Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-27][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1239-331-2014].docx
Bylos nr.: I-1239-331/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Žemės ūkio ministerija 188675190 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl administracinių ginčų komisijų sprendimų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Bylos dėl administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-1239-331/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03650-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija  26, 38, 74

(S)

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui A. J. R., atsakovo atstovui Renatui Makeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. J. R. skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) 2013-07-19 sprendimu Nr. 3IN-R-993-783 nenagrinėjo pareiškėjo 2013-06-12 prašymo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2009 m. atliktų įveisto mišku sklypo matavimų rezultatų teisingumo, nes jau yra atsakiusi į analogiškus pareiškėjo 2013-02-11 ir 2013-05-09 raštus, o administracinę procedūrą dėl agentūros darbuotojų, kurie pasak pareiškėjo neįtraukė į apskaitos registrus teisingai atliktų matavimo duomenų, veiksmų sustabdė, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės pareiškėjo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2279-244/2013 (b. l. 8). Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2013-08-26 sprendimu Nr. 3R-262 (AG-234/02-2013) atmetė pareiškėjo skundą dėl Žemės ūkio ministerijos veiksmų (b. l. 6-7).

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą (b. l. 1, 5) ir prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013-08-26 sprendimą Nr. 3R-262(AG-234/02-2013); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją paaiškinti, ar Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos savo darbe privalo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ programą, 2008 metais įveisė mišką 7 ha plote. 2009-01-27 Agentūros specialistas, atlikdamas patikrą vietoje dalies mišku įveisto sklypo, kaip yra nurodyta projekte, nematavo. Nustatė, kad įveisto sklypo dydis yra ne 7 ha, bet 6,13 ha. Atlikus teisingai paskutinius penkis matavimus, Agentūra neatliko apskaitos registruose ištaisymų pagal teisingai atliktus matavimus. Tai pareiškėjui  kelia abejonių, ar Agentūra, atlikdama išmokas už įveistą mišku sklypą laikosi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Komisija, nagrinėdama skundą, vadovavosi ankstesniais Žemės ūkio ministerijos raštais ir teismo nutartimis, kuriuose nebuvo keliamas klausimas, kokiai įstatymais ar kitais teisės aktais Agentūra privalo vadovautis apskaičiuodama ir išmokėdama ES paramą.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovė Žemės ūkio ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 18-19) paaiškino, kad pareiškėjas 2013-06-12 paklausime nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima ginčyti ministerijos priimtus administracinės procedūros sprendimus, todėl 2013-07-19 sprendimas Nr. 3IN-R-993-783, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą, kiek tai susijęs su matavimų rezultatų teisingumu, yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad palaiko Komisijos sprendime išdėstytą poziciją, jog esminis pareiškėjo siekis yra patenkinti reikalavimą, jog Agentūra skaičiuotų ir mokėtų jam priklausančią paramą remdamasi ne 2009 m., o vėlesniais metais atliktais žemės sklypo matavimais ir kad su šiuo reikalavimu pareiškėjas ne kartą su skundais kreipėsi į komisiją, kuri juos ne kartą yra išnagrinėjusi (2013-01-25 sprendimas Nr. 3R-24(AG-9/02-2013), 2013-03-29 sprendimas NR. 3R-116(AG-97/02-2013).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

 

S k u n d a s   n e t e n k i n t i n a s

 

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos 2013-08-26 sprendimo Nr. 3R-262 (AG-234/02-2013), kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Žemės ūkio ministerijos veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-06-12 elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, paaiškindamas, kad 2008 m. įveisė 7 ha žemės sklypo plote mišką. Su Agentūra pasirašė paramos sutartį, pagal kurią Agentūra įsipareigojo apmokėti miško įveisimo ir priežiūros išlaidas. 2009 m. Agentūra atliko įveisto mišku sklypo matavimus, neteisingai nustatė plotą, o paramą perskaičiavo pagal naują matavimą. 2010 m. permatavo mišku įveistą plotą ir nustatė didesnį plotą, tačiau paramos pagal naują ir teisingą matavimą neskaičiuoja. 2009 m. ir 2010 m. parama priklausė 5 153 Lt, buvo išmokėta 4 513, todėl skola liko 640 Lt.  Agentūra, neišmokėdama paramos pagal paskutinius teisingus matavimus, nepadarė registruose ištaisymų, kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas klausė, ar teisingai traktuoja pažeidimą, kaip buhalteriškai teisingai parodyti šių pinigų pervedimus ir skolą (Komisijos byla Nr. AG-234/02-2013 (toliau – ir Komisijos byla, b. l. 20).

Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2013-06-20 raštu Nr. ((6.3-02)-5K-1313469)-6K-1305491 pareiškėjo 2013-06-20 paklausimą persiuntė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai atsakyti pagal kompetenciją (Komisijos byla, b. l. 19).

Žemės ūkio ministerija, 2013-07-19 raštu Nr. 31N-R-993-783 atsakydama į pareiškėjo 2013-06-12 paklausimą, priminė, kad 2013-02-19 raštu Nr. 31N-R-215-163, taip pat 2013-05-24 raštu Nr. 31N-R-800-570 jau yra atsakiusi į analogiškus pareiškėjo 2013-02-11 raštą Nr. 3 ir 2013-05-09 raštą Nr. 13. Kadangi šiuose raštuose ir pareiškėjo 2013-06-12 paklausime buvo išdėstyti iš esmės analogiški klausimai dėl Agentūros 2009 m. atliktų įveisto mišku sklypo matavimų, o naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nenurodė bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 12 punktu prašymas nebus nagrinėjamas ta apimtimi, kiek tai susiję su minėtų matavimų teisingumu. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) priimtame pareiškėjo apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2279-244/2013 nurodyta, jog NMA darbuotojai, neįtraukdami į apskaitos registrus teisingai atliktų matavimo duomenų, pažeidžia Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, t.y. tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir apeliaciniame skunde. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi sustabdė administracinę procedūrą, kol teismas išnagrinės pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 8).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Žemės ūkio ministerijos 2013-07-19 raštu Nr. 31N-R-993-783, kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti šį raštą ir įpareigoti Finansų ministeriją ar Žemės ūkio ministeriją paaiškinti, ar Agentūrai yra privalomas Buhalterinės apskaitos įstatymo taikymas ir teisingas Buhalterinės apskaitos vedimas (Komisijos byla, b. l. 1).

Komisija 2013-08-26 sprendimu Nr. 3R-262-(AG-234/02-2013) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 6-7). Skundo reikalavimą, susijusį su Finansų ministerijos įpareigojimu paliko nenagrinėtą, nes Finansų ministerijos rašto pareiškėjas neskundė, o skundžiama institucija įvardino tik Žemės ūkio ministeriją. Taip pat nusprendė, kad Žemės ūkio ministerija turėjo pagrindą sustabdyti administracinę procedūrą.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad LVAT 2011-04-26 nutartimi Nr. A756-1364/2011 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-19 sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriame keltas reikalavimas įpareigoti Agentūrą perskaičiuoti pareiškėjui skirtiną paramą atsižvelgiant į naujai pamatuoto sklypo ribas (LITEKO duomenys).

Pareiškėjas 2013-02-11 raštu Nr. 3 kreipėsi į atsakovę, prašydamas išspręsti problemą, kad parama būtų mokama pagal teisingai Agentūros atliktus mišku užsodinto sklypo matavimus (Komisijos byla, b. l. 7). Žemės ūkio ministerija 2013-02-19 raštu Nr. 3IN-R-215-163, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-02-11 skundą Nr. 3, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, skundo dalyje dėl neteisingo mišku užsodinto sklypo matavimo, nenagrinėjo (Komisijos byla, b. l. 13-14). Pažymėjo, kad minėtu klausimu LVAT administracinėje byloje Nr. A-1606-10 2011-04-26 nutartimi yra priėmęs sprendimą, o į Žemės ūkio ministeriją dėl AGentūros atlikto neteisingo mišku apsodinto ploto matavimo pareiškėjas kreipėsi 2009-03-30 raštu, į kurį Žemės ūkio ministerija jam atsakė 2009-06-01 raštu Nr. 31N-R-428-866. Tuo pačiu klausimu dar kartą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją 2009-09-15 raštu, į kurį jam buvo atsakyta 2009-10-22 raštu Nr. 31N-R-428/4-1622.

2013-05-09 pareiškėjas dar kartą raštu Nr. 13 pakartotinai kreipėsi į atsakovę su tapačiu 2013-02-11 rašte Nr. 3 nurodytam prašymu (Komisijos byla, b. l. 15-16). 2013-05-24 raštu Nr. 3IN-R-800-570 Žemės ūkio ministerija, remdamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo pakartotinio 2013-05-09 skundo Nr. 13 nenagrinėjo, nes 2013-02-19 raštu Nr. 31N-R-215-163 jau yra atsakiusi į analogišką pareiškėjo 2013-02-11 raštą Nr. 3.

VAĮ numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis); skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis); pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 16 dalis). Iš pareiškėjo 2013-06-12 rašto matyti, kad į atsakovę jis kreipėsi dėl galimai pažeistų jo teisių Agentūrai neišmokant paramos pagal paskutinius teisingus mišku užsodinto sklypo matavimus, nes, pareiškėjo teigimu, Agentūra nepadarė ištaisymų savo registruose kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus šio rašto turinį, darytina išvada, kad pareiškėjo kreipimasis laikytinas skundu.

Pagal VAĮ 14 straipsnio 3 dalį asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis), t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles.

VAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus, tuo tarpu šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Pagal LITEKO informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-06-05 priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Komisijos 2013-01-25 sprendimą Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) ir įpareigoti nežinybinę instituciją atlikti ginčijamu klausimu patikrinimą Agentūroje. Komisija 2013-01-25 sprendimu Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) atmetė pareiškėjo skundą dėl Žemės ūkio ministerijos 2012-12-11 rašto Nr. 31N-R-1886-1319 „Dėl paramos išmokėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Žemės ūkio ministeriją atlikti patikrinimą Agentūroje dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, neišmokant paramos po teisingai atliktų mišku įveisto sklypo matavimų. Pareiškėjas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentavo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pažeidimu, daromu Agentūros, šios darbuotojams neįtraukant į apskaitos registrus teisingai atliktų sklypo matavimo duomenų ir dėl to neišmokant visos jam priklausančios paramos (Komisijos byla, b. l. 23-26). LVAT 2014-04-09 nutartimi byloje A146-223/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, kuriame, be kita ko, pasisakė, kad Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimui taikomi specialieji teisės aktai, o ne Buhalterinės apskaitos įstatymas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sutinka su ginčijamame Komisijos 2013-08-26 sprendime Nr. 3R-262(AG-234/02-2013) padaryta išvada, kad Žemės ūkio ministerija pagrįstai nustatė, jog minėtame pareiškėjo apeliaciniame skunde ir 2013-06-12 skunde, į kurį Žemės ūkio ministerija atsakė 2013-07-19 raštu Nr. 31N-R-993-783, pareiškėjas iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes ir kelia tapatų klausimą. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Komisija priėmė pagrįstą ginčo sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, argumentuodama tuo, kad atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi ir turėjo pagrindą stabdyti administracinę procedūrą pagal VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais.

Antrasis skundo reikalavimas įpareigoti Žemės ūkio ministeriją paaiškinti, ar Agentūra savo darbe privalo vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Komisijos 2013-08-26 sprendimą Nr. 3R-262(AG-234/02-2013), todėl atmestinas tais pačiais motyvais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškėjo A. J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Henrikas Sadauskas

 

 

Teisėjai                                                                                                 Egidija Puzinskaitė

 

 

                                                                                                              Nijolė Žalnieriūnienė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • I-2279-244/2013