Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-28][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-59-651-2023].docx
Bylos nr.: AN2-59-651/2023
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius 191008577 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas
Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-59-651/2023

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00644-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10

 (S)

 

                                                                 img1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. vasario 28 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutarties ir 

 

n u s t a t ė:

 

I. Bylos esmė

 

1.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas A. Ž. 2022 m. lapkričio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. E. už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 6 d. 17.17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 ± 0,017 promilės neblaivumas. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimą.

2.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. M. 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15522-2022 A. E. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. E. priimtą nutarimą apskundė teismui.

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. II-30-914/2023 A. E. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpino A. E. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 3 mėnesių, neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

 

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

4.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-30-914/2022, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15522-2022 be pakeitimų.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad, be abejonės, sutiktina, kad kiekviena nuobauda, skiriama už asmens padarytą administracinį nusižengimą, turi būti individualizuota, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai tai padarė netinkamai. Pažymima, kad už mažiau šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pavyzdžiui, pakartotinis motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimas, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis (ANK 415 straipsnio 7 dalis), be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 4 dalis), be numatytos baudos pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (ANK 420 straipsnio 1 dalis), be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

4.2.                      Taip pat nurodoma, kad svarbi aplinkybė yra tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas išplėtė galimų taikyti administracinio poveikio priemonių sąrašą, numatydamas tai, kad įvertinus, jog administracinė nuobauda pasieks savo paskirtį, būtų galima taikyti ir naujai atsiradusią alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsiradus šiai alternatyviai administracinio poveikio priemonei, jos taikymo ignoravimas ir besąlygiškas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, asmenims, padariusiems šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iškreiptų bausmės paskirtį ir nepasiektų būtinų prevencinių nuobaudos tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų padarymo. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška ar net švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei už lenkimą transporto priemonių, kur draudžiama lenkti, ar pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis.

4.3.                      Skunde teigiama, kad A. E. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko su padarytu nusižengimu ir tai nekelia abejonių, tačiau, institucijos nuomone, to nepakanka, kad būtų taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Neigiamų pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, pasirūpinti artimaisiais, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-36-387/2021).

5.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. E. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartį. Nurodoma, kad nuobauda nėra per švelni padarytam administraciniam nusižengimui. Dėl paskirtos nuobaudos prarastas darbas ir vienintelis būdas susimokėti baudą yra sumokėti iš lėšų, gautų pardavus automobilį.   

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

6.       ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

 Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė A. E. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas, ir neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vis dėlto, apygardos teismo nuomone, nuobaudos individualizavimo kontekste įvertinus bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, nuspręsdamas dėl nuobaudos individualizavimo, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas ginčijamu aspektu.

7.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

9.       Apylinkės teismo išdėstyti motyvai dėl kvestionuojamos teisės normos taikymo, atskleidžia mažesnį padaryto pavojingo aktualaus administracinio nusižengimo laipsnį ir kartu teigiamai charakterizuoja pažeidėjo A. E. asmenybę. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

10.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas grindė tuo, kad nors A. E. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytos 0,43 ± 0,017 promilės, tačiau nustatytas neblaivumas vos viršijo leistiną ribą. Atsižvelgė į tai, kad A. E. nėra baustas administracine tvarka, prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, nemenkina kaltės dėl tokio savo poelgio, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, už kurį gaunamas atlygis, taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir dėl susiklosčiusių šeimos aplinkybių – rūpinasi savo senyvo amžiaus, ligota mama, kurios savarankiškas judėjimas yra stipriai pasunkėjęs, turi padėti jai nuvykti į gydymo įstaigas. Taip pat įvertinta tai, kad byloje nėra kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti A. E. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 3 mėnesių, neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. 

11.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skundo argumentu, jog A. E. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų. Neabejotina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skiriama pažeidėjui nuobauda turi jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos konkrečios veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Šiuo atveju pastebėtina, kad nustatytas 0,43 ± 0,017 promilių girtumas nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 promilių) girtumo ribą, nuo kurios kyla atsakomybė, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, A. E. su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko ir galėjosi, tai, nemenkinant padaryto nusižengimo, vis  dėlto šiuo konkrečiu atveju jo neleidžia laikyti itin pavojingu. Be to, A. E. pirmą kartą padarė nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu, o tai patvirtina, kad nagrinėjamas atvejis nėra pareiškėjo gyvenimo būdo pasekmė, tačiau yra vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į A. E. asmenybę, neabejotina, kad net ir netaikius jam draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei paliekant 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. 

12.       Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. E. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 3 mėnesių, neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. A. E. paskirta nuobauda apylinkės teismo buvo sušvelninta nepažeidus ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, ji nėra akivaizdžiai per švelni, neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Priešingai, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                             Dalia Kursevičienė