Civilinė byla Nr. e2-19-367/2023

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00629-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.2.3.8

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 20 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant ieškovui E. V., jo atstovei advokato padėjėjai S. B.,

atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio atstovui advokato padėjėjui Klaidui Armaliui,

trečiajam asmeniui J. V.,

trečiajam asmeniui Z. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. V., S. V., Z. V..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas E. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelį, juridinio asmens kodas 176640744, per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo sudaryti sutartį su ieškovu dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovas teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, dublike bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. V. disponuoja ½ dalimi 12.7000 ha, t. y. 6.35 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kita minėto sklypo ½ dalis priklauso jo broliui Z. V. su žmona S. V. Taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine disponuoja 13.9504 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Viso disponuoja 20.3004 ha žemės ūkio paskirties sklypais, kurie tarpusavyje ribojasi (susisiekia) bei patenka į atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetus.

1.2.                      E. V. 2008 m. rugpjūčio 10 d. išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini). 2020m. lapkričio 12 d. prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl priėmimo į medžiotojų būrelį. 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovas informavo ieškovą, kad naujų narių priėmimo klausimas bus sprendžiamas artimiausiame „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio narių visuotiniame susirinkime. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau - Medžioklės įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų nuostatų pažeidimo. Ieškovui buvo pateiktas 2021 m. sausio 22 d. atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas šiuo metu negali sušaukti būrelio visuotinio narių susirinkimo. 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovas pranešimu informavo ieškovą, kad susirinkime buvo priimtas sprendimas nepritarti ieškovo priėmimui į būrelio narius. Esant tokiam atsisakymui priimti į būrelio narius, yra pagrindas spręsti dėl sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžioklės) sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo. Teisme ieškovas aiškino, jog daug kartų bandė su atsakovu geranoriškai kalbėtis, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.

1.3.                      Ieškovas paaiškino, jog atsižvelgiant ne tik į lingvistinį teisės aiškinimo metodą, bet ir taikant įstatymų leidėjo ketinimų metodą bei įvertinus Medžioklės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projekte nurodytą tikslą, konstatuotina, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti ne tik žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vieną vientisą ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą, bet ir tiems savininkams, kurie nuosavybės teise valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrai 15 ha (2020 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1234-826/2020 25 p.). Be to, minėtame įstatyme nenustatyta, kad konkrečiame medžioklės plotų vienete savininkas turi valdyti ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise.

1.4.                      Ieškovas nurodė, jog su sutuoktine disponuoja 20.3004 ha žemės ūkio paskirties sklypais, kurie tarpusavyje ribojasi (susisiekia) bei patenka į atsakovo medžioklės plotų vienetus. Be to, ieškovas prašo įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį su juo, o ne su jo sutuoktine. Įpareigojimas sudaryti sutartį, ieškovo sutuoktinei nesukurs, nepakeis bei nepanaikins jos civilinių teisių ir pareigų, t. y. nepakeis turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovas tvirtina, jog atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant sudaroma sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) žemės sklypo savininkui priklausančiuose plotuose.

1.5.                      Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jo brolis Z. V. užsiima žemės ūkiu ir naudoja kitą žemę, kuri yra dirbama. Jis su žmona turi ūkį, laiko danielius, žemės sklype, kuris priklauso kartu su broliu, yra padarytas beveik 5 ha aptvaras. Tas žemės sklypas ribojasi su kitu žemės sklypu, kuris yra beveik 14 ha. Su sutuoktine nėra pasidaliję žemės sklypais. Jis su broliu turi pasirašę panaudos sutartį. Taigi faktiškai visu 12 ha sklypu naudojasi jis. Žmona neprieštarauja medžioklei. Taip pat paaiškino, jog tarp aptariamų dviejų sklypų nėra jokio kelio. 

2.       Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis (toliau – ir Medžiotojų būrelis) atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike bei jo atstovas Klaidas Armalis teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį laiko nepagrįstu ir prašo jį atmesti.

2.1.                      Atsakovas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimu atsisakė priimti ieškovą į savo narius. Be to, tuo pačiu pranešimu atsakovas informavo ieškovą, jog siekiant įvertinti prašymą sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje, atsakovui reikia aktualių duomenų apie ieškovo žemės sklypus. Tačiau ieškovas į atsakovą daugiau nesikreipė, o vietoj to, kreipėsi į teismą.

2.2.                      Atsakovo įsitikinimu, ieškovo pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad jis atitinka visus Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Visų pirma, ieškovas pirmajame nurodytame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi tik bendrąją dalinę nuosavybę, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti ½ pirmojo žemės sklypo dalis tikrai ribojasi (susisiekia) su visu antruoju ieškovo nurodomu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo atžvilgiu nėra nustatyta jokia naudojimosi tvarka, sklypas nėra padalintas į atskirus vienetus ar zonas, nėra atskirtos realios jo dalys. Ieškovas disponuoja tik vadinamąja idealiąja, o ne realiąja šio bendro turto dalimis. Todėl neaišku, kuria fizine dalimi jis naudojasi. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui priklausanti ½ pirmojo žemės sklypo dalis tikrai ribojasi su visu antruoju ieškovo nurodomu žemės sklypu.

2.3.                      Antra, ieškovas abiejuose sklypuose (jų dalyse) yra bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturtis, byloje nėra duomenų apie ieškovo ir jo sutuoktinės susitarimą dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo pirmojo žemės sklypo ½ dalimi ir visu antruoju žemės sklypu, todėl neaišku, kuria šių sklypų dalimi ir kokia apimtimi naudojasi ieškovas, o kuria — ieškovo sutuoktinė. Negalima teigti, kad ieškovui priklausančios skirtingų sklypų dalys yra vientisos susisiekia (ribojasi) tarpusavyje, kadangi visos jos yra valdomos skirtingais teisiniais pagrindais ir nedetalizuotomis sąlygomis. Be to, atsakovui sudarant sutartį, atsirastų ir pareiga užtikrinti tinkamą medžioklės taisyklių įgyvendinimą, saugumą, o to padaryti bus objektyviai neįmanoma, jei nebus aišku, kuriose konkrečiose sklypų dalyse ieškovas vykdytų medžioklę.

2.4.                      Trečia, neužtenka vien tik nurodyti bendro ploto hektarais, o reikalinga konkrečiai apibrėžti teritoriją, kurioje būtų medžiojama. O ieškovas nepateikia pagrįstų duomenų, kurią bendrosios nuosavybės dalį jis, kaip bendrasavininkas, naudotų specialiajai teisei įgyvendinti, ypač įvertinant tai, kad kitas sklypo bendrasavininkas, t y. sutuoktinė neturi teisės medžioti. Tenkinus ieškinį susidarytų ydinga situacija, kai atsakovas būtų įpareigotas sudaryti sutartį su asmeniu, kuris neturi atitinkamos specialiosios teisės.

2.5.                      Ketvirta, tokio sandorio, kokį ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą sudaryti, pasirašymui būtų reikalingas ir ieškovo sutuoktinės sutikimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovo sutuoktinė pritaria tokio sandorio sudarymui ir būtent tokiam bendrosios jungtinės nuosavybės naudojimui.

2.6.                      Be to,  su ieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovo sklypai (jų dalys) ribojasi (susisiekia) — viešai prieinamame šaltyje tikrinant ieškovo nurodomos vietovės sklypų ribas, matyti, kad nurodyti sklypai bendros kraštinės neturi, t. y. tarp sklypų ribų yra tarpas ir teisiškai nesvarbu ar ten yra, ar nėra koks kelias ar kanalas. Esmė, jog sklypai nesusisiekia.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu, nurodė, jog ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, jog ieškovas yra jos sutuoktinis, turintis teisę medžioti. Patvirtino, jog su ieškovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise disponuoja ½ dalimi 12,7000 ha, t. y. 6,35 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 13,9504 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini)., kurie tarpusavyje ribojasi bei patenka į atsakovo medžioklės plotų vienetus. Paaiškino, kad žemės sklypus su sutuoktiniu valdo ir jais naudojasi bendru sutarimu. Abu su sutuoktiniu turi bendrą ūkį. Be to, nurodė, jog tarp abiejų sklypų nėra jokio kelio. Patvirtino, jog sutarties su ieškovu dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sudarymas nepažeis jos teisių bei nesukurs jai jokių papildomų pareigų.

4.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. V. ir S. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Patvirtino, jog jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo ½  žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu jie perdavė neatlygintinai naudotis ½ dalimi - 6,35 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui E. V. ir J. V. iki 2053 m. gegužės 19 d. Nurodė, kad sutarties su ieškovu E. V. dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sudarymas nepažeis jų teisių bei nesukurs jiems jokių papildomų pareigų. Teismo posėdžio metu Z. V. paaiškino, jog jo brolis E. V. naudojasi visu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O jis naudojasi kitu jam kartu su broliu priklausančiu žemės sklypu, kuris yra dirbamas. Toks faktinis naudojimasis sklypais yra nusistovėjęs nuo pat sklypų įsigijimo. Jis valdo dirbamas žemes. Taip pat nurodė, jog broliui su žmona priklausantis 14 ha sklypas ir jam su broliu priklausantis sklypas yra šalia vienas kito ir jungiasi mišku. Tarp jų nėra jokio kelio ar kanalo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

5.       Byloje nustatyta, jog ieškovui E. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. V. priklauso ½ 12.7000 ha ploto žemės sklypo, t. y. 6.3500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui E. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. V. priklauso ir 13.9504 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad minėti žemės sklypai patenka į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto ribas. Tai patvirtina ir 2022 m. vasario 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštas Nr. (13.12)-AD5-3436. Į bylą pateikta E. V. vardu 2009 m. rugpjūčio 10 d. išduoto medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtina, kad ieškovas turi teisę medžioti. Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio 2021 m. rugpjūčio 25 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2021-01 matyti, kad buvo svarstytas ieškovo prašymas priimti į būrelio narius, kuriame buvo priimtas sprendimas nepriimti ieškovo E. V. į Medžiotojų būrelio narius. Ieškovas E. V. 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimu informuotas apie atsisakymą priimti jį į Medžiotojų būrelio narius.

6.       Ieškovas E. V., vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo įpareigoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelį sudaryti su juo sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), nes buvo nepriimtas į Medžiotojų būrelio narius. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas neatitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

7.       Pažymėtina, kad visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas.

8.       Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, tais atvejais, kai šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, turi teisę tapti šios asociacijos nariu, prisiimdamas visas asociacijos įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas (asociacija) priima sprendimą dėl šio savininko priėmimo į asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos. Jeigu medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako šioje dalyje nurodytą privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius arba kai medžioklės plotų naudotojas nėra asociacija, šis savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju.

9.       Ieškovas siekia įgyvendinti savo teisę medžioti per su atsakovu sudarytą sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), o ne per tapimą asociacijos nariu. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), pažymėtina, jog, kaip jau nurodyta aukščiau, viena iš Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų sutarčiai sudaryti yra teisės medžioti turėjimas. Nagrinėjamu atveju, ginčo byloje dėl ieškovo turimos teisės medžioti nėra. Į bylą yra pateikta E. V. vardu 2009 m. rugpjūčio 10 d. išduoto medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtinanti nurodytą aplinkybę.

10.       Taip pat viena iš būtinų sąlygų sutarčiai dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sudaryti yra medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) rašytinis atsisakymas privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius. 

11.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į atsakovą su prašymu priimti į medžiotojų būrelį arba teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje. Prašymas buvo svarstytas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio 2021 m. rugpjūčio 25 d. visuotiniame susirinkime. Iš į bylą pateikto visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2021-01 nustatyta, kad susirinkime buvo svarstytas ieškovo prašymas priimti į būrelio narius ir buvo priimtas sprendimas nepriimti ieškovo E. V. į medžiotojų būrelio narius. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimu. Šiame pranešime taip pat nurodyta, jog atsakovas turi įvertinti ieškovo prašymą sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje ir paprašė pateikti atsakovui ne senesnius nei vieno mėnesio duomenis apie ieškovui priklausančius žemės sklypus. Nustatyta, jog ieškovas minėtų duomenų medžiotojų būreliui nepateikė, tačiau kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį su ieškovu. Taigi, byloje ginčo, dėl aptariamos sąlygos, t. y. medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) rašytinio atsisakymo privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius, nėra. Teismas daro išvadą, jog minėta sąlyga, sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sudarymui, egzistuoja.

12.       Minėta, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena būtina sąlyga žemės sklypo savininko teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) įgyvendinimui. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad sudaryti sutartį turi teisę savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta. Būtent dėl paminėtos sąlygos egzistavimo bylos nagrinėjimo metu ir kilo ginčas tarp proceso dalyvių. Ieškovas ir jo atstovė tvirtina, jog ieškovas valdo du susisiekiančius sklypus, sudarančius daugiau kaip 15 ha plotą, tačiau atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad jam priklausančios skirtingų dviejų sklypų dalys yra vientisos ir susisiekia (ribojasi) tarpusavyje, kadangi visos jos yra valdomos skirtingais teisiniais pagrindais, t. y. bendrąja jungtine ir bendrąja daline nuosavybės teise, bei nedetalizuotomis sąlygomis. Nei vienas iš dviejų sklypų nėra tik ieškovo nuosavybė. Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių susitarimą dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo turtu, todėl neaišku kuria sklypų dalimi ir kokia apimtimi naudojasi ieškovas, o kuria – ieškovo sutuoktinė. Maža to, ieškovo sutuoktinė neturi specialiosios teisės medžioti.

13.       Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, jog ieškovui bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ 12.7000 ha ploto žemės sklypo, t.y. 6.3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 13.9504 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise disponuoja 20.3004 ha ploto žeme. Be to, minėti žemės sklypai patenka į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto ribas. Šios aplinkybės neginčija nei ieškovas, nei atsakovas.

14.       Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

15.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu sutuoktine J. V. būtų pasidalinę jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nusistatę dalis ar panašiai. Be to, teismo posėdžio metu J. V. nurodė, jog žeme su sutuoktiniu naudojasi bendru sutarimu. Taigi darytina išvada, jog sutuoktiniai turtą valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad sutarties su ieškovu E. V. dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sudarymas nepažeis jos teisių bei nesukurs jai jokių papildomų pareigų. Taip pat pažymėtina, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad sudaryti sutartį turi teisę savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta. Taigi įstatyme nėra nurodyta, kokia nuosavybės forma savininkas turi valdyti ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog jis turi nuosavybės teise du žemės sklypus, kurie sudaro ne mažesnį kaip 15 ha plotą atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.

16.       Vertinant aukščiau nurodytą Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo aktuose (pvz. 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose) yra išaiškinęs, kad lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama. Aiškinant teisės aktus privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šiuo atveju taikytinas įstatymo leidėjo ketinimų metodas. Pažymėtina, jog aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nurodyta, kad „Projekto tikslas – įstatyme nustatyti, jog žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų savininkui arba savininkams būtų deramai užtikrintos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose.“ Vadinasi, įstatymų leidėjo ketinimas buvo įstatymu nustatyti teisę sudaryti sutartį ne tik žemės sklypų savininkams, kurie nuosavybės teise turi įregistravę 15 ha ploto žemės sklypą, tačiau ir keleto susisiekiančių žemės sklypų, sudarančių bendrai 15 ha, savininkams. Teismo vertinimu, žemės sklypų teisinė registracija, t. y. ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas žemės sklypas ar kaip keli atskiri žemės sklypai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo atitikimui, svarbu, kad savininko žemės sklypai būtų susisiekiantys, kartu sudarytų ne mažiau kaip 15 ha plotą ir būtų išsidėstę atitinkamame medžioklės plotų vienete.

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas tvirtina, jog sprendimo 13 pastraipoje nurodyti du žemės sklypai ribojasi (susisiekia) ir sudaro daugiau negu 15 ha, todėl jis atitinka įstatyme nustatytą reikalavimą nuosavybės teise valdyti ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta. Tuo tarpu atsakovas ginčija nurodytą aplinkybę, teigdamas, kad viešai prieinamame šaltinyje tikrinant ieškovo nurodomos vietovės sklypų ribas, matyti, jog nurodyti sklypai nesusisiekia, t. y. bendros kraštinės neturi, o tarp sklypų ribų yra tarpas.

18.       Tačiau ieškovo poziciją patvirtina, o atsakovo paneigia į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 33SD-(14.33.137E) ir kartu su juo pateikta Kadastro žemėlapio ištraukos kopija, kurių pagrindu nustatyta, kad žemės ūkio paskirties  12.700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 13.9504 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), turi bendrą kraštinę t. y. susiekia.

19.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas atitinka ir antrąją būtiną Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą - nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 15 ha susisiekiančių sklypų, patenkančių į atsakovo medžioklės plotų vienetą.

20.       Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ieškovas atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant sudaroma sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) žemės sklypo savininkui priklausančiuose plotuose, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Ieškinį tenkinus, ieškovui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

22.       Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovas sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį (2021 m. gruodžio 14 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 29), 1 200 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistini 1 285 Eur faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

23.       Pažymėtina, kad išlaidos už advokato padėjėjos S. B. paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

24.       Byloje patirta 170,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelį, juridinio asmens kodas 176640744, per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį su ieškovu E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo.

Priteisti ieškovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 176640744, 1 285 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 176640744, valstybės naudai 170,48 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                         Raimonda Pauparienė