Baudžiamoji byla Nr. 1A-396/2013

Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00265-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),

teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,  

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam G. Ž.,

gynėjui advokatui Henrikui Norvaišai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. Ž. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

G. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės mėn. 7 d., 00 val. 10 min., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) esančiame B. E. Ž. priklausančiame (duomenys neskelbtini) dvare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui su E. P., tyčia du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam E. P. į krūtinės sritį, padarydamas jam durtines pjautines krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas su 5, 10–11 šonkaulių, kairio plaučio, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio, kairės dangos sužalojimais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdiplėvės ertmę, mažakraujiškurną po nukraujavimo, dėl to nukentėjusysis E. P. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu G. Ž. nužudė nukentėjusįjį E. P..

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo Šiaulių apygardos teismo                               2013 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis G. Ž. nurodo, kad yra jauno amžiaus, augo be tėvų, prižiūrimas močiutės, kuri jį labai mylėjo ir daug ką atleisdavo, taigi, nebuvo kam sudrausminti, todėl jis ėmė draugauti su netinkamais žmonėmis, pradėjo vartoti alkoholį, narkotikus. Netinkamas gyvenimo būdas sukėlė neigiamas pasekmes, jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, vartojo psichotropinius vaistus. Nusikalstamos veikos padarymo dieną jis šiuos vaistus taip pat vartojo, o atėjus nukentėjusiajam, su juo kartu gėrė alkoholį. Jis nebuvo labai girtas, tačiau pavartotos psichiką veikiančios medžiagos padarė savo darbą. Apeliantas teigia, kad jis negali paaiškinti, kodėl ir kaip buvo įvykdytas nusikaltimas, nes buvo šoko būsenoje ir neprisimena. Šios aplinkybės nemažina jo kaltės, tačiau dėl įvykusio kenčia jam artimiausi žmonės – močiutės, kurios abi yra senyvo amžiaus ir ligotos.

Apeliantas teigia, kad jau daugiau kaip pusę metų jis nevartoja alkoholio, susitvarkė jo sveikata, jis padarė rimtas išvadas dėl savo elgesio, todėl daugiau nenusikals, atsirado noras gyventi, mokytis, keisti gyvenimo būdą. Atlikdamas bausmę jis domisi įvykiais, stengsis pakelti kvalifikaciją, pagal galimybes mokysis, kad atlikęs bausmę galėtų pradėti dirbti ir atlyginti padarytą žalą.   

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam G. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą  BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis G. Ž..

Taip pat apygardos teismas nuteistajam G. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo G. Ž. apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio            2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. Ž., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą (tyčia nužudė kitą žmogų), kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Tai rodo itin didelį nusikaltimo pavojingumą.

Skirdamas nuteistajam G. Ž. bausmę, apygardos teismas taip pat atsižvelgė į pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: nuteistasis praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už grasinimą nužudyti, šį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Be to, G. Ž. iki šio nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu ir psichotropiniais vaistais, dėl ko jam buvo diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas (alkoholį, narkotikus), priklausomybės sindromas. Nemažiau svarbu ir tai, kad jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Šis nusikaltimas, beje kaip ir kita nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, padarytas               G. Ž. esant apsvaigus nuo alkoholio, be to, G. Ž. veikė tiesiogine tyčia ir kitą žmogų nužudė dėl menkavertės dingsties, t. y. žodinio konflikto metu savo sugėrovui dūrė peiliu du kartus į krūtinės sritį. Taigi šiuo konkrečiu atveju ne tik G. Ž. padarytos  veikos pobūdis, bet ir kiti jo asmenybę apibūdinantys duomenys rodo didesnį pastarojo pavojingumą visuomenei ir patvirtina, jog jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs daryti nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, o paskutinis padarytas labai sunkus nusikaltimas yra  anksčiau susiklosčiusių jo antivisuomeninių nuostatų padarinys. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena nuteistojo G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė - nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1  dalies 9 punktas).

Už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas nuteistajam G. Ž. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyto jos vidurkio. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam G. Ž. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Apeliaciniame skunde deklaruojama pasikeitusi nuteistojo asmenybė, artimųjų meilė ir rūpinimasis močiutėmis nėra pakankamas teisinis pagrindas švelninti bausmę, kuri, įvertinus patį nusikalstamą veiksmų pobūdį, yra ir taip pakankamai švelni. Nuteistajam G. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, nes šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta nuteistajam palankesniu bausmių apėmimo būdu.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                           Svajūnas Knizleris

 

Teisėjai                                                                                                Violeta Ražinskaitė

 

Linas Šiukšta