Administracinė byla Nr. eAS-260-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09988-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. B., P. B., A. M., J. T., V. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. B., P. B., A. M., J. T., V. V. ir V. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai A. K. B., P. B., A. M., J. T., V. V. ir V. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2023 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-2289/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – įtraukti į Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas) iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą (toliau – ir Sklypų sąrašas) iš jo išbrauktą 46 eilutę; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas); 4) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktas 26, 27, 29, 30, 31 eilutes.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad apie ginčijamų Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo (toliau – ir Įsakymai) priėmimą pareiškėjai sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinklapio Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų paieška (https://aktai.vilnius.lt/), kuriame skelbiami Administracijos priimti dokumentai, tarp jų ir skundžiami Įsakymai, kurie Teisės aktų registro informacinėje sistemoje neskelbiami, nes neturi norminio pobūdžio. Pareiškėjai neturėjo duomenų dėl Administracijos dokumentų patalpinimo tvarkos minėtame tinklapyje, nes Administracija tokios informacijos tinklapyje nepateikia, todėl nustatyti tikslios Įsakymų paskelbimo datos neturėjo galimybių ir tuo pagrindu teigė, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino pateikti skundui dėl Įsakymų. Pareiškėjai teigė, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymui apskųsti. Jeigu teismas manytų, kad pareiškėjai praleido terminą 2023 m. spalio 9 d. įsakymui apskųsti, pareiškėjai teikė prašymą teismui šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo priimtu ginčijamu 2023 m. spalio 9 d. įsakymu buvo pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutės (1.1 punktas), viso 14 teritorijų, o taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbraukta 46 eilutė, arba vienas žemės sklypas. Atsakovo priimtu ginčijamu 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu buvo pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės (1.1 punktas), viso 8 teritorijos, o taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (1.2 punktas), arba 5 sklypai. Administracijos direktorius, Įsakymais išbraukdamas iš Teritorijų sąrašo ir Sklypų sąrašo atitinkamai atskiras teritorijas bei žemės sklypus ir sumažindamas Teritorijų ir Sklypų sąrašų apimtis, tuo tiesiogiai apribojo pretendentams galimybę pasirinkti iš didesnio teritorijų ir sklypų kiekio. Atitinkamai, sumažindamas faktinį pasirenkamų teritorijų ir sklypų skaičių, ženkliai sumažino galimybes pretendentams, esantiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintoje eilėje, atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemę) natūra Vilniaus mieste.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę; kitą skundo dalį priėmė nagrinėti. Teismas pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-102-525/2024 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę, panaikino ir perdavė Regionų administraciniam teismui šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliko nepakeistą.

Regionų administracinis teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos, kada (nurodyti datą) skundžiamas Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, pateikimo ir prašė pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Vilniaus miesto savivaldybė 2024 m. vasario 27 d. pateikė informaciją apie tai, kad 2023 m. spalio 9 d. įsakymas pasiekiamas aktyvia nuoroda (duomenys neskelbtini) ir buvo publikuotas 2023 m. spalio 9 d., 12.55 val. Kartu pridėjo Administracijos dokumentų valdymo sistemos @vilys ekranvaizdį. Pažymėjo, kad įsakymų priėmimo datos sutampa su jų realiu publikavimo Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų sistemoje laiku. Nurodė, kad kitų įrodymų dėl įsakymų priėmimo Administracija neturi.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę.

Teismas nustatė, jog atsakovo teismui pateikta informacija patvirtino, kad skundžiamas 2023 m. spalio 9 d. įsakymas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje 2023 m. spalio 9 d., todėl padarė išvadą, jog pareiškėjams buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtą skundžiamą įsakymą bei susipažinti su jo turiniu. Taigi, terminas skundui paduoti dėl 2023 m. spalio 9 d. įsakymo baigėsi 2023 m. lapkričio 9 d. (imtinai). Pareiškėjai į teismą su skundu dėl šio įsakymo panaikinimo kreipėsi 2023 m. gruodžio 19 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą. Pareiškėjai prašė teismo atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau detalesnių argumentų, išskyrus tai, kad apie šio įsakymo priėmimą sužinojo iš Administracijos tinklapio, nenurodė, todėl pareiškėjų prašymas teismo laikytas nepagrįstu. Teismo vertinimu, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi pareiškėjai turėjo galimybę sužinoti apie priimtą 2023 m. spalio 9 d. įsakymą iš atsakovo tinklapio ir skundą teismui paduoti savalaikiai. Pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymą ginčyti delsė daugiau nei mėnesį laiko ir tokio delsimo nepagrindė svariais argumentais.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo nerūpestingumo ir kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių dėl kurių terminas apskųsti Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymą negali būti atnaujintas. Netenkinus prašymo dėl termino atnaujinimo, pareiškėjų skundą šioje dalyje atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundą atsisakoma priimti jei jis paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Teismas skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jos išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę laikė išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti 2023 m. spalio 9 d. įsakymą. Atsisakęs priimti pagrindinį reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo, tuo pačiu teisiniu pagrindu teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus ir motyvus:

1)       Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-102-525/2024 padarė išvadą, kad vertinant, ar nėra praleistas terminas skųsti Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymą, būtina nustatyti termino, per kurį tokį įsakymą galima skųsti administraciniam teismui, eigos pradžią, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino šių skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti tik nurodė, kad „Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė skundo padavimo termino eigos pradžios, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti minėtą skundo dalį“. Taigi teismas, pakartotinai nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą iš visų aukščiau pateiktų apeliacinio teismo argumentų išskyrė tik jų apibendrinimą, ignoruodamas didžiąją dalį kitų motyvų ir argumentų.

2)       Pirmosios instancijos teismo turimi duomenys pareiškėjų skundo priėmimo momentu neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl įsakymo priėmimo / paskelbimo momento, todėl šiuos aspektus galima išnagrinėti tik nagrinėjant skundą iš esmės ir išsiaiškinant visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo savivaldos dokumentų priėmimo (paskelbimo) procesu ir procedūromis. Tokios vienareikšmiškos išvados negalima padaryti ir po teismo užklausos atsakovui bei šiam pateikus fragmentišką, nepilną ir neišsamią informaciją. Tuo labiau negalima daryti išvados, kad pareiškėjams buvo sudaryta (reali) galimybė sužinoti apie priimtą skundžiamą įsakymą bei susipažinti su jo turiniu.

3)       Šiuo atveju 2023 m. spalio 9 d. įsakymas neturėjo būti asmeniškai įteiktas pareiškėjams, pareiškėjai neturėjo jokios informacijos, kad toks aktas turėjo būti priimtas, tačiau buvo aktyvūs ir atliko visus atitinkamus veiksmus iš karto, kai sužinojo apie jo priėmimą. Nėra aišku, kaip pareiškėjams ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jeigu jie apie tai (atsakovo teisės aktų priėmimą) sužino (gali sužinoti) tik tam tikru reguliarumu tikrindami Administracijos tinklapį, kuriame ji skelbia savo teisės aktus, o Administracija jų asmeniškai neinformuoja. Teismas visiškai ignoravo šį nurodytą aspektą, neanalizavo jo ir netyrė, todėl netinkamai nustatė faktines aplinkybes bei dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

4)       Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjams buvo sudaryta (papildoma) galimybė pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus, susijusius su termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Tai reiškia, kad teismas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą vėl (pakartotinai) išsprendė formaliai. Teismo analizuoti atsakovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjai turėjo galimybė pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus, susijusius su termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Teismas šiuo aspektu tik trumpai pažymėjo, kad pareiškėjai prašo teismo atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau detalesnių argumentų, išskyrus tai, kad apie šio įsakymo priėmimą sužinojo iš Administracijos tinklapio, nenurodo, todėl pareiškėjų prašymas laikomas nepagrįstu. Tokia teismo pozicija iš esmės ir prieštarauja apeliacinio teismo išaiškinimui dėl galimybės suteikimo pareiškėjams pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus.

5)       Teismas iš esmės nepagrįstai perkelia pareigą pareiškėjams nuolatos ir nepertraukiamai (t. y. kiekvieną dieną) sekti atsakovo tinklalapį, siekiant išsiaiškinti, ar pastarasis nėra priėmęs (paskelbęs) kokių nors teisės aktų, kurie turės įtakos pareiškėjų teisėms. Pareiškėjai viso nuosavybės atkūrimo proceso metu elgėsi ir toliau elgiasi kaip rūpestingi asmenys, operatyviai ir aktyviai reaguoja į visus proceso aspektus. Tačiau būtent atsakovo veiksmai (nepagrįstas neveikimas) lėmė užsitęsusį ir pernelyg ilgą nuosavybės atkūrimo procesą, būtent atsakovo netinkamas ir neaiškus įsakymų (inter alia ir ginčo įsakymo) ir kitų teisės aktų priėmimo / paskelbimo procesas lemia, kad pareiškėjai tik ad hoc sužino apie galimą savo teisių pažeidimą. Teismo pozicija neatitinka ir prieštarauja apeliacinio teismo išaiškinimui, susijusiam su tuo, kad ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Tokia teismo pozicija pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos principus, eliminuojant pareiškėjams galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus bei nepagrįstai perkeliant pareiškėjams neapibrėžtos apimties pareigas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai didžiojoje atskiro skundo dalyje kelia abejones dėl Administracijos pateiktų duomenų patikimumo, kvestionuoja tai, ar kartais nebuvo pažeistos Administracijos įsakymų publikavimo procedūros ir kt., tačiau Administracija šiuos argumentus vertina kritiškai ir laiko juos pareiškėjų gynybine pozicija. Pareiškėjai neturi ir nepateikia jokių objektyvių duomenų apie tai, kad Administracijos pateikti duomenys apie 2023 m. spalio 9 d. įsakymo publikavimo datą ir laiką yra neteisingi ar neatitinkantys tikrovės, pareiškėjai paprasčiausiai reiškia nepasitenkinimą, kad dėl jų pačių, beje, atstovaujamų profesionalių teisininkų, neapdairumo ir nerūpestingumo jie yra akivaizdžiai praleidę terminą 2023 m. spalio 9 d. įsakymo ginčijimui, nes neva teismas nepagrįstai juos įpareigoja domėtis priimamais, jiems aktualiais administraciniais aktais. Atsakovo nuomone, pareiškėjams, be abejonės, buvo žinoma, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigiamas, todėl jie, kaip pretendentai atkurti nuosavybės teises, turėjo aktyviai domėtis abiejų institucijų, dalyvaujančių nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, priimamais įsakymais ir kt. administraciniais aktais, tačiau, kaip nurodo pareiškėjai, Administracijos išleidžiamų įsakymų dažnumas nesutapo su pareiškėjų Administracijos tinklalapio tikrinimu, kas tik patvirtina pareiškėjų pasirinktą elgesio modelį. Atsakovas daro išvadą, jog skundo padavimo metu neegzistavo jokios objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos. Patys pareiškėjai paaiškina, jog jų pasirinktas pasyvus elgesio modelis sąlygojo termino praleidimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties, kuria netenkinus prašymo dėl termino atnaujinimo, pareiškėjų skundas iš dalies atsisakytas priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus – įtraukti į Teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes ir įtraukti į Sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę. 

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad nutartis yra nemotyvuota, neišaiškintos visos faktinės aplinkybės, o nustatytos netinkamai aiškinamos, formaliai taikant įstatymo nuostatas, todėl ji yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjo nuomone, teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-102-525/2024 pateiktais išaiškinimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje vertino, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas pareiškėjams galimybės pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus, susijusius su termino kreiptis į teismą eigos pradžia, pareiškėjų skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai, pažeisdamas realios ir veiksmingos teisminės gynybos principus bei ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs skundo padavimo termino eigos pradžios, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti šią pareiškėjų skundo dalį, panaikinta ir šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas  skundo priėmimo klausimą, visų pirma turėjo nustatyti skundo padavimo termino eigos pradžią ir įvertinti pareiškėjų paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų yra akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos šią teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-24-1188/2024). Įstatymuose nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, kadangi taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjų prašomas panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymas buvo priimtas ir paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje 2023 m. spalio 9 d., šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti Vilniaus miesto savivaldybės 2024 m. vasario 27 d. pateikta informacija apie tai, kad 2023 m. spalio 9 d. įsakymas pasiekiamas aktyvia nuoroda (duomenys neskelbtini) ir buvo publikuotas 2023 m. spalio 9 d.. Atsižvelgus į tai, kad 2023 m. spalio 9 d. pareiškėjai galėjo susipažinti su viešai skelbiama informacija Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, buvo žinomas 2023 m. spalio 9 d. įsakymo turinys ir apskundimo tvarka, darytina išvada, kad skundas teismui dėl nurodyto įsakymo panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2023 m. lapkričio 9 d. Taigi, 2023 m. gruodžio 19 d. pateikdami skundą teismui, pareiškėjai praleido skundo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo teismui padavimo terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė termino, per kurį galima skųsti Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą administraciniam teismui, eigos pradžią, susiedamas su informacijos paskelbimu Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje 2023 m. spalio 9 d., kurią papildomai patvirtino ir atsakovo teismui pateikta informacija – dokumentų valdymo sistemos @vilys ekranvaizdis. Taigi, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi pareiškėjai turėjo galimybę sužinoti apie priimtą 2023 m. spalio 9 d. įsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklapio ir skundą teismui paduoti iki 2023 m. lapkričio 9 d. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl neteisingos ar neatitinkančios tikrovės minėto įsakymo publikavimo datos ir laiko, kadangi pareiškėjai nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti dėl 2023 m. spalio 9 d. įsakymo publikavimo procedūros tinkamo taikymo.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjai nurodė, kad apie Įsakymų priėmimą sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinklapio, kuriame skelbiami atsakovo priimti dokumentai, kurie Teisės aktų registro informacinėje sistemoje neskelbiami nes neturi norminio pobūdžio. Pareiškėjai neturėjo duomenų dėl Administracijos dokumentų patalpinimo tvarkos minėtame tinklapyje, nes atsakovas tokios informacijos tinklapyje nepateikia, todėl nustatyti tikslios Įsakymų paskelbimo datos neturėjo galimybių ir tuo pagrindu teigė, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino pateikti skundui dėl Įsakymų. Pareiškėjų nuomone, jeigu teismas manytų, kad pareiškėjai praleido apskundimo terminą 2023 m. spalio 9 d. įsakymo atveju, teikia prašymą teismui šį terminą atnaujinti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai skunde detalesnių argumentų, išskyrus tai, kad apie šio įsakymo priėmimą sužinojo iš Administracijos tinklapio, nenurodė, todėl pareiškėjų prašymas teismo pagrįstai laikytas nepagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat prieina prie išvados, kad nors pareiškėjai pirmosios instancijos teismo skunde prašė atnaujinti terminą 2023 m. spalio 9 d. įsakymui apskųsti paduoti, tačiau jokių objektyvių nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių jie nenurodė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas, nustatė, kad ir atskirajame skunde pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių nustatytu terminu kreiptis į teismą su skundu 2023 m. spalio 9 d. įsakymui apskųsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjams buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus, susijusius su termino kreiptis į teismą eigos pradžia ir šia galimybe jie pasinaudojo teikdami procesinius dokumentus, byloje nėra duomenų, kad kokie nors pareiškėjų teikti dokumentai nebuvo priimti ar buvo apribota teisė juos pateikti, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nesudarytos galimybės papildomai pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus. 

Išdėstytų aplinkybių ir argumentų kontekste vertintina, kad pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jiems per įstatymo nustatytą terminą dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus kreiptis į teismą. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjams laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. K. B., P. B., A. M., J. T., V. V. ir V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Skirgailė Žalimienė