Civilinė
byla Nr.3K-3-485/2006 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros
Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir
Aloyzo Marčiulionio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo UAB „Pramoninė
santechnika“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje
byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams
305–ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai, M. M., A. M., P. K., UAB „Pramoninė
santechnika“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio
dalies, sandorių bei jų teisinės registracijos panaikinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė
:
I. Ginčo esmė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašė:
1) pripažinti
negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V
1 punkto dalį dėl teisės suteikimo 305–ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai
(toliau tekste – 305–oji GNSB) remontuoti butus bei patalpas su visais
priklausiniais bei 2.3 punkto dalį dėl dokumentų, suteikiančių teisę
įregistruoti butus ir patalpas 305–osios GNSB nuosavybės teise, išdavimo;
2) pripažinti
negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio skyriaus 1995 m. balandžio
10 d. pagrindinių priemonių perdavimo–priėmimo aktą dėl pastatų (duomenys
neskelbtini) perdavimo 305–ajai GNSB;
3) pripažinti
negaliojančia pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją
305–osios GNSB vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą
panaikinti šią registraciją;
4) pripažinti
negaliojančia pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją
305–osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Bokštas“ (toliau tekste –
305–oji DNSB) vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą
panaikinti šią registraciją;
5) iškeldinti
305–ąją GNSB iš neteisėtai valdomų patalpų (duomenys neskelbtini);
6) pripažinti
negaliojančia patalpų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją M. M. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą
panaikinti šią registraciją;
7) pripažinti
negaliojančia patalpų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją A. M. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą
panaikinti šią registraciją;
8) pripažinti
negaliojančia patalpų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją P. K. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą
panaikinti šią registraciją;
9) pripažinti
negaliojančiomis 1996 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas A. M. ir UAB ,,Pramoninė santechnika“, dėl butų, esančių (duomenys
neskelbtini);
10) pripažinti
negaliojančiomis 1996 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas M. M. ir UAB ,,Pramoninė santechnika“, dėl butų (duomenys
neskelbtini);
11)
pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį,
sudarytą P. K. ir UAB ,,Pramoninė santechnika“, dėl buto (duomenys
neskelbtini);
12) pripažinti
negaliojančia butų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją UAB
,,Pramoninė santechnika“ vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus
filialą panaikinti šią registraciją;
13) grąžinti
Vilniaus miesto savivaldybei pastatus (duomenys neskelbtini);
14) atkurti
valstybei nuosavybės teisę į jai priklausantį turtą (duomenys neskelbtini);
15) areštuoti
atsakovams M. M., A. M., P. K. ir 305–ajai GNSB priklausantį turtą ir pinigų sumas
kiekvienam iš jų 411 550 Lt sumai.
Ieškovas
nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V
pagrindu atsakovui 305–ajai GNSB buvo suteikta teisė savo lėšomis remontuoti
patalpas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio
skyrius 1995 m. balandžio 10 d. sudarė pagrindinių priemonių perdavimo–priėmimo
aktą, kuriuo šios patalpos buvo perduotos eksploatuoti atsakovui 305–ajai
GNSB.
Vilniaus
miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkis Nr. 838V turi būti pripažintinas
negaliojančiu, nes ginčo patalpų perdavimas 305–osios GNSB (1996 m. sausio 19 d
perregistruota į 305–ają DNSB ,,Bokštas”) nuosavybėn prieštarauja
imperatyviosioms Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 740 „Dėl
gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant
pastatus“ nuostatoms, taip pat Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis
patalpomis, Valstybės turto pirminio privatizavimo ir Butų privatizavimo
įstatymų normoms (1964 m. CK 47 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. kovo 20 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, konstatavo, kad minėtas Vilniaus
miesto valdybos potvarkis yra niekinis, taip pat kad 305–oji GNSB buvo
neteisėtai perregistruota į 305–ają DNSB ,,Bokštas”. Vilniaus miesto valdybos
vietinio ūkio skyriaus 1995 m. balandžio 10 d. pagrindinių priemonių
perdavimo–priėmimo aktas, sudarytas pagal neteisėtą Vilniaus miesto valdybos
potvarkį Nr. 838V, taip pat pripažintinas negaliojančiu, kaip ir ginčo patalpų
teisinė registracija atsakovo 305–osios GNSB (vėliau 305–osios DNSB ,,Bokštas”)
vardu, nes ji atlikta, remiantis neteisėtais potvarkiu ir perdavimo–priėmimo
aktu.
Ginčo patalpų
(duomenys neskelbtini) teisinė registracija atsakovams M.
M., A. M. ir P. K. naikintina, nes
šias patalpas jie iš 305–osios DNSB ,,Bokštas“ įgijo nesąžiningais veiksmais.
Atsakovai A. M. ir P. K. nebuvo
305–osios GNSB nariai (tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002). Atsakovams nebuvo įstatymų nustatyta
tvarka leista remontuoti ginčo patalpas. Be to, ginčo patalpų teisinė
registracija šiems atsakovams buvo atlikta nesant baigtos statybos naudoti
valstybinės komisijos akto ir jokio kito dokumento, patvirtinančio jų teises į
ginčo turtą.
Ginčo patalpų
pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos atsakovų M. M., A. M., P. K. su UAB ,,Pramoninė
santechnika“, pripažintinos negaliojančiomis bei naikintina šių patalpų
teisinė registracija atsakovui UAB ,,Pramoninė santechnika“. Atsakovas,
pasirašydamas ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, veikė neprotingai,
neapdairiai, nesąžiningai, nes nepatikrino viešame registre perkamų ginčo patalpų
naudojimo teisėtumo.
Atsakovai
nėra sąžiningi ginčo patalpų įgijėjai, todėl viešasis turtas turi būti
grąžintas į ankstesnę padėtį, taikant restituciją.
II. Pirmosios,
apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarčių esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2003 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas
pripažino negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d.
potvarkio Nr. 838V 1 punktą – dėl teisės suteikimo 305–ajai GNSB remontuoti
butus bei patalpas su visais priklausiniais bei 2.3 punktą – dėl dokumentų,
suteikiančių teisę įregistruoti butus ir patalpas 305–osios GNSB nuosavybės
teise, išdavimo. Teismas motyvavo tuo, kad apie galimybę dalyvauti remontuojant
savivaldybei priklausančius ginčo pastatus nebuvo paskelbta viešai, nebuvo
sudarytas visų pretendentų, norinčių remontuoti pastatus, sąrašas, taip pat
atitinkamos sutartys dėl pastatų remonto. Remdamasis tuo, kad ginčo pastatai
atsakovui 305–ajai GNSB buvo perduoti remontuoti neteisėtai, teismas panaikino
1995 m. balandžio 10 d. pagrindinių priemonių perdavimo–priėmimo eksploatuoti
aktą ir jo pagrindu atliktą teisinę ginčo pastatų registraciją atsakovo
305–osios GNSB vardu. Teismas konstatavo, kad 305–ąją GNSB neteisėtai
perregistravus į 305–ąją DNSB ,,Bokštas“, buvo neteisėtai atlikta ginčo pastato
(duomenys neskelbtini) teisinė registracija 305–osios DNSB ,,Bokštas“
vardu, kurią teismas panaikino. Teismas taip pat panaikino ginčo patalpų
teisinę registraciją atsakovų M. M., A.
M., P. K. vardu, nes ši atlikta pagal tikrovės
neatitinkančius duomenis ir niekines pažymas, jų savininkais melagingai
nurodžius minėtus atsakovus, kuriems nustatyta tvarka nebuvo leista remontuoti
ginčo patalpų. Atsakovai M. M., A. M.
ir P. K. nelaikytini sąžiningais įgijėjais. Šie atsakovai,
neturėdami teisės į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,
siekė nesąžiningai pasipelnyti iš viešosios nuosavybės, ją neteisėtai
perparduodami. Teismas pripažino negaliojančiomis ginčo patalpų pirkimo–pardavimo
sutartis, sudarytas atsakovų su UAB ,,Pramoninė santechnika“. Teismas
konstatavo atsakovo UAB ,,Pramoninė santechnika“ nesąžiningumą. Pripažinęs
negaliojančiomis nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis, teismas taikė
restituciją ir priteisė atsakovui UAB ,,Pramoninė santechnika“ iš A. M. 290 229 Lt, iš M. M. – 184 614 Lt,
iš P. K. – 63 743 Lt. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo
3241 Lt atsakovui 305–ajai GNSB, iškeldino pastarąją iš ginčo patalpų,
pripažino negaliojančia patalpų (duomenys neskelbtini) teisinę
registraciją atsakovo UAB ,,Pramoninė santechnika“ vardu bei grąžino jas
ieškovui.
Teismas
netenkino ieškinio reikalavimo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo
įpareigojimo panaikinti ginčo patalpų teisinę registraciją, nes, įsiteisėjus
teismo sprendimui, jis bus privalomas visiems subjektams, dėl to atskiro
įpareigojimo panaikinti patalpų teisinę registraciją nereikia. Teismas
netenkino ieškinio reikalavimo atkurti nuosavybės teisę valstybei į jai
priklausantį turtą, nes šis reikalavimas yra tapatus reikalavimui grąžinti
ieškovui ginčo pastatus, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
atsakovų M. M., 305–osios GNSB, UAB ,,Pramoninė
santechnika“ apeliacinius skundus, 2005 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus
apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinis
teismas sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija.
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB „Pramoninė santechnika“ prašė panaikinti teismų sprendimo
ir nutarties dalis, kuriomis pripažintos negaliojančiomis pirkimo–pardavimo
sutartys, sudarytos atsakovų M. M., A. M.,
P. K. su UAB „Pramoninė santechnika“, ir taikyta
restitucija.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 30
d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2003 m.
liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistus. Kasacinis teismas konstatavo, kad
teismai pagrįstai ir teisėtai pripažino atsakovą UAB „Pramoninė santechnika“
nesąžiningu turto įgijėju.
Atsakovas UAB
„Pramoninė santechnika“ 2006 m. gegužės 2 d. padavė prašymą dėl proceso
atnaujinimo civilinėje byloje, kuriuo prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje
byloje Nr. 3K-3-108/2006 ir išnagrinėti kasacinį skundą; 2) panaikinti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio
30 d. nutartį, priimti naują nutartį, kuria jo kasacinį skundą patenkinti.
Prašymą
atnaujinti procesą civilinėje byloje atsakovas grindžia CPK 366 straipsnio 1
dalies 8 punktu. Atsakovo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis neteisėta, nes ją
priėmė neteisėtos sudėties teismas. Prašyme nurodoma, kad pagal CPK 352
straipsnio 1 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos,
nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei
nustato posėdžio datą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas Č. Jokūbauskas 2005 m. spalio 4 d. nutartimi sudarė UAB „Pramoninė
santechnika“ kasaciniam skundui nagrinėti trijų teisėjų kolegiją: R. Čaika
(kolegijos pirmininkas), B. Pupkovas (pranešėjas) ir A. Simniškis. Paskirto
posėdžio dieną, t. y. 2005 m. lapkričio 30 d., teisėjas A. Simniškis nuo bylos
nagrinėjimo nusišalino. Skyriaus pirmininkas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi
pakeitė teisėjų kolegijos sudėtį ir vietoj nusišalinusio teisėjo A. Simniškio
paskyrė teisėją Z. Levickį, teismo posėdžio datą paskyrė 2005 m. gruodžio 21 d.
Likus dviem dienoms iki bylos nagrinėjimo, skyriaus pirmininkas 2005 m.
gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė teisėjų kolegijos sudėtį; motyvuodamas teisėjo
B. Pupkovo liga, vietoj jo pranešėju paskyrė teisėją Z. Levickį, kiti kolegijos
teisėjai – R. Čaika ir Č. Jokūbauskas. Skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas
priėmė šią nutartį, pažeisdamas CPK 352 straipsnio 1 dalį, nes nepaskyrė teisėjų
kolegijos pirmininko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 12 straipsnyje
nustatyta, kad skyrių pirmininkai sudaro teisėjų kolegijas ir skiria jų
pirmininkus, jeigu to nebuvo padaręs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdamas bylas,
turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai (Statuto 12
straipsnis), todėl vietoj paskirto kolegijos pirmininko R. Čaikos jis negalėjo
tapti kolegijos pirmininku; Aukščiausiojo Teismo pirmininkas jo nepaskyrė bylą
nagrinėjančios kolegijos pirmininku. Skyriaus pirmininkas nesilaikė bylų
paskirstymo tvarkos, todėl nebuvo užtikrintas kasacinio teismo nešališkumas
nagrinėjant bylą. Šis procesinis pažeidimas turėjo esminę reikšmę neteisėtai
teismo nutarčiai priimti, todėl turi būti atnaujintas bylos nagrinėjimas.
Nurodytos aplinkybės rodo, kad dėl neaiškių ir nepagrįstų priežasčių buvo net
tris kartus keista teisėjų kolegijos sudėtis, byla kasacine tvarka buvo
išnagrinėta tik po pusės metų. Buvo pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti
proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Dėl kolegijos sudėties kaitos
teisėjai negalėjo visapusiškai ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl
buvo priimta nepagrįsta teismo nutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininko padaryti pažeidimai neužtikrino atsakovo
teisių į teisingą teismą ir privertė suabejoti teisėjų nešališkumu. Atsakovė A. M. 2006 m. sausio 30 d. pateikė prašymą dėl skyriaus
pirmininko Č. Jokūbausko nušalinimo bei kolegijos teisėtumo, tačiau jos
prašymas nebuvo patenkintas.
Atsiliepime į
atsakovo prašymą atnaujinti procesą byloje atsakovės A. M.
ir M. M. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje,
perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, panaikinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui. Jame nurodoma, kad kolegijos pirmininko nepaskyrimas yra
šiurkštus CPK 62 straipsnio 5 dalies ir 352 straipsnio 1 dalies nuostatų
pažeidimas, todėl procesas byloje turi būti atnaujintas.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje
nustatytos aplinkybės
Atsakovo UAB
„Pramoninė santechnika“ kasaciniam skundui nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas 2005 m. spalio 4 d.
nutartimi sudarė tokią teisėjų kolegiją: R. Čaika (kolegijos pirmininkas), B.
Pupkovas (pranešėjas), A. Simniškis, nustatė teismo posėdžio datą – 2005 m.
lapkričio 30 d.
Teisėjas A.
Simniškis 2005 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškė apie nusišalinimą nuo bylos
nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2005 m. lapkričio 30 d.
nutartimi pakeitė teisėjų kolegiją ir sudarė tokios sudėties kolegiją: R. Čaika
(kolegijos pirmininkas), B. Pupkovas (pranešėjas), Z. Levickis, nustatė teismo
posėdžio datą – 2005 m. gruodžio 21 d.
Atsižvelgdamas
į tai, kad teisėjas B. Pupkovas serga, skyriaus pirmininkas 2005 m. gruodžio 19
d. nutartimi, siekdamas užtikrinti proceso tęstinumą ir operatyvumą bei
vadovaudamasis CPK 352 straipsnio 1 dalimi, pakeitė teisėjų kolegijos sudėtį ir
sudarė tokią teisėjų kolegiją: R. Čaika, Z. Levickis, Č. Jokūbauskas, paskyrė
pranešėju teisėją Z. Levickį, nustatė naują teismo posėdžio datą – 2006 m.
sausio 30 d. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, kurios pirmininkas buvo Č. Jokūbauskas, 2006 m. sausio 30 d.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ kasacinį skundą ir priėmė nutartį.
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė
galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių
santykių stabilumą, todėl proceso atnaujinimas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu
teismo sprendimu (nutartimi), yra ekstraordinari procesinė priemonė. Proceso
atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių
padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį
interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo
pagrindus nustato įstatymas (CPK 366 straipsnis). Procesas turi būti
atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas
nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti
neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovo UAB
,,Pramoninė santechnika” prašymas atnaujinti kasacinį procesą paduotas
nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino, todėl toliau nutartyje
tiriamas prašymo pagrįstumas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Prašymas atnaujinti
procesą argumentuojamas tuo, kad civilinę bylą kasacine tvarka Lietuvos
Aukščiausiajame Teisme 2006 m. sausio 30 d. išnagrinėjo ir nutartį priėmė
neteisėtos sudėties teismas.
Įstatymo
reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra labai svarbi
teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo dalis. CPK 62 straipsnyje reglamentuojama
teismo sudėtis civilines bylas nagrinėjant apylinkių, apygardų teismuose,
Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Straipsnio 5
dalyje yra visiems civilines bylas nagrinėjantiems teismams bendra norma, kad
tais atvejais, kai civilinę bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, o teisėjų
kolegija, ją sudaro ir kolegijos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines
bylas nagrinėja trijų arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba šio
teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija (CPK 62 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegijos sudarymą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme reglamentuoja ir
speciali CPK 352 straipsnio 1 dalies norma; pagal ją Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi
nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją,
paskiria jos pirmininką ir pranešėją. Vertinant teisėjų kolegijos teisėtumą
nurodytų CPK normų požiūriu, svarbu yra tai, ar kolegiją sudarė, jos pirmininką
ir pranešėją paskyrė tokius procesinius įgaliojimus turintys asmenys, t. y.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas.
Pagal
civilinį procesą reglamentuojančius įstatymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat teises
ir pareigas kaip ir kiti skyriaus teisėjai, jis gali būti civilinę bylą
nagrinėjančios kolegijos pirmininkas, bylos pranešėjas. Vadinasi, turėdamas
įstatymo nustatytus įgaliojimus dėl teisėjų kolegijos sudarymo, skyriaus
pirmininkas gali įtraukti save į jos sudėtį, paskirti save kolegijos
pirmininku, bylos pranešėju. Prašyme atnaujinti procesą remiamasi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo statuto 12 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo skyrių pirmininkai sudaro teisėjų kolegijas ir skiria jų pirmininkus,
jeigu to nebuvo padaręs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Prašyme
pabrėžiama, kad vietoj kolegijos pirmininku paskirto teisėjo Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas negalėjo tapti kolegijos pirmininku, nes
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas jo nepaskyrė. Toks nurodytos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo statuto normos ir procesinės situacijos aiškinimas
pripažintinas nepagrįstu štai dėl ko: 1) 1995 metais priimto Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo statuto preambulėje nustatyta, kad šis teisės aktas
reguliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą, kurios nereglamentuoja
galiojantys įstatymai. Nuo 2003 m. sausio 1 d. galioja civilinį procesą
reglamentuojantis specialus kodifikuotas įstatymas – Civilinio proceso
kodeksas, teismo sudėtį, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų
kolegijos sudarymą, reglamentuoja CPK normos. CPK straipsniuose (62 straipsnio
5 dalis, 352 straipsnio 1 dalis) normos dėl teisėjų kolegijos sudarymo
suformuluotos kiek kitaip, negu minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto
normoje, todėl teisėjų kolegijos sudarymo teisėtumas pirmiausia vertintinas CPK
normų laikymosi požiūriu (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys); 2) Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime „Dėl teisėjų
paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų“ (byla Nr.
13/04-21/04-43/04) atkreipė dėmesį į tai, kad toks Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo statutas, koks galioja šiuo metu, pagal Lietuvos Respublikos
Konstituciją apskritai yra negalimas; 3) net ir tuo atveju, jeigu būtų
pagrindas taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutą, tektų pripažinti, kad
iš nurodytos 12 straipsnio nuostatos neišplaukia, jog skyriaus pirmininkas
apskritai negali paskirti savęs kolegijos pirmininku, kad tai gali padaryti tik
teismo pirmininkas.
Kai teisėjas
nušalinamas ar nusišalino, jis pakeičiamas kitu teisėju (CPK 70 straipsnio 2
dalis). Teismo sudėtį reglamentuojančiose CPK VI skyriaus normose nėra draudimo
teisėjui dėl kitų svarbių priežasčių (pavyzdžiui, ilgalaikės ligos) negalint
nagrinėti bylos jį pakeisti kitu teisėju. Tokiais atvejais CPK 352 straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka sudarytos naujos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų
kolegijos sudėtis laikytina teisėta. Civilinei bylai pagal atsakovų kasacinį
skundą nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija buvo keičiama nusišalinus
teisėjui A. Simniškiui ir dėl teisėjo B. Pupkovo ligos. Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas, pakeisdamas šiuos teisėjus kitais, abiem atvejais
nutartimi sudarė naujas teisėjų kolegijas, keitė bylos pranešėją, bylos
nagrinėjimo datą. Skyriaus pirmininkas Č. Jokūbauskas 2005 m. gruodžio 19 d.
nutartimi sudarė tokios sudėties trijų teisėjų kolegiją: R. Čaika, Z. Levickis,
Č. Jokūbauskas, paskyrė bylos pranešėju teisėją Z. Levickį, nustatė bylos
nagrinėjimo datą – 2006 m. sausio 30 dieną.
Civilinių
bylų skyriaus pirmininko 2005 m. spalio 4 d. nutartimi kolegijos pirmininku
buvo paskirtas teisėjas R. Čaika; pasikeitus kolegijos sudėčiai, 2005 m.
gruodžio 19 d. nutartyje dėl naujos kolegijos paskyrimo nenurodyta, kad
kolegijos pirmininku vėl skiriamas teisėjas R. Čaika. Nutartis dėl naujos
kolegijos sudarymo priimama CPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tokia
nutartimi sprendžiamas ne tik personalinės kolegijos sudėties pasikeitimas, bet
ir kiti įstatymo normoje nurodyti klausimai. 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi
dėl naujos kolegijos teisėjas R. Čaika nepaskirtas kolegijos pirmininku,
prašyme atnaujinti procesą nepagrįstai teigiama, kad jis tokius procesinius
įgaliojimus tebeturėjo pagal nurodytą 2005 m. spalio 4 d. nutartį. Minėta, kad
sisteminis CPK normų aiškinimas duoda pagrindą teigti, kad Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas gali save paskirti civilinę bylą nagrinėjančios kolegijos
teisėju ir jos pirmininku. Kasacinėje praktikoje yra ir tokia nuostata, kad
pagal CPK 62 straipsnio 6 dalies normos analogiją tuo atveju, kai kasacine
tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija ir jo sudėtyje yra Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas, jis pirmininkauja posėdžiui, 2006 m. sausio 30 d.
nutartis priimta šioje civilinėje byloje vadovaujantis CPK 69 straipsnio 4
dalimi; taigi išplauktų, kad tokiais atvejais CPK 352 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka priimamoje nutartyje nebūtina rašyti, jog skyriaus pirmininkas
skiriamas teisėjų kolegijos pirmininku. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant
CPK 352 straipsnio 1 dalies normą taip, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
bet kuriuo atveju nutartyje turėtų nurodyti, jog skiria save civilinę bylą
nagrinėjančios kolegijos pirmininku, vis tiek nėra pagrindo pripažinti
kolegijos sudėtį neteisėta ir atnaujinti procesą vien dėl to, kad CPK 352
straipsnio 1 dalies tvarka priimtoje nutartyje skyriaus pirmininkas nenurodė
savęs teisėjų kolegijos pirmininku. Pažymėtina ir tai, kad bylą išnagrinėjus kasacinio
proceso tvarka teismo nutartis priimama balsų dauguma, laikantis CPK
reikalavimo, jog pirmas kalba mažiausią darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame
Teisme turintis teisėjas, o paskutinis – posėdžio pirmininkas (CPK 358
straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas dėl
to, jog buvo teisėjų kolegijos pirmininkas, neturėjo jokių procesinių pranašumų
ar išskirtinių galių 2006 m. sausio 30 d. priimant nutartį civilinėje byloje,
kurioje prašoma atnaujinti kasacinį procesą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės,
kaip pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą,
nesudaro prielaidų manyti, kad dėl šių aplinkybių galėjo būti priimta neteisėta
ir nepagrįsta nutartis.
Nurodytais
motyvais teisėjų kolegija atsisako atnaujinti bylos kasacinį procesą.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 370 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
atsisakyti
atnaujinti procesą pagal atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ prašymą
civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams
305–ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai, M. M., A. M., P. K., UAB „Pramoninė
santechnika“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio
dalies, sandorių bei jų teisinės registracijos panaikinimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora
Staugaitienė
Janina
Januškienė
Aloyzas
Marčiulionis