Civilinė byla Nr. 2-530-955/2020

Proceso Nr. 2-69-3-21062-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.1; 2.6.1.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1;

3.2.6.1; 2.1.5.1.2.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Ingai Stravinskienei, Justinai Norvaišaitei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Mariui Kuzminovui,

atsakovės  (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Michail Bron,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2 686,00 Eur skolą, 31,45 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3–4).

Atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau - atsakovė) pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1 960,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 23–27).

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžiuose ieškinio reikalavimus ir nesutikimą su priešieškiniu grindžia tuo, kad 2018 metais atsakovei buvo suteikta visa eilė transportavimo paslaugų, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Ieškinio dalykas yra 2018 m. liepos 12 d. atsakovės užsakyta transportavimo paslauga, kuri buvo atliekama 2018 m. liepos 13 d. ir ją suteikus 2018 m. liepos 17 d. atsakovei buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 1 669,80 Eur sumai iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. apmokėti, taip pat 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės užsakyta transportavimo paslauga, kuri buvo atlikta 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir ją suteikus 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur sumai iki 2018 m. rugsėjo 19 d. apmokėti bei 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovės užsakyta transportavimo paslauga, kuri buvo atlikta 2018 m. rugsėjo 14 d. ir ją suteikus 2018 m. rugsėjo 17 d. atsakovei buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 556,60 Eur sumai iki 2018 m. spalio 17 d. apmokėti, tačiau už suteiktą paslaugą atsakovė yra sumokėjusi tik dalį skolos (266,40 Eur). Atsakovės neįvykdytos prievolės suma lygi 2 686,00 Eur, kadangi atsakovė prievolės laiku neįvykdė, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 686,00 Eur skola, 31,45 Eur netesybos už praleistus prievolės įvykdymo terminus, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimu metu paaiškino, kad ginčo dėl to, jog daugiakartės pervežimo paslaugos buvo suteiktos, byloje nėra. Nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. atsakovė ieškovei pateikė du transporto užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo 2018 m. liepos 13 d. pasikrauti, maršrutu Olandija – Lietuva pervežti ir 2018 m. liepos 16 d. 7 val. pristatyti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) du ruloninės vejos krovinius, o atsakovė už krovinio pervežimą įsipareigojo ieškovei sumokėti šalių sulygtą pervežimo kainą. Paaiškino, kad kroviniams transporto užsakyme buvo nustatytas +5 laipsnių Celsijaus krovinio gabenimo temperatūrinis režimas bei nurodyta, jog krovinys turi būti pristatytas 2018 m. liepos 16 d. 7.00 val. 2018 m. liepos 16 d. transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabentas krovinys nustatytu laiku buvo pristatytas į paskirties vietą, kurioje iškrovus maždaug apie pusę viso krovinio, likusioji dalis buvo nukreipta pervežti į kitą išsikrovimo vietą. Paaiškino, kad ieškovei pristačius peradresuotą ruloninės vejos dalį, ji buvo priimta ir pradėta kloti, tačiau jau pirmojo iš dviejų krovinio pristatymo metu ieškovei buvo reiškiamos pretenzijos dėl neva netinkamos krovinio kokybės. Nurodė, kad antroji transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėlavo bei į iškrovimo vietą nustatytu laiku neatvyko. Paaiškino, kad atsakovė, ginčydama pagal transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktos transportavimo paslaugos kokybę ir pareigą atsiskaityti už suteiktą paslaugą, kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri nurodydama, jog krovinys buvo gabenamas laikantis visų reikiamų temperatūrinių reikalavimų, tačiau pakraunant krovinį nebuvo išlaikytas temperatūrinis režimas, tuo pagrindu atsakovės pretenzijos buvo atmestos. Neatsižvelgiant į tai, jog atsakovės pretenzija yra nepagrįsta, kadangi krovinio sugadinimą lėmė visiškai kitos aplinkybės, nesietinos su krovinio pervežimu, atsakovė, nepateikdama naujų argumentų už krovinio pervežimą neatsiskaitė. Paaiškino, kad krovinio vėlavimas negalėjo lemti tokios žalos, kurią atsakovė nurodo priešieškinyje, atsiradimo. Nurodė, kad ilgą laiką atvykusio krovinio niekas nepriėmė ir nesiėmė priemonių, kad žala būtų sumažinta arba visai nekiltų. Paaiškino, kad pristačius vėlavusį krovinį, atsakovė nesiėmė visų priemonių tam, kad žala būtų įvertinta, kad būtų nustatyta ar buvo sugadintas visas krovinys, ar tik dalis krovinio. Atsakovės priešieškinyje nurodytas žalos dydis yra nustatytas pagal viso krovinio vertę, tačiau įrodymai apie tai, kad visas krovinys buvo sugadintas, byloje nėra pateikti. Paaiškino, kad atsakovė nebuvo įpareigojusi ieškovės prieš vežant krovinį, jį patikrinti ar įvertinti jo kokybę.

Ieškovės (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad krovinys vėlavo, nes transporto priemonė papuolė į kamščius ir negalėjo tęsti suplanuotos kelionės dėl vairuotojui privalomo darbo ir poilsio laiko režimo. Nurodė, kad transporto priemonės vairuotojas turėjo laukti kitos dienos ryto tam, kad galėtų tęsti kelionę, todėl krovinys į paskirties vietą atvyko pavėlavęs. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. atvykus kroviniui jis nebuvo tikrintas ar apžiūrėtas. Nurodė, kad nors krovinys Vilniuje buvo jau 2018 m. liepos 16 d. 16 val., tačiau krovinį priimti privalėjusio (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. M. nurodymu kitu negu buvo sutarta adresu – (duomenys neskelbtini) jis buvo iškrautas tik 2018 m. liepos 17 d. apie 16 val. Paaiškino, kad viso krovinio vežimo metu CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) temperatūrinis režimas +5 laipsnių Celsijaus buvo palaikomas. Nurodė, kad termogramoje matomi temperatūriniai svyravimai yra dėl temperatūros palaikymo prietaiso technologinio veikimo. Paaiškino, kad tam, jog šaldymo įrenginys tinkamai veiktų, jis turi įjungti atitirpinimo režimą, t. y. uždarius krovinio skyrių, prietaisas pučia šiltą orą į kompresorių tam, kad nuo jo nutirpdytų ledą, kuris susidarė traukimo iš krovimo skyriaus metu. Nurodė, kad termogramoje matomi temperatūros svyravimai, nes įrenginys save atšildo, kad galėtų vėl vėsinti krovinį. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 13 d. krovinys buvo pakrautas tiesiai iš lauko, kadangi tai buvo vasara, krovinio, t. y. vejos temperatūra buvo atitinkamai tokia kaip ir lauko temperatūra. Nurodė, kad byloje ši aplinkybė yra visiems žinoma ir dėl jos ginčo byloje nėra. Paaiškino, kad pakrovus krovinį jo temperatūra yra mažinama kas valandą ar dvi po 2-5 laipsnius, kad prietaisas neužšaltų dėl didelių temperatūros skirtumų. Nurodė, kad krovinio skyriaus vėsinamas vyksta ratu ir oras sugrįžta atgal į prietaisą tam, kad būtų vėl atvėsintas iki reikiamos temperatūros. Paaiškino, kad nuo krovinio oras sušyla ir todėl 2018 m. liepos 13 d. termogramoje yra matomas 1-2 laipsnių Celsijaus neatitikimas transporto užsakyme reikalaujamai +5 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Nurodė, kad 2018 m. liepos 14 d. kroviniui atvėsus, buvo pasiekta reikalaujama +5 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri ir buvo palaikoma krovinio vežimo metu.

Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad 2018 m. liepos 13 d. buvo pakrautos dvi transporto priemonės ruloninės vejos po 1 400 kv. m. (iki 22 tonų). Transporto priemonių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau vietoje transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė krovinį gabeno transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nei kraunant, nei jau pakrovus krovinį, ieškovė jokių pastabų dėl krovinio kokybės CMR važtaraštyje nenurodė. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. 7 val. viena iš ieškovės transporto priemonių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku į iškrovimo vietą neatvyko. Nurodė, kad ieškovė jokios informacijos apie tai, kodėl vėluoja krovinys, neteikė, taip pat nenurodė kurioje vietoje yra transporto priemonė. Paaiškino, kad tik 2018 m. liepos 16 d. apie 15 val. 30 min. ieškovė nurodė, kad transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra netoli Vilniaus miesto. Atsižvelgiant į tai, kad krovinio gavėjo darbuotojų darbo laikas baigiasi 16 val. bei į tai, kad iškrovus ruloninę veją vakare ir vyraujant aukštai temperatūrai lauke, krovinys iki ryto būtų sugadintas, 2018 m. liepos 16 d. krovinį atsisakyta priimti. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 17 d. 7 val. ryto krovinio gavėjui patikrinus krovinį, nustatyta, jog jis visiškai sugadintas ir netinkamas naudoti – ruloninė veja pageltusi. Nurodė, kad 2018 m. liepos 18 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos kroviniui atsiradimo, kurioje nurodė, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo, kuris lėmė jo sugadinimą yra atsakinga ieškovė, todėl pretenzijas, kurias gaus iš krovinio gavėjo, perleis ieškovei. Paaiškino, kad atsakovė padengė (duomenys neskelbtini) 1 960,00 Eur sumą kaip žalą dėl ieškovės veiksmų. Nurodė, kad 2018 m. liepos 19 d. gavo ieškovės draudimo bendrovės pranešimą, kuriame nurodoma, jog apžiūros metu krovinio temperatūra buvo nuo +17 iki +21 laipsnių Celsijaus. Paaiškino, kad vežant krovinį pagal termogramą 2018 m. liepos 13-14 d. temperatūra transporto priemonėje buvo +10 laipsnių Celsijaus, kai transporto užsakyme nurodyta transportavimo temperatūra yra +5 laipsniai Celsijaus. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė pareigos prieš vežant krovinį jį patikrinti, t. y. išmatuoti krovinio temperatūrą. Paaiškino, kad transporto užsakyme vežėjo pareiga išmatuoti krovinio temperatūrą nebuvo nustatyta. Nurodė, kad ieškovė toje pačioje vietoje krovėsi du analogiškus krovinius (ritininę veją) ir transportavo į tą pačią vietą: vienas krovinys buvo atvežtas laiku ir jokių trūkumų nenustatyta; antras krovinys buvo atvežtas pavėluotai ir visiškai sugadintas, todėl krovinio vėlavimas lėmė krovinio sugadinimą. Paaiškino, kad tokia faktinė aplinkybė patvirtina tarptautinių pervežimų srityje vežėjo kaltės prezumpciją (CMR Konvencijos 17 str. 1 d.), todėl iš ieškovės priteistina 1 960,00 Eur dydžio suma. Nurodė, kad žalos dydį nustatė pagal CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, jog visas krovinys sugedęs, netinkamas naudoti. Paaiškino, kad dokumentų, pagrindžiančių, jog krovinio vėlavimas lėmė krovinio sugadinimą, neturi. 

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės priešieškinį atmesti bei priteisti trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 69-74). 

Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. atsakovė ieškovei pateikė du transporto užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo 2018 m. liepos 13 d. pasikrauti, maršrutu Olandija – Lietuva pervežti ir 2018 m. liepos 16 d. 7 val. pristatyti (duomenys neskelbtini) du ruloninės vejos krovinius po 22 000 kg, o atsakovė už krovinio pervežimą įsipareigojo ieškovei sumokėti šalių sulygtą pervežimo kainą. Paaiškino, kad kroviniams transportavimo metu buvo nustatytas +5 laipsnių Celsijaus temperatūrinis režimas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabentas krovinys nustatytu laiku buvo pristatytas į paskirties vietą, kurioje iškrovus maždaug apie pusę viso krovinio, likusioji dalis buvo nukreipta pervežti į kitą išsikrovimo vietą. Paaiškino, kad ieškovei pristačius peradresuotą ruloninės vejos dalį, ji buvo priimta ir pradėta kloti, tačiau jau pirmojo iš dviejų krovinio pristatymo metu ieškovei buvo reiškiamos visiškai nepagrįstos pretenzijos dėl neva netinkamos krovinio kokybės. Nurodė, kad transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėlavo bei į išsikrovimo vietą nustatytu laiku neatvyko. Paaiškino, kad šia transporto priemone krovinys į Vilnių buvo pristatytas maždaug apie 16 val., tačiau susisiekus su kontaktiniu asmeniu (M.), turėjusiu paskirties vietoje priimti ginčo krovinį bei jį informavus apie planuojamą krovinio pristatymo laiką, ieškovei buvo nurodyta, kad krovinys nebus priimtas ir liepta į paskirties vietą krovinį pristatyti tik kitos dienos ryte, t. y. 2018 m. liepos 17 d. nuo 7 val. Nurodė, kad krovinys 2018 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo tikrintas ar apžiūrėtas. Paaiškino, kad krovinį 2018 m. liepos 16 d. vakare buvo atsisakyta priimti dėl to, jog 16 val. baigiasi (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laikas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. ieškovei apie 7 val. atvykus į paskirties vietą, (duomenys neskelbtini), patikrinusi krovinį, atsisakė jį priimti. Paaiškino, kad atsisakius priimti krovinį, buvo organizuojama krovinio apžiūra, siekiant įvertinti krovinio būklę, kurią 2018 m. liepos 17 d. apie 10 val. atliko ieškovės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) paskirtas žalų ekspertas. Nurodė, kad po draudimo bendrovės eksperto apžiūros, ieškovės darbuotojas laukė tolimesnių nurodymų iš atsakovės dėl krovinio iškrovimo. Paaiškino, kad tik 2018 m. liepos 17 d. 16 val. 06 min. ieškovės darbuotojas gavo nurodymą pristatyti krovinį į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Nurodė, kad krovinys buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir byloje nėra jokių duomenų ar informacijos, patvirtinančios tolimesnį atsisakyto priimti krovinio likimą po iškrovimo, todėl nėra aiškus ir/ar apibrėžtas realus dėl krovinio sugadinimo patirtos žalos mastas. Paaiškino, kad tai, jog krovinys iškrovimo metu nebuvo visiškai sugadintas įrodo faktinės aplinkybės: survejerio raportas, kuriame nurodyta, kad toks krovinys gali būti gabenamas vėsinant 4 paras, o iškrautas jis ir buvo po 4 parų; taip pat informacija gauta iš aukciono, apie tai, kad yra veja suinteresuotas pirkėjas, norintis apžiūrėti veją. Nurodė, kad atsakovė nėra įrodžiusi patirtų nuostolių dydžio, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės gabentas ruloninės vejos krovinys pristatymo metu buvo visiškai sugadintas. Paaiškino, kad siekiant nustatyti realų patirtos žalos dydį, turėjo būti įvertinta kokia krovinio dalis sugadinta bei atitinkamai apskaičiuota likutinė krovinio vertė. Nurodė, kad atsakovė krovinio sugadinimo mastą patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikusi, todėl pastarosios reikalavimas atlyginti visą krovinio vertę prieštarauja CMR konvencijos 25 str. įtvirtintoms kompensacijos už krovinio sugadinimą nustatymo taisyklėms, todėl žalos dydis šiuo atveju yra nepagrįstas ir neįrodytas. Priešingai nei teigia atsakovė, žalos atsiradimą sąlygojo ne tik pavėluotas pristatymas, tačiau taip pat ir pavėluotas krovinio iškrovimas, kurį buvo pavesta organizuoti bei vykdyti (duomenys neskelbtini) įgaliotiems asmenims. Nurodė, kad atsižvelgiant į nuostolių atsiradimo priežastis ir aplinkybes, kroviniui padarytą žalą sąlygojo ne tik ieškovės, bet ir (duomenys neskelbtini) veiksmai.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį bei priešieškinį nepateikė. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) direktorius G. V. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) bei tiekia jai augalus, krūmus, gėles, ruloninę veją. Paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) yra pasirašyta sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atvežti į Vilnių 23 900 kv. m. ruloninės vejos. Nurodė, kad bendradarbiauja su atsakove (duomenys neskelbtini), kuriai ir teikdavo užsakymus dėl krovinių pervežimo. Paaiškino, kad bendrauja su atsakovės (duomenys neskelbtini) vadybininku E. Č., kuris žino (duomenys neskelbtini) reikalavimus vežant ruloninės vejos krovinį, t. y. krovinys turi būti pristatytas 7 val. ryto ir transporto priemonėje turi būti palaikomas temperatūrinis režimas (temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +5 laipsniai Celsijaus). Nurodė, kad veja turi būti vežama palaikant ne aukštesnę nei +5 laipsnių Celsijaus temperatūrą, kadangi esant tokiai temperatūrai veja neauga, o temperatūrai pakilus virš +5 laipsnių Celsijaus veja pradeda augti. Paaiškino, kad ruloninė veja yra gendantis krovinys ir jį iškrovus būtina tuoj pat pakloti. Nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabentas krovinys buvo nežymiai sugadintas, tačiau jokių pretenzijų dėl jo kokybės (duomenys neskelbtini) neturi. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. antrą ruloninės vejos krovinį vežančiai transporto priemonei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėluojant ieškovė nebendradarbiavo ir (duomenys neskelbtini) pati ieškojo vėluojančios transporto priemonės. Nurodė, kad bendravo su atsakovės (duomenys neskelbtini) vadybininku E. Č., kuris ir teikė informaciją apie vėluojančio krovinio buvimo vietą. Paaiškino, kad vėluojančio krovinio iki 2018 m. liepos 16 d. 10 val. laukė 6 (duomenys neskelbtini) darbuotojai bei technika, tačiau krovinio nesulaukė. Nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. 16 val. atvykus kroviniui buvo pasibaigęs darbuotojų darbo laikas ir darbuotojai fiziškai nebūtų galėję iškloti vejos, kadangi vejos išklojimas užtruktų 8 valandas. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. krovinio neapžiūrėjo ir netikrino. Nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. laiku atvykusi transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatė kokybišką krovinį, o parą vėlavusi transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatė visiškai sugedusį krovinį. Paaiškino, kad vėlavusio krovinio nenorėjo priimti, tačiau atsakovės (duomenys neskelbtini) vadybininkas E. Č. nurodė krovinį priimti ir CMR važtaraštyje pažymėti, jog krovinys visiškai sugadintas. Nurodė, kad krovinį priėmė ir apie priėmimą CMR važtaraštyje pažymėjo (duomenys neskelbtini) darbų vadovas M. M.. Paaiškino, kad krovinys buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur krovinys buvo sukompostuotas.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) pateikė transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo 2018 m. liepos 13 d. Olandijoje esančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pasikrauti ir maršrutu Olandija – Lietuva išlaikant +5 laipsnių Celsijaus temperatūrinį režimą pervežti bei įmonei (duomenys neskelbtini), esančiai Vilniuje, 2018 m. liepos 16 d. 7 val. 00 min. pristatyti ruloninės vejos krovinį, o atsakovė už krovinio pervežimą įsipareigojo ieškovei sumokėti šalių sulygtą pervežimo kainą – 1 380,00 Eur (1 t., b. l. 6). Iš byloje esančio 2018 m. liepos 13 d. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinys 2018 m. liepos 13 d. buvo pakrautas Olandijoje ir transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežamas į Vilniuje esančią įmonę (duomenys neskelbtini). Byloje esantis tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybę, kad krovinys buvo priimtas (1 t., b. l. 7). 2018 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) už krovinio pervežimą transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 1 669,80 Eur sumai apmokėti (1 t., b. l. 8). 2018 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) (toliau – draudimo bendrovė) dėl atsakovės 2018 m. liepos 18 d. pretenzijos dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos atsiradimo atsakovei surašė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad pagal 2018 m. liepos 13 d. CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) krovinys gavėjui turėjo būti pristatytas 2018 m. liepos 16 d. 7 val. 00 min., tačiau faktiškai transporto priemonė į paskirties vietą atvyko 2018 m. liepos 16 d. 16 val. 00 min. pavėlavusi 9 valandas. 2018 m. liepos 17 d. draudimo bendrovės atstovas kartu su krovinio gavėjo atstove E. V. apžiūrėjo krovinį bei nustatė, kad krovinio temperatūra svyruoja nuo +17 iki +21 laipsnio Celsijaus, kai transporto užsakyme nurodyta transportavimo temperatūra nurodyta +5 laipsniai Celsijaus. Iš pakrovimo vietos pateiktose nuotraukose matoma, kad krovinys į transporto priemonę buvo kraunamas iš karto surinkus nuo lauko, neatvėsinus jo iki reikalaujamos transportavimo temperatūros, kas ir lėmė pablogėjusias krovinio savybes. Pažymima, kad puspriekabės šaldytuvo funkcija yra palaikyti temperatūrinį režimą, o ne krovinį atšaldyti. Puspriekabės šaldytuvo (duomenys neskelbtini) temperatūrą registruojančio įtaiso išklotinės duomenimis pervežimo metu buvo palaikoma reikalaujama transportavimo temperatūra. Nurodoma, kad krovinio vežėjas už krovinio sugadinimą nėra atsakingas (1 t., b. l. 9).

2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vokietijoje pasikrauti ir maršrutu Vokietija – Lietuva pervežti bei įmonei (duomenys neskelbtini) esančiai (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 17 d. pristatyti krovinį, o atsakovė už krovinio pervežimą įsipareigojo ieškovei sumokėti šalių sulygtą pervežimo kainą – 600,00 Eur (1 t., b. l. 10). Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 14 d. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr, (duomenys neskelbtini), matyti, kad krovinys transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) esančią įmonę (duomenys neskelbtini) ir patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. krovinys buvo priimtas (1 t., b. l. 11). 2018 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) už krovinio pervežimą transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur sumai apmokėti (1 t., b. l. 12). 

2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo 2018 m. rugsėjo 11 d. Vokietijoje pasikrauti ir maršrutu Vokietija – Lietuva pervežti bei įmonei (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 15 d. pristatyti krovinį, o atsakovė už krovinio pervežimą įsipareigojo ieškovei sumokėti šalių sulygtą pervežimo kainą – 460,00 Eur (1 t., b. l. 13). Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 11 d. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr, (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinys transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) esančią įmonę (duomenys neskelbtini) ir patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. krovinys buvo priimtas (1 t., b. l. 14). 2018 m. rugsėjo 17 d. atsakovei už krovinio pervežimą transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 556,60 Eur sumai apmokėti (1 t., b. l. 15). 

Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ieškovei sumokėjo 266,40 Eur (1 t., b. l. 16). Iš 2018 m. lapkričio 30 d. palūkanų skaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovė neatsiskaitė už vežimo paslaugas ir liko skolinga pagal 2018 m. liepos 17 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 1 669,80 Eur, pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 726,00 Eur, pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 290,20 Eur (1 t., b. l. 17).

Iš ieškovei pateiktų atsakovės pretenzijų dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos atsiradimo matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pretenzijas dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir sąskaitas dėl 1 960,00 Eur žalos perleidžia atsakovei (1 t., b. l. 56, 58, 129, 150). 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakovė dėl žalos už krovinį atlyginimo ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 960,00 Eur sumai (1 t., b. l. 59). Iš 2018 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) atsakovei surašytos pretenzijos dėl krovinio sugadinimo ir kompensacijos, matyti, kad kroviniui neatvykus 2018 m. liepos 16 d. 7 val. 00 min., krovinį 2018 m. liepos 16 d. atsisakyta priimti dėl to, kad buvo pasibaigęs (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laikas ir dėl krovinio specifikos. 2018 m. liepos 17 d. patikrinus krovinį 7 val. paaiškėjo, kad jis sugadintas ir netinkamas naudoti, todėl (duomenys neskelbtini) iš atsakovės reikalavo kompensacijos už krovinio pervežimą 1 550 Eur, už krovinio vertę 1 960,00 Eur bei už darbuotojų prastovą 390,00 Eur (1 t., b. l. 70). 2018 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) už ritininę veją (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 920,00 Eur sumai per 7 dienas apmokėti (1 t., b. l. 71-73).

Iš byloje pateikto draudimo bendrovės ieškovei išduoto Transporto pramonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. spalio 22 d. iki 2018 m. spalio 21 d., t. y. ir vežant ginčo krovinį, buvo apdrausta Transporto pramonės įmonių civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 114-117). Iš 2019 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) atsakovei surašytos pažymos apie patirtą žalą dėl sugadinto krovinio matyti, kad dėl 2018 m. liepos 16 d. 7 val. 00 min. neatvykusio krovinio iš atsakovės reikalaujama atlyginti patirtą žalą – 1 96,00 Eur (2 t., b. l. 40-41). Iš banko išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) Olandijos įmonei (duomenys neskelbtini) pervedė 3 640,00 Eur sumą (2 t., b. l. 43). Iš banko išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) Olandijos įmonei (duomenys neskelbtini) pervedė 2 968,00 Eur sumą (2 t., b. l. 45).

Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 21 d. Krovinio pažeidimo tyrimo raporto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) priklausanti transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonėje Olandijoje tiesiai iš lauko buvo pakrauta ruloninės vejos kroviniu. Po pakrovimo (duomenys neskelbtini)  vairuotojas nustatė šaldytuvo įrangoje oro padavimo temperatūrą +5 laipsnius Celsijaus. 2018 m. liepos 16 d. 16 val. 00 min. krovinys buvo pristatytas gavėjui, tačiau dėl pavėlavimo ir darbo dienos pabaigos krovinio gavėjas atsisakė iškrauti krovinį. Krovinys pristatytas su 9 valandų vėlavimu. 2018 m. liepos 17 d. ryte krovinį pristačius gavėjui, įmonės darbuotojai apžiūrėjo veją ir konstatavo, kad veja yra sugedusi ir netinkama naudoti. Pagal pateiktas nuotraukas, išmatuota pristatytos vejos temperatūra buvo nuo +17,4 iki +21,3 laipsniai Celsijaus, t. y. tokios temperatūros kaip buvo pakrauta Olandijoje, kas patvirtinta, kad veja nebuvo pradėjusi kaisti ir nebuvo sušutusi. Sutinkamai su pateikta auto-šaldytuvo temperatūrų išklotine, nustatyta, kad pervežimo metu buvo palaikoma reikalaujama +5 laipsnių Celsijaus temperatūra, todėl nežymus vėlavimas negalėjo turėti reikšmingos įtakos vejos kokybei. Veja rulonuose gali būti transportuojama tentinėse transporto priemonėse 1 parą, o transportuojant šaldymo funkciją turinčia transporto priemone – 2-4 paras. Nors veja buvo pristatyta 2018 m. liepos 16 d. 16 val. 00 min, tačiau krovinio gavėjas neatliko jam priklausančių pareigų, nesiėmė reikiamų savalaikių priemonių krovinį iškrauti, panaudoti pagal paskirtį, t. y. iškloti ir taip sumažinti ar net eliminuoti nuostolius. Pagal vejos iškrovimo metu darytas nuotraukas matyti, kad veja nėra užkaitusi ar sušutusi, todėl ji negali būti laikoma visiškai prarasta ir sugadinta. Neturint informacijos apie iškrautos vejos likimą – negalima patvirtinti nuostolių dydžio (2 t., b. l. 75-81).

Byloje yra pateiktas atsakovės ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas, kuriame atsakovės (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) vadybininkai aptarė krovinio pasikrovimo dieną, taip pat susitarė, kad krovinys bus vežamas transporto priemonėmis, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovės vadybininkas prašė (duomenys neskelbtini) vadybininko krovinio nuotraukų (1 t., b. l. 54, 121). Pateikti atsakovės laiškai ieškovei dėl sugadinto krovinio pristatymo (1 t., b. l. 55, 122). Taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) pavedimu žalos bylą administravusios (duomenys neskelbtini) ir atsakovės susirašinėjimas dėl krovinio apžiūrėjimo (1 t., b. l. 118-120, 123, 125-126, 145-146). Pateiktos krovinio (ruloninės vejos), termojuostos nuotraukos (1 t., b. l. 127-128, 130-144). Taip pat pateiktas ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimas (2 t., b. l. 5-22). Pateiktame atsakovės (duomenys neskelbtini) vadybininko E. Č. paaiškinime dėl situacijos nurodyta, kad krovinys buvo atvežtas pavėluotai ir krovinio priėmimo metu buvo nustatytas visiškas krovinio sugadinimas, t. y. veja buvo visa pageltusi (2 t., b. l. 109). Taip pat pateikti (duomenys neskelbtini) vadybininko pareiginiai nuostatai Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 110-117).

Liudytojas E. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) vadybininkas ir kuravo ruloninės vejos krovinio vežimą iš Olandijos į Lietuvą, dėl kurio byloje kilo ginčas. Paaiškino, kad su vežėju susitarė, jog kroviniai pagal transporto užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)  bus pakrauti 2018 m. liepos 13 d. 12 val. bei 16 val., tačiau informacijos iš vežėjo, apie tai, kada buvo pakrauti kroviniai, negavo. Nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. 10 val. 30 min. iš (duomenys neskelbtini) vadybininko gavo informaciją apie tai, kad pirmasis krovinys sugedęs. Paaiškino, kad tos pačios dienos vakare iš (duomenys neskelbtini) gavo informaciją apie tai, kad krovinys pasiekė Vilnių, tačiau nesant darbuotojų, kurie galėtų veją iškrauti ir pasodinti, gavo nurodymą laukti kitos dienos ryto. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo beveik 100 procentų užtikrinta, kad ruloninė veja bus nebetinkama sodinimui. Paaiškino, kad krovinio neapžiūrėjo ir vežėjui nurodė krovinį atvežti 2018 m. liepos 17 d. 7 val., kai (duomenys neskelbtini) darbuotojai pradeda darbą. Nurodė, kad ieškovė ne pirmą kartą vežė tokį krovinį tomis pačiomis sąlygomis ir apie krovinio specifiką žinojo. Paaiškino, kad transporto užsakyme buvo nustatytas +5 laipsnių Celsijaus temperatūrinis režimas, tačiau pirmosios transporto priemonės termojuostoje matė temperatūros svyravimus, kurie galimai turėjo įtakos krovinio kokybei. Nurodė, kad jam nėra žinoma kaip vyksta tokio specifinio krovinio gabenimo ir vėsinimo gabenant specifikacija.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) darbų vadovas ir buvo atsakingas už ieškovės transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabento krovinio priėmimą. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. 7 val. laukė atvykstant krovinio (ruloninės vejos), tačiau krovinys nustatytu laiku neatvyko. 2018 m. liepos 16 d. po pietų, atvykus vėluojančiam kroviniui, apžiūrėjo maždaug 10 rulonų vejos ir pastebėjo, kad veja yra nepakankamai geros kokybės. Nurodė, kad informavo savo vadovę E. V. ir nusprendė vejos neiškrauti. Paaiškino, kad krovinio neiškrovė ir vejos neišvyniojo, todėl negali pasakyti, jog visa veja buvo sugadinta. Nurodė, kad iškvietė draudimo bendrovės ekspertą. Paaiškino, kad tikslus krovinio pristatymo momentas yra siejamas su (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laiku, kuris yra nuo 7 val. iki 16 val., ir darbų organizavimu. Nurodė, jog krovinio kokybei pristatymo laiko viršijimas esminės įtakos neturi, kadangi ruloninės vejos išklojimas gali būti vykdomas bet kuriuo paros momentu, tačiau vėluojant pristatyti, (duomenys neskelbtini) darbuotojams tektų dirbti viršvalandžius. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. vėluojant kroviniui vejos klojimo darbus sustabdė, nes perorganizavo darbuotojų darbą bei nukreipė ir paskirstė juos į kitus objektus. Nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. krovinys buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje veja galimai buvo sukompostuota.

Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadove. Paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) užsakė ruloninę veją ir esminė užsakymo sąlyga buvo ta, kad krovinys atvyktų ryte, kadangi ruloninę veją kloja daug darbuotojų ir reikia, kad darbuotojai spėtų ją iškloti. 2018 m. liepos 16 d. transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su nurodytu kroviniu vėlavo, todėl sprendimas atsisakyti priimti krovinį buvo priimtas dar iki krovinio pristatymo, t. y. prieš apžiūrint krovinį ir realiai įvertinant faktinę jo būklę. Nurodė, kad tokį sprendimą sąlygojo prielaida, kad ieškovei vėluojant pristatyti krovinį, šis galimai tik iš dalies bus tinkamas, o (duomenys neskelbtini) darbuotojai iki darbo laiko pabaigos, t. y. 16 val., vis tiek nespėtų susiorganizuoti darbų ir iškloti ruloninės vejos objekte, dėl ko paliekant veją neišklotą po darbuotojų darbo laiko pabaigos, ruloninė veja iki kitos darbo dienos sugestų ir taptų netinkama naudoti. Paaiškino, jog toks sprendimas buvo suderintas su krovinio siuntėja (duomenys neskelbtini) kuri aktyviai konsultavo (duomenys neskelbtini) krovinio priėmimo klausimais. Nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. krovinys buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje veja neįvertinus jos likutinės vertės buvo sukompostuota.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už pervežimą ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu pervežimo metu, atlyginimo.

Byloje iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes yra būtinas sąlygų šiai konvencijai taikyti visetas, t. y. buvo vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

Byloje atsakovė, prašydama atlyginti padarytą žalą dėl krovinio sugadinimo ir atsisakydama atlyginti vežimo kainą, rėmėsi argumentu, jog ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigos patikrinti krovinį jo priėmimo metu bei nepadarė jokių atžymų CMR važtaraštyje, kad priima galimai nekokybišką krovinį. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi, pagal šią CMR konvencijos nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Logiška, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, kurios gali nežinoti vežėjas. Nagrinėjamu atveju, Transporto užsakyme krovinio gavėjas nenurodė jokių įpareigojimų ieškovei patikrinti krovinio kokybę, todėl teismas gali daryti pagrįstą išvadą, jog krovinio pakrovimo sąlygos buvo žinomos tik išimtinai krovinio krovėjui bei krovinio gavėjui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl dėl to gali susitarti sutarties šalys. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes negali kontroliuoti pakrovimo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu (jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovė nepažeidė savo įsipareigojimų krovinio pasikrovimo metu.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, jog krovinio – žolės vejos sugadinimą lėmė išimtinai tik ieškovės kaltė, t.y. vėlavimas pristatyti krovinį nustatytu laiku bei galimas krovinio transportavimo temperatūrinio režimo nesilaikymas. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tokio ribojimo išimtis įtvirtinta CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tokio vežėjo elgesio buvimas ar nebuvimas gali būti konstatuotas esant įvairioms situacijoms (pvz., dėl eismo įvykio, krovinio vagystės, kitokio krovinio praradimo) ir priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2018 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) Pranešimas bei (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 21 d. Krovinio pažeidimo tyrimo raportas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog žolės vejos krovinys buvo pakrautas tiesiai iš lauko Olandijos įmonės (duomenys neskelbtini). Po pakrovimo (duomenys neskelbtini) vairuotojas nustatė šaldytuvo įrangoje oro padavimo temperatūrą +5 laipsnius Celsijaus. Siurvejeris nustatė, kad pervežimo metu buvo palaikoma reikalaujama +5 laipsnių Celsijaus temperatūra, todėl nežymus vėlavimas negalėjo turėti reikšmingos įtakos vejos kokybei. Veja rulonuose gali būti transportuojama tentinėse transporto priemonėse 1 parą, o transportuojant šaldymo funkciją turinčia transporto priemone – 2-4 paras. Nors veja buvo pristatyta 2018 m. liepos 16 d. 16 val. 00 min, tačiau krovinio gavėjas neatliko jam priklausančių pareigų, nesiėmė reikiamų savalaikių priemonių krovinį iškrauti, panaudoti pagal paskirtį, t. y. iškloti ir taip sumažinti ar net eliminuoti nuostolius. Pagal vejos iškrovimo metu darytas nuotraukas matyti, kad veja nėra užkaitusi ar sušutusi, todėl ji negali būti laikoma visiškai prarasta ir sugadinta. Tokie byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės argumentus, jog būtent dėl ieškovės vėlavimo pristatyti krovinį, jis visiškai sugedo. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, jog iš ieškovės vairuotojo ir atsakovės darbuotojo susirašinėjimo žinutėmis yra matyti, jog jau pirmasis krovinys, kuris buvo iškraunamas apie 2018 m. liepos 16 d. 10.00 val. buvo apgadintas ir pageltęs. Jau tuo metu atsakovės darbuotojas įtarė, kad vėluojantis krovinys bus sugedęs. Pažymėtina, jog šalių atstovų susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovo atstovas, jau 2018 m. liepos 16 d. 10.00 ryte žinodamas, kad krovinys atvyksta apgedęs, nedavė ieškovės vairuotojui jokių nurodymų kaip elgtis su vežamu kroviniu. Iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovės atstovas tik informuoja vairuotoją, jog jų laukia sankcijos po 50,00 Eur už kiekvieną pavėluotą krovinio pristatymo valandą. Be to, byloje nekilo ginčo ir dėl to, jog krovinio gavėjas nusprendė nepriimti krovinio vien dėl to, jog 2018 m. liepos 16 d. 16.00 val. baigėsi darbuotojų darbo valandos. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovės darbuotojas ne kartą kreipėsi į atsakovės vadybininką, klausdamas kaip elgtis su kroviniu. Nors byloje pabrėžiama, kad krovinys pavėluotai pristatytas apie 9 val., tačiau iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog atsakovės vairuotojas patvirtina, kad jau nuo 10.00 val. ryto bendrauja su M. ((duomenys neskelbtini) darbuotojas), laukia jo nurodymų, nes gali keistis krovinio iškrovimas; „...pakeitė adresą, sakė rytoj nuo ryto 7 bet kada...“ (t. 2, b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko pagrįstais ieškovės argumentus, jog jau 2018 m. liepos 16 d. apie 10.00 val. buvo žinoma, kad krovinys yra netinkamos kokybės ir šis faktas nepriklausė nuo vežėjo krovinio pristatymo vėlavimo.

Teismas laiko reikšmingomis šioje byloje aplinkybėmis ir tai, jog galimai atsakovės ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) šalių elgesyje šio krovinio vežimo metu galima įžvelgti nesąžiningą elgesį. Iš ieškovės ir atsakovės šalių susirašinėjimo yra matyti, jog atsakovės atstovas duoda nurodymą ieškovės vairuotojui atvykus į krovinio iškrovimo vietą, krovinio priėmėjui nepateikti pasirašyti CMR važtaraščio apie krovinio priėmimą. Teismas aiškindamasis šią situaciją nustatė, jog (duomenys neskelbtini) (krovinio gavėjas) ir (duomenys neskelbtini) (krovinio iškrovimo vieta ir priėmėjas) yra ta pačia konkurencine komercine veikla užsiimančios įmonės. Todėl užtikrinant (duomenys neskelbtini) komercinės paslapties apsaugą iš kur į Lietuvą teikiama žolės veja, vairuotojas neturėjo pateikti CMR važtaraščio pasirašymui krovinį priimančiam asmeniui. Tokius trečiojo asmens bei atsakovės susitarimus teismas vertina kritiškai, be to, jeigu tokia situacija būtų susiklosčiusi, šalių susitarimu būtų pažeistos CMR konvencijos nuostatos, kurios galėjo sukelti papildomą ieškovės atsakomybę.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta griežtos vežėjo (ieškovės) atsakomybės, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai).

Ieškovė taip pat pareiškė ieškinį dėl 726,00 Eur skolos priteisimo už suteiktas paslaugas pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), bei likusios neapmokėtos 290,20 Eur skolos pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog suteikė vežimo paslaugas atsakovei, atsakovė jokių pretenzijų dėl šių vežimo paslaugų ieškovei nereiškė. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog šių sumų neginčija, pripažįsta, kad paslaugos suteiktos, tačiau PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, tikėdamasi, jog teismas tenkins atsakovės priešieškinį ir atsakovės mokėtinos sumos ieškovei bus įskaitytos. Teismui nenustačius ieškovės kaltės dėl krovinio sugadinimo, teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių sudarytų Transporto užsakymų pagrindu ieškovė suteikė atsakovui krovinių pervežimo paslaugas ir išrašė tris PVM sąskaitas faktūras bendrai 2 686,00 Eur sumai, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas nustatytu terminu neįvykdė. Taip pat atsakovė byloje neginčijo ir ieškovės nurodytų PVM faktūrų sąskaitų pradelsto apmokėjimo terminų bei priskaičiuotų netesybų. 

CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba sumą, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nurodė, jog dėl sugadinto krovinio ji patyrė 1 960,00 Eur nuostolius. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kroviniui atvykus į iškrovimo vietą 2018 m. liepos 16 d. apie 16.00 val. sprendimą krovinio neiškrauti priėmė (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. M.. Liudydamas liudytojas paaiškino, jog 2018 m. liepos 16 d. 7 val. laukė atvykstant krovinio (ruloninės vejos), tačiau krovinys nustatytu laiku neatvyko. 2018 m. liepos 16 d. po pietų, atvykus vėluojančiam kroviniui, apžiūrėjo maždaug 10 rulonų vejos ir pastebėjo, kad veja yra nepakankamai geros kokybės. Nurodė, kad informavo savo vadovę E. V. ir nusprendė vejos neiškrauti. Paaiškino, kad krovinio neiškrovė ir vejos neišvyniojo, todėl negali pasakyti, jog visa veja buvo sugadinta. Teismas šio liudytojo liudijimus vertina kritiškai, kadangi CMR važtaraščio 24 punkte M. M. padarė atžymą, jog krovinį priima (22 paletes). Aiškinantis, kodėl krovinys buvo priimtas, tačiau neiškrautas, liudytojas nuoseklių paaiškinimų nepateikė. Taip pat liudytojai M. M. ir E. V., kurie abu yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir į šios įmonės teritoriją buvo pristatytas vėluojantis krovinys, negalėjo teismui paaiškinti kas įmonės antspaudu CMR važtaraščio 24 punkte patvirtino faktą apie krovinio priėmimą. Atsižvelgiant į tai, jog M. M. nusprendė, jog krovinys bus pilnai apžiūrėtas tik 2018 m. liepos 17 d. 7.00 val., teismas daro išvadą, jog nei atsakovė, nei tretysis asmuo, nei (duomenys neskelbtini) darbuotojai nesiėmė jokių priemonių įvertinti kokia reali žala yra padaryta kroviniui 2018 m. liepos 16 d. 16.00 valandai. Byloje taip pat nepateikti jokie rašytiniai įrodymai apie krovinio sugadinimą mastą pristatymo datai, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog 2016 m. liepos 16 d. 16.00 val. buvo sugadintas visiškai, dėl ko ieškovė turėtų atlyginti visą krovinio kainą. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog krovinio sugadinimo ir nuostolių atsiradimo priežastis yra ne pavėluotas krovinio pristatymas, o krovinio savininko/gavėjo neatliktos pareigos dėl savalaikio krovinio iškrovimo, panaudojimo pagal paskirtį (t. 2, b. l. 78).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) tenkina visiškai, o atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmeta.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamas 2018 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtas 82,00 Eur žyminis mokestis (b. 1 t., l. 5).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2019 m. vasario 26 d. Atstovavimo sutartį (b. 1 t., l. 84) advokatui Mariui Kuzminovui sumokėjo 2019 m. kovo 1 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 835889 (b. 1 t., l. 85), pagal 2019 m. balandžio 2 d. atstovavimo sutartį (b. 1 t., l. 98)  advokatui Mariui Kuzminovui sumokėjo 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1509170 (b. 1 t., l. 100) 900,00 Eur (400,00 Eur + 500,00 Eur) sumą už teisines paslaugas, į kurias įeina: atsiliepimo rengimas, teisinės konsultacijos, pasirengimas nagrinėti bylą, atstovavimas byloje. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas mano, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės (duomenys neskelbtini), palaikiusio ieškovės ieškinį, naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo už 2019 m. birželio 21 d. Krovinio pažeidimo tyrimo raportą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2019 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur sumą. Trečiasis asmuo už teisines paslaugas pagal 2019 m. liepos 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 2 t., l. 105), 2019 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymu (b. 2 t., l. 106), 2019 m. gruodžio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu advokato padėjėjui Gediminui Gabniui pagal sumokėjo 2 020,00 Eur (820,00 + 300 + 500 + 400 Eur) sumą už teisines paslaugas, į kurias įeina: atstovavimas byloje, susipažinimas su atsakovės priešieškiniu ir atsiliepimo parengimas, 2020 m. sausio 21 d. Išrašo iš Teisinių paslaugų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. 2 t., l. 163) advokato padėjėjai Dovilei Brazytei pagal 2020 m. sausio 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 2 t., l. 164) 2020 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 2 t., l. 165) sumokėjo 210,00 Eur sumą už baigiamosios kalbos parengimą. Trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato padėjėjų teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas mano, kad trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos 29,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

        ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

        Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 2 686,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 00 ct) skolą, 31,45 Eur (trisdešimt vieno euro 45 ct) netesybas, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 746,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 82,00 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas: 544,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) išlaidas už krovinio pažeidimo tyrimo raporto parengimą ir 2 230,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) valstybei 29,30 Eur (dvidešimt devynių eurų 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė