Civilinė byla Nr. e2A-1535-967/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01195-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VĖSA IR PARTNERIAI“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Ž. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ (toliau – atsakovė, darbdavė, bendrovė) 1 210,00 Eur turtinę žalą, 500,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 20 d. darbo sutartį Nr. 746, ieškovas buvo priimtas inžinieriaus-projektuotojo pareigoms. 2019 m. sausio 2 d. sudarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo ieškovo pareigos pakeistos į pirkimų vadovo. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. Atsakovė, nutrūkus darbo teisiniams santykiams, 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu priteisti iš ieškovo 23 472,75 Eur turtinę žalą, grįsdama jį tuo, kad ieškovas neperdavė ir negrąžino jai jo žinioje buvusių materialinių vertybių. Kadangi atsakovės reikalavimas buvo didelės apimties, o ieškovas neturi teisinio išsilavinimo ir žinių, siekdamas tinkamai apginti savo teises, jis privalėjo kreiptis teisinės pagalbos ir už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 210,00 Eur. Išnagrinėjus atsakovės prašymą Darbo ginčų komisijoje, šis Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. DGKS-6143 darbo byloje Nr. APS-131-15773/2019 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) atmestas kaip nepagrįstas. Dėl nepagrįstų atsakovės kaltinimų ir darbo ginčo proceso Darbo ginčų komisijoje ieškovas patyrė stresą ir didelių išgyvenimų, nes buvo nepagrįstai atsakovės kaltinamas didelės vertės įmonės turto iššvaistymu, turto negrąžinimu, neperdavimu, pasisavinimu, didelės apimties turtinės žalos padarymu, be to, jam yra žinoma, kad toks atsakovės veikimas buvo skirtas sumenkinti jį kaip asmenį ir pamokyti kitus darbuotojus, nes jis nusprendė savo noru nutraukti darbo sutartį su atsakove. Ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė sveikatos sutrikimais – nemiga, nerimu dėl susidariusios situacijos, todėl kreipėsi konsultacijos į specialistus, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Padaryta neturtinė žala siekia 500,00 Eur.
3. Atsakovė, žinodama, jog įmonėje nuo to laikotarpio, kai ieškovas pradėjo eiti pardavimų vadovo pareigas, nebuvo vykdyta inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka, materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktu nebuvo perduotos atsakovės materialinės vertybės, perduodant įmonės turtą, reikalingą veiklai vykdyti, ieškovas neprivalėjo dalyvauti, be jo žinios materialines vertybes galėjo pasiimti ir kiti darbų vadovai, kurie turėjo raktus nuo prekių sandėlio, taip pat žinodama prekių nurašymo vidinę tvarką, netinkamai realizavo savo teisę kreiptis dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo, neturėdama jokių pagrįstų įrodymų. Atsakovė tokiu būdu nesielgė atidžiai ir rūpestingai, priešingai, žinodama, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis, nedisponuoja įmonės vidaus dokumentais, nepagrįstai inicijavo ginčą dėl turtinės žalos išieškojimo, be to, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo būtų grindusi savo argumentus dėl reikalavimo pagrįstumo, o atsakovės darbuotojai, iškviesti liudytojais, patvirtino, kad inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka įmonėje nebuvo atliktos, faktiškai prekės nebuvo skaičiuotos, prekių nurašymo tvarka yra vidinė įmonės tvarka pagal kurią prekės nurašomos pagal sandėlyje darbuotojų supildytus prekių pasiėmimo žurnalus, o prekes iš sandėlio pasiimti (išduoti) galėjo ne tik jis. Atsakovė tyčia sudarė tokią situaciją, kad ieškovas būtų priverstas gintis nuo nepagrįstų, jokiais įrodymais neparemtų atsakovės reikalavimų, todėl egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti ieškovui iki 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovės naudai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbuotojas, siekdamas tinkamo savo teisių ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka įgyvendinimo, pasisamdė advokatą, Darbo ginčų komisija sprendimu jos prašymą atmetusi bylinėjimosi išlaidų iš jos darbuotojo naudai nepriteisė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 3 dalį. DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad proceso šalys pačios turi prisiimti riziką dėl savo ikiteisminėje Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų ir negali Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų perkelti priešingai šaliai. Ieškovas atsakovės neteisėtų veiksmų kreipiantis į Darbo ginčų komisiją neįrodė, nepateikė jokių duomenų, kad ji, kreipdamasi dėl savo galimai pažeistų teisių į Darbo ginčų komisiją, elgėsi neteisėtai, pažeidė DK ar kituose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Atsakovė pasinaudojo jai įstatyme suteikta teise kreiptis į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją, kad būtų apginta, jos manymu, pažeista ar ginčijama teisė, todėl nesant įrodymų apie neteisėtus veiksmus, teismas negali taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio ir vertinti darbuotojo Darbo ginčų komisijoje patirtas advokato pagalbos išlaidas ar patirtus išgyvenimus kaip žalą, nes ji kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją pasinaudojo teise, kurią numato DK 41 straipsnio 2 dalis, jos prašymas Darbo ginčų komisijai buvo paduotas laikantis DK 223 straipsnio reikalavimų ir nepažeidžiant ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka reglamentuojančių teisės aktų bei nepiktnaudžiaujant procesu. Darbo ginčų komisijoje darbuotojas kėlė klausimą dėl įmonės tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau Darbo ginčų komisija įmonės veiksmuose jokių pažeidimų neįžvelgė. Ieškovo teiginiai, kad įmonė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje reiškė akivaizdžiai nepagrįstą turtinį reikalavimą, todėl galimai elgėsi neteisėtai, atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Aptariamu atveju atsakovė pasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis ginti savo teises, o vien ta aplinkybė, kad Darbo ginčų komisija netenkino jos prašymo ir priėmė jai nepalankų sprendimą, po kurio priėmimo ji nesikreipė į teismą dėl tolesnės teisinės gynybos, nėra pakankama taikyti įmonei civilinę atsakomybę. Pats ieškovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir už tokį piktnaudžiavimą jam turi būti skiriama bauda, sąmoningai (kadangi naudojasi kvalifikuota profesionalaus teisininko pagalba) reikšdamas nepagrįstus reikalavimus ieškovas daro tęstinį įmonės teisių pažeidimą, o tai sudaro pagrindą prašyti ieškovui skirti 5 000,00 Eur baudą, iš kurios pusė turi būti sumokėta įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pagal imperatyvią DK 217 straipsnio 3 dalies nuostatą, Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ikiteisminė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadija nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo, todėl šalis, nusprendusi Darbo ginčų komisijoje naudotis mokamomis advokato paslaugomis, turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas, nenustatęs darbdavės tyčinių veiksmų siekiu pakenkti darbuotojui, jį sumenkinti kreipimusi į Darbo ginčų komisiją, sprendė, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y., kad jis patyrė neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Aplinkybė, kad po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo darbdavė nesikreipė į teismą, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nekeičia.
8. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovo kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį ir dėl to skirti jam baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Atsižvelgiant į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvos Respublikoje didėjimą, pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 2020 m. balandžio 9 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas be datos. Pirmosios instancijos teismas priėmė 2020 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, kuria nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso forma ir tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 17 d. priėmė teismo sprendimą. Tokiu būdu ieškovui buvo užkirstas kelias pareikšti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
9.2. Duomenų, kad apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį būtų skelbta specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas nėra, todėl laikytina, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
9.3. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino procesines teisės normas, neužtikrindamas tinkamo pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės.
9.4. Pirmosios instancijos teismas užkirto ieškovui kelią pateikti ne tik papildomus paaiškinimus ar nuomonę dėl atsakovės argumentų ir prašymų, tačiau ir įrodymus, susijusius su nagrinėjima byla.
9.5. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, nenurodė jokių argumentų, kodėl šis institutas neturėtų būti taikomas. Aplinkybė, kad pagal DK 217 straipsnį bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos nagrinėjant ginčą dėl teisės Darbo ginčų komisijoje, nesudaro pagrindo nenagrinėti ieškovo patirtų nuostolių civilinės atsakomybės instituto prasme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau priimdamas nepagrįstus procesinius sprendimu, jis pats užkirto kelią pasirengti bylos nagrinėjimui, ieškovui pateikiant papildomus įrodymus, prašymus dėl liudytojų apklausos ir pan.
10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nustatęs, kad bylai nereikalingi papildomi pasirengimo veiksmai, pagrįstai 2020 m. balandžio 17 d. paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iš abiejų šalių nebuvo pateikti.
10.2. 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi, teismui nenustačius priežasčių, dėl kurių reikėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pagrįstai buvo nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Aplinkybė, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, negalėjo turėti reikšmės pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui.
10.3. Nors ieškovas teigė, kad nepaskyrus žodinio bylos nagrinėjimo, jis negalėjo pateikti kitų bylai reikšmingų įrodymų, tačiau nenurodė, kokie būtent jo turimi duomenys (įrodymai) galėjo patvirtinti ar paneigti tam tikras bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju ieškovui nebuvo užkirsta galimybė pateikti tariamai turimus papildomus įrodymus – jis jų neteikė nei gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, nei 2020 m. kovo 12 d. ar 2020 m. kovo 31 d. teismo nutartis, nors viso proceso metu naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba. Dėl to bylos aplinkybės neteikia pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovės procesinių teisių suvaržymo teikti į bylą įrodymus.
10.4. Aplinkybė, kad Darbo ginčų komisija netenkino atsakovės prašymo ir priėmė jai nepalankų sprendimą ikiteisminiame procese, nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei taikyti. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės veiksmų neteisėtumą, kreipiantis į Darbo ginčų komisiją.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė ieškovui apie teismo posėdžio dėl laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, spręsdamas klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur ir ar tai yra pagrindas panaikinti priimtą sprendimą.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-353-643/2020 panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, ir perdavus ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjos rezoliucija 2020 m. vasario 19 d. ieškinys priimtas, nustatant 14 dienų terminą atsiliepimui pareikšti. Kartu su ieškinio kopija 2020 m. vasario 19 d. atsakovei nusiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, nustatant keturiolikos dienų terminą atsiliepimui pareikšti; atsakovei išaiškinta, jog pagal CPK 441 straipsnio 1, 2 dalis teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, pradėtą dėl sumos, neviršijančios 2 000,00 Eur, priteisimo, privalomai ją nagrinėja žodinio proceso tvarka tik tuo atveju, jeigu yra bent vienos šalies prašymas; tokio prašymo nesant, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. 2020 m. kovo 12 d. gavus atsiliepimą į ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, susipažinęs su bylos medžiaga ir vadovaudamasis CPK 228 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog tikslinga pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti parengiamajame teismo posėdyje, kuris skiriamas 2020 m. balandžio 9 d. 9.00 val. Tą pačią dieną, t. y., 2020 m. kovo 12 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ieškovo atstovui advokatui E. M. ir atsakovei išsiųsti teismo šaukimai, pranešant apie 2020 m. balandžio 9 d. 9.00 val. parengiamąjį teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 31 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, kuria, atsižvelgdamas į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvos Respublikoje didėjimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl papildomų sugriežtintų prevencijos priemonių taikymo, paskelbtą karantiną šalies teritorijoje, nutarė 2020 m. balandžio 9 d. 9.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atidėti be datos ir jo paskyrimo klausimą spręsti išnykus nurodytoms priežastims. Iš elektroninės civilinės bylos Nr. e2-5884-996/2020 kortelės matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs aplinkybę, kad ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur, nei viena iš šalių nėra pateikusi prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekdamas užtikrinti šalims proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, šalyje tęsiant karantiną dėl koronaviruso (COVID-19), nusprendė pagal CPK 441 straipsnį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims šią nutartį. Kartu su pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, ieškovo atstovui advokatui E. M. ir atsakovei 2020 m. balandžio 20 d. per EPP išsiųstas ir skundžiamas teismo sprendimas, tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 17 d., bylą išnagrinėjus iš esmės.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas.
15. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
16. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, konstatuojamas, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi, pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata kildinama iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas Salomonsson, Dory ir Lundevall byloje prieš Švediją).
18. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, įvertinęs aplinkybę, kad nei viena iš šalių nėra pateikusi prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko šią CPK nustatytą pareigą, specialiame interneto tinklalapyje nepaskelbdamas pranešimo, kuriame būtų nurodoma, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys nebuvo informuoti apie pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 pakeistą bylos nagrinėjimo formą ir tvarką, nesudarius jiems galimybių pateikti prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo, prašant nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Taigi, šiuo atveju šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo tinkamai informuotos apie ginčui taikytiną sumarinį procesą CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidžiant ieškovo procesines teises žinoti ir dalyvauti nagrinėjant bylą teisme.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, byloje nesant duomenų, jog dalyvaujantiems byloje asmenims (tarp jų ir ieškovui) buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bei ieškovui šiuo pagrindu (aplinkybe) remiantis apeliaciniame skunde, atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl yra naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors darbo bylose vyrauja operatyvumo principas, tai negali paneigti proceso teisėtumo reikalavimo.
20. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako, jiems neturint teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Danutė Kutrienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė