LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. kovo 16 d. gautu pareiškėjo D. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas D. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė R. S., A. N., R. N., UAB EDS Invest ir K. V.. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo: 1) pripažinus, kad, laikantis CPK 703 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, antstolė neturėjo teisės atšaukti varžytynių, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas savalaikis skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas (iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje), apeliacinės instancijos teismas turėjo ginčijamą antstolės patvarkymą pripažinti negaliojančiu, o ne taikyti CPK 717 straipsnio 4 punkte numatytas teisines pasekmes ir varžytynes laikyti neįvykusiomis. Tokiu būdu teismas įvykdė antstolio funkciją, o ne atliko jo veiksmų kontrolę, kadangi antstolį kontroliuojantis teismas gali tik panaikinti patvarkymą arba įpareigoti antstolį jį priimti, o ne laikyti priimtą patvarkymą teisėtu kitu pagrindu. Be to, buvo pažeistas iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus) principas; 2) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 442, 513, 717 straipsnius bei nukrypo nuo teismų praktikoje suformuoto principo, jog antstolis gali veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) antstolio veiksmas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas; 3) apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti, kad antstolės priimti patvarkymai atitinka CPK 717 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindą, nes skolininkė nesavalaikiai realizavo savo CPK 704 straipsnyje įtvirtintą teisę pasiūlyti pirkėją.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegijai nusprendus nepriimti kasacinio skundo, nespręstina dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti pareiškėjui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 (trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 16 d. Luminor banko mokėjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas