Civilinė byla Nr. e2-75-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00275-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.6; 3.4.3.1; 3.4.3.11 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Šilutės restoranui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mokėjimų prevencijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB Šilutės restoranui iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB Šilutės restoranui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas: nutarė priteisti atsakovei UAB Šilutės restoranui iš ieškovės UAB Mokėjimų prevencijos tarnybos 1 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nutarė skirti UAB Mokėjimų prevencijos tarnybai 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos 450 Eur priteisiant valstybei ir 450 Eur priteisiant atsakovei UAB Šilutės restoranui.
3. Teismas nurodė, kad tiek 2023, tiek 2024 metais atsakovė dirbo pelningai. Atsakovė vykdo realią veiklą, moka atlyginimus darbuotojams, atsiskaito su tiekėjais, gauna pajamas, iš esmės neturi pradelstų įsiskolinimų, ieškovės nurodoma atsakovės skola ieškovei yra ginčijama, todėl ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę; atsakovė neturi iškeltų bylų, jos atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų, ji neskolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovės turto vertė ženkliai viršija įsipareigojimus.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog ji patyrė 1 149,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių. Ieškovė taip pat patyrė 280 Eur išlaidų už finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis atsakovės išlaidomis. Vadinasi, netenkinus ieškovės pareiškimo, iš jos priteistina 1 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. bankroto institutą sąmoningai naudojo ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Dėl šių priežasčių teismas nutarė skirti ieškovei 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 450 Eur iš jų nurodant sumokėti atsakovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba atskirajame skunde, kurį vėliau patikslino, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB Šilutės restorano prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Nurodo, kad atsakovė pateikė tik atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nesutiko su bankroto bylos iškėlimu. Byla yra nesudėtinga, teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, kadangi atsakovė vengė sumokėti skolą ir iš viešų duomenų kreipimosi dieną buvo aišku, kad atsakovė turi skolų. Teismas, priimdamas nutartį, išskirtinai gynė tik skolininkės interesus, visiškai paneigdamas ieškovės teisėtus interesus.
7. Atsakovė UAB Šilutės restoranas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės UAB Mokėjimų prevencijos tarnybos patikslintą atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
7.1. Atsakovė pirmosios instancijos teismui prašymus su įrodymais atlyginti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas teikė su 2024 m. spalio 21 d. atsiliepimu į pareiškimą, 2024 d. spalio 25 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo ir 2024 m. lapkričio 7 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7.2. 2024 m. spalio 21 d. atsiliepime atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 786,50 Eur už atsiliepimo parengimą; pateiktas atsiliepimas yra didelės apimties, su daugybe priedų, jame keliami klausimai apima ir kitus teisės klausimus, susijusius su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pastarasis atsakovės prašymas, kurio motyvams buvo skirta dalis atsiliepimo, teismo buvo patenkintas ir ieškovei skirta bauda.
7.3. Atsakovė dar tris kartus (2024 m. spalio 23 d., 2024 m. spalio 25 d., 2024 m. lapkričio 7 d.) teikė teismui prašymus (įskaitant pirmosios instancijos teismo įpareigojimus pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus), kuriuose atsakovė reiškė teismui prašymus, reikalavimus, atsikirtimus ar paaiškinimus. Už visus šiuos tris prašymus atsakovas sumokėjo iš viso 363 Eur, tai yra po 121 Eur už kiekvieną prašymą; tuo tarpu maksimali priteistina suma galėjo sudaryta iki 878,56 Eur už kiekvieną prašymą.
7.4. Atsakovės patirtos išlaidos už buhalterines paslaugas buvo būtinos. Įmonės tarpinių finansinių ataskaitų parengimas buvo privalomos atsakovei ir jų susidarymo išlaidos buvo nulemtos dėl ieškovės pateikto teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektas yra Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas atsisakius iškelti bankroto bylą UAB Šilutės restoranui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
11. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB Šilutės restoranui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas: nutarė priteisti atsakovei UAB Šilutės restoranui iš ieškovės UAB Mokėjimų prevencijos tarnybos 1 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirajame skunde nesutinkama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu remiantis iš esmės vieninteliu argumentu, kad civilinė byla yra nesudėtinga, o atsakovė pateikė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškovės pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.
12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuojama, kad bendrovė yra negyvybinga, nepatikima, nemoka skolų ir galutinis bankroto bylos tikslas – nemokaus verslo subjekto pašalinimas iš rinkos. Todėl kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo gali sukelti itin rimtas teisines pasekmes atsakovei. Tačiau bankroto bylos specifika lemia, kad būtent atsakovė privalo pagrįsti ir įrodyti savo mokumą.
15. Atsakovė civilinėje byloje buvo atstovaujama advokato (DOK-12164). Atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pažymima, kad Rekomendacijose nustatyta suma, kuri gali būti priteisiama už atsiliepimą į pareikštą ieškinį, sudaro 5 491 Eur (2,5 2 196,40 Eur), tuo tarpu atsakovė prašė priteisti tik 1 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors į bylą buvo teikiamas ne vienas procesinis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, nemato teisinio pagrindo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas visada yra siejamas ne tik su materialinio reikalavimo patenkinimu ar atmetimu, tačiau ir iš to kylančiomis pasekmėmis – pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Todėl proceso šalims tenka tinkamai įvertinti tiek galimą procesinę bylos baigtį, tiek bylinėjimosi išlaidų patyrimo riziką.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančias civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo. Už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovė patyrė 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Šilutės restoranui (juridinio asmens kodas 306306932) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos (juridinio asmens kodas 304491546) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis