Baudžiamoji byla Nr. 1-458-768/2013

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00191-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.2.20.5.; 2.10.;

(S)

      TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

        Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. gegužės 28 d. Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (toliau Panevėžio apylinkės prokuratūra) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje,

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) transportuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis adresu  (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 str. 1 d.,

nustatė:

R. M. 2013 m. balandžio 3 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio ginčo metu, panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę V. L.-M., t.y. dešine koja tris kartus spyrė jai į dešinę ranką, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. L.-M. sveikatą.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo atlikti įtarime minimus veiksmus, tačiau  jų neprisimena dėl savo neblaivumo. Su V. L.-M. gyvena 17 metų, iš jų penkerius metus yra susituokę. Ta dalis namo, kurioje gyvena, nuosavybės teise priklauso sutuoktinei. Niekada nevartojo fizinio smurto nei prieš savo žmoną, nei prieš bendrus vaikus, rūpinosi šeima ir finansiškai ją išlaikė. Alkoholiu nepiktnaudžiavo, išgerdavo esant progai. 2013 m. balandžio 2 d., apie 11.30 val. turėjo grįžti į namus po darbo, tačiau negrįžo dėl asmeninių priežasčių. Į namus sugrįžo 2013 m. balandžio 3 d., apie 7.30 val., parsinešė 0.5 l talpos degtinės butelį, kurį išgėrė, taip pat buvo alkoholio vartojęs jau iš vakaro. Degtinę gėrė ir sutuoktinė. Jausdamasis neblaivus apie 18.00 val. nuėjo prigulti. Daugiau beveik nieko nepamena. Neatsimena, kaip atsikėlė iš lovos, ar pykosi su žmona. Prisiminti pradėjo tik tada, kai jau stovėjo kieme ir į kiemą atvažiavo policijos ekipažas. Pamena, kad stovėdamas kieme rėkė, kad „užmuš“, ką norėjo užmušti, nežino. Policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą, buvo nustatytas 1.21 promilės girtumas. Pareigūnų parvestas į namus matė, kad pareigūnė apklausinėja jo sutuoktinę. Pareigūnė pasakė, kad jis bus vežamas į policijos komisariatą. Paklausęs kuo yra įtariamas sužinojo, kad sumušė savo žmoną. Mano, kad būdamas neblaivus galėjo vartoti fizinį smurtą prieš savo žmoną, tačiau to nepamena, negali pasakyti, ar tai galėjo matyti jo vaikai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l.  23-24).

Nukentėjusioji V. L.-M. liudytojo apklausos metu parodė, kad su vyru R. M. ir vaikais gyvena namo dalyje, kuri  nuosavybės teise priklauso jai. Su R. M. išgyveno 17 metų, jis šeima rūpinosi, alkoholiu nepiktnaudžiavo, fizinio smurto anksčiau nevartojo. Konfliktai prasidėjo, kai ji sužinojo, kad R. M. turi kitą moterį ir

neapsisprendžia su kuria iš jų gyventi. 2013 m. balandžio 2 d. vyras turėjo grįžti iš darbo popietinės pamainos, tačiau jo nesulaukė. R. M. grįžo tik 2013 m. balandžio 3 d., apie 8.00 val., parsivežė 0.5 l talpos butelį degtinės, kurį per dieną ir išgėrė. Pati taip pat vartojo alkoholį. Nenorėdama, kad R. M. daugiau pirktų alkoholio ir gertų, jam nuėjus prigulti, iškraustė jo kišenes ir paėmė pinigus. Apie 19.00 val. bekraustant vyro kišenes, R. M. prabudo, ėmė rėkti, kad ją užmuš, po to pasidarys galą sau. Išgirdę pykčius į kambarį atbėgo du jų vaikai: J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini). R. M. rėkė vartojo necenzūrinius žodžius. Pati labai išsigando, suglumo. R. M., atsistojęs nuo lovos, puolė artyn, todėl ji išbėgo į kitą kambarį rėkdama vaikams, kad kviestų policiją. R. M. ją atsivijo iki vaikų miegamojo ir pakėlęs koją jai spyrė. Ji ranka užsidengė veidą ir pajuto, kaip spyriai atsimuša jai į dešinės rankos plaštaką. Spyriai buvo trys. Apimta panikos, spyrių metu nejuto skausmo, tačiau panikai atlyžus ranka ėmė labai skaudėti, ištino, buvo matoma kraujosruva.  R. M. rėkė, kad vis tiek ją užmuš. Kai tik pajuto, kad nebėra mušama, nulėkė ir užsirakino  vonios kambaryje. Netrukus išgirdo už durų moterišką balsą – ją kalbino atvykusi pareigūnė. Daugiau tą vakarą su R. M. matėsi trumpai prasilenkiant, kadangi pareigūnai jį sulaikė. R. M., praeidamas pro šoną, pagrasino, kad dabar už tai užmuš ir ją ir jos dukrą (b.l. 12-13).

Liudytoja J. M. apklausos metu parodė, kad gyvena su tėvais V. L.-M. ir R. M. namo dalyje. Tėvai nesipyko, tėtis nėra konfliktiškas, alkoholį vartoja saikingai. Nėra mačiusi, kad tėtis būtų mušęs mamą, jų taip pat nemušė. 2013 m. balandžio 3 d. buvo namuose su broliu G. M.. Tėtis grįžo į namus tos pačios dienos ryte. Tą dieną jis gėrė. Mama taip pat buvo šiek tiek išgėrusi. Būdama kitame kambaryje išgirdo kaip tėtis rėkė ant mamos, kad ją užmuš. Jis kartojo, kad pasmaugs mamą, kad „pasidarys galą ir sau“. Išbėgusi iš kambario matė, kaip mama bėgo iš kambario ir paskui ją bėgo tėtis. Koridoriuje stovėdama matė, kaip tėtis bandė mamai spirti. Kas vyko pačiame kambaryje ir, ar mamai buvo suduoti kokie nors smūgiai, nematė. Mama šaukė kviesti policiją. Ji su broliu išbėgo į kiemą ir skambino policijai. Policijos sulaukė kieme stovėdami, nes į namus sugrįžti bijojo. Atvažiavus policijai tėtis buvo išvežtas iš namų. Dėl to, kas vyko namuose, labai išsigando. Išvežant tėtį, jis dar pakartojo, kad pasmaugs mamą, kad ir jai bus tas pats (b.l. 15-16).

Iš 2013-04-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (b.l. 6-9).

Iš 2013-04-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 417/13 (05) matyti, kad V. L.-M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, ne mažiau kaip tris kartus spiriant koja. Dėl nustatytų sužalojimų V. L.-M. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu V. L.-M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 11).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 2820 matyti, kad R. M. 2013-04-03 19.57 val. nustatytas 1,21 % prom. girtumas (b.l. 17).

Byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę nusikalstamo padarymu. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., nes jis, panaudojęs fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. L.-M. sveikatą.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. M., atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str., į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ( LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimu padaryta žala sveikatai, į kaltinamojo asmenybę: teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Arešto bausmė paskirtina atlikti poilsio dienomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti poilsio dienomis areštinėje. Arešto bausmės laiką skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-04-03 iki 2013-04-04 (1 dieną), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir neatliktą bausmės dalį laikyti areštą 29 (dvidešimt devynias) paras.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsakymo įsiteisėjimo, įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs Teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                               Donatas Jatužis