LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 18 d. pateiktu pareiškėjo K. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Kauno rajono savivaldybės administracija. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sąžiningai įgyto ir valdomo daikto apibrėžimą reglamentuojančią CK 4.70 straipsnio 1 dalį. Anot pareiškėjo, pagal šią normą sąžiningas įgijėjas tiesiog turi būti įsitikinęs, kad joks kitas asmuo nepareikš pretenzijų dėl jo pradėto valdyti daikto ir jog daiktą naudoti nėra jokių kliūčių. Valstybei šioje byloje atstovaujančios institucijos iš esmės pareiškė, kad butas nepriklauso valstybei, ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis galėtų jai priklausyti, o savivaldybės atstovas nurodė, kad butas niekuomet nebuvo įtrauktas į savivaldybės valdomo turto sąrašą, jų archyviniuose dokumentuose šio buto, kaip priklausančio valstybei, nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės neteisingai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog turtas nepriklauso valstybei ir nors valstybės ir savivaldybės institucijos neturėjo jokių duomenų apie tai, kad kas nors turėjo daugiau teisių į ginčo turtą už pareiškėją. Tai lėmė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog turto priklauso valstybei ir todėl jo negalima įgyti įgyjamosios senaties būdu. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė pažeisdamas materialiosios (CK 4.69 straipsnio 3 dalies) ir proceso (CPK 178 straipsnio) teisės normas, taip pat nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad butas kuriuo nors laikotarpiu ir kuriuo nors teisėtu būdu būtų buvęs privačios (ne valstybės ar savivaldybės) nuosavybės objektas, pažeidė CPK 178 straipsnį ir nukrypo nuo šią normą aiškinančios kasacinio teismo praktikos, nes nurodytos aplinkybės įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Anot pareiškėjo, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, ginčo buto teisės į jį neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nes butas buvo perleistas į privačią nuosavybę, parduotas jo dėdei, tačiau privatizavimo dokumentai neišlikę.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti pareiškėjui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB „Swedbank“ banko 2024 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas