Administracinė byla Nr. ATP-183-167/2017
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00019-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. E. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties ir
n u s t a t ė :
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimu R. E. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, skyrė 144 eurų baudą. Administracinius teisės pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje perkvalifikavus į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalį R. E. paskirta 10 eurų bauda, už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numato nusižengimo padarymą paskirta 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams. Paskirtos baudos subendrintos tarpusavyje ir paskirta galutinė – 1000 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
R. E. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 15 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė ėjusią pėsčiąją R. V.. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino bei, kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį (nustatytas vidutinis 1,59 promilių girtumo laipsnis). Pėsčiajai R. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas
2017 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas pažeidėjo prašymas, kuriuo R. E. prašė sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi R. E. prašymo netenkino.
Skundu apygardos teismui R. E. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grąžinant R. E. teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko.
Skunde nurodoma, kad ATPK 329 straipsnyje nurodomas imperatyvus momentas - nepadaryti teisės pažeidimo per nuobaudos vykdymo laikotarpį. Pažymima, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi informacija apie R. E. anksčiau kažkada padarytus administracinius teisės pažeidimus, teigia, jog šiuo metu ne visai korektiška būtų išskirti šią aplinkybę kaip išskirtinę, kadangi vien dėl šios aplinkybės atmetus R. E. prašymą sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, R. E. antrąsyk yra baudžiamas, o tai prieštarauja bendriems teisės principams ir tai nėra proporcinga ir sąžininga priemonė pažeidėjo atžvilgiu. Teigia, kad nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusį Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnis, pavadintas „Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, nustato, kad „niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried - angl.) ar baudžiamas (punished - angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis „nusikaltimas“, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio „offence“ reikšmę), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai „galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad veikai, dėl kurios draudžiamas dvigubas baudimas, įvardyti Konvencija vartoja platesnį terminą negu Lietuvos įstatymai, būtent „teisės pažeidimo“ (offence - angl.), dėl kurio baudžiama, terminą. Šis terminas atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo (nusikalstamos veikos - pagal 2000 m. BK) terminus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 322/2003).
Be to, skunde pažymima, kad teikdamas teismui prašymą nurodė svarbius motyvus ir aplinkybes. Teigia, kad tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuomet buvo paskirta administracinė nuobauda, tiek nagrinėjant prašymą teismui nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo kaltę, pažeidus įstatymo reikalavimus pripažino ir pripažįsta visiškai. Nurodė, kad yra visos sąlygos minėtai teisės akto nuostatai taikyti, - nuo Nutarimo dėl specialiosios teisės atėmimo vykdymo (Nutarimo priėmimo dienos) praėjo jau daugiau nei pusė laikotarpio; specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nebuvo padaręs jokių naujų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų, nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo teistas ar įtariamas padaręs nusikalstamą veiką asmuo. Teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 2 d. administracinių nusižengimų registro išrašą Nr.l0-S-125606 apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, teismui nurodė, kad paskirtą baudą yra pilnai sumokėjęs ir kaip įrodymą pateikė baudos mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, dėl eismo įvykiu sukeltos žalos (t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo) nukentėjusiosios ir jos atstovo nuoširdžiai atsiprašė.
Pažymi, jog teismui nurodė, kad savo iniciatyva yra baigęs specialius mokymus ir yra atestuotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal 4 (keturių) valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, išduotas 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nr.3751). Teigia, kad teismui paaiškino, jog vairuoti transporto priemonę R. E. yra būtina; nurodė, kad šiuo metu yra pensininkas išėjęs į pareigūnų ir karių atsargą, vienintelės šeimos pajamos yra R. E. gaunama pensija, kadangi jo sutuoktinė L. E. sunkiai serga, jai yra diagnozuotas krūties vėžys. Nurodo, kad siekdamas išlaikyti šeimą, kad galėtų pragyventi ir apmokėti už dukters studijas bei žmonos gydymui reikalingus vaistus, visais įmanomais būdais kabinasi į gyvenimą, aktyviai dalyvauju aktyviosiose darbo rinkos programose ir jau susirado darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo meistro pareigose, tačiau tam, kad dirbtų reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą, kadangi darbas yra dinaminis, reikalinga važinėti į objektus, įmonės direktorius A. Š. tarpininkavo ir gerb. teismo prašė, kad R. E. būtų gražinta teisė vairuoti anksčiau laiko, todėl teismui pateikė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 26 d. pažymą - tarpininkavimo raštą; nurodė, R. E. manymu išskirtinę aplinkybę, dėl ko reikalinga kuo skubiau turėti teisę vairuoti - tai sutuoktinės liga, nes ji ilgą laiką sirgo sunkia liga (krūties vėžys), pirminis gydymas baigtas 2017 metų liepos 4 d., tačiau ji ir toliau privalo būti nuolatos stebima gydytojų, o periodiškai (į mėnesį apie du kartus) ji privalo lankytis (duomenys neskelbtini) ligoninėje Onkologiniame skyriuje įvairiems tyrimams bei stebėsenai atlikti, sutuoktinė nedirba, todėl faktiškai R. E. vienas rūpinasi nepilnamečiu sūnumi A. E., kuris 2017 m. liepos 13 d. patyrė didelę traumą, t. y. šlaunikaulio krumplio lūžį, kelio girnelės lūžį ir menisko plyšimą, savaitę buvo gydomas (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje, vėliau pasiųstas ir gydomas (duomenys neskelbtini) klinikų Vaikų traumatologijos skyriuje. Nurodo, kad sūnų reikėjo periodiškai lankyti, ir dabar po traumos sunkiai vaikšto, todėl kelis mėnesius turės vaikščioti su ramentais, periodiniams sveikatos patikrinimams vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, teismui buvo pateikęs VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės 2017 m. liepos 18 d. išrašytą A. E. epikrizę.
Teigia, kad teismui nurodė, jog visiškai išlaiko dukrą K. E., kuri nors jau ir pilnametė, tačiau visiškai išlaikoma R. E., kadangi studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje Technologijos Fakultete geodezijos specialybę, studijos mokamos. Teigiama, kad R. E. vienam tenka pareiga rūpintis visais šeimos nariais, o neturint teisės vairuoti labai apsunkinamos galimybės tai atlikti, nes be vairuotojo pažymėjimo ne tik negali įsidarbinti, tačiau ir artimiesiems suteikti reikiamą tiek finansinę, tiek fizinę pagalbą, nuvežti į gydymo įstaigas, atvežti būtinuosius buities reikmenis ir pan.
Pažymi, kad teismui nurodė, kad yra vidutinio amžiaus žmogus, todėl puikiai suvokia, kad padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio pilnai pripažindamas savo kaltę ir suprasdamas galimas šio pažeidimo pasekmes nori pažymėti, kad iš šios situacijos tikrai labai pasimokė ir padarė labai svarbias bei reikšmingas gyvenimo išvadas, suprato administracinio teisės pažeidimo neigiamas pasekmes, dėl šių pasekmių labai jaudinasi, gėda prieš artimuosius, giminaičius, aplinkinius. Teigia, kad suprato, jog pasielgė neapgalvotai ir neteisingai, todėl gali teigti, jog paskirta nuobauda tikrai paveikė ir stipriai palietė ne tik pažeidėjo gyvenimą.
Nurodo, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prarado darbą valstybės tarnyboje, buvo priverstas išeiti į pensiją, iki šio įvykio (pažeidimo) dirbo statutiniu valstybės tarnautoju - ugniagesiu (duomenys neskelbtini) Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, per visą tarnybos laiką buvo išgelbėjęs ne vieną gyvybę. Teigia, kad dabar sukelti suvaržymai, pasekmės, dvasinė bei psichologinė būsena (jaučia didelę gėdą prieš giminaičius, artimuosius, buvusius kolegas) R. E. paveikė tiek, kad jis ryžtingai pasiruošęs laikytis įstatymo nuostatų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių turtui, gyvybei ir sveikatai, būti drausmingu vairuotoju.
Prašoma atkreipti dėmesį, kad visi teismui pateikti dokumentai įrodo, kad R. E. stengiasi pasitaisyti ir iš šios situacijos aš pasimokė bei padariau svarbias bei reikšmingas gyvenimo išvadas, šis įvykis tikrai bus didele gyvenimo pamoka. Teigti, jog paskirta bausmė tikrai R. E. paveikė ir stipriai palietė jo gyvenimą, suprato galimas pasekmes kilsiančias ne tik jam ar jo artimiesiems, bet ir visuomenei. Pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kiek pavojingą KET pažeidimą padarė, negalima daryti išvados, kad R. E. nepasitaisys ir galbūt ateityje vėl darys analogiškus teisės pažeidimus ar nusižengimus, t. y. kad dar nepasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgiant į visa tai (pažeidimo pobūdį, kaip pažeidėjo asmenybę, vyresnį amžių) pažeidėjas mano, jog byloje esančių duomenų visiškai pakanka išvadai daryti, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų pažeidimų) R. E. atžvilgiu yra visiškai pasiekti, t. y. R. E. suprato bei padarė teigiamas išvadas dėl savo elgesio, gailisi ir pasižada, jog ateityje tai daugiau nepasikartos. Mano, kad nuobaudos taikymas ilgesniam laikui neproporcingai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių tiek su R. E. darbinių funkcijų atlikimu, tiek su šeimos narių sveikata, gyvenimo kokybe, jų išlaikymu bei nebūtu proporcinga ir sąžininga priemonė.
Atsiliepimu į R. E. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo priimtą nutartį ir skundo netenkinti.
R. E. skundas netenkinamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog R. E. iš esmės suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 straipsnis, kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.
Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nuobaudos skyrimo, požiūrį į paskirtą nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, tuo pačiu vertinant, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014).
Nors bylos duomenys patvirtina, kad R. E. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 24-25, 94, 109), R. E. yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą (b. l. 98), paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 95), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kartu pažymėtina, kad teismo paskirtos nuobaudos įvykdymas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai yra sąlyga, kurią kiekvienu atveju turi įvykdyti pažeidėjas, norintis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta dėl pažeidimo padarymo esant neblaiviam.
Apygardos teismas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones R. E. atimta už tai, kad jis padarė net tris pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. savo vairuojamu automobiliu kliudydamas R. V., jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nustatytas vidutinis 1,59 promilių girtumo laipsnis). Už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta atsakomybė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje nurodyta, kad minėto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. ANK 422 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. Nagrinėjama atveju R. E. už padarytus pažeidimus buvo paskirta 1000 eurų dydžio bauda ir vieniems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas sprendžia, kad už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. E. buvo skirta proporcinga padarytiems pažeidimams administracinė nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, pagrindo neduoda padarytų pažeidimų pobūdis ir pavojingumas.
Teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo būtina atsižvelgti ne tik į tai, kaip pažeidėjas elgiasi nuobaudos vykdymo laikotarpiu, bet ir į tai, kaip jis elgėsi praeityje, todėl apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl R. E. prašymo paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti, pagrįstai atsižvelgė į R. E. ankstesnius teisės pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 329 straipsnyje yra numatyta tik galimybė sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą, jokios naujos administracinio teisės pažeidimo sudėties minėtas straipsnis nenumato, todėl nepagrįsti R. E. argumentai, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. Apygardos teismas pažymi, kad iš R. E. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. balandžio 21 d. R. E. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,76 prom. girtumo laipsnis, už šį pažeidimą R. E. buvo paskirta 1000 Lt (289.62 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, be to, 2013 m. sausio 14 d. vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį ir nepajutęs kontakto iš įvykio vietos išvažiavo, taip pat praeityje administracine tvarka baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 24-25, 94) Taigi, R. E. jau anksčiau taikyta gana griežta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu teigiamo poveikio nepadarė. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Atsakant į skundo argumentus, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo pasekmes jaučia ne tik pats, bet ir jo visa šeima, nes praradus teises R. E. negali suteikti reikiamas pagalbos savo žmonai, kuri serga vėžiu, negali tinkamai pasirūpinti kitų šeimos narių poreikiais, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos R. E. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į savo ir artimųjų gyvenimo kokybę. Nors R. E. teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga sūnaus priežiūrai, tačiau teismas pažymi, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio R. E. sūnui gauti reikiamą medicininę pagalbą, be to, ir pats R. E. nurodė, jog kol sūnus buvo (duomenys neskelbtini) klinikose, jį reikėjo periodiškai lankyti, o tai tik patvirtina, kad galimybė, neturint teisės vairuoti transporto priemones nuvykti į kitus miestus, įstaigas ir pan. nėra užkertama.
Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vien pažeidėjo pageidavimus tenkinančios atsakomybės taikymas jam, nagrinėjamu atveju, nebūtų teisingas kitų visuomenės narių interesų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad visi jo prašyme deklaruoti negatyvūs padariniai, kuriuos jis patyrė (patiria), yra ne kas kita, o jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kurią jam buvo žinoma iš anksto. Tai, kad R. E. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones kyla tam tikrų nepatogumų, yra kaltas tik jis pats.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti R. E. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir R. E. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Alfredas Vilbikas