Civilinė byla Nr. e2-271-724//2020
Proceso Nr. 2-16-3-00648-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.3.5.2.1.; 2.3.4.4.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 12 d.
Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Zitai Stankevičienei,
dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei,
ieškovei T. O. ir jos atstovui advokatui Konstantinui Mironovui,
atsakovo atstovui advokatui Egidijui Labuckui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Trimailovai
Išnagrinėjo ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams ir jų gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismas,
nustatė:
ieškovė T. O. ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovo R. O. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. O. ir M. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 eurų kiekvienam ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutinka iš daliues . Sutinka , kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove ir sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 180 eurų kiekvienam.
2019 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas po 180 eurų.
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikus išlaiko viena. Prašoma priteisti suma reali ir reikalinga vaikų išlaikymui, vaikai lanko mokyklą, sportuoja. Ji dirba (duomenys neskelbtini) ir neužtenka pajamų, atlyginimas 320-420 eurų. Kad galėtų išlaikyti vaikus, yra ir kiti poreikiai, tai komunalinės paslaugos, kelionės į vaikų stovyklas ir visos pajamos išeina vaikų poreikiams tenkinti, todėl prašau teismo priteisti būtent tą sumą kurios pakaks vaikų išlaikymui. Vyras gyvena ir dirba Norvegijoje atvažiavęs negyvena kartu vaikų nelanko. Automobiliu „Volvo“ kurį pirko vyras pagal kreditą naudojasi ji ir vaikai. Mokėjo už automobilį iš šeimos biudžeto. Atsakovas dar moką už mobilų internetą ir taip pat už 2 telefonus vaikams ir už bitės salone paimtą „Gudrutis“ planą už jai nupirktą telefoną. Valstybė už kiekvieną vaiką moka po 60 eurų. Visagine viena brolių seserų neturi. Už butą moka skirtingai kiekvieną mėnesį. Būna, kad nesumoka visos sumos iš karto, nes yra ir kiti poreikiai ir būna susidaro skola. Už internetą-televizija sumoka apie 28 eurus, už šviesa apie 26 eurus, karštas vanduo ir šildymas vasarą apie 80 eurų, o žiemą daugiau už „Visagino būstas“ paslaugas sumoka apie 20 eurų.. Už butą vidutiniškai gaunasi apie 150 eurų. Mokykloje vaikai valgo mokamai, lengvatų neturi. Maistui mokykloje vaikams per mėnesį tenka apie 25 eurus. Vaikai taipogi nori ir kavinėje pavalgyti dėl to jiems maistui vidutiniškai reikia apie 300 eurų Skolinasi pinigų iš draugų. Vaikai auga, poreikiai auga, o varžyti jų nenori. Vaikų tėvo pajamos didesnės ir jis gali teikti tokį išlaikymą.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka. Nors atsakovas ir dirba Norvegijoje tačiau dėl didesnių pragyvenimo išlaidų šalyje jo pajamos nėra tokios didelės , kad galėtų kas mėnesį vaikų išlaikymui mokėti po 500 eurų.
Šeima 2011 m. įsigijo žemės sklypą ir 2014 m. statė gyvenamą namą. 2015m. buvo gautas automobiliui „Volvo“ kreditas, pirko buities daiktus. Po 2019 metų santykiai šeimoje pašlijo. Vaikams mokėjo po 150 eurų išlaikymą, po teismo nutarties moka po 180 eurų. Šiuo metu moka už mobilaus ryšio įrangą, mokėjo kreditą už nupirktą automobilį „Volvo“, todėl ieškovės teiginiai, kad neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, neteisingi. Mano kad ieškovės reikalavimai priteisti tokio dydžio išlaikymą per dideli. Mano, kad ieškovė nurodo per dideles išlaidas vaikų maitinimui, drabužiams. Atsakovas dirba Norvegijos įmonėje – dailide, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 2550 eurų. be mokesčių, į rankas 1600 - 1700 eurų. Lietuvoje toks atlyginimas yra pakankamai geras, tačiau Norvegijoje artimas minimaliam. Atsakovas didžiąją dalį laiko praleidžia Norvegijoje, pragyvenimui reikia apie 700 eurų, kelionė į Lietuvą 1 kartą į du mėnesius kainuoja apie 250 eurų. Kadangi būsto Lietuvoje neturi, nuomojasi, be to reikia maitintis rengtis buities reikmenis pirkti ir pan. Po visų būtiniausių išlaidų jam lieka apie 600 eurų ir iš kurių reikia mokėti vaikams
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus.
Ieškinys tenkintinas.
Dėl išlaikymo dydžio.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Nustatyta, kad atsakovas iki teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2019 m. lapkričio 19 d.) vaikų išlaikymui skyrė po 150 eurų, po nutarties po 180 eurų.
Ieškovė prašo 250 eurų dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai
Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad vieno mėnesio vidutinė išlaidų sąmata tenkinanti minimaliems 2 vaikų poreikiams sudaro: maistas, apytiksliai apie 300 eurai vaikui, viso apie 600 eurai abiem vaikams papildomai skiriant po 1,29 eurą už sūnaus Maksimo valgymą mokykloje ( viso apie 26 eurus); kasdieniai drabužiai-avalynė apie 70 eurų vaikui, viso apie 140 eurų abiem vaikams; sveikatos draudimas apie 2,5 eurus vaikui, viso apie 5 eurai abiem vaikams; vaistai, vitaminai apie 25 Eurai vaikui, viso apie 50 eurų abiem vaikams; papildomos ugdymo išlaidos: mokymosi priemonės, treniruotės, stovyklos apie 50 eurų vaikui, viso apie 100 eurai abiem vaikams; kirpykla apie 5 eurų vaikui, viso apie 10 eurų abiem vaikams; mokesčiai už paslaugas (internetas, telefonas, televiziją, komunalinės ir kitos paslaugos) apie 50 eurų vaikui, viso apie 100 eurų abiem vaikams. Viso vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 502 eurus.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Šalys santuokos nenutraukę, teismo siūlymu pasinaudoti galimybe išspręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimą ( CK 3.116 str. 1 dalis) nepasinaudojo, todėl preziumuojama, kad visas sutuoktinių turtas jiems priklauso lygiomis dalimis ( CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Dėl to, vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į jų gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.
Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.
Ieškovės pajamos iš darbinės veiklos vidutiniškai sudaro apie 450 eurų. Atsakovo 1650 eurų.
Atsakovas nurodydamas tokio dydžio pajamas aiškina, kad iš jų, dėl aukšto pragyvenimo lygio Norvegijoje, jam lieka apie 600 eurų. Kita dalis išleidžiama pragyvenimui, maistui, aprangai, buities reikmėms, laisvalaikiui, apsilankymui ir pragyvenimui Lietuvoje. Taigi, lyginant šalių gaunamas pajamas, akivaizdžiai matyti, kad atsakovo pajamos yra kur kas didesnės nei ieškovės. Pastebėtina, kad ne tik atsakovas turi išlaidų pragyvenimui, tačiau tokias pat išlaidas neišvengiamai turi ir ieškovė (šeimos būsto išlaikymas, maistas, apranga, transporto priemonės išlaikymas, higienos priemonės ir pan.) tačiau jos galimybės yra kur kas mažesnes nei atsakovo. Vertinant šalių poreikius, atsakovui, kaip uždirbančiam daugiau, didesnis prioritetas arba teisė gyventi geriau negali būti suteikiamas, kol pakankamai nepatenkinami vaikų poreikiai. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės nurodomais vaikų išlaikymo įverčiais maistui, drabužiams ir teigdamas , kad maistui vaikams pakaktų ir 180 eurų , drabužiams 50 eurų elgiasi nesąžiningai ne tik ieškovės, bet ir savo vaikų atžvilgiu. Žinodamas ieškovės pajamas, tai, kad vaikai gyvena kartu su ieškove, privalėdamas tenkinti būtinus vaikų poreikius, būtent atsakovas , kaip vaikų tėvas, siekdamas jų gerovės, turėtų ir privalėtų būtent savo išlaidas pragyvenimui mažinti , juo lab, kad atsakovui darbdavys kompensuoja būsto išlaidas. Tačiau netgi ir tuo atveju jei neatsisakytų savo gyvenimo įpročių, atsakovas iš jam „liekančių“ lėšų gali labiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovas, nors ir teigia, kad didžiąją dalį uždirbamų pajamų išleidžia būtiniems poreikiams, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pastaroji aplinkybė kelia abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, o tai taip pat, vertintina vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius, nurodytus ieškovės, atitinkantį išlaikymo dydį.
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. Nr. 669 nutarimu nuspręsta , kad nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga – 607 eurai. Taigi akivaizdu, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams net nesiekia minimalios mėnesinės algos lygio.
Pripažįstant, kad ieškovės vaikų išlaikymui nurodyta suma yra būtina jiems augti, vystytis , tobulėti teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad vaikai gyvena pas ieškovę taigi, jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas nes tai susiję su nuolatiniu kasdienių materialiniu aprūpinimo teikimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neneigia ir atsakovas, kad vaikai pas jį negyveno, dėl to ieškovei tenkanti vaikų aprūpinimo našta yra pastovi, nenutrūkstantį vaikams būnant pas tėvą.
Byloje nustatyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu (1994 m. lapkričio 3 d. Nr. I-621 įstatymo 2020-07-16 redakcija) ieškovė gauna po 60 eurų kiekvienam vaikui.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad valstybės skiriamos išmokos vaikui skiriamos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaikus auginantiems tėvams. Dėl to spendžiant dėl iš tėvo/motinos priteistino išlaikymo vaikams dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingas išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų tiektino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinė padėtį.
Ieškovės paskaičiavimais, kurie abejonių teismui nekelia, kiekvienam vaikui būtina apie 502 eurai. Iš šios sumos atėmus valstybės skiriamas lėšas abiem tėvams tenkanti finansinė pareiga lygi 442 eurai.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių. Šioje byloje, kaip jau minėta nustatyta, kad vaikai gyvena su ieškove, pas atsakovą vaikai faktiškai nebūna, todėl pagrindinė vaikų auklėjimo, vystymo, priežiūros ir išlaikymo našta tenka ieškovei. Nustačius, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei atsakovės ir kad atsakovo pragyvenimui skiriamos lėšos kelia abejonių, kurios vertintinos išimtinai vaikų naudai, kad vaikų išlaikymui prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, pateisinanti ekonominį šalies lygį, ieškovės galimybes ir augančių vaikų poreikius, teismas nukrypsta nuo tėvų vienodų pareigų išlaikyti vaikus principo ir tenkinant ieškovės reikalavimus iš atsakovo priteisia didesnį išlaikymą nei tenkanti ieškovei.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių sūnų N. ir M. O. gyvenamąją vietą su ja. Šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra. Vaikai gyvena kartu su motina. Atsakovas tik epizodiškai dalyvauja vaikų auklėjime netgi būdamas Lietuvoje . Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečių N. ir M. O. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.174 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės.
Ieškovė prašo priteisti 280 eurų išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti todėl ieškovės patirtos 280 eurų išlaidos už advokato pagalbą priteistinos iš atsakovo.
Pašto išlaidos sudaro 15,98 eurai, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Utenos apylinkės teismo 2019-11-19 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo vaikams priteisimas vaikų gyvenamosios vietos laikinas nustatymas – taikytos iki bus priimtas sprendimas byloje. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo priėmus sprendimą, pasibaigia.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 eurų iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. O., sūnaus M. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 eurų iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikų išlaikymui skirtas lėšos iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB“Swedbank“ banke. Išlaikymui skirtas lėšas T. O. pavedama tvarkyti uzurfrukto teise.
Nustatyti nepilnamečių vaikų N. O., ir M. O. gyvenamąją vietą kartu su motina T. O..
Priteisti iš R. O. 280 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui T. O..
Priteisti iš R. O. 15,98 eurus pašto išlaidų į valstybės pajamas. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos ( įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.
Teisėjas Giedrius Avinas