Civilinė byla Nr. 2S-1698-803/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21147-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.26.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės ,,DAIGERA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys M. U., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva (buvusi Lindorff Oy, veikianti per Lindorff Oy filialą), uždaroji akcinė bendrovė „DAIGERA“, Ž. G..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą, aiškinimo ir taikymo.
- Antstolis D. K. prašė skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DAIGERA“ vadovei Ž. G. baudą už antstolio D. K. 2016-06-06 patvarkymo (reg. Nr. 2-DK-U-7199) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. U. darbo užmokesčio nevykdymą ir už 2017-04-13 patvarkymo (reg. Nr. 2-DK-U-12270) dėl informacijos pateikimo nevykdymą nuo 2016-12-01. Nurodė, kad antstoliui yra pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-30840-872/2015, dėl 223,49 Eur skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. U. išieškotojo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą (dabar – UAB ,,Intrum Lietuva“) naudai. Nurodė, jog vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkė dirba UAB „DAIGERA“. Atliekant išieškojimo veiksmus 2016 m. birželio 6 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 2-DK-U-7199 „Dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. U. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „DAIGERA“. Tęsiant vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad išskaitymai iš skolininkės darbo užmokesčio nėra vykdomi, todėl antstolis 2017 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą (reg. Nr. 2-DK-U-12270) dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo UAB „DAIGERA“ pateikti informaciją, kodėl nėra vykdomas antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, jog antstolio D. K. 2017-04-13 patvarkymas (reg. Nr. 2-DK-U-12270) UAB ,,DAIGERA“ įteiktas 2017-04-21 registruota pašto siunta Nr. RN272626293LT, tačiau iš skolininkės darbo užmokesčio nėra išskaičiuojamos ir į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pervedamos pinigų sumos, taip pat antstoliui nėra pateikta informacija, kodėl nėra vykdomi išskaitymai iš skolininkės darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi antstolio D. K. pareiškimą tenkino; paskyrė UAB „DAIGERA“ vadovei Ž. G. 1,00 Eur baudą už kiekvieną antstolio D. K. 2016 m. birželio 6 d. patvarkymo (reg. Nr. 2-DK-U-7199) ir 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo (reg. Nr. 2-DK-U-12270) nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki minėtuose patvarkymuose nurodytų reikalavimų įvykdymo.
- Teismas nustatė, jog antstolis D. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/15/01909 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-30840-872/2015 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės M. U. išieškotojo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą (dabar UAB ,,Intrum Lietuva“) naudai. 2016 m. birželio 6 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo (reg. Nr. 2-DK-U-7199), kuriuo įpareigojo skolininkės darbovietę UAB „DAIGERA“ iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio, viršijančio Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2017 m. balandžio 13 d. antstolis priėmė patvarkymą pateikti informaciją (reg. Nr. 2-DK-U-12270), kuriuo įpareigojo skolininkės darbovietę per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui pažymą apie gautą skolininkės M. U. atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 6 d. iki informacijos pateikimo dienos, taip pat pateikti motyvuotą pranešimą, dėl kokių priežasčių antstolio patvarkymas nėra vykdomas ir kodėl antstolis nebuvo apie tai informuotas. Nurodytas patvarkymas įteiktas skolininkės darbovietei 2015 m. balandžio 21 d. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad skolininkės M. U. darbovietė UAB ,,DAIGERA“ įvykdė antstolio patvarkymuose nurodytus reikalavimus, todėl antstolio prašymas skirti UAB ,,,DAIGERA“ vadovei baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01909 pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
- UAB ,,DAIGERA“ vadovė Ž. G. pateikė prašymą (atskirąjį skundą) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties panaikinimo. Apeliantė prašo atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbios priežasties; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB ,,DAIGERA“ vadovei Ž. G. paskirtą piniginę baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
- skundžiama nutartis priimta nepilnai ištyrus antstolio patvarkymų aplinkybes ir atsižvelgiant tik į antstolio pareiškime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, jog UAB ,,DAIGERA“ buvo gavusi antstolio D. K. 2015-11-18 patvarkymą (reg. Nr. 2-DK-E-3053) dėl skolos išieškojimo iš M. U. ir šį patvarkymą tinkamai vykdė. 2015-12-08 gautas kitas antstolio patvarkymas (reg. Nr. 2-DK-A-1046), kuriuo antstolis panaikino patvarkymą Nr. 2-DK-E-3053, kadangi buvo patenkintas skolininkės prašymas dėl išieškomos sumos mokėjimo dalimis;
- skundžiamoje nutartyje minimi dokumentai, o būtent, 2016-06-06 patvarkymas (reg. Nr.2- DK-U-7199) ir 2017-04-13 patvarkymas (reg. Nr. 2-DK-U-12270) UAB „DAIGERA“ ir šios įmonės vadovei tapo žinomi tik gavus teismo nutartį dėl baudos skyrimo, todėl UAB ,,DAIGERA“ negalėjo patvarkymuose nustatytų reikalavimų įvykdyti. Susisiekus su antstolio D. K. kontora, jo padėjėja telefonu paaiškino, kad jai žinoma, jog dokumentus iš pašto darbuotojo paėmė pati skolininkė M. U.. Antstolis nurodė, jog šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikti negali, nes visi dokumentai pateikti teismui ir antstolis jų šiuo metu neturi. Remiantis nurodytu, prašo teismo įvertinti šiuos dokumentus, tai yra kas iš tikrųjų atsiėmė pašto siuntas. Jei tokie dokumentai teismui nėra pateikti, prašo įpareigoti antstolį D. K. šiuos dokumentus pateikti teismui;
- UAB ,,DAIGERA“, neturėdama dokumentų ar (ir) jų kopijų apie pašto siuntų atsiėmimą, negali nustatyti, ar UAB ,,DAIGERA“ darbuotoja M. U. padarė darbo drausmės pažeidimą, tai yra, ar ji, būdama įmonės kurjere, atsakinga už pašto siuntas, nuo įmonės administracijos nenuslėpė dalies korespondencijos. Nei antstolis D. K., nei jo kontoros darbuotojai nebandė susisiekti su UAB „DAIGERA“ telefonu ar elektroniniu paštu;
- nurodė, jog UAB ,,DAIGERA“ jau buvo pateikusi 2017 m. birželio 9 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-448-653/2018 pradėtą apeliacinį procesą nutraukė, nurodydamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu ir tai, jog nutartyje yra klaidingai nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Remiantis nurodytu, UAB ,,DAIGERA“ teikia prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB ,,DAIGERA“ vadovei paskirtos baudos panaikinimo.
- Suinteresuotas asmuo UAB ,,Intrum Lietuva“ (buvusi Lindorff Oy, veikianti per Lindorff Oy filialą) pateikė atsiliepimą į UAB ,,DAIGERA“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo: civilinėje byloje Nr. 2VP-27762-600/2017 pakeisti suinteresuotą asmenį Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantį per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (juridinio asmens kodas 111882842), į UAB „Intrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304615887); UAB „DAIGERA“ 2018 m. vasario 28 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-27762-600/2017 nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
- nuo 2017-10-01 (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ (naujas UAB „Lindorff Lietuva“ pavadinimas) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant ir veiklą, vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Tai patvirtina teikiamas 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. MK-9083, išrašas, patvirtintas notaro M. K. parašu. Remiantis nurodytu UAB „Intrum Lietuva“ prašo teismo pakeisti suinteresuotą asmenį šioje civilinėje civilinėje byloje į UAB ,,Intrum Lietuva“.
- 2018 m. kovo 15 d. iš antstolio D. K. kontoros skolininkės M. U., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eL2- 30840-872/2015 dengimui buvo gauta 136,17 Eur įmoka. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad gavus minėtą įmoką M. U. skola yra sumokėta. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad neturi galimybės įvertinti UAB „DAIGERA“ nurodytų aplinkybių dėl procesinių dokumentų atsiėmimo, todėl prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
- Antstolis D. K. atsiliepimo į UAB ,,DAIGERA“ atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, jog UAB ,,DAIGERA“ 2017 m. birželio 9 d. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB ,,DAIGERA“ vadovei paskirtą piniginę baudą.
- Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal UAB „DAIGERA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nutarties, nutraukė.
- Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 645 straipsnis). CPK 616 straipsnis numato, kad vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu CPK 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria UAB ,,DAIGERA“ vadovei paskirta bauda, negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas dėl šios nutarties negalėjo būti pradėtas, todėl, paaiškėjus tokiam trūkumui bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas apeliacinį procesą dėl skundžiamos 2017 m. gegužės 31 d. nutraukė (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartyje taip pat nurodyta, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes nutarties dalis dėl baudos paskyrimo atskiruoju skundu neskundžiama, tačiau asmuo, kuriam paskirta bauda, turi teisę per 14 dienų nuo nutarties priėmimo prašyti teismo, paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Minėtas terminas nėra naikinamasis, teismas turi teisę jį atnaujinti ir savo iniciatyva, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).
Dėl termino atnaujinimo prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti
- Vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, UAB ,,DAIGERA“ su 2018 m. vasario 28 d. prašymu dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo kreipėsi į pirmos instancijos teismą. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį gavo 2018 m. vasario 23 d., todėl prašo atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbios priežasties ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB ,,DAIGERA“ vadovei Ž. G. paskirtą piniginę baudą.
- Byloje nustatyta, jog, gavęs šį prašymą, pirmosios instancijos teismas jo priėmimo klausimą išsprendė rezoliucija. Teisėjos 2018 m. kovo 7 d. rezoliucijoje nurodyta, kad UAB ,,DAIGERA“ pateiktą prašymą laikyti paduotu atskiruoju skundu CPK 593 straipsnio 6 dalies tvarka, nes skundžiama 2017 m. gegužės 31 d. nutartis yra priimta CPK 585 straipsnio, 593 straipsnio tvarka, byla baigta ne pagal CPK 106 straipsnį.
- Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas prašymą priėmė ir persiuntė nagrinėti jį kaip atskirąjį skundą, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl termino atnaujinimo išspręstas 2018 m. kovo 7 d. teisėjos rezoliucija, todėl dėl jo nepasisakoma.
Dėl baudos skyrimo tvarkos
- Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.
- Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskirtos baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos.
- Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas). Taigi kasacinis teismas nurodo, jog klausimas dėl baudos skyrimo yra nagrinėjimas taikant normas sistemiškai: CPK 585 straipsnio 2 dalį su CPK 616 straipsniu.
- CPK 616 straipsnis numato, kad vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu CPK 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka.
- Vadinasi, šios normos dispozicija nukreipia į bendrąją normą, tai yra CPK 106 straipsnį, reglamentuojantį teismo baudų skyrimo tvarką. Pagal minėto straipsnio 2 dalį nutarties skirti baudą patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priėmimo išsiunčiama asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.
- Nustatytas teismui imperatyvas dėl pareigos spręsti baudos skyrimo klausimą posėdyje reiškia, kad apie pradėtą procesą šalys turi būti informuotos, jog galėtų įgyvendinti teisę pasisakyti ir būtų išklausytos (CPK 12, 15 straipsniai).
- CPK 585 straipsnyje iš esmės yra nustatyti pagrindai, kada antstolis turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas skirti baudą. Šios normos paskirtis yra siejama su antstolio reikalavimo vykdymo užtikrinimu. Tuo tarpu CPK 616 straipsnis nustato antstolio prašymo dėl baudos skyrimo nagrinėjimo teisme tvarką, nukreipiant į bendrąją normą. Bendroji norma pagal esmiškumo taisyklę taikoma prieš specialiąją ir turi prieš ją viršenybę. Ši taisyklė turi būti taikoma ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 593 straipsnio 3 dalimi, spręsdamas nagrinėjamoje byloje baudos skyrimo klausimą.
- Sisteminis teisės normų taikymo reikalavimas pagrindžia, jog CPK 106 straipsnis yra taikomas kartu su CPK 107 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog „asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka“. CPK 107 straipsnio 1 dalis užtikrina, jog skiriant baudą abi šalys bus išklausytos nešališko ir objektyvaus teismo, kuris gali įvertinti antstolio prašymo pagrįstumą, gavęs asmens, kuriam paskirta bauda paaiškinimą. Toks procesas yra nukreiptas į tikslą, jog vykdymo veiksmai būtų atliekami kaip įmanoma greičiau, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų procesinių teisių. Be kita ko, keturiolikos dienų nuo nutarties priėmimo terminas prašymui pateikti dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo yra bendras minimalus procesinis terminas, užtikrinantis teisę pasisakyti (CPK 142 straipsnio 1 dalis).
- Taigi prašymas dėl baudos paskyrimo gali būti išnagrinėtas tiek posėdyje, išklausant suinteresuotus byloje asmenis, tiek suteikiant teisę pasisakyti, taikant CPK 107 straipsnio 1 dalį. Toks pat principas taikomas sprendžiant klausimą dėl bylos skyrimo CPK 593 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, tai yra pareiškimą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, teisė pasisakyti suteikiama pagal bendrąją normą. Bet kuriuo atveju, apeliacijos procesas turėtų prasidėti po to, kai įvertinta suinteresuotų bylos baigtimi asmenų pozicija. Tuomet apeliacijos procesas atitiktų tikrąją jo paskirtį, nes užtikrinamas teisės veiksmingai kreiptis į teismą apeliacinėje instancijoje įgyvendinimas.
- Teisė apskųsti teismo sprendimą (nutartį) įgyvendinama remiantis EŽTK 6 straipsnio garantijomis (žr., pvz., Khalfaoui v. France, no. 34791/97, § 37, ECHR 1999-IX). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).
- Nagrinėjamoje byloje faktų klaidų ištaisymas, kai nėra pateiktas pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl asmens, kuriam skirta bauda, paaiškinimų, tampa negalimas. Tai neatitinka Lietuvos teisėje įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio, nes susiklosto situacija, kad ginčas dėl paskirtos baudos pagrįstumo išsprendžiamas ne pirmosios instancijos teismo, o apeliacinės (ši instancija tampa pirmoji).
- Bet kuriuo atveju, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą gali būti užtikrinta, kai asmuo, dėl kurio teisių ir pareigų sprendžiama, yra išklausomas (EŽTK 6 straipsnis), ir pirmosios instancijos teismas ištiria visus įrodymus (CPK 14 straipsnis), prieš priimdamas procesinį sprendimą. Tokiu atveju sudaromos visos sąlygos veiksmingam apeliacijos procesui.
- Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi skyrė UAB „Daigera“ vadovei Ž. G. 1,00 Eur baudą už kiekvieną antstolio D. K. 2016 m. birželio 6 d. patvarkymo (reg. Nr. 2-DK-U-7199) ir 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo (reg. Nr. 2-DK-U-12270) nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki minėtuose patvarkymuose nurodytų reikalavimų įvykdymo. Suinteresuotas asmuo Ž. G. pateikė skundą, kurį pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė (b. l. 9), nurodęs išsiųsti jį Vilniaus apygardos teismui. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, netaikydamas CPK 616 straipsnio, kuriame aiškiai yra nurodyta, jog piniginė bauda skiriama laikantis šio Kodekso 106 straipsnyje nustatytos tvarkos. CPK 106 straipsnio 1 dalies dispozicija – „teismas baudas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio“ nėra absoliučiai apibrėžta, ir nukreipia į to paties akto kitus straipsnius. Sistemiškai taikant CPK 107 straipsnį, baudos skyrimo klausimas turėjo būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo, pasisakant dėl baudos skyrimo pagrįstumo fakto ir dydžio, gavus suinteresuoto asmens Ž. G. prašymą.
- Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės pažeidimą. Tačiau pagal CPK 229 straipsnio 1 dalį „procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas“. Nagrinėjamoje byloje įvertinus proceso trukmę bei į tai, jog Vilniaus apygardos teisme 2018-05-17 buvo gauti suinteresuoto asmens Ž. G. paaiškinimai dėl bylos esmės, klausimas dėl baudos pagrįstumo sprendžiamas apeliacinės instancijos teismo.
Dėl antstolio reikalavimo privalomumo vadovei
- CPK 645 straipsnio 1–3 dalys reglamentuoja, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 2016 m. sausio 1 d. redakcija).
- Kasacinis teismas nurodė, jog įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant, antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, todėl turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).
- Taip pat kasacinis teismas nurodė, jog, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017). Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Taigi sprendžiant dėl baudos skyrimo, visais atvejais turi būti įvertinama asmens kaltė.
- Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis 2017 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą pateikti informaciją (reg. Nr. 2-DK-U-12270), kuriuo įpareigojo skolininkės darbovietę per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui pažymą apie gautą skolininkės M. U. atlyginimą nuo 2016 m. birželio 6 d. iki informacijos pateikimo dienos, taip pat pateikti motyvuotą pranešimą dėl kokių priežasčių antstolio patvarkymas nėra vykdomas bei kodėl antstolis nebuvo apie tai informuotas (v. b. l. 74). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patvarkymas įteiktas skolininkės darbovietei 2015 m. balandžio 21 d. (v. b. l. 75).
- Suinteresuoto asmens Ž. G. paaiškinimuose nurodyta, jog įmonei skirtus dokumentus iš pašto paėmė pati skolininkė M. U.. Vadovė pažymėjo, jog antstolis D. K., vykdantis išieškojimą, neinformavo įmonės nei telefonu, nei elektroniniu laišku apie numatytus įpareigojimus. UAB „Daigera“ vadovė Ž. G. patvirtino, jog šiuo metu prievolė, skirta įmonei, yra įvykdyta, pateikė mokestinio pavedimo kopiją (vykdomosios bylos 101 lapas). Išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“ taip pat nurodė, jog su juo yra atsiskaityta (b. l. 38).
- Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens Ž. G. paaiškinimai paneigia UAB „Daigera“ vadovės kaltę dėl antstolio D. K. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo nevykdymo. UAB „Daigera“ vadovė negali būti nepripažinta kalta už antstolio reikalavimo nevykdą, jai įrodžius, kad nebuvo informuota apie tokį patvarkymą. Minėta, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje informacija objektyviai negalėjo būti pateikta dėl įmonei neįteikto patvarkymo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog vadovės elgesys galėtų būti įvertintas kaip atsisakymas bendradarbiauti su antstoliu ir skolininkės vadovo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus nevykdymas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo skirti baudą UAB „Daigera“ vadovei Ž. G., todėl skundžiama nutartis panaikinama, o antstolio D. K. pareiškimas dėl baudos skyrimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
n u t a r i a:
Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Antstolio D. K. pareiškimą atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Petkuvienė