Administracinė byla N-261-1143/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 39.2.;45.4.4.;45.4.5.;52.3.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos
pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Panevėžio
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos
komisariato apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio
10 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo
byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis patrulis
2009 m. gegužės 27 d. surašė V. V. administracinio
teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. gegužės 26 d. apie 13 val. 30
min. Šimonių girioje, privažiavime prie „Pažintinio tako“, vairuodama
automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą
jos sutuoktinio V. V. vardu, nepasirinko saugaus greičio,
nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė medį, apgadino automobilį, nepranešusi
policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Savo veiksmais V.
V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 9, 133 ir 234 punktų
reikalavimus.
II.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d.
nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. V. atžvilgiu
nutraukė.
Teismas nustatė, kad nukentėjusiųjų asmenų eismo
įvykyje nebuvo, tačiau abejotina, ar padaryta kam nors turtinė žala.
Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio
1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos
išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo
būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismo nuomone, neteisėtais
veiksmais turtinė žala KET 234 punkto prasme gali būti padaryta tik kitam
asmeniui, o ne sau ar savo turtui, nes turtinės žalos atlyginimo galima
reikalauti tik iš kalto asmens.
Nagrinėjamu atveju protokole nenurodyta, kam padaryta
turtinė žala. Automobilis, kuriuo važiavo V. V., yra
įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tai, kad turtinės žalos
administraciniu teisės pažeidimu negalima padaryti sau, išplaukia ir iš Administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 37 straipsnio prasmės.
Teismas padarė išvadą, kad nurodant administracinio
teisės pažeidimo protokole KET 234 punkto pažeidimą, būtina nurodyti, kam
padaryta turtinė žala, ir turtinė žala turtėtų būti padaryta kitam asmeniui ar
kitų asmenų turtui. ATPK 127 straipsnis taip pat numato atsakomybę tik už kelių
eismo taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos
sutrikdymą arba nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių,
krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą
(apgadinimą).
Tai, kad turtinė žala turėtų būti padaryta kitam
asmeniui, nurodo ir CK 6.245 straipsnis, apibrėžiantis civilinės atsakomybės
sampratą: civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi
teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą,
delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar
sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. V. žalos kitiems asmenims ar jų turtui nepadarė, padarė
žalą pati sau, nes, dalinant santuokinį turtą lygiomis dalimis, jai priklauso ½
dalis vairuoto automobilio.
Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad kitiems
asmenims ar kitų asmenų turtui nepadaryta turtinė žala, teismas konstatavo, kad
V. V. nepadarė KET 234 punkto nuostatų pažeidimo. Kiti
administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti KET pažeidimai nesusiję su
pasitraukimu iš eismo įvykio vietos.
Teismas pažymėjo, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis ir
130 straipsnio 1 dalis yra blanketinės teisės normos – kad būtų
administracinio teisės pažeidimo sudėtys, būtina nustatyti, kad administracinėn
atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė eismo dalyvių pareigas įvykus eismo
įvykiui (KET XXX skyrius) ar pažeidė KET ir buvo sugadintas (apgadintas)
kitiems asmenims priklausantis turtas ar kitoks turtas.
Teismas konstatavo, kad administracinio teisės
pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių,
kad V. V. veikoje buvo dviejų administracinių teisės
pažeidimų sudėties būtinieji elementai.
III.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Kupiškio
rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimą ir perduoti
administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad pasitraukimas iš
eismo įvykio vietos nepranešus policijai galimas tik tuomet, kai yra pildoma
eismo įvykio deklaracija.
Kai eismo įvykyje dalyvauja tik vienas asmuo, jis
privalo pranešti policijai, nes tik tokiu atveju užtikrinamas objektyvus įvykio
aplinkybių išaiškinimas. Nepranešimas apie tokį įvykį sietinas su sieku
nuslėpti tam tikras aplinkybes.
V. V. vairavo automobilį, registruotą V. V. vardu,
todėl eismo įvykio metu turtinė žala padaryta V. V..
V. V. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip
nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas
dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1
dalyje, kadangi ji 2009 m. gegužės 26 d. apie 13 val. 30 min. Šimonių girioje,
privažiavime prie „Pažintinio tako“, vairuodama automobilį Renault Laguna,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jos
sutuoktinio V. V. vardu, nepasirinko saugaus greičio,
nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė medį, apgadino automobilį. Iš eismo įvykio
vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių
eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto
priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto
sugadinimą. Byloje duomenų, kad V. V. apgadino medį, nėra.
Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 12, 13), transporto priemonės
techninės apžiūros aktas (b.l. 11) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas
automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas
automobilis priklauso V. V., kuris automobilį buvo
perdavęs naudotis savo sutuoktinei V. V.. V.
V. pretenzijų sutuoktinei neturi. Taigi darytina išvada, kad 2009 m.
gegužės 26 d. V. V. buvo automobilio Renault Laguna,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir eismo įvykio
metu žala buvo padaryta tik jos vairuotam automobiliui.
V. V. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo
įvykio sąvoka, pagal kurią eismo įvykis - kelyje, viešose arba privačiose
teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei,
žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto
priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje
buvęs turtas. Tačiau būtina vertinti ar apie šį eismo įvykį V.
V. privalėjo pranešti policijai ir ar jos veika teisingai kvalifikuota pagal
ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija, pagal kurią V. V. paskirta administracinę nuobauda, numato atsakomybę už
pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant
Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad
V. V. pasišalino iš eismo įvykio, pažeisdama Kelių eismo
taisyklių 234 punkto reikalavimus.
Pagal KET 234 punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį
atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes
priešingu atveju, remiantis KET 232 punktu eismo dalyviai turi teisę susitarti
dėl eismo įvykio aplinkybių ir užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje
neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie
įvykį. Todėl KET 234 punkto teisingam aiškinimui yra reikšminga nustatyti, koks
asmuo pagal šią normą pripažintinas nukentėjusiuoju ir kuriuo atveju atsiranda
pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m.
spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009
aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad
pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos
užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie
eismo įvykį numatyta KET. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo metu 2009 m.
gegužės 26 d. galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo
įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje
dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4.p.), jeigu dėl eismo
įvykio aplinkybių nesutariama (KET 232 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio
padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET
234 p.). Įrodymų, kad V. V. sukeltas eismo įvykis sukėlė
kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (KET 234 p.),
eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau
kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4 p.) byloje nėra, todėl teisėjų
kolegija daro išvadą, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė
pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai.
Lietuvos vyriausiasis teismas 2010 m. kovo 4 d.
administracinėje byloje Nr. N-261-3550/2010 konstatavo, kad pareiga pranešti
apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali
būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo
atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala
aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas
kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo
eismo saugumui laipsnis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagal KET 272
(nagrinėjamu atveju galiojanti KET 234) punktą nukentėjusiuoju negali būti
laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o
transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti
pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų
kolegija konstatavo, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui
priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai
transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė
administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant V. V. veikoje
pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio
1 dalies 1 punktas).
Remiantis išdėstytomis teisės normos aiškinimo
nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. veikoje
nėra ir pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes eismo
įvykio metu nebuvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė,
krovinys, kelias, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Eismo įvykio
metu buvo apgadinta tik V. V. vairuojama transporto
priemonė, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai nutraukta (ATPK
250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro
išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos
aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje
esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl
naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais
nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kupiškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d.
nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
|
Audrius
Bakaveckas
Artūras
Drigotas
Stasys
Gagys
|