtinta bankroto bylos nagrinėjimui taikytinų proceso teisės normų konkurencijos taisyklė, sąvoka „bankroto byla“ yra aiškintina ir teismų praktikoje turi būti taikoma plečiamai - kaip ši sąvoka yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu kitose ĮBĮ 10 straipsnio dalyse vartojama sąvoka „bankroto byla“ konkrečiai siejama su nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti priėmimu bei su vykdomomis bankroto procedūromis, po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankroto bylos (kaip ji apibrėžta ĮBĮ 2 str. 3 d.) teismingumo klausimas, kaip ir bet kurios kitos civilinės bylos teismingumo klausimas, yra išsprendžiamas vieną kartą, kuomet yra sprendžiama dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalimi bei ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalimi, bankroto bylos (kaip ji apibrėžta ĮBĮ 2 str. 3 d.) teismingumas nustatomas pagal atsakovo buveinės vietos kriterijų (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Taigi, bankroto byla (kaip ji apibrėžta ĮBĮ 2 str. 3 d.) yra iškeliama (priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir nagrinėjama tos apygardos teisme, kurioje pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu buvo registruota atsakovo buveinė. Pažymėtina, kad būtent toks bankroto bylos teismingumą nustatančių taisyklių aiškinimas atitinka ir bankroto proceso tikslą – operatyvų bankroto bylos nagrinėjimą, užkertant kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę keisti bankroto bylos teismingumą ir tokiu būdu neteisėtai vilkinti nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą.

Nagrinėjamu atveju pirmojo ieškovo (kreditoriaus) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo Šiaulių apygardos teismui metu (2013 m. balandžio 5 d.) atsakovo buveinė buvo registruota adresu Mažeikių r., Juodeikių k. (atsakovo buveinė tik 2013 m. birželio 28 d. buvo perregistruota kitu adresu Adutiškio g. 3-3, Vilniuje), kas reiškia, jog pirmasis ieškovas pareiškimą pateikė pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui vadovaujantis ĮBĮ įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis (ĮBĮ 5 str. 3 d., 10 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nepaisant to, jog kreipiantis kitiems pareiškėjams (ieškovams, bendraieškiams, tretiesiems asmenims) atsakovas galimai jau buvo pakeitęs buveinę, visa civilinė (bankroto) byla lieka teisminga tam teismui, kuris priėmė bei nagrinėja ankščiausiai gautą pareiškimą (ĮBĮ 5 str. 4 d.).

Kadangi, kaip aukščiau nutartyje nurodyta, ĮBĮ yra įtvirtintos tik bankroto bylos (kaip ji apibrėžta ĮBĮ 2 str. 3 d.) teismingumo nustatymo taisyklės, tačiau nėra numatytos teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui taisyklės, tokios bylos perdavimo klausimas turi būti sprendžiamas CPK nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d., 34-35 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.). CPK 34 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Šios teisės normos tikslas – išvengti bylos vilkinimo bei pasiekti teisinį rezultatą per įmanomai trumpiausią laiką – atitinka ne tik CPK įtvirtintus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, bet ir ĮBĮ tikslą – per kuo įmanomai trumpesnį laiką išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą bei (bankroto bylos iškėlimo atveju) kuo operatyviau užbaigti bankroto procesą. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad atsakovas vėliau (tai yra po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo) pakeitė buveinės adresą per se nesudaro savarankiško pagrindo pakeisti šios bylos teismingumą. Atsižvelgiant į išdėstyta, laikytini pagrįstais trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė bankroto bylos teismingumo nustatymo taisykles (CPK 12 str. ir 178 str.).

Nustačius, jog ĮBĮ neįtvirtina galimybės pakeisti bankroto bylos teismingumą vien tuo pagrindu, kad atsakovas po pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo pakeitė buveinės adresą, atskirai nevertinami kaip neįtakojantys apeliacinės instancijos teismo prieitų išvadų trečiojo asmens B UAB „Rekolas“ naujai pateikti įrodymai apie pakartotinai įvykusį atsakovo buveinės adreso pasikeitimą (perregistruojant buveinės adresą iš Adutiškio g. 3-3, Vilniuje į Mažeikių r., Juodeikių k.). 

Dėl trečiojo asmens (apeliantės) prašymo skirti trečiajam asmeniui B UAB „Rekolas“, kuris yra atsakovo akcininkas, baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant pakeisti bylos teismingumą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ex officio nusprendė perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, nesant pateikto trečiojo asmens B UAB „Rekolas“ prašymo. Minėti bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi civilinės bylos, kurioje sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, teismingumą nustatančiomis taisyklėmis, dėl ko nepagrįstai atsakovui pakeitus buveinės adresą (po to, kai buvo priimtas pirmasis pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo) perdavė šios bylos nagrinėjimą kito teismo žinion. Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – byla perduodama nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti.

              Civilinę bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

              Teisėjai                                                         Artūras Driukas

                                                                                    Nijolė Piškinaitė

                                                                                    Egidijus Žironas