Civilinė byla Nr. e2A-83-407/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00399-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.6.11.18. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Pikelienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių valstybės įmonės Turto banko, uždarosios akcinės bendrovės SIGMA VENTUS ir uždarosios akcinės bendrovės „LIETUVOS MELIORACIJA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo atmesti ieškovių uždarosios akcinės bendrovės SIGMA VENTUS, uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ ir valstybės įmonės „Turto bankas“ patikslinti ieškiniai dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bei ieškovių uždarosios akcinės bendrovės SIGMA VENTUS ir uždarosios akcinės bendrovės „LIETUVOS MELIORACIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. papildomo sprendimo, kuriuo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIJOKA“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo patenkintas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) SIGMA VENTUS, UAB firma „Lietuvos melioracija“ ir valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuos vėliau patikslino, ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT) 2022 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-425-(14.49.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatų bei statinių eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas1); 2) panaikinti NŽT 2022 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1315-(14.49.2.E) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas2); 3) panaikinti NŽT 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1486-(14.49.2E) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „VIJOKA“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas3); 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp NŽT ir UAB „VIJOKA“ 2022 m. spalio 12 d. sudarytą Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 13740) dėl 1 631 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (toliau – ir ginčijama sutartis) ir taikyti dvišalę restituciją – 1 631 kv. m ploto žemės sklypo dalį grąžinti valstybės nuosavybėn, už žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą (305 333 Eur) grąžinti UAB „VIJOKA“; 5) priteisti iš atsakovių ieškovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškiniai buvo grindžiami tuo, kad ieškovės kartu su atsakove UAB „VIJOKA“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama patikėtinio VĮ Turto banko, yra pastatų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Šie pastatai yra Lietuvos Respublikai (patikėtinė – NŽT) ir nuo 2022 m. spalio 16 d. UAB „VIJOKA“ priklausančiame 0,68 ha žemės sklype. NŽT priėmė ginčijamus įsakymus, kuriais nustatė UAB „VIJOKA“ priskirtinas valstybinės žemės sklypo dalis ir žemės sklypo pardavimo tvarką. Ieškovių teigimu, NŽT nederino priskirtino žemės sklypo ir jo plano su statinių bendrasavininkais, todėl pažeidė gero administravimo prinicpus; be to, atsakovei perleista valstybinio žemės sklypo dalis per didelė ir nereikalinga atsakovei priklausančiam garažui eksploatuoti. Ieškovė VĮ Turto bankas papildomai pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypo dalyje, parduotoje UAB „VIJOKA“, yra žalioji zona, kurią iki žemės sklypo dalies pardavimo, administracinio pastato patalpų savininkai naudojo bendroms reikmėms tenkinti. Žalioji zona akivaizdžiai funkciškai nėra reikalinga garažo eksploatavimui ir šios zonos pardavimas pažeidžia pastatų (patalpų), esančių žemės sklype, savininkų interesus.

3.       Atsakovės UAB „VIJOKA“ ir NŽT prašė ieškovių ieškinius atmesti. Nurodė, kad UAB „VIJOKA“ teisės aktų nustatyta tvarka pasinaudojo galimybe išpirkti valstybei priklausantį žemės sklypą, ant kurio stovi UAB „VIJOKA“ priklausantys statiniai. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato jokios galimybės koreguoti (mažinti arba didinti) pagal 2020 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – ir Metodika) 6, 10 ir 11 punktus apskaičiuoto be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo (ploto) dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinius atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiga įvertinti ir nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, yra suteikta valstybinės žemės pardavėjui (nuomotojui), o ne pirkėjams (nuomininkams). 

6.       Teismas nustatė, kad visas žemės sklypas priklausė valstybei nuosavybės teise, ji buvo vienintelė šio žemės sklypo savininkė; teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato privalomos žemės sklypo plano, kuriame nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, viešinimo ir derinimo su patalpų, esančių žemės sklype, savininkais, procedūros ir nėra reglamentuojama, jog toks planas turi būti suderintas su patalpų (ne statinių) savininkais, kurie nevaldo žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar patikėjimo teise, todėl planas neturėjo būti derinamas su ieškovėmis ir tai savaime negali patvirtinti ieškovių teisių ar interesų pažeidimo.

7.       Teismas, įvertinęs pateiktą matininko A. S. planą, pagal kurį buvo nustatytas parduodamas žemės sklypas ir jo dalys, pažymėjo, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) 8 punkte nurodytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype stovi du pastatai (garažas ir administracinis pastatas), ginčo plane išskirtos kiekvienam pastatui priklausančios žemės sklypo dalys, būtinos atskirai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, taip pat pažymėti jų ribų posūkio taškai. Iš pateikto plano taip pat nustatyta, kad garažas šiaurinėje pusėje ribojasi su VĮ Turto bankui nuosavybės teise priklausančia automobilių parkavimo aikštele (plane pažymėta A2, 1 150 kv. m), vakarinėje pusėje – su administraciniu pastatu, o rytinėje pusėje – su gretimu žemės sklypu, todėl iš esmės vienintelė neužstatyta žemės sklypo dalis, kuri objektyviai galėjo būti priskirta garažo eksploatavimui, yra pietinėje sklypo pusėje (plotas 308 kv. m). Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 8 punktas nustato reikalavimą, jog žemės sklypo dalis turi būti vientisa ir taisyklingos formos; šis reikalavimas pažeistas nebuvo. Teismo vertinimu, įvertinus žemės sklype esančių pastatų išsidėstymą ir neapstatytus statiniais žemės sklypo plotus, bet koks alternatyvus žemės sklypo dalies priskyrimas atsakovės garažui pažeistų Taisyklių 8 punkte nustatytą žemės sklypo dalių vientisumo reikalavimą.

8.       Teismas nusprendė, jog aplinkybės, kad valstybinio žemės sklypo dalies pardavimas atsakovei UAB „VIJOKA“ iš esmės trukdo ieškovėms naudoti joms priklausančius statinius pagal jų tiesioginę paskirtį ar kitaip realiai pažeidžia ieškovių teises, ieškovės neįrodė. Teismas papildomai pabrėžė ir tai, jog nepagrįsta manyti, kad tam tikra žemės sklypo dalis negali būti priskirta atsakovei UAB „VIJOKA“ vien dėl tos priežasties, jog, ieškovių teigimu, pastato (garažo) eksploatavimui tokia dalis nėra reikalinga. Toks vertinimas pažeistų proporcingumo principą, nes būtų pripažįstama, jog ginčijama žemės sklypo dalis reikalinga administraciniam pastatui, tačiau garažui – ne, nors abiejų pastatų savininkės turi teisę pirkti valstybinės žemės sklypą, jo dalį.

9.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 konstatavo, jog Metodikos 6, 10 ir 11 punktai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) tiek, kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui. Teismas, įvertinęs galiojančią teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad Metodikos nuostatos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios aktams, yra negaliojančios ir negali būti taikomos vertinant šioje byloje pareikštus reikalavimus. Kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau – ir Naujoji metodika) įsigaliojo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., ji šiems teisiniams santykiams negali būti taikoma. Atitinkamai, teismas sprendė, kad nėra teisės akto, reguliuojančio, kaip apskaičiuoti pastatui (statiniui) eksloatuoti reikalingo žemės sklypo ploto dalį.

10.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įstatymas jam nenustato pareigos vadovautis ekspertizės aktais, taip pat įvertinęs teismo eksperto G. K. pateikto ekspertizės akto turinį ir jame padarytas išvadas, konstatavo, kad šis aktas turi esminių trūkumų, todėl juo nesirėmė ir nesivadovavo. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo vadovautis pradine teismo eksperto G. P. ekspertizės išvada, kadangi jau skirdamas pakartotinę kompleksinę teismo ekspertizę ir pavesdamas ją atlikti kitiems keturiems ekspertams, teismas iš esmės pripažino, jog šio eksperto išvada nėra tiksli ir negali būti laikoma objektyviu įrodymu byloje.

11.       Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: atsakovės UAB „VIJOKA“ naudai priteisė proporcingai po 7 034,13 Eur iš kiekvienos ieškovės – UAB SIGMA VENTUS, UAB firmos „Lietuvos melioracija“ ir VĮ Turto bankas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo tenkino UAB „VIJOKA“ prašymą dėl papildomo sprendimo – priteisė iš ieškovių po 4 099,33 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12.       Ieškovės UAB SIGMA VENTUS ir UAB firma „Lietuvos melioracija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir 2025 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti UAB SIGMA VENTUS ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“ ieškinį visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reguliuojančius skundžiamų įsakymų priėmimo ir derinimo procedūras. Net jei pagal teisės aktus ir teismų praktiką neturėjo būti derinamas ir neturėjo būti gaunamas ieškovų pritarimas, tačiau, neabejotina, kad apie tokią vykdomą procedūrą ir pateiktą planą ieškovai, kaip žemės sklypo naudotojai, turėjo būti informuoti ne NŽT, o UAB „VIJOKA“, kuri iniciavo tokį procesą. Informavimas ir suderinimas yra dvi skirtingos kategorijos. Skundžiamais įsakymais priimti sprendimai, kurie tiesiogiai darė įtaką ieškovų teisėms ir pareigoms, todėl NŽT Skundžiamą įsakymą1 ir planą ieškovams susipažinimui turėjo pateikti UAB „VIJOKA“.

12.2.                      Teismas nevertino ieškovų argumento ir nenurodė, kodėl jį atmetė: Naujosios metodikos 20 punktas numato, kad žemės sklypo dalių, priskiriamų prie pastatų, plano rengėjai užtikrina, jog apie parengtus sprendinius dėl valstybinės žemės sklypo dalių plotų būtų informuoti visi valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkai ir šio žemės sklypo nuomininkai ir jiems turi būti suteikta galimybė per ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti pastabas ir pasiūlymus. Tokia teisės akto nuostata tik patvirtina, kad valstybė įtvirtino pareigą informuoti statinių savininkus apie plano parengimą ir kad tokia pareiga buvo ir anksčiau (išplaukianti iš bendro nuosavybės teisės apsaugos principo), tik ji nebuvo reglamentuota, nors praktikoje taikoma.

12.3.                      Teismas konstatavo, kad Metodikos nuostatos negali būti taikomos, kadangi jos buvo pripažintos negaliojančiomis. Teismas tokiomis išvadomis iš esmės patvirtino skundžiamų įsakymų ir ginčijamos sutarties neteisėtumą todėl, kad skundžiami įsakymai priimti ir ginčijama sutartis sudaryta vadovaujantis negaliojančios Metodikos nuostatomis.

12.4.                      Atsakant į klausimą, ar planu administraciniam pastatui ir garažui priskirtos teisingos žemės sklypo dalys, būtina vadovautis teismo ekspertų išvadomis, nes tam būtinos specialios žinios. Ginčo atveju teismas skundžiamą sprendimą priėmė pats vertindamas plano atitikimą teisės aktų reikalavimams, nors buvo paskirtos dvi ekspertizės ir į bylą pateikti 5 ekspertizės aktai, o ekspertizių atlikimas užtruko daugiau nei pusantrų metų. Taigi skundžiamas sprendimas grindžiamas tik formaliu ir netiksliu paties teismo pagal teisės aktų reikalavimus atliktu plano vertinimu, negrindžiat jo specialiomis ekspertinėmis išvadomis, todėl nėra teisėtas ir pagrįstas.

12.5.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad neturi pagrindo vadovautis pradine teismo eksperto G. P. ekspertizės išvada. Vilniaus apygardos teismas pripažino objektyviomis ir patikimomis teismo eksperto T. M. išvadas, jog šlaitas nėra garažo konstrukcinė dalis, šlaitas atlieka estetinę funkciją ir neatlieka atraminės pietinės garažo sienos funkcijos, šlaitas nėra garažo priklausinys. Ieškovai sutinka su šiomis teismo išvadomis. Teismas nesivadovavo S. R. ir L. K. ekspertizės aktais, nes jie skaičiavimus atliko remdamiesi negaliojančiomis Metodikos nuostatomis. Ieškovai sutinka su teismo išvadomis kad šiais ekspertizės aktais negalima vadovautis, tačiau nesutikimą grindė kitais argumentais, kurių teismas nevertino, todėl pažeidė ekspertizės skyrimą reglamentuojančias teisės normas.

12.6.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo G. K. ekspertizės aktu, neteisingai konstatuodamas ekspertizės išvados esminius trūkumus. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, eksperto pateiktame alternatyviame plane garažui priskirtas žemės sklypas sutampa su garažo ribomis (tai žemės sklypo plotas po garažo pastato visu perimetru), todėl privažiavimas pažymėtas į garažui priskirtą žemės sklypą. Teismas neįvertino ekspertizės akto visumos, todėl teismo išvados dėl ekspertizės akto esminio trūkumo neatitinka įrodinėjimo taisyklių.

12.7.                      Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, po aikštele esantis žemės sklypas A2 nėra priskirtas VĮ Turto bankui. Šioje valstybinės žemės dalyje suformuotas privažiavimas turėtų būti bendro naudojimo, nes būtinas ir administracinio pastato, ir garažo eksploatavimui ir tokia pozicija atitinka Taisyklių 8 punkto reikalavimus.

12.8.                      Ekspertas G. K. žemės sklypo dalies, kurioje yra šlaitas, nepriskyrė garažui ne dėl šlaito apačioje esančios terasos, o dėl to, kad garažo naudojimui pagal paskirtį ši žemės sklypo nereikalinga ir pagal paskirtį negali būti priskirta, garažo naudojimui ši žemės sklypo dalis niekada nebuvo naudojama, tuo labiau, kad ekspertas T. M. nustatė, jog šlaitas nėra konstrukcinė garažo dalis ir neatlieka atraminės garažo sienos funkcijos ir niekaip nesusijusi su garažu. Ekspertas G. K. nurodė, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra status šlaitas, nėra naudojama garažo pastatui eksploatuoti, o kita dalis yra naudojama administraciniame pastate įsikūrusios kavinės, todėl pagal faktinį naudojimą ir pagal paskaičiavimus ši dalis priskirtina administraciniam pastatui eksploatuoti.

12.9.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad įvažiavimo į ant garažo esančią aikštelę nebūtina numatyti, nes gali būti nustatytas servitutas per valstybei priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tokia teismo išvada prieštarauja Taisyklių 8 punktui, kuris numato, kad valstybinės žemės sklype, išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Ekspertas G. K. šį plano trūkumą nurodė kaip esminį ir, teikdamas alternatyvų planą, tokį privažiavimą per plane numatytą A2 žemės sklypą nubraižė.

12.10.                      Apklausiamas G. K. pažymėjo, kad jis nei padidino, nei sumažino administraciniam pastatui ir garažui būtinas ir reikalingas žemės sklypo dalis (Metodikos 10, 11 punktai nebuvo taikomi). Ekspertas apskaičiavo, kokio žemės sklypo ploto reikia ir yra būtinas pagal tiesioginę paskirtį administraciniam pastatui ir garažui, tuomet, įvertinęs faktą, kad pagal tokius apskaičiavimus esamas žemės sklypo plotas nėra pakankamas, išskaičiavo proporcingus žemės sklypo plotus administraciniam pastatui ir garažui galimus pagal faktinį žemės sklypo plotą. G. K. pagal Metodikoje įtvirtintą formulę apskaičiavo, kiek administraciniam pastatui ir garažui skiriama minimalaus ploto (nevertinant paskirties), o tuomet pagal Statybų techninį reglamentą (toliau – STR) apskaičiavo, kiek žemės sklypo ploto reikia pagal jų tiesioginę paskirtį.

12.11.                      Skaičiuojant reikalingą pagal paskirtį žemės sklypo plotą garažui automobilių stovėjimui skirtas žemės sklypo plotas negali būti priskirtas, nes minėti STR nenumato jų tokios paskirties statiniui. Garažui pagal paskirtį buvo apskaičiuotas privalomiems želdynams skirtas žemės sklypo plotas.

12.12.                      Ekspertas G. K. teisingai akcentavo, kad teisės aktai nenustato rekomendacijų, kokiais kriterijais reikia vadovautis, jeigu apskaičiuotas būtinas ir reikalingas pagal paskirtį žemės sklypo plotas yra didesnės nei suformuotas žemės sklypas, todėl reikia pasirinkti labiausiai teisės aktus atitinkantį proporcingo skaičiavimo principą.

12.13.                      Skundžiami įsakymai neteisėti, nes jų priėmimo pagrindas – planas – prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams – ŽĮ, Taisyklėms, Metodikai, taip pat ir Lietuvos Respulikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsniui, kuris nustato, kad jog pastatų, jose esančių patalpų ir statinių bendraturčiai turi naudotis nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal tą patį proporcingumo principą jie turi naudotis pastatams eksploatuoti reikalinga valstybine žeme.

12.14.                      Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.

13.       Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškovių UAB SIGMA VENTUS ir UAB firma „Lietuvos melioracija“ apeliacinį skundą prašo ieškovių apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą bei ieškinius tenkinti visiškai. Nurodė, kad prisideda prie apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

14.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovių UAB SIGMA VENTUS ir UAB firma „Lietuvos melioracija“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais: 

14.1.                      Valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, o teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.

14.2.                      Nei ŽĮ, nei Taisyklėse nebuvo reglamentuota procedūra, kuria vadovaujantis žemės sklypo naudotojai turėtų būti informuojami tiek apie žemės sklypo plano, kuriuo nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, rengimą ir (ar) derinimą, tiek apie įsakymo dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui, priėmimą. Teisės aktuose nebuvo reglamentuojama, jog žemės sklypo planas, kuriame nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, turi būti suderintas su žemės sklypo naudotojais, todėl planas neprivalėjo būti derinamas su žemės sklypo naudotojais. Taigi vien ta aplinkybė, kad planas nebuvo suderintas (ar išreikštas jų pritarimas) su ieškovėmis nedaro plano ir jo pagrindu priimto įsakymo neteisėtu.

14.3.                      UAB ,,Geodeziniai matavimai“ matininko A. S. parengtas planas atitiko Taisyklių 8 punkto reikalavimus, jame buvo nurodyta visa būtina teisės aktų reikalaujama informacija, išskirtos bendro naudojimo dalys, kurios paskirstytos statiniams proporcingai ir užtikrina patekimą prie statinių bei tinkamą statinių eksploatavimą; dalys yra racionalios, taisyklingų formų bei užtikrina patogų ir visų pastatų savininkų ir naudotojų interesus atitinkantį ginčo žemės sklypo naudojimą.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išanalizavęs planą ir jo sprendinius bei kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatavo, kad ,,<...> Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (ieškinio priedas Nr. 1) nustatyta, jog atraminės sienutės paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Paprastai atraminės sienutės atlieka apsauginę funkciją, siekiant sulaikyti gruntą ir apsaugoti nuo dirvožemio slinkimo, ypač šlaituose ar nelygaus reljefo vietovėse, kas nagrinėjamam atvejui taip pat gali būti būdinga. Tačiau tokiems statiniams paprastai nėra formuojami ir parduodami atskiri žemės sklypai, todėl žemės sklypo dalies, kurioje yra ieškovės VĮ Turto banko atraminė sienutė, priskyrimu atsakovei UAB „VIJOKA“, ieškovės VĮ Turto banko teisės negalėjo būti pažeistos. Taip pat kritiškai vertintini VĮ Turto banko argumentai dėl atraminės sienutės nuosavybės teisės perėjimo atsakovei UAB „VIJOKA“ (CK 6.395 straipsnis). Pažymėtina, jog atraminė sienutė ginčijamoje žemės sklypo dalyje priklauso VĮ Turto bankui, o ne NŽT, kuri su atsakove UAB „VIJOKA“ sudarė ginčo sutartį.

14.5.                      Teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog teismo eksperto G. K. pateiktame ekspertizės akte yra padarytos skaičiavimo klaidos, kurios turėjo įtakos ir pagrindžiant ekspertizės akto išvadas. Ekspertas G. K. taip pat padarė išvadą, kad atsakovei UAB „VIJOKA“ šlaitas, kuris yra jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, nereikalingas, vadovaudamasis faktiškai esama situacija, kad šalia jo yra administracinio pastato patalpų savininkės nuomininkui priklausanti kavinės terasa, tačiau neatsižvelgia į faktines aplinkybes, kad ši terasa pastatyta nelegaliai. Teismo ekspertas patikslintu žemės sklypo planu sudaro tokią situaciją, kad administraciniam pastatui tenka visa žemės sklypo dalis, išskyrus plotą, kurį užima garažo pastatas ir įvažiavimai, o tai pažeidžia proporcingumo principą.

15.       Atsakovė UAB „VIJOKA“ atsiliepime į ieškovių UAB SIGMA VENTUS ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

15.1.                      Teisės aktai informavimo pareigos nenustatė, o procedūrinis pažeidimas (net jei jis būtų nustatytas), pats savaime nelemia administracinio akto neteisėtumo.

15.2.                      Metodikos 6, 10, 11 punktų pripažinimas negaliojančiais pats savaime nereiškia ir plano bei skundžiamų įsakymų neteisėtumo. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus, kad Metodikos tam tikros nuostatos buvo pripažintos negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek skundžiamus įsakymus, tiek plano atitiktį teisės aktams vertino pagal Taisyklių 8 punkte ir ŽĮ įtvirtintus reikalavimus.

15.3.                      Teismo eksperto G. K. ekspertizės aktas teismo pagrįstai buvo vertinamas kritiškai. Teismo eksperto G. K. parengtas alternatyvus planas numato du atskirus privažiavimus, nors Taisyklių 8 punktas nenustato, kad sklypo daliai turėtų būti numatomas daugiau nei 1 privažiavimas. Privažiavimas (B1) prie atsakovės pastatui (garažui) eksploatuoti priskirtos sklypo dalies plane jau buvo numatytas, todėl antro įvažiavimo į garažui priskirtą sklypo dalį nereikia, o įvažiavimo į garažą (pastatą) apskritai Taisyklių reikalavimai nenumato. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad teismo ekspertas nepagrįstai siūlo numatyti bendro naudojimo plotą, įvažiavimą į garažą (pažymėtas B2), kadangi ši dalis (aikštelė, per kurią nubrėžtas įvažiavimas) nuosavybės teise priklauso VĮ Turto bankui.

15.4.                      A2 žymeniu pažymėtoje žemės sklypo dalyje, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, yra VĮ Turto bankui priklausanti (patikėjimo teise valdoma) automobilių stovėjimo aikštelė. Atsižvelgiant į tai, kad aikštelė yra inžinerinis statinys, kurio eksploatavimui žemės sklypo dalys nėra išskiriamos, ir kuris iš esmės užtikrina administracinio pastato poreikius, ši žemės sklypo dalis (esanti po aikštele) taip pat buvo priskirta būtent administraciniam pastatui eksploatuoti.

15.5.                      Teismo ekspertas G. K. aiškiai nurodė, kad šlaitas ir žemiau šlaito esanti teritorija priskirtina administraciniam pastatui būtent dėl to, kad faktiškai ta sklypo dalimi naudojasi administracinis pastatas, ir tą naudojimą grindė ten esančia neteisėtai įrengta terasa ir kavinės veikla neteisėtai įrengtoje terasoje, o dėl šlaito nereikalingumo teismo ekspertas G. K. apskritai nepasisakė.

15.6.                      Planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia ieškovių teisių. Ieškovių argumentas, jog šlaitas nėra garažo konstrukcinė dalis, niekaip nesuponuoja išvados, kad ši žemės sklypo dalis negalėjo būti priskirta atsakovės garažui eksploatuoti bei nepatvirtina aplinkybės, kad toks priskyrimas pažeidžia ieškovių teises, ypač vertinant, kad šlaitas yra apskritai vienintelė žemės sklypo vieta (pietinė), kuri galėjo būti priskirta garažui, kaip būtina eksploatavimui (priežiūrai) ir administracinio pastato eksploatacijai pagal tikslinę paskirtį nėra reikalinga.

16.       Ieškovė VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – VĮ Turto bankas ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Matininko A. S. parengtas remiantis Metodikoje įtvirtinta formule, kuri grindžiama statinio užimamo ploto principu ir taikoma visiems statiniams, nepriklausomai nuo jų naudojimo paskirties (jų pogrupio) ir neatsižvelgiant į jų tūrį bei bendrąjį plotą. Daugiaaukščiam administraciniam pastatui ir garažo paskirties pastatui, užimančiam vienodą žemės sklypo plotą, nors esant skirtingų bendrojo ploto ir tūrio, vadovaujantis Metodikos formule, yra priskiriamas vienodo dydžio sklypas, reikalingas jiems eksploatuoti. Tai reiškia, kad poįstatyminiu reguliavimu buvo sukurta pastato savininko teisė lengvatine tvarka įsigyti didesnį žemės sklypą, jeigu jis užima didesnį žemės sklypo plotą. Tokia situacija neatitinka būtino esamiems statiniams eksploatuoti principo ir sukuria nelygiateisę skirtingos paskirties pastatų savininkų (bendraturčių) padėtį ir neefektyvią jų teisių apsaugą.

16.2.                      Teismas nevertino reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, kad skundžiamus įsakymus priėmusi NŽT pripažino faktą dėl Metodikos taikymo, nustatant žemės sklypo dalių dydžius skundžiamuose įsakymuose. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamuose įsakymuose NŽT pateikti skaičiavimai dėl žemės sklypo dalių dydžio paremti Metodikoje taikoma formule, kurios turinys buvo pripažintas prieštaraujančiu ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui tiek, kiek neatsižvelgta į statinių funkcinę paskirtį ir kitas individualias atvejo savybes (tūrį, plotą ir kt.).

16.3.                      Skundžiamu įsakymu1 ir Skundžiamu įsakymu2 UAB „VIJOKA“ priskirta jos niekada nenaudota garažo eksploatavimui šlaito dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo Metodika buvo pripažinta prieštaraujanti ŽĮ, kontekste situacija vertintina kaip nebūtino ir nereikalingo ploto priskyrimas, o tai prieštarauja ŽĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms.

16.4.                      Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas (jo dalis) būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, turi būti objektyvūs ir aiškūs. Ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) valstybinė žemė išnuomojama su ta esmine sąlyga, kad ji reikalinga užtikrinti joje esančių eksploatuojamų statinių tinkamą naudojimą ir tik tokio ploto, koks yra būtinas šiai eksploatacijai, kitu atveju būtų pažeistos ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto imperatyviosios nuostatos.

16.5.                      Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, jei valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka būtų įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą. Priešingai aiškinant būtų nepagrįstai paneigti vieni iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomenės naudos ir efektyvumo principai, reiškiantys valstybės nuosavybės teisių į žemę įgyvendinimą rūpestingai, tenkinant visuomenės interesus ir siekiant maksimalios naudos visuomenei.

16.6.                      Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes išvadas padarė nevertindamas visų reikšmingų į bylą pateiktų įrodymų, pavyzdžiui, atsakovės NŽT atsiliepimuose pateiktų faktinių aplinkybių, eksperto paaiškinimų, o teismo pateikti argumentai dėl eksperto paaiškinimų vertintini kaip nepagrįsti.

16.7.                      Iš bylos medžiagos ir teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismas iš esmės neanalizavo ir netyrė ir dėl to nenustatė, kokio ploto žemės sklypo reikia tam, jog būtų galima tinkamai pagal paskirtį eksploatuoti bylos dalyviams priklausančius statinius. Konstatuotina, kad teismui padarius išvadas dėl ekspertizės aktų netinkamumo, byloje nepakanka duomenų, jog būtų galima pripažinti nustatytu faktą, kad UAB „VIJOKA“ priskirta dalis visa apimtimi yra naudojama ir reikalinga jame esančiam požeminiam Garažui pagal paskirtį eksploatuoti.

17.       Ieškovės UAB SIGMA VENTUS ir UAB firma „Lietuvos melioracija“ atsiliepime į ieškovės VĮ Turto banko apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, pritaria apeliacinio skundo argumentams.

18.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovės VĮ Turto banko apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais atskirtimais, kuriais yra motyvuojamas atsiliepimas į ieškovių UAB SIGMA VENTUS ir UAB firma „Lietuvos melioracija“ apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

19.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimas, kuriuo ieškiniai dėl administracinių aktų ir sutarties dėl žemės sklypo dalies pardavimo buvo atmesti. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami netinkamu materialiosios ir proceso teisės normų taikymu. Tačiau ieškovių UAB SIGMA VENTUS ir UAB firma „Lietuvos melioracija“ apeliaciniame skunde pritariama pirmosios instancijos teismo vertinimui ir nėra ginčijamos aplinkybės, kad šlaitas (t. y. atsakovei parduota valstybinės žemės sklypo dalis) nėra garažo konstrukcinė dalis, šlaitas atlieka estetinę funkciją ir neatlieka atraminės pietinės garažo sienos funkcijos, šlaitas nėra garažo priklausinys; nėra ginčijama, kad teismas pagrįstai nesivadovavo S. R. ir L. K. ekspertizės aktais. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pagal ginčo planą atsakovei UAB „VIJOKA“ buvo perleistas valstybinės žemės sklypo dalis, ant kurios stovi valstybei priklausantys statiniai (atraminės sienelės). Toliau teisėjų kolegija pasisako apeliacinių skundų ribose.

Dėl civilinėje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių

23.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei UAB „VIJOKA“ priklauso pastatas – garažas (plane pažymėtas 2G0/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir administracinės patalpos (plane pažymėtos 3-11 su bendro naudojimo patalpomis 3-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1B12/b; atsakovei priklauso patalpos, esančios administracinio pastato dalyje, turinčioje 12 aukštų (1 t., b. l. 15, 27, 62).

24.       NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis UAB „VIJOKA“ pateiktu 2021 m. spalio 19 d. A. S. sudarytu žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti planu (2 t., b. l. 21), 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 49VĮ-425-(14.49.2.E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatų bei statinių eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ (2 t., b. l. 24), nustatė, kad 6 800 kv. m ploto žemės sklype, esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos tokios dalys: 1) pastatui–administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1B12/b) – 5 423 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kuri susideda iš 3 964 kv. m ploto dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A1”, ir 1 150 kv. m ploto dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A2“, bei 309 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 388 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „B“; 2) pastatui–garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2G0/b) – 1 377 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kuri susideda iš 1 298 kv. m ploto dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „C”, bei 79 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 388 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „B“.

25.       NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. 49VĮ-1315-(14.49.2.E) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, nustatyta, kad: 3 964 kv. m ploto dalis žemės sklypo, reikalingo administraciniam pastatui (plane indeksu A1) eksploatuoti, paskirstoma tokia tvarka (atsižvelgiant į turimų patalpų plotą administraciniame pastate): UAB „VIJOKA“ – 159 kv. m ploto dalis, UAB „VIJOKA“ – 27 kv. m ploto dalis, kitiems – 3 778 kv. m ploto dalis; 1 150 kv. m ploto dalis žemės sklypo, reikalingo administraciniam pastatui (plane indeksu A2) eksploatuoti, paskirstoma tokia tvarka (atsižvelgiant į turimų patalpų plotą administraciniame pastate): UAB „VIJOKA“ – 46 kv. m ploto dalis, UAB „VIJOKA“ – 8 kv. m ploto dalis, kitiems – 1 096 kv. m ploto dalis; nustatyta 309 kv. m žemės sklypo dalis (iš bendro naudojimo 388 kv.m. ploto žemės sklypo, plane pažymėto indeksu B), paskirstyta tokia tvarka: UAB „VIJOKA“ – 12 kv. m ploto dalis, UAB „VIJOKA“ – 2 kv. m ploto dalis, kitiems – 295 kv. m ploto dalis. Taip pat nustatyta, kad UAB „VIJOKA“ priklausančiam garažui eksploatuoti tenka 1 377 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kuri susideda iš 1 298 kv. m ploto dalies, pažymėtos indeksu C ir 79 kv. m ploto dalies, esančios 388 kv. m bendro ploto naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu B. Nustatyta, kad bendras UAB „VIJOKA“ tenkantis žemės sklypo plotas yra 1 631 kv. m (2 t., b. l. 233-234).

26.       NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1486-(14.49.2E) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „VIJOKA“ buvo nustatyta parduodamos sklypo dalies kaina ir priimtas sprendimas parduoti UAB „VIJOKA“ 1 631 kv. m ploto žemės sklypo dalį, UAB „VIJOKA“ įpareigota sumokėti nustatytą kainą įsakyme nustatyta tvarka (2 t., b. l 215).

27.       2022 m. spalio 12 d. buvo sudaryta ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 1 631 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 6 800 kv. m ploto žemės sklype. Sutartyje nurodyta, kad 1 631 kv. m plotas susideda iš 159 kv. m ploto dalies, priskirtos administracinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27 kv. m ploto dalies, priskirtos administracinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (žemės sklypo dalis, plane pažymėta A1), 46 kv. m ploto dalies, priskirtos administracinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8 kv. m ploto dalies, priskirtos administracinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (žemės sklypo dalis, plane pažymėta A2), 12 kv. m (skirta administracinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 kv. m (skirta administracinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (iš bendro naudojimo 388 kv. m ploto žemės sklypo), 1 298 kv. m ploto dalies, pažymėtos indeksu C ir 79 kv. m ploto dalies, esančios 388 kv. m bendro ploto naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu B. (1 t., b. l. 125–132).

28.       Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad Skundžiamu įsakymu1 buvo nustatyti savarankiškai funkcionuojantiems administraciniam ir garažų paskirties pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai. Skundžiamu įsakymu2 šie plotai buvo detalizuoti, išskiriant UAB „VIJOKA“ tenkantį žemės sklypo plotą – 1 631 kv. m pagal A. S. 2021 m. spalio 20 d. parengtą žemės sklypo planą. Skundžiamu įsakymu3 buvo nustatyta žemės sklypo kaina ir nutarta žemės sklypą parduoti UAB „VIJOKA“. Šių įsakymu pagrindu 2022 m. spalio 12 d. buvo sudaryta ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis.

Dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka teisinių santykių reguliavimo

29.       Viešosios nuosavybės teisė įgyvendinama pirmiausiai vadovaujantis viešosios teisės principais ir normomis. Viešosios nuosavybės teisės subjektai savo veikloje privalo tenkinti viešuosius interesus, tad santykiai, susiklostantys įgyvendinant viešosios nuosavybės teisę, savo esme yra viešosios nuosavybės objektas. Tai lemia, kad viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reguliuoja pirmiausia ne CK, bet kiti įstatymai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ), ŽĮ ir kt. Tai teisės aktai, kuriuose įtvirtintas imperatyvusis teisinių santykių reguliavimo metodas, skirtingai nuo privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo su vyraujančiu dispozityviojo teisinių santykių reguliavimo metodu. Įgyvendinant viešosios nuosavybės teisę, subjektų sprendimai turi būti griežtai motyvuoti užtikrinti viešąjį interesą, tenkinti visuomenės poreikį. Atskiri objektai valstybėje yra tokie svarbūs ir reikšmingi, kad jiems išsaugoti turi būti nustatytos specialios taisyklės. Valstybė, kaip patikėtinė, turi teisinę pareigą saugoti patikėtuosius objektus visuomenės poreikiams tenkinti ir užkirsti kelią jų pasisavinimui (E. Baranauskas, ir kiti. Daiktinė teisė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2010, p. 130, 132, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-916/2024 74 punktas).

30.       Kasacinės instancijos teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad, priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius, turi būti laikomasi ir VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomenės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 26 punktas).

31.       Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad, nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo, nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Tai reiškia, kad valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, inter alia (taip pat), reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 25 punktas; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 43 punktas). Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad, įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, o tai reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 44 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 41, 42 punktai).

32.       Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 40 punktą, 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 30 punktą).

33.       Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-684/2017, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau kartu pabrėžtina ir tai, kad teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti ar pirkti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, be to, laikantis valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 39 punktas).

34.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

35.       ŽĮ 10 straipsnio (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d., skundžiamų įsakymų priėmimo metu) 5 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais <...>; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė (ŽĮ 10 straipsnio 7 dalis).

36.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtino naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 7 d.). Šio nutarimo 2.2 papunktyje nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose; valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų pagal Taisykles, administravimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras.

37.       Vadovaujantis Taisyklių 2.2 papunkčiu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ buvo patvirtinta kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, kurios III skyriuje (6–11 punktuose) buvo reglamentuota valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymo tvarka. Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, buvo nustatomas pagal formulę, kurią sudarė statinio užimamo ploto ir statiniui prižiūrėti reikalingo ploto, priklaustančio nuo statinio užimamo ploto, suma (Metodikos 6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Metodikos 6, 10 ir 11 punktų, nustatančių be aukciono parduodamo ar išnuomojamo valstybinės žemės sklypo, būtino statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti, dydžio apskaičiavimo atitikties aukštesnės galios teisės aktams, konstatavo, jog šie punktai tiek, kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui.

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, susidarius situacijai, kai negalima taikyti Metodikos nuostatų, reguliuojančių ne aukciono tvarka parduodamo žemės sklypo dydį, taikytinos ŽĮ ir Taisyklių nuostatos, pagal kurias valstybinės žemės sklypai be aukciono parduodami tokio dydžio, kuris būtinas (reikalingas) statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; parduodamo valstybinės žemės sklypo dydį nulemia statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį objektyviai būtinas plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2026 42, 48, 49 punktai). Tiesioginė paskirtis pastatams eksploatuoti turi būti pagrįsta, be kita ko, galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2026 56 punktas).

39.       Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, kurioje nustatyta, kad mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat apskaičiuojamas sudedant statinio užimamą plotą ir statiniui prižiūrėti reikalingą plotą, priklausantį nuo statinio užimamo ploto; tokie rodikliai kaip statinio tūris, aukštis, forma, naudojimo būdas nėra įtraukti kaip kintamieji, skirti apskaičiuoti mažiausią valstybinės žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Taigi formulė, reikalinga valstybinės žemės sklypo, būtino statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti, plotui apskaičiuoti išliko nepakitusi.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Metodikos, Naujosios metodikos, įstatyminį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, jog mažiausias statiniui prižiūrėti reikalingas plotas yra statinio užimamas plotas, esantis po statiniu (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. statinio užstatytas plotas. Tačiau tiek Metodikos, tiek Naujosios metodikos nuostatos numato galimybę keisti parduodamo valstybinės žemės sklypo plotą; remiantis kasacinio teismo praktika, ne aukciono būdu parduodamas žemės klypo plotas priklauso nuo statinių, esančių ant žemės sklypo, tiesioginės naudojimo paskirties.

Dėl ginčo esmės

41.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad UAB „VIJOKA“ buvo paskirtas per didelis sklypas pastatams eksploatuoti, nes parduotas valstybinės žemės sklypas niekaip neužtikrina garažų paskirties pastato eksploatavimo. Ieškovės UAB SIGMA VENTUS ir UAB firma „Lietuvos melioracija“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovei UAB „VIJOKA“ buvo perleista žemės sklypo dalis, kurioje yra VĮ Turto bankui priklausanti atraminė sienelė, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl sutartis vertintintina kaip sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad valstybė, įgyvendindama savo, kaip žemės savininkės, teises, turi veikti taip, kad nebūtų pažeista tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka.

42.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime lakoniškai nurodė, kad atraminės sienutės paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, kuriems nėra formuojamas ir parduodamas atskiras žemės sklypas, todėl atsakovei UAB „VIJOKA“ parduodant žemės sklypo dalį, kurioje yra ieškovės VĮ „Turto bankas“ atraminė sienutė, ieškovės VĮ Turto banko teisės negalėjo būti pažeistos. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad atraminės sienutės nuosavybės teisės perėjimo atsakovei UAB „VIJOKA“ pagal CK 6.395 straipsnį, ir pažymėjo, jog ginčo sutarties 3 punkte aptartas statinių klausimas, o ginčo statiniai atsakovei nuosavybės teise nėra perėję.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar žemės sklypas gali būti parduodamas ne aukciono tvarka, buvo nustatyta ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte; valstybinė žemė negalėjo būti parduodama ne aukciono tvarka, jeigu žemės sklype yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis teisinis reguliavimas nustatė valstybinės žemės sklypo pardavimo ypatumus, kai žemės sklypas priklausė valstybei, o statiniai ant jo – kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (t. y. žemės sklypo ir statinių savininkas nesutapo), tačiau nereguliavo situacijų, kai buvo sprendžiama dėl valstybei priklausančio žemės sklypo, ant kurio stovi valstybei priklausantys nekilnojamojo turto objektai, disponavimo (t. y. žemės sklypo ir statinių savininkas sutapo).

44.       CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Vadinasi, žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai yra taip fiziškai neatsiejamai susiję su žemės sklypu, kad įeina į žemės sklypo sudėtį ir be jo negalėtų egzistuoti. Taigi pagal sąsajumo su žemės sklypu būdą jame esantys nekilnojamieji daiktai atitinka CK 4.15 straipsnyje įtvirtintą pagrindinio daikto esminių dalių sampratą. CK 4.15 straipsnyje nustatyta, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-403/2023 66, 67 punktai).

45.       Žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai atitinka CK 4.15 straipsnyje įtvirtintą pagrindinio daikto esminių dalių sampratą ir pagal sąsajumo praradimo su pagrindiniu daiktu pasekmes. Todėl žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai pagrindinio ir antraeilio daikto santykio aspektu teisiškai kvalifikuotini ne kaip priklausiniai, bet kaip esminės pagrindinio daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-403/2023 70 punktas). Esminės daikto dalys, skirtingai nei priklausiniai, nėra savarankiški daiktai. Jos yra sudėtinės pagrindinio daikto dalys, t. y. iš jų ir yra sudarytas pagrindinis daiktas, kuris yra savarankiškas teisinių santykių objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-403/2025 31 punktas).

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytą kasacinės instancijos teismo praktiką, kurioje teigiama, kad žemės sklypas ir statiniai ant jo yra neatsiejamai susiję, ir faktą, jog iki ginčo sandorio sudarymo žemės sklypas ir ant jo stovintys statiniai (atraminės sienutės) priklausė vienam savininkui – Lietuvos Respublikai, taip pat aplinkybę, kad Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu ir statiniais disponuoja skirtingi viešosios teisės subjektai: žemės sklypu – NŽT, o statiniais ir pastatais – VĮ Turto bankui, konstatuoja, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės sklypas su ant jo stovinčiais statiniais galėjo būti perleisti tik visi kartu.

47.       Šią išvadą patvirtina ir Taisyklių 16.4 papunktis, kuriame nustatyta, kad NŽT privalo kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo vertės priedo dėl inžinerinių statinių apskaičiavimo, kai, parduodant namų valdų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypus, esančius miesto gyvenamojoje vietovėje, prie žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, turi būti pridedamas vertės priedas dėl inžinerinių statinių. Remiantis nutarimo „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.3 papunkčiu, kai miestų gyvenamosiose vietovėse be aukciono parduodami valstybinės namų valdų žemės sklypai, taip pat garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypai, prie apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką žemės sklypo vertės pridedamas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas priedas – žemės sklypo vertės padidėjimas dėl inžinerinių statinių. Šiuos duomenis savivaldybės administracijos direktorius pateikia šio nutarimo 2.2 papunktyje nurodytiems valstybinės žemės patikėtiniams, skaičiuojantiems valstybinės žemės vertę pagal Žemės įvertinimo metodiką. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad inžineriniai statiniai yra neperleisti, o jų vertė – nenustatyta.

48.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovei buvo išskirta ir perleista 54 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kuri plane pažymėta A2, t. y. perleista žemės sklypo dalis po valstybei priklausančia kiemo aikštele, tačiau pati kiemo aikštelė neperleista ir nenustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Kaip jau buvo minėta anksčiau, valstybės žemės sklypas gali būti perleistas tik su jame esančiais statiniais, kurie turi būti įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. Dar daugiau, nors plane A2 pažymėta kiemo aikštelė yra įregistruota kaip inžinerinis statinys (1 t., b. l. 16), tačiau iš byloje esančios medžios – NTR išrašų, foto nuotraukų – matyti, kad tai yra statinys, turinis aiškią funkcinę paskirtį ir naudojamas pagal paskirtį, nėra įregistruotas kaip kurio nors objekto, esančio ginčo žemės sklype, priklausinys, todėl akivaizdu, kad visa kiemo aikštele gali būti disponuojama kaip savarankišku nekilnojamojo turto objektu, siekiant gauti didžiausią visuomenei naudą. Šiuo gi atveju susiklostė teisiškai ydinga situacija, kai nekilnojamojo turto objektas – visa kiemo aikštelė (unikalus Nr. 4400-5697-3025), kurios plotas 2 649,84 kv. m, priklauso valstybei, o dalis valstybinės žemės po ja – privačiam juridiniam asmeniui. Tokia situacija neatitinka VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.

49.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tais atvejais, kai yra parduodamas valstybinės žemės sklypas be aukciono, kai ant parduodamo valstybinės žemės sklypo stovi valstybei priklausantys inžineriniai statiniai, turi būti nustatyta ne tik žemės sklypo, bet ir inžinerinių statinių vertė, o valstybei priklausantis žemės sklypas su jame esančiais valstybei priklausančiais inžineriniais statiniais privalo būti parduotas kartu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybei priklausantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti gali būti nustatytas servitutas (beje, šios bylos nagrinėjimo metu neaiškiomis (būsimomis, hipotetinėmis) sąlygomis, kurios gali, be kita ko, ir apsunkinti inžinerinių pastatų eksploatavimą, būti nepalankios valstybei) neatitinka VSTVNDĮ įtvirtintų visuomenės naudos ir efektyvumo principų, kuriais siekiama maksimalios naudos visuomenei. Perleidus tik valstybinės žemės sklypą be jame esančių inžinerinių statinių, patys inžineriniai statiniai gali tapti nepaklausūs ir nerealizuotini rinkoje, todėl ateityje nebegalės būti perleisti tretiesiems asmenims geriausiomis sąlygomis ir didžiausia įmanoma verte. Būtent valstybei teks pareiga rūpintis nerealizuotinu, rinkoje nepaklausiu turtu, tai didins valstybės išlaidas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarytas ginčo sandoris pažeidžia valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka principus ir taisykles, todėl skundžiami įsakymai, kuriais nuspręsta perleisti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį be valstybei priklausančių inžinerinių statinių, laikytini neteisėtais ir prieštaraujančiais imperatyviam teisiniam reguliavimui bei VSTVNDĮ įtvirtintiems visuomenės naudos ir efektyvumo principams.

50.       Ieškovės apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad garažui priskirtas žemės plotas – šlaitas, besiribojantis su viena garažo siena, garažo eksploatavimui nėra reikalingas, ieškovių teigimu, tai turėtų būti žalioji zona, skirta tiek garažų, tiek administracinio pastato eksploatavimui, o bendrai paskirtas žemės sklypo plotas garažui eksploatuoti (1 298 kv. m) yra per didelis. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais taip pat sutinka.

51.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tiek garažo, tiek administracinio pastato savininkai šių pastatų eksploatavimui turi teisę išpirkti valstybinę žemę; tokia jų teisė nustatyta ŽĮ 5 straipsnio 1 punkte, Taisyklių 2.2, 16.4 papunkčiuose ir kt. Tačiau tiek Naujosios Metodikos, tiek Metodikos nuostatos numatė galimybę parduoti ir mažesnio ploto žemės sklypą, nei apskaičiuotas pagal duotą formulę (Naujosios Metodikos 8 punktas, Metodikos 8 punktas). Aplinkybę, kad nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti yra priskiriamas mažesnis žemės sklypas, nei apskaičiuotas pagal Metodikos ir Naujosios Metodikos III skyriuje nustatytą formulę, gali, be kita ko, lemti teisinis reguliavimas.

52.       Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklypas yra 6 800 kv. m bendro ploto ir yra priskiriamas komercinės paskirties objektų teritorijoms (1 t., b. l. 28). Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. D1-694 „Dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dėl želdynų plotų, teisės akto redakcija, galiojusi skundžiamų įsakymų priėmimo metu, nuo 2017 m. gegužės 30 d.) priedu „Priklausomųjų želdynų norma (plotas) procentais nuo žemės sklypo ploto“, mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo komercinės paskirties objektų teritorijos turėjo užimti 10 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju, želdynų teritorijos ginčo žemės sklype turėtų sudaryti 680 kv. m (6 800 kv. m  10 proc.). Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad 6 800 kv. m bendro ploto ginčo žemės sklypas yra užstatytas statiniais: garažas užima 990 kv. m, administracinis pastatas užima 2 777 kv. m ir kiemo aikštelė užima 2 649,84 kv. m plotą, taigi iš 6 800 kv. m mažiausias užstatytas plotas yra 6 416,84 kv. m, todėl, remiantis Įsakymu dėl želdynų plotų, visas likęs neužstatytas žemės sklypo plotas – 383,16 kv. m (6 800 kv. m – 6 416,84 kv. m) – turėtų būti paverstas želdiniais, tačiau iš šio laisvo žemės sklypo ploto dalis buvo skirta atsakovės pastatui eksploatuoti. Šis aspektas nei skundžiamuose įsakymuose, nei pirmosios instancijos teismo sprendime analizuojamas nebuvo, nors šiais argumentais buvo grindžiami ieškiniai.

53.       Želdiniai – tai ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos (Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 punktas); želdynas – ne mažesnis kaip 0,01 hektaro (100 kv. m) ne miško žemės plotas su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų (Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 2 straipsnio 21 punktas). Taigi veja, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, gali būti priskirta želdynų teritorijoms, kurių minimalius ploto reikalavimus nustato Įsakymas dėl želdynų plotų.

54.       Pirmosios instancijos teismas ieškovių argumentą, kad atsakovei priskirta žemės sklypo dalis buvo įvardijama kaip „žalioji zona“, vertino kritiškai, nes, pasak pirmosios instancijos teismo, terminas „žalioji zona“ paprastai siejamas su automobilių stovėjimo aikštelėse pažymimomis zonomis, o, nagrinėjamu atveju, ginčijama žemės sklypo dalis tokios zonos statusu teisiškai nėra įregistruota (pirmosios instancijos teismo sprendimo 65 punktas). Tokia teismo išvada, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą yra aiškiai nepagrįsta. NTR nėra registruojamas ir nustatomas „žaliosios zonos“ plotas ir teisinis statutas; šis dydis yra nustatytas Įsakymu dėl želdynų plotų, į kurį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atsižvelgta.

55.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Įsakymas dėl želdynų plotų buvo minimas G. K. teismo ekspertizės akte (1 t., b. l. 89). Pirmosios instancijos teismas eksperto G. K. ekspertizės aktų nevertino (skundžiamo teismo sprendimo 59 punktas). Visgi teisinių santykių kvalifikavimas ir teisės taikymas yra teismo pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškiai pasisakyti ir įvertinti, kodėl atsakovei priskirtas žemės sklypas – šlaitas, kuris yra apaugęs veja, – (ne)turi ((ne)galėjo) būti priskirtas atsakovei kaip valstybinės žemės sklypo dalis, kurią atsakovė turi teisę išpirkti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į galiojusį teisinį reguliavimą bei pirmosios instancijos teismo neginčijamas aplinkybes – kad minėta žemės sklypo dalis faktiškai yra tik apaugusi veja – sprendžia, kad ginčo sklypo dalis, kuri buvo priskirta atsakovei, faktiškai buvo skirta želdynų teritorijai, kuri yra skirta viešosioms reikmėms, užimti. Todėl šios teritorijos priskyrimas privataus nekilnojamojo turto objekto eksploatavimui liko nepagrįstas.

56.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, šlaitas nėra garažo konstrukcinė dalis, šlaitas atlieka estetinę funkciją ir neatlieka atraminės pietinės garažo sienos funkcijos, šlaitas nėra garažo priklausinys. Civilinėje byloje atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokiu būdu šlaitas bus reikalingas garažo pastatui eksploatuoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kaip UAB „VIJOKA“ ketintų naudoti jai parduotą žemės sklypo dalį, esančią šlaite, garažų paskirties pastatui eksploatuoti.

57.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškovių nurodytas poreikis ginčo žemės sklypo dalį priskirti administraciniam pastatui iš esmės grindžiamas neteisėtai įrengtos lauko terasos buvimu bei pastato visuomenine paskirtimi (skundžiamo sprendimo 65 punktas). Šie argumentai buvo nurodyti nepagrįstai, kadangi terasos įrengimas, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo teisėtas, šiam nagrinėjam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės turėjo būti sprendžiamas klausimas, kaip parduota žemės sklypo dalis, esanti šlaite, užtikrintų garažo paskirties pastato eksploatavimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nevertino ieškinių argumentų, susijusių su želdynų įrengimo teisiniu reguliavimu, taip pat netinkamai įvertino faktą, jog atsakovei buvo perleista žemės sklypo dalis, kurioje yra valstybei priklausantys, tačiau su ginčo sandoriu neperleisti statiniai. Teismas nevertino, kokiu būdu turėtų (galėtų) būti naudojama UAB „VIJOKA“ parduota žemės sklypo dalis garažų paskirties pastato eksploatavimui.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakymu dėl želdynų plotų siekiama gerinti žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą, tenkinti visuomenės rekreacijos poreikius (Įsakymo dėl želdynų plotų 1 punktas), taigi, visų pirma, šiuo teisės aktu siekiama nustatyti minimalius reikalavimus visuomenės poreikiams tenkinti, į kuriuos nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo atsižvelgta. Atitinkamai, skundžiami įsakymai, kuriais nustatytas garažų paskirties nekilnojamojo turto objektui priskirtinas žemės plotas, neatsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, užtikrinantį visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, gerinančius aplinkos kokybę, taigi siekiančius veikti geriausiais visuomenės interesais, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

59.       Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad garažui eksploatuoti priskirtas žemės sklypo plotas buvo per didelis. Statinio eksploatavimas (naudojimas) – tai visuma techninių, organizacinių ir teisinių priemonių, užtikrinančių pastato funkcionalumą, saugą bei tinkamą būklę visą jo gyvavimo ciklą. Tai apima techninę priežiūrą, inžinerinių sistemų patikrą, remontą ir naudojimo reikalavimų laikymąsi, siekiant išvengti griūties ar avarijų.

60.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo riba, priskirta atsakovei, ribojasi su ieškovėms priklausančia pastato siena. Teismas atmetė ieškovių argumentus, kad skundžiamais įsakymais ir sudaryta ginčo sutartimi dėl valstybinės žemės perleidimo buvo pažeisti ieškovių interesai, nurodydamas, kad ieškovėms priklausanti statinio siena yra apipiešta dažais ir nėra nuvalyta, vienoje vietoje nėra plytelių, todėl negalima teigti, jog ji šiuo metu tinkamai prižiūrima ar atliekami su ja susiję remonto darbai taip, kaip tą nurodo ieškovė ketinanti daryti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad statinių tinkamas eksploatavimas yra savininkų pareiga, todėl aplinkybė, jog šiuo metu nekilnojamuoju turtu nėra rūpinamasi pakankamai, nesuteikia teisės tretiesiems privatiems asmenims priskirti žemės sklypo, kai ši nuosavybė esmingai ribotų statinio priežiūrą, t. y. valstybinės žemės pardavimas negali paneigti kitų asmenų teisių ir pareigų. Todėl ginčijamas sprendimas, kuriuo nuspręsta patvirtinti, jog atsakovei priskriamas žemės sklypas, be kita ko, plane pažymėtas taškais 47, 48, 5, 52, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, ypač, jeigu kartu nėra nustatoma administracinio pastato priežiūra ir tvarka, suderinta su administracinio pastato savininkais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

61.       Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną procesinio dokumento argumentą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentų.

62.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs, jog ne aukciono tvarka parduodamas žemės sklypas galėjo būti perleistas be ant jo stovinčių statinių, pažeidė VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad perleistas žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu pastatu, todėl yra neužtikrinta, jog žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių pastatų savininkai galės lygiomis teisėmis ir aiškia tvarka užtikrinti esamų pastatų eksploatavimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo žemės sklype privalu užtikrinti viešuosius poreikius, jog ginčo žemės sklype privalo būti žalioji zona – želdiniai, kurie turi bendrai tenkinti visų žemės sklype esančių pastatų interesus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad garažo savininkas besąlygiškai turi teisę išpirkti valstybės žemės sklypo plotą, tačiau nesiaiškinęs ir nevertinęs, kaip tas žemės sklypo plotas gali būti naudingas garažo eksploatacijai, neatsižvelgė į imperatyvų ŽĮ teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas visus ieškinio reikalavimus atmetė nepagrįstai. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63.       Atsižvelgdama į bylos baigtį, teisėjų kolegija perskirsto ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą visiškai, spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovėms priteisimo, o atsakovėms bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

64.       Ieškovė UAB SIGMA VENTUS pateikė prašymą dėl 10 091,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo, taip pat nurodė, kad patyrė 7 700 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą ir sumokėjo 3 643 Eur dydžio žyminį mokestį (9 t., b. l. 105). UAB firma „Lietuvos melioracija“ pateikė prašymą dėl patirtų 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo (9 t., b. l. 56). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų procesinių dokumentų kiekį byloje, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžia, kad ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, todėl jas lygiomis dalimis priteisia iš atsakovių.

65.       UAB SIGMA VENTUS pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ir prašė priteisti iš atsakovių 2 420 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai bei 3 607 Eur dydžio žyminį mokestį; į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos priteistinos lygimios dalimis iš atsakovių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-425-(14.49.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatų bei statinių eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1315-(14.49.2.E) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1486-(14.49.2E) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „VIJOKA“;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure 2022 m. spalio 12 d. patvirtintą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 13740), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927), ir uždarosios akcinės bendrovės „VIJOKA“ (juridinio asmens kodas 122027780), ir taikyti dvišalę restituciją – 1 631 kv. m ploto žemės sklypo dalį grąžinti Lietuvos Respublikos (juridinio asmens kodas 111105555) nuosavybėn, o už žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą – 305 333 Eur (tris šimtus penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris eurus) – grąžinti UAB „VIJOKA“ (juridinio asmens kodas 122027780).

Priteisti iš atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) ir uždarosios akcinės bendrovės „VIJOKA“ po 10 717,20 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus septyniolika eurų 20 ct) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės SIGMA VENTUS (juridinio asmens kodas 302869748) naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) ir uždarosios akcinės bendrovės „VIJOKA“ po 500 Eur (penkis šimtus eurų) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ (juridinio asmens kodas 122264338) naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) ir uždarosios akcinės bendrovės „VIJOKA“ po 3 013,50 Eur (tris tūkstančius trylika eurų 50 ct) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės SIGMA VENTUS (juridinio asmens kodas 302869748) naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą.

Teisėjai                                  Rasa Gudžiūnienė

                          Asta Pikelienė

          Vigintas Višinskis