Civilinė byla Nr. e2-491-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00536-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria buvo patenkintas atsakovo Z. S. prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ ieškinį atsakovui Z. S. dėl lėšų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „East West Agro“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo Z. S. 45 579,94 Eur skolą, 6 563,51 Eur delspinigių ir 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ji perdavė atsakovui naują grūdų džiovyklą, už kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti 50 644,38 Eur. 2017 m. liepos 28 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo ne vėliau nei iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. sumokėti ieškovei 5 064,44 Eur, o likusią 45 579,94 Eur kainos dalį sumokėti iki 2017 m. rugsėjo 15 d., savo ruožtu ieškovė įsipareigojo padidinti parduodamos džiovyklos užkrovimo talpą. Ieškovė įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovas sumokėjo jai tik 5 064,44 Eur, o likusios sumos nesumokėjo. Aplinkybė, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove, jau yra konstatuota teismo procesiniuose sprendimuose, kuriais ieškovei buvo priteistas įsiskolinimas ir delspinigiai iš D. S., laidavusio už tinkamą atsakovo prievolių įvykdymą.
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pateikė dėl jo prieštaravimus, kuriuose prašė teismo panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tik patikslino jo rezoliucinę dalį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. 2021 m. gruodžio 29 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas.
3. Atsakovas pateikė teismui prašymą atidėti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo vykdymą iki 2022 m. lapkričio 1 d. Atsakovas nurodė, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą ir planuoja iš 2022 metų derliaus gauti 145 469 Eur pajamų, tačiau pajamos iš žemės ūkio produkcijos yra gaunamos rudenį, todėl šiuo metu jis neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu priverstine tvarka būtų realizuoti jam priklausantys žemės sklypai ir technika, jis būtų priverstas bankrutuoti, o tai sukeltų neigiamų padarinių jam ir jo šeimai. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo turtas yra areštuotas, todėl teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas. Ieškovės galimus praradimus kompensuoja jai iš atsakovo priteistos palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą.
5. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį ir planuojamas gauti pajamas, padarė išvadą, kad šiuo metu atsakovas susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais, tačiau, atsakovui pardavus nuimtą derlių, jo padėtis pagerės ir jis turės galimybę atsiskaityti su ieškove. Gautos už parduotą derlių sumos pakaktų sumokėti ieškovei priteistus 52 143,45 Eur ir iki 2022 metų susikaupusias palūkanas, kurių suma sudaro apie 8 528,39 Eur.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skola ieškovei buvo priteista solidariai iš atsakovo ir D. S.. Esant solidariai skolininkų atsakomybei, kreditorius gali pareikšti ieškinį dėl visos prievolės ar jos dalies vykdymo tiek vienam iš skolininkų, tiek visiems kartu. Kadangi ieškovė yra pasinaudojusi teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai ir teismo sprendimais tokie jos reikalavimai yra patenkinti, ji turi galimybę nukreipti išieškojimą ir į kitą solidarų skolininką.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą, nesirėmė savo bloga turtine padėtimi ir jos neįrodinėjo. Ieškovė taip pat nenurodė, kad ji neturi galimybės išieškoti skolą iš kito solidaraus skolininko ar nukreipti išieškojimą į jo turtą. Vien ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas iki šiol nėra su ja atsiskaitęs, nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo prašymo, juo labiau kad atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą trumpam laikotarpiui (iki 2022 m. lapkričio 1 d., kai bus nuimtas derlius) ir sutinka įkeisti ieškovei būsimą derlių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas nepateikė aktualių duomenų, pagrindžiančių, kad jo turtinė padėtis yra itin sudėtinga ir pasikeitė po to, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo iš jo buvo priteistas įsiskolinimas. Nagrinėjant teisme ginčą dėl skolos priteisimo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki ir savo iniciatyva neatidėjo teismo sprendimo vykdymo, o atsakovas tokio prašymo neteikė. Tai rodo, kad dar 2021 m. gruodžio 23 d. jis nevertino, jog jo būklė yra sunki. Atsakovas, kaip verslo subjektas, kartu su prašymu atidėti teismo sprendimo įvykdymą turėjo pateikti ne tik balanso duomenis, bet ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kitus turto apskaitos dokumentus, duomenis apie lėšas bankuose ir kasoje, įsiskolinimus kreditoriams, debitorių sąrašą, nekilnojamojo turto registro išrašus apie turimą nekilnojamąjį turtą ir duomenis apie kilnojamąjį turtą, tačiau šių duomenų jis nepateikė. Atsakovo pateikti įrodymai neleidžia nustatyti tikrosios jo turtinės padėties, teismas nevertino jo turimų įsipareigojimų, jų mokėjimo terminų, gautinų sumų ir realios turto vertės.
8.2. Atsakovas visiškai neatsiskaito su ieškove nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., kai atliko vienintelį 5 064,44 Eur mokėjimą ir ieškovė jau 4,5 metų patiria nuostolius neatgaudama lėšų už atsakovui perduotą prekę. Toks atsakovo delsimas tik patvirtina, kad jis nėra suinteresuotas atsiskaityti su ieškove. Rūpestingas skolininkas būtų bent iš dalies pradėjęs grąžinti įsiskolinimą, jį dengdamas proporcingai su reikalavimų kitiems kreditoriams vykdymu, tačiau atsakovas nededa pastangų bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, o tai rodo jo nesąžiningumą. Visuotinai žinoma, kad vykdant sėjos darbus turi būti įgyjamas kuras, trąšos ir kitos prekės, todėl yra akivaizdu, kad atsakovas vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą, ieškovės padėtis yra pabloginama kitų atsakovo kreditorių atžvilgiu.
8.3. Atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti duomenys patvirtina, kad jo veikla yra pelninga. Iš atsakovo pateikto balanso matyti, jog jis turi pakankamai turto tam, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. Teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas turi turto už 1 022 815 Eur ir vien tik jo materialaus turto vertė sudaro 765 478 Eur. Pagal balanso duomenis, jis turi atgauti 24 974 Eur debitorinių skolų, į kurias, kaip į turtines teises, taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas.
8.4. Atsakovas negali tikėtis, kad teismo sprendimas bus vykdomas jam palankiausiu būdu, nes teismo priteistas įsiskolinimas atsirado būtent dėl jo kaltės. Teismo sprendimo vykdymas negali būti atidedamas vien dėl to, kad atsakovui būtų patogiau jį įvykdyti, neįrodžius itin sunkios jo turtinės padėties. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas, taip pat ieškovės teisėti lūkesčiai, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau, nes ieškovei jos kasdienėje veikloje yra reikalingos apyvartinės lėšos. Byla teisme buvo nagrinėjama ilgai ir atsakovas galėjo bent preliminariai numatyti tikėtinas išlaidas teismui patenkinus jo atžvilgiu pareikštą ieškinį. Vien tai, kad skola yra priteista ne tik iš atsakovo, bet ir iš kito solidaraus skolininko, kuris taip pat nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nesuteikia pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą.
9. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai patenkino atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymo terminą. Atsakovas įrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis taip pat įrodė, kad jis turi turto, kuris reikalingas siekiant užtikrinti pasėlių priežiūrą ir nuėmimą, yra užsodinęs laukus, juos prižiūri, todėl rudenį, nuėmęs derlių, galės atsiskaityti su ieškove. Aplinkybė, kad atsakovas gaus atlygi už išaugintus grūdus rudenį ir dėl to galės, nenaikindamas ūkio, atsiskaityti su ieškove, yra labai svarbi ir leido teismui atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
9.2. Atsakovas turi turto, tačiau jis iš esmės yra skirtas žemės ūkio produkcijai užauginti. Pardavus priverstinai jo turtą, atsakovas neteks galimybės verstis žemės ūkio veikla ir patirs nuostolius, jo, kaip ūkininko, veikla bus apsunkinta ir atsakovas bankrutuos.
9.3. Atsakovas prašo atidėti teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo tik 2021 m. gruodžio 23 d., vykdymą, todėl 2022 metai – tai pirmieji metai, kai bus nuimtas derlius, pasodintas po to, kai buvo priimtas sprendimas.
9.4. Teismo sprendimu ieškovei yra priteistos netesybos (8 proc. palūkanos), kurios visiškai kompensuoja jos praradimus. Skola yra iš dalies padengta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Teismas išsprendžia šalių ginčą priimdamas sprendimą, kuriame jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
12. Nors teisingumo vykdymas, be kita ko, yra susijęs su realiu, tinkamu ir skubiu teismo sprendime nurodytų įpareigojimų įvykdymu, teismo sprendimas ne visada yra įvykdomas nedelsiant po jo įsiteisėjimo ir tokia situacija gali susiklostyti dėl įvairių priežasčių. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019). Tuo atveju, kai asmens negalėjimą įvykdyti įsiteisėjusį teismo spendimą lemia objektyvios priežastys, teismas, įvertinęs konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, išimtiniais atvejais gali modifikuoti teismo sprendimo vykdymo tvarką, be kita ko, atidėdamas atsakovui terminą, per kurį jis turi įvykdyti teismo sprendimą. Tokia teismo teisė yra kildinama iš CPK 284 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti. Vis dėlto pažymėtina, kad šiuo teisės institutu negali būti piktnaudžiaujama.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
14. Be pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje išvardytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismų praktikoje yra išskiriamos ir kitos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos sprendžiant tokio pobūdžio procesinį prašymą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių. Teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama į tai, ar atsakovas, net iš dalies neatsiskaitydamas su ieškovu, tuo pačiu metu vykdo prievoles kitiems savo kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas lygiateisiškumo principą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti jam teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteisti 45 579,94 Eur įsiskolinimas už parduotą grūdų džiovyklą, 6 563,51 Eur delspinigiai ir 8 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vykdymą iki 2022 m. lapkričio 1 d. Grįsdamas savo prašymą, atsakovas rėmėsi aplinkybėmis, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą ir rudenį, nuėmęs derlių, planuoja gauti 145 469 Eur pajamų, kurias galėtų panaudoti atsiskaitydamas su ieškove. Atsakovas nurodė, kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo ir pardavus vykdymo procese jo turtą jam būtų apsunkinta galimybė verstis žemės ūkio veikla ir jis galėtų bankrutuoti, savo ruožtu ieškovės interesai atidėjus teismo sprendimo vykdymą nebus pažeisti, nes jai yra priteistos palūkanos.
16. Pirmosios instancijos, teismas ginčijama nutartimi atsakovo prašymą patenkino. Teismas nurodė, kad atsakovo byloje pateikti duomenys yra pakankami siekiant padaryti išvadą, jog jis šiuo metu susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais, tačiau jam pardavus 2022 metų derlių, jo padėtis pagerės ir jis galės atsiskaityti su ieškove. Teismas taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad ieškovė pati neįrodinėjo savo sunkios turtinės padėties, be to, ji gali nukreipti išieškojimą ne tik į atsakovą, tačiau ir į kitą solidarų bendraskolį, iš kurio jai yra priteistas tas pats įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti nėra pagrindo.
17. Visų pirma, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepagrindė, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis negali įvykdyti teismo sprendimo, nors tokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir pareiga įrodyti šias aplinkybes yra nustatyta būtent atsakovui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013; 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pateikė byloje savo ūkio 2021 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, kad jo turto vertė nurodytą dieną sudarė 1 022 815 Eur. Balanse nurodyta, kad atsakovo ilgalaikio turto vertė sudarė 836 978 Eur; šią sumą sudarė 765 478 Eur vertės materialusis turtas (žemė, pastatai ir kiti statiniai, mašinos ir įrenginiai, kitos transporto priemonės, nebaigta statyba ir kitas materialusis turtas) ir 71 500 Eur finansinis turtas. Balanse nurodyta atsakovo biologinio turto (pasėlių) vertė sudarė 14 680 Eur, o jo trumpalaikio turto vertė – 171 157 Eur. Pagal balanso duomenis, atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė bendrą 731 514 Eur sumą, tačiau didžiąją dalį šios sumos, t. y. 493 500 Eur, sudarė jo po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, savo ruožtu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 238 014 Eur. Atsakovas pateikė byloje ir 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2021 metais atsakovo ūkis sugeneravo 10 245 Eur pelno. Nors iš atsakovo pateiktų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos domenų matyti, kad jo turto vertė bei gautas pelnas sumažėjo, lyginant su praėjusiais metais turėto turto verte ir gautu pelnu, vis dėlto, įvertinus atsakovo turimo turto vertę ir jo veiklos rodiklius, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin sudėtinga ir jis šiuo metu nėra pajėgus vykdyti įsiteisėjusį ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
18. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas, nei teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą ir rašytinius paaiškinimus, nei teikdamas apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, iš esmės neįrodinėjo, kad jis yra susidūręs su tokio masto finansiniais sunkumais, jog objektyviai negali vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Priešingai, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažino, kad jis turi turto, tačiau šį turtą jis naudoja ūkinei veiklai vykdyti. Ypatingai sudėtingos atsakovo turtinės padėties nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, pagal byloje pateiktus atsakovo ūkio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis pripažinęs ginčijamoje nutartyje, kad atsakovas susiduria tik su tam tikrais finansiniais sunkumais, kurie galės būti išspręsti pardavus atsakovo šiais metais užaugintą derlių. Byloje taip pat nebuvo nustatyta ir įrodinėjama, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas įsiskolinimas ieškovei ir kurio vykdymą atsakovas prašo atidėti iki 2022 m. lapkričio 1 d.
19. Atsakovas, prašydamas atidėti jam terminą įvykdyti teismo sprendimą, kaip minėta, rėmėsi aplinkybėmis, kad jis naudoja savo turtą vykdydamas žemės ūkio veiklą, todėl, atsakovo teigimu, šio turto pardavimas jam, kaip ūkininkui, nėra ekonomiškai priimtinas. Atsakovas nurodė, kad, perleidus jam priklausančius žemės sklypus ir (ar) ūkio darbams reikalingą techniką, jis negalės užauginti derliaus ir galimai bankrutuos. Tačiau pažymėtina, kad tokie atsakovo teiginiai yra daugiau deklaratyvūs. Iš atsakovo byloje pateikto ūkio balanso, jo pateiktų duomenų iš valstybės įmonės Registrų centro ir antstolės 2022 m. sausio 21 d. turto arešto akto matyti, kad atsakovas nuosavybės teise valdo ne vieną nekilnojamojo turto objektą – jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, taip pat keli statiniai (žemės sklypai su statiniais). Be pirmiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų, atsakovui nuosavybės teise priklauso ir įvairios transporto priemonės. Taigi, atsakovas valdo nuosavybės teise ne vieną skirtingą turto objektą, tačiau nepaaiškino, nedetalizavo ir nepateikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių, kokios įtakos jo galimybei tinkamai tęsti savo veiklą galėtų turėti konkrečių jo valdomų objektų perleidimas siekiant įvykdyti jo prievoles ieškovei. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad visas turtas yra jam reikalingas žemės ūkio veiklai vykdyti ir kad jo perleidimas vykdant priverstinį skolos išieškojimą gali turėti jam neigiamų padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad bet kokio atsakovo turimo turto perleidimas neproporcingai suvaržytų jo veiklą ir savaime galėtų lemti jo bankrotą.
20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimo institutas, nors ir yra skirtas sureguliuoti išskirtines situacijas, kai skolininkui yra objektyviai apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimą, tačiau negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas. Bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-801-823/2016). Juo labiau kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas šiuo atveju jau pakankamai ilgą laiką net iš dalies nevykdo savo prievolių ieškovei.
21. Kaip buvo nustatyta įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. galutiniame sprendime, ieškovė ir atsakovas dar 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybės teise naują grūdų džiovyklą, o pastarasis įsipareigojo sumokėti už jam pristatytą prekę 50 644,38 Eur. 2017 m. liepos 28 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties, pagal kurį atsakovas ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsipareigojo sumokės ieškovei 5 064,44 Eur prekės kainos dalį ir likusią 45 579,94 Eur sumą sumokėti iki 2017 m. rugsėjo 15 d., o ieškovė įsipareigojo padidinti grūdų džiovyklos užkrovimo talpą. Teismo sprendime nustatyta, kad atsakovas iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo ieškovei 5 064,44 Eur kainos dalį už jam pristatytą grūdų džiovyklą, tačiau nesumokėjo ieškovei likusios kainos dalies. Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovė įvykdė savo prievoles atsakovo atžvilgiu ir kad atsakovas nuo 2016 metų naudojo jam perduotą prekę. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas ėmėsi kokių nors priemonių tam, kad sumokėtų ieškovei likusią jam pristatytos prekės kainos dalį iki bylos iškėlimo teisme momento ar po to, kai byloje buvo priimtas ir įsiteisėjo ieškovei palankus teismo sprendimas. Nepaisant to, kad teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteistas įsiskolinimas pagal pirmiau minėtą šalių sudarytą sutartį, įsiteisėjo sąlyginai neseniai, pirmiau aptarti duomenys apie sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes sudaro pagrindą spręsti, kad sprendimo vykdymo atidėjimas šiuo atveju neatitiks ieškovės, su kuria nėra atskaitoma nuo 2017 metų, teisėtų interesų.
22. Šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai, kad įsiskolinimas, dėl kurio ieškovė pareiškė reikalavimus šioje byloje, yra priteistas ne tik iš atsakovo, tačiau taip pat ir iš kito solidaraus skolininko, todėl ieškovė gali nukreipti išieškojimo į šio asmens turtą. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto įgyvendinimo pagrindai nėra siejami su pažeistos prievolės rūšimi ar skolininkų byloje skaičiumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015), šis institutas, kaip minėta anksčiau, yra taikomas teismui nustačius susiklosčiusias išskirtines aplinkybes, objektyviai kliudančias asmeniui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl tai, kad ieškovė yra realizavusi teisę pareikalauti įvykdyti prievolę iš solidaraus bendraskolio, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės interesas atgauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai priteistą įsiskolinimą bus užtikrintas nepaisant to, jog atsakovui bus atidėtas teismo sprendimo vykdymas, juo labiau kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie solidaraus skolininko galimybę sėkmingai įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai patenkino atsakovo prašymą atidėti jam terminą teismo sprendimui įvykdyti. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Netenkinus atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, ieškovė įgijo teisę į jos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kartu su atsiliepimu į prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą pateikė pirmosios instancijos teismui 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, taip pat 2022 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 544,50 Eur išlaidų rengdama atsiliepimą į atsakovo prašymą. Šios ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio teisines paslaugas priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos jai iš atsakovo. Ieškovė taip pat pateikė pirmosios instancijos teismui 2022 m. kovo 15 d. sąskaitą ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą bei 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad ji sumokėjo savo atstovui 363 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą 2022 m. kovo 16 d. vykusiame teismo posėdyje. Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdis tęsėsi tik 9 minutes, ieškovė (jos atstovas) nepateikė duomenų, kiek užsitęsė pasirengimas šiam teismo posėdžiui, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nustatytomis apvalinimo taisyklėmis, šios išlaidos nepriteisiamos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, taip pat neatlyginamos. Nors ieškovės atskirajame skunde suformulavo prašymą atlyginti šias išlaidas, ji nepateikė apeliacinės instancijos teismui jas pagrindžiančių įrodymų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo Z. S. prašymo atidėti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-784-657/2021 vykdymą iki 2022 m. lapkričio 1 d.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „East West Agro“ (juridinio asmens kodas 300588407) iš atsakovo Z. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Teisėja Agnė Tikniūtė