Civilinė byla Nr. 2A-721-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01668-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo ir ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nexus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nexus LT“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,BALTIJOS AUDITAS“, Š. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, M. I., uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojo atsakomybės pagrindų ir žalos dėl netinkamai atlikto turto vertinimo bankrutavusiai bendrovei atlyginimo.
2. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Nexus LT“, atstovaujama bankroto administratorės, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Administratorė, vykdydama Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytus reikalavimus patikrinti įmonės sandorius, nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. tarp ieškovės UAB ,,Nexus LT“ ir KU ,,Nacionalinė kredito unija“ buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 70215. Paskolos paskirtis – 1,68 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. KU ,,Nacionalinė kredito unija“ suteikė UAB ,,Nexus LT“ 156 400 Eur paskolą. UAB ,,Nexus LT“ 2010 m. rugsėjo 21 d. pateikė KU ,,Nacionalinė kredito unija“ prašymą visą paskolos sumą, t. y. 156 400 Eur, konvertuoti į litus ir išmokėti 538 016 Lt tiesiogiai UAB ,,Emdera“ grynaisiais pinigais su tikslu atsiskaityti už perkamą žemės sklypą pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-3414.
3. 2010 m. rugsėjo 7 d. UAB ,,Emdera“ ir UAB ,,Nexus LT“ sudarė žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Emdera“ pardavė UAB ,,Nexus LT“ 1,68 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 600 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš sutarties pasirašymą, o 570 000 Lt pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos.
4. UAB ,,Nexus LT“ verslo plane nurodyta, kad paskola reikalinga žemės sklypo įsigijimui. Paskolos užtikrinimui įkeičiamas įsigyjamas žemės sklypas, kurio nustatytos rinkos vertės užtenka paskolos grąžinimui. Ieškovė kreipėsi į turto vertintoją UAB ,,Baltijos auditas“ dėl šio žemės sklypo įvertinimo.
5. Atsakovė UAB ,,Baltijos auditas“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. atliko žemės sklypo vertinimą, nustatė, kad vertinamo turto vertė vertinimo dieną, t. y. 2010 m. rugpjūčio 30 d., nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 600 000 Lt. Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10/08-27a pasirašė UAB ,,Baltijos auditas“ turto vertintojas Š. G., turto vertintojo asistentas K. T. ir įgaliotas asmuo N..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,Nexus LT“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės BUAB ,,Nexus LT“ naudai solidariai iš atsakovų UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. 20 000 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovės UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 20 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo Š. G. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 20 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. atlikto žemės sklypo turto vertinimo ataskaitą Nr. 10/08-27a neteisinga ir neatitinkančia tikrovės nutraukė.
6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turto vertinimo ataskaita, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, negali būti savarankišku materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, todėl bylą šioje dalyje nutraukė. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos kelios ginčo turto vertės ataskaitos sudarymo dieną – 4 100 Lt pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, 11 000 Lt pagal 2010 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 600 000 Lt pagal Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10/08-27a. Vertindamas šiuos duomenis kartu su masiniu vertinimu nustatyta verte 4 100 Lt, teismas sprendė, kad visi byloje esantys rašytiniai įrodymai verčia pagrįstai abejoti atsakovų nustatyta 600 000 Lt turto verte.
6.2. Teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai nurodė, jog vertintojas nebuvo informuotas apie ketinimą vertinamą sklypą įkeisti, todėl nustatinėjo tik žemės sklypo vertę vertinimo dienai, t. y. 2010 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovai neneigė, kad turto vertinimo metu jiems buvo žinoma, kad vertinamame sklype ieškovas ketina įrengti pramogų parką, todėl vertino ir verslo perspektyvas. Nors atsakovai nurodo, kad vertintojas netyrė nuosavybės teisių į vertinamą turtą ar tų teisių apsunkinimo klausimų, tai nepaneigia fakto, jog ieškovė turto vertinimą užsakė ne tik tikslu sužinoti jo galimą rinkos vertę, bet ir tikslu jį įkeisti kredito įstaigai, siekiant gauti kreditą, todėl atsakovai nepagrįstai turto vertinimo ataskaitoje nurodė optimistinę turto vertę, kurią turtas įgytų, jei jame būtų išvystytas ieškovės planuojamas verslas ir įrengtas atrakcionų parkas. Teismas konstatavo, kad atsakovų parengta ataskaita yra su esminiais trūkumais dėl jos pagrindimo, dėl kurių nėra galimybės įsitikinti nustatytos vertės pagrįstumu, laikytina, kad yra paneigtas byloje atsakovų ataskaitos teisingumas, o tai sudaro pagrindą pripažinti atsakovų veiksmų nesąžiningumą.
6.3. Teismo vertinimu, atsakovai kaip profesionalai turėjo remtis aktualia nekilnojamojo turto savininko nuosavybės pažyma, o ne užsakovės pateikta pažyma, kuri buvo daugiau nei pusės metų senumo. Nors pati ieškovė, siekdama gauti kreditą, žinodama, kad masinis turto vertinimas ir atsakovų atliktas vertinimas esminiai skiriasi, nepaisydama to kreipėsi į kredito įstaigą dėl kredito gavimo, tai nepašalina atsakovų atsakomybės dėl netinkamos ginčo sklypo vertės nustatymo. Todėl atsakovų veiksmai sudarė prielaidas ieškovei kreiptis į kredito įstaigą dėl kredito gavimo, kas patvirtina esant netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos.
6.4. Ieškovės teigimu, atsakovų padaryta žala pasireiškė tuo, kad jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę savo pareigas ir nustatę tikrąją įkeičiamo žemės sklypo vertę, ieškovė nebūtų gavusi 156 400 Eur dydžio paskolos, t. y. nebūtų prisiėmusi tokių įsipareigojimų, kurių negalėjo įvykdyti. Jei turto vertintojas būtų nustatęs teisingą žemės sklypo vertę, kooperatyvinė bendrovė (toliau – KB) ,,Nacionalinė kredito unija“ būtų pareikalavusi papildomų paskolos užtikrinimo priemonių arba būtų suteikusi mažesnį kreditą, arba apskritai nebūtų suteikusi kredito. Ieškovės vertinimu, žalos dydį sudaro skirtumas tarp tikrosios įkeisto turto vertės ir suteiktos paskolos, t. y. 155 212,56 Eur. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys neįrodė, kokia tikroji ginčo turto rinkos vertė vertinimo dieną, todėl ieškovė neįrodė žalos dydžio. Žalos atsiradimą sąlygojo ne tik atsakovų neteisėti veiksmai, bet ir pačios ieškovės bei KB ,,Nacionalinė kredito unija“ veiksmai, suteikiant ieškovei paskolą.
6.5. Lietuvos bankas, atlikęs KB ,,Nacionalinė kredito unija“ inspektavimą, konstatavo, jog KB ,,Nacionalinė kredito unija“, išduodama ieškovei kreditą, pažeidė paskolų teikimo, grąžinimo bei administravimo taisykles, kuriose numatyta, kad paskolos suma negali viršyti 70 procentų įkeičiamo turto vertės, nes šio reikalavimo unija nesilaikė ir išdavė ieškovui kreditą, kuris sudarė 90 procentų įkeisto sklypo vertės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visų kaltų asmenų neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovei žalą, apimtį, kiekvieno iš kaltų asmenų indėlį, netinkamą pareigų vykdymą, sumažino ieškovei priteisiamos žalos dydį iki 20 000 Eur.
6.6. Nagrinėjamu atveju teismas netenkino atsakovų prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi nustatė, kad 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovei bankroto byla iškelta 2014 m. kovo 31 d., ieškovės bankroto administratorius su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 20 d.
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei BUAB „Nexus LT“ iš atsakovo Š. G. 272,61 Eur, iš atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 272,61 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės BUAB „Nexus LT“ atsakovui Š. G. 87 Eur, atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 113,53 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; grąžino atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 450 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už 2017 m. liepos 10 d. pateiktą apeliacinį skundą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovai UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-737-619/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. M. I. BUAB „Nexus LT“ akcijas įgijo ir vienasmeniu vadovu save paskyrė 2010 m. rugpjūčio 31 d., todėl 2010 m. rugpjūčio 27 d. neturėjo teisės pasirašyti Turto vertinimo sutarties Nr.10/08-27a. Sklypo vertinimo sandoris, kurį sudarė ieškovę neįgaliotas atstovauti asmuo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu bei nesukūrė jo šalims jokių teisių ir / ar pareigų.
8.2. Turto vertintojas atliko žemės sklypo vertinimą, kuris priklausė M. Č.. Turto vertintojas netyrė nuosavybės teisių į vertinamą turtą ir tų teisių apsunkinimo klausimo. Nei Turto vertinimo sutartyje, nei jos pagrindu parengtoje turto nustatymo ataskaitoje neatsispindėjo faktinė situacija dėl vertinamo žemės sklypo savininko pasikeitimo.
8.3. Pagal vertinimo sutarties sąlygas (punktas 1.3) pateikti dokumentus, būtinus turto vertinimui, įpareigota buvo ieškovė, todėl teismo išvada, kad atsakovai kaip profesionalai turėjo remtis aktualia nekilnojamojo turto savininko nuosavybės pažyma, o ne užsakovo pateikta pažyma, kuri buvo daugiau nei pusės metų senumo, neatitinka tikrovės. Turto vertintojas neatsako už jam pateiktų duomenų tikrumą.
8.4. Atsakovai nežinojo apie ieškovės ir kredito unijos sudarytos paskolos sutarties Nr. 70215 sąlygas, nedalyvavo ją vykdant, neprisidėjo prie to, kad ji nebuvo įvykdyta. Tokiu atveju taikytinas sutarties uždarumo principas ir vien dėl to atsakovams negali būti pritaikyta sutartinė atsakomybė už kito asmens įsipareigojimų neįvykdymą. Atsakovų prašymo taikyti sutarties uždarumo principo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Be to, atsakovai prašė ieškinio tenkinimo atveju apsiriboti turto vertinimo sutartyje nustatytu atlygio dydžiu, t. y. 289,62 Eur (1 000 Lt).
8.5. Kadangi pinigus už žemės sklypą pardavėjas turėjo gauti grynaisiais pinigais, atsakovai prašė nurodyti asmenį priėmusį grynuosius pinigus bei gavimo datą. Tokių dokumentų trūkumas vertinamas kaip grynųjų pinigų operacijos nebuvimas. Įmonė, pardavusi ieškovei ginčo sklypą, buvo įsteigta prieš tris mėnesius iki sklypo įgijimo. Sklypas jos buvo įgytas už 11 000 Lt, o parduotas už 600 000 Lt, todėl ji turėjo gauti didelį pelną, nuo kurio turėjo sumokėti pelno mokesčius. Šie duomenys leidžia abejoti, ar sandoris buvo įvykdytas, ar tai nebuvo suokalbis tarp kredito įstaigos ir sklypo pirkėjo bei pardavėjo. Tikėtina, kad būtent unijos darbuotojai už ieškovę ruošė visus su paskolos gavimu susijusius dokumentus, kuriuos vėliau teikė ieškovei pasirašyti, o prašyme dėl paskolos sumos išmokėjimo grynais sklypo pardavėjui UAB „Emdera“ suklastojo ieškovės direktoriaus M. I. parašą. Atsakovai prašė pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę M. I. parašo, esančio prašyme dėl paskolos išmokėjimo grynais, autentiškumui nustatyti, tačiau teismas niekaip šio prašymo neišsprendė. Atsakovai taip pat prašė teismo kviesti liudytoju pardavėjo UAB „Emdera“ (tariamai gavusio paskolos sumą) direktorių G. G., tačiau ir šio prašymo teismas nesprendė.
8.6. Ginčo sklypo vertė nustatyta pagal gretimų sklypų pardavimo sandorių kainas, koreguotas pataisos koeficientais atspindinčiais sklypų individualių požymių skirtumus. Turto perleidimo kaina nepaneigia atsakovų nustatytos sklypo vertės, kadangi vertė ir kaina yra skirtingos kategorijos ir ryšys tarp jų tikėtinas. Tiek rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo būdu, tiek ir vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu nebūtinai turi sutapti tarpusavyje ir su realiai mokama kaina už turtą konkretaus sandorio metu, o vertintojo nustatytos vertės ir faktinės turto pardavimo kainos skirtumas nėra pakankamas pagrindas vertintojo apskaičiuotą vertę pripažinti neteisinga. Pirmosios instancijos teismas ištyrė tik dalį ieškovei palankių įrodymų, o kitos dalies jų neištyrė.
8.7. Ieškovė atsakovams niekuomet nereiškė pretenzijų dėl sklypo vertės. Byloje neįrodyta, kad vertintojas peržengė teisės aktų nubrėžtas jo kompetencijos ribas, todėl jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Turto vertės paneigimas nenustačius turto vertintojo veiksmų neteisėtumo nėra pagrįstas. Vertintojo žinojimas / nežinojimas apie užsakovės ketinimą įkeisti turtą, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, kadangi vertintojas nesirėmė ir negalėjo remtis žinojimu, nes verslo planas vertinimo metu dar nebuvo paruoštas. Tai, jog turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad turto vertinimas yra atliktas įkeitimo tikslais – tai yra apsirikimas, nuostata palikta per neapsižiūrėjimą, nepašalinta iš ataskaitos šablono. Vertinant Turto vertinimo sutarties Nr. 10/08-27a sąlygas, matyti, kad vertintojas apsiėmė įvertinti turtą, nesiedamas vertinimo su būsimu turto įkeitimu, o vertinti verslą apskritai nebuvo numatyta. Vertinant turtą įkeitimo tikslu vertintojas privalo nustatyti likvidacinę vertę, kas šiuo atveju daroma nebuvo. Atsakovai prašė išreikalauti iš kredito unijos tipinę sutarties, sudaromos su turto vertintojais, formą, tačiau ir šio prašymo pirmosios instancijos teismas nesprendė.
8.8. Turto vertintojas neturėjo ieškovei pateikiamų finansavimo sąlygų, todėl vertinimas yra atliktas taikant maksimalaus ir geriausio turto panaudojimo principą, kurio dėka vertinamas turtas kaip instrumentas generuojantis pajamas įgauna aukščiausią vertę.
8.9. 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovė skolintomis lėšomis už 1 846 500 Lt įsigijo antrą sklypą unikalus Nr. 4150-0600-0003, tuo padidindama savo įsipareigojimus kredito unijoms nuo 540 000 Lt iki 2 386 500 Lt. Skolintomis lėšomis įsigydama antrą sklypą ir jį įkeisdama, ieškovė pažeidė paskolos sutarties Nr. 70215 sąlygas, kurios draudė be Nacionalinės kredito unijos sutikimo imti naujas paskolas (sutarties punktas 5.2) bei įkeisti savo turtą (šiuo atveju naujai įsigytą sklypą) tretiesiems asmenims (sutarties punktas 2.5). Atsakovai prašė teismo išduoti liudijimą gauti sklypo, unikalus Nr. 4150-0600-0003 išrašą su istorija, tačiau teismas šio prašymo nesprendė, nors toks prašymas bylos nagrinėjimo neužvilkino.
8.10. Ieškovė į bylą pateikė 2011 m. spalio 10 d. sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kuria nuomininkas N. P. įsipareigojo 3 metus ieškovei mokėti 2 085 Eur (7 200 Lt) mėnesinį nuomos mokestį. Per nuomos sutarties galiojimo laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė turėjo gauti 75 060 Eur (2 085 Eur / mėn. x 36 mėnesiai) nuomos pajamų ir, jeigu nuomininkas nuomos mokesčio nemokėjo, ieškovė įgijo teisę reikalauti nuomos sutartyje numatytų 0,4 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iš nuomininko būtų reikalavusi skolą sumokėti, ar skolos reikalavimo teisę būtų perleidęs unijai, kompensuodama savo įsipareigojimą pagal paskolos sutartį.
9. Ieškovė BUAB ,,Nexus LT“ pateikė atsiliepimą į apeliantų UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
9.1. Apeliantai apeliaciniame skunde modeliuoja situaciją, jog turto vertinimo sandoris negalioja, nes ieškovės vardu jį pasirašė trečiuoju asmeniu patrauktas M. I., kuris tuo metu neturėjo tokių įgaliojimų. Be to, jie įrodinėja, kad paskolos sandoris yra apsimestinis. Ieškovės teigimu, turto vertinimo užsakymas nesukėlė jokių teisinių padarinių pačiai ieškovei, įskaitant žalos atsiradimą. Atsakovai kaip savo srities profesionalai be kita ko turi įsitikinti kitos sandorio šalies realumu tiek priimant užsakymą, tiek ir jį vykdant.
9.2. Antra, atsakovams sudarant paslaugų teikimo sandorį su ieškove nėra teisiškai reikšmingas subjektas, kuris ieškovės vardu pasirašė apeliantų minimą sandorį ir veikė ieškovės vardu „išoriniuose santykiuose“. Atsakovai vertino konkretaus turto rinkos vertę ir ją pateikė ataskaitoje, todėl ar sandorį pasirašė įmonės (ieškovės) vadovas, užsakęs vertinimą, ar kitas įmonės darbuotojas ir tuo būdu ieškovei bei atsakovams sukūrė prievoles, apeliantams nėra teisiškai reikšminga vykdant užsakymą ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatant teisingą turto vertę.
9.3. Trečia, apeliantai nei šioje byloje, nei kituose procesuose neginčijo nei minimo 2010 m. rugpjūčio 27 d. turto vertinimo sandorio, nei paskolos sandorio, kurios šalimi jie nėra. Nesant tokių atsakovų pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų bankrutavusiai ieškovei, teigti, jog turto vertinimo sandoris bei pagal prigimtį realiu laikomas paskolos sandoris negalioja, nėra nei faktinio, nei pakankamo teisinio pagrindo. Apeliantai nepagrįstai bando supriešinti turto vertinimo sutartį su paskolos sutartimi. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, pagal kurią byloje surinkti įrodymai vertinami tik kartu, t. y. vertinamas jų visetas. Bylos nagrinėjime pats ir per atstovą dalyvavęs M. I. patvirtino savo parašo tikrumą ant jo prašymo išmokėti ieškovei paskolą grynaisiais pinigais, todėl apeliantų prielaidos, kad jis yra tikėtinai suklastotas, atmestinos.
9.4. Ieškovė sutinka su tuo, kad jai žalą padarė ne tik atsakovai, bet ir kiti į bylą įtraukti ir neįtraukti asmenys. Pagal įstatymą visų šių asmenų atsakomybė yra solidari, t. y. ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš bet kurio ją padariusio asmens. Tačiau realizuodama savo teisę rinktis asmenis, kuriuos įtraukti į bylos nagrinėjimą bei tuo sukelti jiems teisines pasekmes, ieškovė (kreditorių komitetas) pirmiausia vertino tikėtinai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes.
9.5. Apeliantų – turto vertintojų – argumentas, kad sklypo vertė nustatyta tik vertinimo atlikimo dienai atmestinas kaip nepagrįstas. Turto vertinimo tikslas nėra momentinis. Juo labiau, kai jis atliekamas turinti tikslą gauti kreditavimą ir / ar perleisti / įgyti turtą. Turto vertintojo prevencinis vaidmuo užtikrinant skaidrumą bei kainų realumą rinkoje yra pirmaeilis, o ne šalutinis. Priešingu atveju kaskart reikėtų užsakyti perspektyvinį vertinimą kiekvienai dienai į ateitį.
9.6. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, kad turto vertės nustatymo ataskaitos (turto vertės) neteisingumas yra būtent apeliantų veiksmų neteisėtumo rezultatas, t. y. atsakovams vykdant savo pareigas sąžiningai, protingai ir teisėtai, turto vertė nebūtų buvusi padidinta daugiau nei 146 kartus.
9.7. Apeliantų argumentai dėl turto vertinimo ataskaitoje nustatytos sklypo rinkos vertės tariamo pagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti. Pačioje ataskaitoje nurodyta jo paskirtis – turto įkeitimui tiek vertinant sisteminiu, tiek ir pažodiniu metodais buvo aiškiai žinoma ir suprantama turto vertintojui. Teisinė atsakomybė už turto įvertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – Turto vertinimo pagrindų įstatymas) bei kitus įstatymus tenka būtent turto vertintojams. Turto vertė negali priklausyti nuo subjektyvaus fakto, kas yra jo savininkas. Daikto vertę lemia objektyvūs, konkretų daiktą apibūdinantys požymiai, kurie nekinta keičiantis jo savininkui. Atsakovų nurodytos teorinės sklypo panaudojimą ribojančios sąlygos negalėjo turėti tokios realios įtakos jo vertei, kad taip ženkliai padidintų jo vertę. Be to, vertintojams turėjo būti nesvarbu, iš savų ar skolintų lėšų bus perkamas sklypas. Piniginis vienetas ar vienodas jų kiekis turi vienodą vertę, nepriklausomai nuo to, kas yra pinigų savininkas.
9.8. Apeliantai patys nurodė tikėtinai egzistavus nusikalstamą susitarimą, tik neigė esantys jo dalininkai. Tačiau pagal logikos dėsnius tuo atveju, jei toks susitarimas ir buvo sudarytas, jis negalėjo būti įgyvendintas be atitinkamo turto vertintojų dalyvavimo. Atsakovų argumentavimas, kad teismas negalėjo priteisti ieškovei daugiau žalos už jos įstatinio kapitalo dydį, yra nepagrįstas nei teisiniu reguliavimu, nei elementaria logika.
9.9. Kredito unijos ir kitų asmenų veiksmų neteisėtumas, kaltė, priežastinis ryšys šioje byloje nebuvo įrodinėjami. Be to, kitų asmenų veiksmų neteisėtumo, kaltės, priežastinio ryšio nustatymas nepanaikina atsakovų atsakomybės.
9.10. Apeliantai nepagrįstai bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, neva pirmosios instancijos teismas neišsprendė eilės jų prašymų. Pažymėjo, kad prašymo atmetimas nėra jo neišsprendimas. Sprendžiant prašymą, jis yra pilnai ar dalinai patenkinamas arba atmetamas. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atmetė visus apeliantų nurodytus prašymus, kadangi jie siekė vilkinti procesą.
10. Ieškovė BUAB ,,Nexus LT“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomo sprendimo, kuriame prašė pakeisti papildomą sprendimą – ieškovės bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“ naudai iš apeliantų UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. solidariai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurios buvo patirtos parengiant šį skundą, t. y. iš viso 4 315 Eur (4 194 Eur + 121 Eur). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi keli pastarieji teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovų prašymų, labai ilgos baigiamosios kalbos ir pan. Todėl atsakovai prisidėjo prie ieškovės bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Nagrinėjamu aspektu ne mažiau svarbus ir faktas, kad Vilniaus apygardos teismas, nors ir pripažino ieškinį visiškai pagrįstu (patvirtino ieškovei padarytą žalą, jos dydį, atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltę priežastinį ryšį, taip, kaip nurodė ieškovė), tačiau sumažino priteistiną sumą todėl, kad dėl žalos atsiradimo yra kalti ne vien atsakovai. Toks sprendimas nėra paremtas jokia teisės norma ar galiojančia teismų praktika. Įstatymas numato visišką ir solidarią visų kaltininkų atsakomybę. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti bent jau bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Apeliantai UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl didelės apimties konceptualių nesutarimų.
13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantai, teikdami prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydami išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).
15. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien atsakovų pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos esmės
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš apeliantų Š. G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ieškovei BUAB „Nexus LT“ solidariai priteistas žalos atlyginimas dėl netinkamai nustatytos žemės sklypo vertės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė BUAB „Nexus LT“ ir atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Turto vertinimo sutartį Nr. 10/08-27a, kuria šalys susitarė, kad atsakovė įvertins M. Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, šalims sutartyje neįtvirtinant vertinimo tikslo. 2010 m. rugpjūčio 30 d. apeliantai pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta rinkos vertė vertinimo dieną (2010 m. rugpjūčio 30 d.) buvo 600 000 Lt.
18. Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. (apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.7-79-188571) iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. (pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-6107 sudarymo) žemės sklypas priklausė M. Č.. Žemės sklypas 2010 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-6107 perleistas UAB „Emdera“ nuosavybėn už 11 000 Lt, kuris šiai bendrovei priklausė iki pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Nexus LT“ sudarymo 2010 m. rugsėjo 7 d. (įrašas apie žemės sklypo nuosavybės teisę UAB „Emdera“ registre galiojo nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d.).
19. 2010 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Emdera“ pardavė minėtą žemės sklypą BUAB „Nexus LT“ už 600 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt pardavėja gavo iš pirkėjos prieš sutarties pasirašymą, o 570 000 Lt BUAB „Nexus LT“ įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos.
20. 2010 m. rugsėjo 14 d. ieškovė kreipėsi į KB ,,Nacionalinė kredito unija“ paskolai žemės sklypui pirkti gauti. Paskolos sutartį ieškovė ir kredito unija sudarė 2010 m. rugsėjo 20 d., paskolos paskirtis – žemės sklypui pirkti, paskolos suma – 156 400 Eur.
21. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovei BUAB ,,Nexus LT“ iškėlė bankroto bylą, joje patvirtintas 317 026,83 Eur dydžio kredito unijos finansinis reikalavimas. Nustatyta, kad pagal 2015 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Nexus LT“ ir G. B., ginčo 1,68 ha žemės sklypas parduotas už 500 Eur.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą solidariai iš turto vertintojų apeliantų Š. G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ jiems pateikus sąmoningai melagingą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą patenkino, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad žalą ieškovei sukėlė ne vien apeliantų Š. G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“, bet ir kitų į bylą įtrauktų ir neįtrauktų asmenų veiksmai, priteistiną žalos dydį sumažino iki 20 000 Eur.
Dėl turto vertintojų atsakomybės
23. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 1 dalį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, be kita ko, nustatyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (2 punktas).
24. Turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnis).
25. Kasacinis teismas išnagrinėtose bylose yra nurodęs, kad turto vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos unijai kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas. Dėl neteisingai atlikto įkeičiamo turto vertinimo užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, neteisėtų veiksmų atlikimo metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą. Atsakovė, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypą, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamą žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas. Atsakovė pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas pareigas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią ataskaitą parengusiam subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 75–76 punktas, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad turto vertintojas, kuris aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo profesinę pareigą parengti teisingą turto vertinimo ataskaitą, sąmoningai nurodydamas tikrovės neatitinkančią, akivaizdžiai neprotingą žemės sklypo rinkos vertę, savo veiksmais prisidėjo prie žalos ieškovei padarymo ir turi ją atlyginti.
27. Dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose konstatuotina, kad tarp atsakovų veiksmų ir žalos padarymo ieškovei gali būti nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryšys (atsakovų veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, bet jie sudarė sąlygas žalai atsirasti), tačiau atsakovų kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Kaip teisingai nurodė ieškovė, jei ginčo sklypas būtų įkainotas tiek, kad jo vertės (arba likvidacinės vertės) nebūtų pakakę gaunamai paskolai padengti, tai kredito unija nebūtų priėmusi teigiamo sprendimo dėl paskolos išdavimo arba pareikalautų įkeisti daugiau nekilnojamojo turto, siekdama užtikrinti paskolos grąžinimą. Turto vertinimo ataskaita, vadovaujantis Paskolų suteikimo taisyklių nuostatomis, yra labai reikšmingas dokumentas vertinant skolininko būklę, jo galimybes grąžinti paskolą, nustatant įkeičiamo turto vertę, galintis lemti galutinį atsakingų unijos subjektų sprendimą suteikti skolininkui paskolą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Objektyvusis atsakovų, kaip turto vertintojų, bendrininkavimas pakankamas solidariajai atsakomybei konstatuoti.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja būtinosios sąlygos taikyti apeliantams UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Š. G. civilinę atsakomybę, nes apeliantai parengė neteisingą turto vertinimo ataskaitą, nurodydami tikrovės neatitinkančią, akivaizdžiai neprotingą žemės sklypo rinkos vertę, kuri yra ženkliai didesnė nei nustatyta masinio vertinimo būdu ir tokiu būdu prisidėjo prie žalos ieškovei padarymo bei turi ją atlyginti.
Dėl nustatytos žemės sklypo kainos
30. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 punkte (nurodomos teisės aktų redakcijos, galiojusios turto vertinimo metu) nustatyta, kad turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
31. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 8 dalį turto vertintojas, vadovaudamasis turto arba verslo vertinimo sutartimi, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, ar technine užduotimi bei Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto arba verslo specifiką ir naudojimo paskirtį), parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus.
32. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 10/08-27a nurodyta, kad pasirinktas vertinimo metodas yra lyginamosios vertės. Tiek pačioje ataskaitoje, tiek ir Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodoma, kad žemės sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai bei elektros linijų apsaugos zonos. Taip pat ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija yra vidutinio prioriteto gyvenvietė, sklypas netaisyklingos formos, ribojasi su asfaltuotu keliu, tačiau yra ramioje vietoje. Taigi darytina išvada, kad sklype nėra jokių įrenginių ir pats sklypas nepasižymi jokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios gali itin ženkliai įtakoti didelę ginčo sklypo vertę.
33. Turto vertinimo ataskaitos 1.6 punkte turto vertintojas nurodė, kad užsakovui, turto savininkui ir tretiesiems asmenims svarbi vertinamo turto rinkos vertė, kuri priklauso nuo teisinių, ekonominių sąlygų, sukuriančių galimybes turtą naudoti, juo disponuoti ir gauti pajamas bei pelną. Turto vertintojas vertino žemės sklypą atsižvelgdamas į užsakovo užduotį – vertinimą įkeitimui.
34. Atsakovai nurodo, kad jiems nebuvo žinomas žemės sklypo atliekamo vertinimo tikslas, o Turto vertinimo ataskaitoje nurodytas vertinimo tikslas – įkeitimui, yra rašymo apsirikimas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto vertintojo pareiga pateikti teisingą išvadą dėl vertinamo turto vertės nepriklauso nuo turto vertinimo atlikimo pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad turto vertintojas savo profesines pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), sąmoningai pervertino turtą. Antra, turtas turėtų būti vertinamas laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią ataskaitą parengusiam subjektui. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas tikslinti turto vertinimo ataskaitą pastebėjus netikslumus, rašymo apsirikimus, kas nebuvo daroma.
35. Iš nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos nustatyta, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio paskirtis žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,68 ha, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2010 m. rugpjūčio 30 d. buvo 600 000 Lt. Turto vertintojas nustatydamas žemės ūkio paskirties sklypo kainą, vadovavosi faktinių pirkimo pardavimo sandorių (duomenys neskelbtini) duomenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) kaime esantis sklypas galėjo būti parduotas už kainą, artimą nustatytai ginčo sklypui (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime), kadangi jo geografinė padėtis yra daug geresnė nei (duomenys neskelbtini) kaimo – (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo geografinė padėtis, kuri tikėtina lėmė jo vertės padidėjimą, kadangi sklypas yra priešais (duomenys neskelbtini) ežerą ir nutolęs tik 4,5 km iki (duomenys neskelbtini) salos pilies, kai tuo tarpu ginčo žemės sklypas nuo (duomenys neskelbtini) nutolęs virš 30 km.
36. Vienas iš UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ parengtos turto vertinimo ataskaitos priedų buvo Nekilnojamojo turto registro išrašas, kurio duomenimis įkeičiamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra tik 4 100 Lt, kai tuo tarpu UAB „BALTIJOS AUDITAS“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta to paties turto vertė yra 600 000 Lt. Ir nors sutiktina su apeliantais, kad turto rinkos vertė ir masinio vertinimo būdu nustatoma vidutinė rinkos vertė nėra tapačios kategorijos, aplinkybė, jog jos skiriasi taip ženkliai, turėjo sukelti ieškovei ir dėl paskolos išdavimo sprendimą priimančiai unijai pagrįstų abejonių, net ir neturint apeliantų nurodomų specialių žinių, kurių turi turto vertintojas. Tačiau kredito unija elgėsi formaliai bei kritiškai neįvertinusi turimų duomenų sprendė, kad įkeistas turtas būtų pakankamas paskolos sumai atgauti. Lietuvos bankas atlikęs KB ,,Nacionalinė kredito unija“ inspektavimą, konstatavo, jog KB ,,Nacionalinė kredito unija“, išduodama ieškovui kreditą, pažeidė Paskolų teikimo, grąžinimo bei administravimo taisykles, kuriose numatyta, kad paskolos suma negali viršyti 70 procentų įkeičiamo turto vertės, nes šio reikalavimo unija nesilaikė ir išdavė ieškovui kreditą, kuris sudarė 90 procentų įkeisto sklypo vertės.
37. Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklėse ir skolininko būklės vertinimo tvarkoje yra nurodyta, kad jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl skolininko patikimumo, paskola gali būti nesuteikiama, net jeigu pajėgumas grąžinti paskolą ir siūlomas užtikrinimas yra pakankami. Taigi nagrinėjamu atveju kredito unija neįvykdė pareigos neformaliai ištirti ieškovės galimybių grąžinti paskolą bei turto vertinimo ataskaitoje nurodytos žemės sklypo vertės santykio. Į bylą yra pateiktas ieškovės Juridinių asmenų registro išrašas, balansas ir pelno nuotolio ataskaita, pagal kuriuos matoma, kad bendrovė įkurta 2008 m. birželio 3 d. ir pateikdama paraišką dėl paskolos išdavimo, neturėjo jokio ilgalaikio turto, o daugiau nei pusę viso trumpalaikio turto (70 268 Lt) sudarė per vienerius metus gautinos sumos, kurios paprastai nesant tai patvirtinančių dokumentų, nelaikomos realiu ieškovės turtu. Įmonė taip pat turėjo 30 962 Lt kreditorinių įsipareigojimų. Pabrėžtina ir tai, kad byloje su ieškiniu dėl žalos priteisimo pateiktas bendrovės balansas 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 31 d. skiriasi nuo balanso pateikto kredito unijai su paraiška paskolai gauti. Visi Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kuri kita informacija yra laikoma vieša ir prieinama kiekvienam prašančiam asmeniui, o tokie duomenys ir dokumentai yra laikomi teisingais ir tiksliais (CK 2.71 straipsnis). Tačiau paskolų komitetas ir valdyba apsiribojo bendrovės pateiktais duomenimis, papildomų pastangų įvertinti jų objektyvumą ir surinkti reikiamą informaciją nedėjo, vadovavosi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, kuri buvo parengta atsakovų.
38. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pastebėtina, kad 2008 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė neginčijamai padarė įtaką nekilnojamojo turto kainoms. Dėl finansinės krizės smarkiai krito neišvystyto, toli nuo gyvenamųjų vietovių centrų, be komunikacijų nekilnojamojo turto vertė. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris tarp ieškovės ir UAB „Emdera“ buvo sudarytas 2010 metais jau baigiantis ekonominės krizės laikotarpiui. Baigiantis ekonominės krizės laikotarpiui, nekilnojamo turto objektų kainos ženkliai svyravo ir VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodytos vidutinės rinkos vertės, nustatytos masinio vertinimo būdu, negalėjo būti laikomos pagrįstomis ir teisingomis, todėl prieš sudarant sandorį, ieškovė kreipėsi į nepriklausomus nekilnojamo turto vertintojus dėl individualaus turto vertinimo. Tačiau turto vertintojui nustačius individualaus nekilnojamojo turto objekto, kuris yra 1,68 ha ploto, kainą net 146 kartus viršijančią Nekilnojamojo turto registro išraše nurodomą kainą, ieškovei ir kredito unijai – net ir neturint specialių žinių – vien minėtų Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu turėjo kilti bent jau rimtų abejonių dėl turto vertinimo ataskaitoje deklaruojamos ketinamo įsigyti bei įkeičiamo turto vertės. Galima sutikti su tuo, kad paprastai individualaus vertinimo metu nustatyta turto rinkos vertė yra tikslesnė nei masinio vertinimo būdu nustatoma ir Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma vertė, bet akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kalbama ne apie nežymų vienu ir kitu būdu nustatytų turto verčių skirtumą, bet apie tiek esminį, kad į jį rūpestingas ir atsakingas asmuo negalėtų neatkreipti dėmesio.
Dėl priteistos žalos dydžio
39. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį šioje byloje vadovavosi ieškovės nurodomu žalos dydžiu, kurį sudarė skirtumas tarp tikrosios (4 100 Lt) įkeisto turto vertės ir suteiktos paskolos, t. y. 155 212,56 Eur. KB ,,Nacionalinė kredito unija“, išduodama ieškovei kreditą, pažeidė Paskolų teikimo, grąžinimo bei administravimo taisykles ir išdavė ieškovei kreditą, kuris sudarė 90 procentų įkeisto sklypo vertės, nors galėjo išduoti ne daugiau kaip 70 procentų. Teismas atėmė iš ieškovės prašomos priteisti 155 212,56 Eur sumos 20 procentų, kadangi šioje apimtyje atsakovai už žalą, kurią patyrė ieškovė, negali būti atsakingi, nes nėra nei atsakovų kaltės, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad atsakovai padarė ieškovei 124 170,05 Eur dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei priteisiamos žalos dydį iki 20 000 Eur.
40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis atkurti nukentėjusio asmens padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
41. Pagal teisingą žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Nagrinėjamoje byloje, jei nebūtų buvę atsakovų žalingų veiksmų, ieškovė nebūtų gavusi suteiktos paskolos ir nebūtų įsigijusi sklypo, už kurį ji nėra pajėgi atsiskaityti.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iš ieškovės prašomos sumos žalai atlyginti pirmiausia turėtų būti atimta 20 procentų, kadangi šis žalos dydis atsirado pažeidus Paskolų teikimo, grąžinimo bei administravimo taisykles ir šias aplinkybes konstatavo Lietuvos bankas, atlikęs KU ,,Nacionalinė kredito unija“ inspektavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus dėl žalos dydžio, atsižvelgdama į apeliantų neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovei žalą, apimtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sumažino ieškovei priteisiamos žalos dydį iki 20 000 Eur.
43. Apeliantai nurodė, kad net ir nustačius jų civilinės atsakomybės pagrindus, priteistinos žalos dydis turėtų būti apribojamas atlyginimo už turto vertinimo ataskaitą priteisimu iš apeliantų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
44. Apeliantams išmokėtas atlyginimas už atliekamą turto vertinimą yra atlygis už jų suteiktas paslaugas užsakovei. Todėl būtų nelogiška teigti, kad ieškovės patirtos žalos dydis yra lygus atsakovams sumokėto atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžiui.
45. Civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turto arba verslo vertinimo įmonė ir nepriklausomas turto arba verslo vertintojas privalo draustis visą savo turto arba verslo vertinimo veiklos laikotarpį (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra turto arba verslo vertinimo įmonės ir (arba) turto arba verslo vertintojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliantų gautas atlygis už suteiktas paslaugas yra niekaip nesusijęs su žala, padaryta užsakovei dėl turto vertintojų netinkamai atliktų įsipareigojimų. Konstatuojant, kad ieškovė patyrė žalą, kuri prilyginama apeliantų gautam atlygiui už suteiktas paslaugas ir priteisiant tokio dydžio žalą jų atlyginimo apimtimi, būtų pažeidžiamas teisingos žalos atlyginimo principas – kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės.
Dėl žemės sklypo nuomos ir pajamų už nuomą gavimo
46. 2011 m. spalio 10 d. tarp UAB „Nexus LT“ ir N. P. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kuria ieškovė jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, už 2 085 Eur (7 200 Lt) kainą išnuomojo nuomininkei N. P..
47. Apeliantų teigimu, žemės nuomos sutarties pagrindu atsirado galimybė ginčo sklypo vertę nustatyti kitu – naudojimo pajamų metodu. Tuo tikslu atsakovas kreipėsi į nekilnojamojo turto specialistą N. Z., turintį specialių žinių, klausdamas, kokia galėtų būti ginčo sklypo vertė nustatyta naudojimo pajamų metodu, esant Žemės sklypo nuomos ir Paskolos sutartyse nustatytoms realioms sąlygoms. Specialistas N. Z., naudojimo pajamų metodu taikydamas diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, suskaičiavo, kad klausime nurodytomis, paties apelianto Š. G. pateiktomis, realiomis (ne hipotetinėmis) sąlygomis, sklypo naudojimo vertė būtų 820 411 Lt, kas yra ženkliai daugiau už apeliantų nustatytą vertę 600 000 Lt.
48. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
49. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti apeliantų pateiktą konsultacinę specialisto išvadą kaip turinčią didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys įrodymai. Juolab kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog apeliantai visiškai nepagrįstai nustatė ginčo sklypo vertę 600 000 Lt., o konsultacinėje išvadoje nustatyta sklypo vertė dar ir ženkliai viršija apeliantų nustatytąją.
51. Apeliantai taip pat teigė, kad per nuomos sutarties galiojimo laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė turėjo gauti 75 060 Eur (2 085 Eur / mėn. x 36 mėn.) nuomos pajamų ir, jeigu nuomininkas nuomos mokesčio nemokėjo, ieškovė įgijo teisę reikalauti nuomos sutartyje numatytų (punktas 4.2) delspinigių, apskaičiuotų tarifu 0,4 proc. už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną.
52. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė iš nuomininkės būtų reikalavusi sumokėti skolą sutarties nevykdymo atveju. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo už nuomos sutarties nevykdymą. Šiam klausimui svarbios aplinkybės yra tai, ar nuomos sutartis buvo realiai vykdoma, ar nuomininkė sumokėjo ieškovei sulygtą nuomos mokestį, ar mokėjo pavedimais ar grynaisiais pinigais, ir kitos aplinkybės, kurios šioje byloje nebuvo ir neturėjo būti įrodinėjamos. Todėl ieškovės gautos pajamos iš nuomos sutarties galėtų būti svarbios nebent sprendžiant kreditorinius reikalavimus jos bankroto byloje, juolab kad pirmosios instancijos teismas priteistinos žalos dydį sumažino, atsižvelgdamas į tai, kad ne vien apeliantų veiksmai lėmė žalos atsiradimą.
Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų
53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantų argumentai apie tai, kad Turto vertinimo sutarties neturėjo teisės pasirašyti ieškovės vadovas arba paskolos sutartis buvo apsimestinė, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas kredito unijos ir ieškovės vadovų civilinės atsakomybės klausimas.
54. Nors apeliantai ir nurodo, kad M. I. 2010 m. rugpjūčio 27 d. neturėjo teisės pasirašyti Turto vertinimo sutarties Nr.10/08-27a, todėl sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir laikytinas niekiniu ir negaliojančiu, tačiau į teismą dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančiu apeliantai nesikreipė, savarankiško reikalavimo šioje byloje dėl sandorio negaliojimo nereiškė. Pastabėtina ir tai, kad esant abejonių dėl asmens įgaliojimo pasirašyti sutartį, sandorio teisėtumo ir pan. atsakovai turėjo teisę atsisakyti jį vykdyti, nepasirašyti turto vertinimo sutarties bei turto vertinimo neatlikti. Be to, žemės sklypo vertė nagrinėjamu atveju negali būti tiesiogiai priklausoma nuo ieškovės (ne)tinkamo atstovavimo sąlygų.
55. Apeliantai taip pat teigia, kad turto vertintojas atliko žemės sklypo vertinimą, kuris priklausė M. Č.. Turto vertintojas netyrė nuosavybės teisių į vertinamą turtą ir tų teisių apsunkinimo klausimo. Nei Turto vertinimo sutartyje, nei jos pagrindu parengtoje turto nustatymo ataskaitoje neatsispindėjo faktinė situacija dėl vertinamo žemės sklypo savininko pasikeitimo.
56. Iš į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos ir sutarties dėl turto vertinimo turinio spręstina, kad Turto vertinimo sutartimi šalys sulygo vertinti M. Č. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, turto vertintojui buvo pateikti duomenys apie žemės sklypo priklausymą minėtam fiziniam asmeniui, nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas 10 dienų (2010 m. rugpjūčio 27 d.) iki turto vertinimo sutarties sudarymo (2010 m. rugpjūčio 17 d.), buvo parduotas UAB „Emdera“ (įrašas registre galioja nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d.), t. y. nei Turto vertinimo sutartyje, nei jos pagrindu parengtoje turto nustatymo pažymoje neatsispindėjo faktinė situacija dėl vertinamo žemės sklypo savininko. Kita vertus, turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad apžiūrint vertinamą objektą kartu dalyvavo savininkas, kuriuo, kaip minėta, turto vertinimo ataskaitoje nurodyta M. Č., t. y. asmuo, kuris nei turto vertinimo sutarties sudarymo dieną, nei, juo labiau, šią sutartį vykdant, nebuvo minėto žemės sklypo savininkė.
57. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
58. Įvertindama nurodytus apeliantų argumentus, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad daikto vertę (nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo) lemia objektyvūs, konkretų daiktą apibūdinantys požymiai, kurie nekinta keičiantis jo savininkui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui turto vertinimo procese, apie tai turėjo būti informuojami turto vertintojas ir tai turėjo atsispindėti turto vertinimo ataskaitoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė ne visą ieškovės prašomą žalą, šios faktinės aplinkybės negali būti esminės ir lemiamos sprendžiant turto vertintojų atsakomybės klausimą. Kadangi net ir tuo atveju, jei ieškovės valdymo organai sąmoningai neinformavo turto vertintojų apie žemės sklypo savininko pasikeitimą, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to turi būti eliminuojama pačių turto vertintojų atsakomybė nagrinėjamoje byloje.
Dėl BUAB „Nexus LT“ apeliacinio skundo argumentų
59. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei BUAB „Nexus LT“ iš atsakovų Š. G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ po 272,61 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas priteisia pagal ieškovės patenkintų reikalavimų dalį.
60. Ieškovė BUAB „Nexus LT“ apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 4 194 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį.
61. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos).
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo neatitinkančia tikrovės nebuvo patenkintas. Ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas tik 12,89 procentais. Taigi ieškovei iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudarė 545,22 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl šioje dalyje papildomas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Apeliantai prašė priteisti iš ieškovės BUAB „Nexus LT“ administravimo lėšų patirtas žyminio mokesčio išlaidas paduodant šį apeliacinį skundą, t. y. 450 Eur. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, apeliantai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Ieškovės BUAB „Nexus LT“, atstovaujama bankroto administratorės, prašė solidariai iš atsakovų priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ruošiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomo sprendimo.
65. Kadangi apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovė neįgijo teisės į 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė jos sumokėtą žyminį mokestį priteisti iš atsakovių solidariai. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
67. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
68. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, teisingai išsprendė šalių ginčą, priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių apeliacinių skundų argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti.
69. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS AUDITAS“ (juridinio asmens kodas 124564124) ir Š. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nexus LT“ (juridinio asmens kodas 301399530) naudai po 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) iš viso 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas