Civilinė byla Nr. e2A-636-798/2020

                                                  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01149-2018-1

                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;                                                                    2.6.8.8; 2.4.4.6.1; 2.4.4.6.2; 3.3.1.18  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo      2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST dėl svetimo daikto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „CONSTRUCTION ACE“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinyje prašė: 1) pripažinti hipotekos dalį, identifikavimo (toliau ir – ID) Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais, kuria įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas, pasibaigusia; 2) pripažinti hipoteką, ID Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais, pasibaigusia; 3) teismui netenkinus ieškovės nurodytų pirmųjų dviejų reikalavimų, tenkinti alternatyvų reikalavimą: i) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo pradžios) UAB EDS INVEST ir bankrutavusios kooperatinės bendrovės (toliau ir – BKB) Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties dalį, kuria BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido atsakovei UAB EDS INVEST reikalavimą į skolininkę bankrutavusią UAB (toliau ir – BUAB) „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012 m. gruodžio      21 d. Paskolos sutarties Nr. 12-00505 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis; ii) taikyti restituciją – grąžinti atsakovei BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimą į skolininkę BUAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutarties Nr. 12-00505 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis, įpareigojant atsakovę BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ grąžinti atsakovei UAB EDS INVEST kainą, gautą pagal 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį už reikalavimo į skolininkę BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pagal 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00505 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis. 

2.       Ieškovė nurodo, kad egzistuoja pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, nes Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyviai CK 4.181 straipsnio 3 daliai. Ieškovė jokia forma nedavė sutikimo dėl svetimo daikto hipotekos turėtojo teisių perleidimo. Taip pat egzistuoja pagrindas svetimo daikto hipotekos pasibaigimui, nes svetimo daikto hipotekos turėtojo teisės neperėjo naujajam kreditoriui ir priklauso pradinei kreditorei BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad tarp šalių BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartis Nr. 12-00505 (su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais), kurios pagrindu KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė UAB „CONSTRUCTION ACE“ 2 950 000,00 Lt paskolą (paskolos grąžinimo terminas 2015 m. gruodžio 21 d.). BUAB „CONSTRUCTION ACE“, KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei kitas įkaito davėjas sudarė 2013 m. sausio 7 d. ir 2013 m. sausio 14 d. Sutartis dėl maksimalios hipotekos sukūrimo; hipotekos lakštais kreditorės KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai įkeisti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai bei daiktinės teisės.

5.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“; administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“ (ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.). 2014 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „CONSTRUCTION ACE“ (ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 25 d.). Kadangi dėl bankroto suėjo skolininkės paskolos grąžinimo terminas, kreditorė inicijavo skolos išieškojimą iš Paskolos sutarties užtikrinimo priemonių. Kreditorės prašymu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras     E. N. išdavė 2016 m. gegužės 23 d. Vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 926 274,32 Eur skolos išieškojimo iš ginčo hipoteka / įkeitimu įkeisto turto. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST buvo sudaryta  2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria - atsakovė KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (pardavėjas) pardavė, o atsakovė UAB EDS INVEST (pirkėjas) nupirko reikalavimo teises, nurodytas Reikalavimo teisių sąraše, kurio eilės numeriais 160–161 perduotos ir reikalavimo teisės į skolininkę UAB „CONSTRUCTION ACE“. Remdamasis Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, naujoji kreditorė UAB EDS INVEST pateikė antstoliui prašymą vykdomojoje byloje pakeisti išieškotoją. Antstolis D. K. 2018 m. gegužės 18 d. Patvarkymu prašymą tenkino – pakeitė pradinę išieškotoją KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ naująja išieškotoja UAB EDS INVEST.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra Kredito sutarties šalis, ieškovę (įkaito davėją) ir atsakoves (pradinę ir naująją kreditores) sieja svetimo turto hipotekos santykiai, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas įkeistas norint apsaugoti kitų asmenų – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Toks hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. CK 4.181 straipsnio 3 dalis nustato, kad svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Ieškovė nurodo, kad tokio sutikimo pradiniam kreditoriui nedavė, tačiau į bylą pateiktos 2013 m. sausio 7 d. Sutarties dėl maksimalios hipotekos sukūrimo III dalyje „Kita informacija“ 2 punkte yra nurodyta, jog įkaitų davėjai sutinka su kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš Sutarties, perleidimu. Teismas vertino, kad ieškovė (įkaito davėjas, nurodytas Sutarties 3.1 papunktyje) tokį sutikimą kreditoriui davė šios Sutarties sudarymo metu. 2013 m. sausio 14 d. Sutartyje yra nuoroda į 2013 m. sausio 7 d. Sutartį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šios aplinkybės nepaneigė.

7.       Teismas, įvertinęs Sutarties turinį, sprendė, kad sutartinė hipoteka įregistruota turint išankstinį įkaito davėjo sutikimą dėl reikalavimo teisės perleidimo kitam kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. sausio 7 d. Sutartyje buvo išreikšta ne tik hipotekos kreditoriaus valia dėl galimo būsimo reikalavimo teisės perleidimo bei galimai ateityje kilsiančio tokio poreikio, bet ir aiškiai išreikšta įkaito davėjo kaip hipotekos sandorio dalyvio valios išraiška, inter alia (be kita ko), įsipareigojimas atsisakyti atskiro sutikimo dėl reikalavimo teisės perleidimo. Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių sutikimų ar sąlygų buvimo ar nebuvimo.

8.       Teismas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (kreditoriui), bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis buvo imperatyviai reglamentuotas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) normų. Bankrutuojančios įmonės administratorius (kreditorių komitetas), užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu. Vienas iš svarbiausių bankroto proceso tikslų – apsaugoti atsakovo kaip bankrutuojančios įmonės turtinius interesus, užtikrinti operatyvų atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimą, patirti kuo mažiau su bankrotu susijusių išlaidų ir kaip galima greičiau likviduoti atsakovą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, kreditorių komitetas dar 2017 metais nusprendė perleisti atsakovės paskolų portfelį tretiesiems asmenims (asmeniui), realizuojant bankrutavusios Kredito unijos turtą už kuo didesnę kainą. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami sandoriai yra teisėti, nes jų sudarymą lėmė specifinė BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kaip bankrutuojančio subjekto padėtis bei tikslai. 

9.       Teismas sutiko su atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, kad nuo teisės į pradelstos skolos patenkinimą iš įkeisto turto atsiradimo momento hipotekos kreditoriaus asmens svarba nagrinėjamu atveju prarado prasmę, o ieškovės, kaip svetimo turto hipotekos įkaito davėjos, padėtis po to, kai atsirado jų subsidiarioji atsakomybė su skolininke BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimų patenkinimą iš įkeitimo, nebegali pablogėti, nes kreditoriaus, kuris turi teisę gauti pradelstos skolos mokėjimą, pasikeitimas nepažeidžia skolininko ar įkaito davėjo teisių. Šių argumentų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovės sutikimas reikalavimo perleidimui nagrinėjamu atveju negali būti laikomas privalomu, o CK 4.181 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas neturėtų būti laikomas absoliučiu, kai reikalavimo teisės yra perleidžiamos dėl hipotekos kreditoriaus bankroto ir bankroto proceso eigoje, įgyvendinant ĮBĮ bei Kredito unijų įstatymo reikalavimus. Net jei laikytis priešingos nuomonės, CK 4.181 ir 4.197 straipsniai (hipotekos pabaigos pagrindai) nenumato, kad draudimo perleisti kitam kreditoriui svetimo daikto įkeitimu užtikrintą reikalavimo teisę be įkeisto turto savininko sutikimo pažeidimas nulemtų hipotekos pabaigą. Šiuo atveju ieškovė kaip subsidiari skolininkė kartu su paskolos gavėja BUAB „CONSTRUCTION ACE“ išlieka atsakingos naujajam kreditoriui už prievolių, kylančių iš 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutarties neįvykdymą dalyje, kurioje nurodyta hipoteka Sutartyje. Byloje nėra nuginčytos aplinkybės, kad skolininkė paskolą iš kreditorės gavo, jos grąžinimą bei kitų iš Paskolos sutarties kylančių prievolių įvykdymą užtikrino įkeitimu ieškovė, sutartinės prievolės nėra įvykdytos, o sandorių naikinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinėje teisėje galiojančio teisingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principo. Taigi ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl pripažinti ginčo hipoteką pasibaigusia ar naikinti Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties dalį nėra pagrindo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš UAB „EDS INVEST“ ir BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administravimui skirtų išlaidų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to pažeidė CPK              185 straipsnį bei padarė nepagrįstą išvadą dėl tariamo ieškovės išankstinio sutikimo perleisti reikalavimo teises (CK 6.193 straipsnis). Hipotekos sandorio Įvadinės dalies          3 punkte nurodyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ yra įkaitų davėjai, o 2 punkte nurodyta, kad UAB „CONSTRUCTION ACE“ yra skolininkė. Taip pat Hipotekos sandoryje yra apibrėžtos ir vartojamos dvi panašios, tačiau apibrėžiančios skirtingas sutartis sąvokos: 1) sąvoka „Sutartis“ vartojama apibrėžti Sutartį dėl maksimaliosios hipotekos sukūrimo (t. y. Hipotekos sandorį) ir 2) sąvoka „Paskolos sutartis“, vartojama apibrėžti 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00505 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais (t. y. Paskolos sutartį). Hipotekos sandorio Bendrųjų sąlygų 2 punktas nustato, kad įkaitų davėjai sutinka su kreditoriaus        (t. y. BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) reikalavimo teisės, kylančios iš Sutarties (t. y. Hipotekos sandorio), perleidimu. Tai reiškia, kad Hipotekos sandorio Bendrųjų sąlygų 2 punktu šalys susitarė, kad įkaitų davėjai (ir ieškovė) sutinka su reikalavimo teisės, kylančios ne iš Paskolos sutarties, o iš Hipotekos sandorio, perkėlimu. Ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartimi, buvo perleistas reikalavimas, kylantis iš Paskolos sutarties, kurio perleidimui ieškovė jokio sutikimo nedavė ir tokio sutikimo iš jos jokia forma neprašė UAB EDS INVEST ir / arba BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. Hipotekos sandorio Bendrųjų sąlygų 2 punkte duotas ieškovės sutikimas, kad kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš Sutarties (t. y. Hipotekos sandorio) būtų perleistos kitam kreditoriui. Šis sutikimas neapima ieškovės sutikimo dėl reikalavimo, kylančio iš Paskolos sutarties, perleidimo. Toks sutikimas privalėjo būti gautas atskirai. Hipotekos sandorio projektas buvo parengtas BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir Bendrųjų sąlygų 2 punkto sąlyga buvo įtraukta kreditorės iniciatyva. CK 4.189 straipsnio 1 ir 2 dalių normose yra aiškiai išskiriamos reikalavimo perleidimo bei jį užtikrinančios hipotekos perleidimo sąvokos, jos nėra sutapatinamos, o atvirkščiai – pabrėžiama, kad jos yra atskirų objektų perleidimo teisės ir gali būti tiek susijusios tarpusavyje (t. y. perleidžiamos kartu), tiek ir nesusijusios (t. y. perleidžiamos atskirai). Taigi sutikimas dėl hipotekos teisės perleidimo negali reikšti sutikimo dėl reikalavimo teisės, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka, perleidimo, todėl Hipotekos sandorio Bendrųjų sąlygų 2 punkto nuostata negali būti aiškinama kaip leidimas perleisti reikalavimo teises iš Paskolos sutarties.

10.2.       Hipotekos sandoryje nebuvo įtvirtinta, kad šis sandoris yra vertybinis popierius, dėl to BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ tokiu ieškovės sutikimu net negalėjo realiai pasinaudoti nepakeisdama hipotekos sandorio sąlygų. Be to, byloje pateikti įrodymai dėl Hipotekos sandorio šalies (kreditorės BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) elgesio po Hipotekos sandorio sudarymo akivaizdžiai patvirtina, kad kreditorė pagal Hipotekos sandorį nelaikė išankstiniu ieškovės sutikimu perleisti reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties. Teismas į tokius įrodymus neatsižvelgė, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl tariamo sutikimo reikalavimui perleisti.

10.3.       BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių komitetas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo bankroto administratorių iki 2017 m. sausio 5 d. pateikti kreditorių komiteto nariams ekonomiškai argumentuotą bankroto administratoriaus siūlomos paskolų portfelio pardavimo kainos pagrindimą, bent jau tris alternatyvas dėl paskolų portfelio pardavimo bei šių alternatyvų teigiamas ir neigiamas pasekmes ir įvertinti galimas rizikas. Vykdydamas šį nutarimą bankroto administratorius pateikė kreditorių komitetui 2017 m. sausio 20 d. raštą „Dėl BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolų portfelio pardavimo alternatyvų“, kuriame atkreipė dėmesį į paskolas, užtikrintas svetimo daikto hipoteka ir rizikas, susijusias su šiomis paskolomis. Tai yra kreditoriai buvo informuoti, kad siekiant perleisti reikalavimo teisę, kylančią iš Paskolos sutarties yra būtinas ieškovės sutikimas ir šalys Hipotekos sandorio Bendrųjų sąlygų 2 punktą suprato vienodai – minėta nuostata nėra ieškovės sutikimas perleisti reikalavimo teisę, kylančią iš Paskolos sutarties. Nurodyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatidžiai nagrinėjo Hipotekos sutarties nuostatas ir suklydo dėl Hipotekos sutarties nuostatų turinio, taip pat padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės duoto išankstinio sutikimo dėl BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teisių, kylančių iš Paskolos sutarties, perleidimo.

10.4.       Skundžiamame sprendime visiškai neįvertintas Įkeitimo sandorio turinys. Įkeitimo sandoryje apskritai nėra Hipotekos sandorio Bendrųjų sąlygų 2 punkto turinį atitinkančios nuostatos. Vadinasi, skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai, neatidžiai išnagrinėjus ir įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes bei įrodymus.

10.5.       Tuo atveju, jeigu teismai spręstų, kad Hipotekos sandorio Bendrųjų sąlygų 2 punktas yra išankstinis sutikimas dėl reikalavimo teisių, kylančių iš Paskolos sutarties perleidimo (ir užtikrintų tik Hipotekos sandoriu įkeista turto dalimi), tokia nuostata neapima ieškovės sutikimo dėl reikalavimo, užtikrinto Įkeitimo sandoriu įkeistų turtinių teisių, perleidimo.

10.6.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.181 straipsnio 3 dalį bei padarė nepagrįstą išvadą, kad sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį ši nuostata nebuvo pažeista. CK 4.181 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi, t. y. draudžia (nepaliekant jokių alternatyvaus elgesio variantų) kreditoriui perleisti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškiai imperatyvus pobūdis pripažįstamas ir teisės doktrinoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. Justitia, Vilnius 2013. 60 puslapis,                   8 pastraipa). Šios nuostatos imperatyvi prigimtis reiškia, kad negalima nustatyti jokių išimčių jos taikymui, ypač, kai tokios išimtys nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos pačiame įstatyme. Be to, įstatymas nenumato jokių CK 4.181 straipsnio 3 dalies taikymo išlygų, ar išankstinių sąlygų, nėra jokių apraiškų dėl šios teisės normos sąlyginumo ar kitokio priklausymo nuo kitų teisės normų, šalių veiksmų, kreditoriaus asmens ir pan. Vien tik faktas, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvo iškelta bankroto byla KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, ar buvo išduoti Vykdomieji įrašai, ar kokios nors kitos aplinkybės (išskyrus ieškovės sutikimą, kuris neduotas), neturi ir negali turėti jokios reikšmės CK 4.181 straipsnio 3 dalies imperatyvios nuostatos galiojimui.

10.7.       Nėra pagrindo CK 4.181 straipsnio 3 dalies turinį aiškinti remiantis CK 6.101 straipsnio      1 ir (arba) 5 dalimis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai skirtingus teisinius santykius reglamentuojančias normas aiškino kaip reglamentuojančias tuos pačius santykius. CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šiuo atveju sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo gautas ieškovės sutikimas ir tokiu būdu toks reikalavimo perleidimas prieštaravo įstatymams. Vien tik ta aplinkybė, kad sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį buvo pažeista CK 4.181 straipsnio 3 dalis yra pakankama konstatuoti, kad neegzistuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo. Taigi, esant įstatymo pažeidimui (vienai iš alternatyvių CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatytų neleistinumo perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo sąlygų), vertinama, ar kreditoriaus asmuo yra svarbus ieškovei, ar ne (neturi jokios teisinės reikšmės). Taip pat atsakovės nurodė, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas specialus CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimo atvejis. Tokia atsakovių pozicija yra klaidinga ir nepagrįsta, nes CK 6.101 straipsnio 5 dalis reglamentuoja situaciją, kai kreditorius skolininkui turi esminės reikšmės, o CK 4.181 straipsnio 3 dalis nustato aiškų draudimą perleisti reikalavimą, kai nėra svetimo daikto hipotekos davėjo sutikimo tokiam perleidimui. Aptariamos nuostatos reglamentuoja du skirtingus atvejus, tarp kurių nėra jokio teisinio ryšio. Kreditoriaus asmens svarba skolininkui negali turėti jokios teisinės įtakos. Be to, CK 6.101 straipsnio 1 bei 5 dalys reglamentuoja susiklosčiusį santykį tarp trijų asmenų (pradinio kreditoriaus, skolininko ir naujojo kreditoriaus), o CK 4.181 straipsnio 3 dalis reglamentuoja santykius, susiklosčiusius bent tarp keturių asmenų (pradinio kreditoriaus, naujojo kreditoriaus, skolininko ir specifinio subjekto – svetimo daikto hipotekos davėjo).

10.8.       Kokių nors neigiamų padarinių ieškovei įvykimas nėra reikšminga aplinkybė CK          4.181 straipsnio 3 dalies taikymui. Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja CK      4.181 straipsnio 3 daliai. Nėra jokio pagrindo reikalauti įrodyti kokius nors neigiamus svetimo daikto hipotekos davėjo patirtus padarinius, ar su tokiais padariniais sieti CK    4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimo nustatymą. CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostata yra aiški bei imperatyvi. Imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimas savaime yra priešingas teisei ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Tokio pažeidimo neeliminuoja nei tolimesni padariniai svetimo daikto hipotekos davėjo interesams, nei kokios nors kitos aplinkybės. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad teismas siejo CK 4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktą su neigiamomis pasekmėmis ieškovei, patvirtina, kad netinkamai taikyta CK                  4.181 straipsnio 3 dalis.

10.9.       CK 4.181 straipsnio 3 dalies paskirtis yra suteikti svetimo daikto savininkui teisę pačiam nuspręsti, ar reikalavimo teisė, kurios įvykdymas užtikrintas svetimo daikto hipoteka, gali būti perleista naujajam kreditoriui. Remiantis kasacinio teismo praktika, svetimo daikto hipotekos davėjas nėra prievolinio teisinio santykio, kurio aktyviosios šalies (kreditoriaus) reikalavimams užtikrinti ir yra įkeičiamas turtas, dalyvis. Šis svetimo daikto hipotekos ypatumas yra laikytinas kertiniu, kuris atskiria šią hipotekos rūšį nuo paprastosios hipotekos. Atitinkamai, atsižvelgiant į svetimo daikto hipotekos davėjo statusą ir šios hipotekos rūšies ypatumus, CK 4.181 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos tikslas yra svetimo daikto hipotekos davėjo teisių ir interesų užtikrinimas, t. y. tik ši norma leidžia svetimo daikto hipotekos davėjui užtikrinti savo interesus ir įtakoti prievolinius santykius tarp pagrindinės prievolės skolininko ir kreditoriaus. Taigi CK 4.183 straipsnio 3 dalis užtikrina svetimo daikto hipotekos davėjo interesų apsaugą nuo galimo nesąžiningo trečiųjų asmenų ketinimo nukreipti išieškojimą į hipotekos objektą. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad svetimo daikto hipotekos davėjas objektyviai negali „numatyti ateities“, t. y. žinoti apie reikalavimo perėmėjo (naujojo kreditoriaus) galimus nesąžiningus ketinimus siekti perimti svetimo daikto hipotekos davėjo turtą ir suvokti galimus interesų pažeidimus. Galimas naujojo kreditoriaus nesąžiningumas ar kitokie galimi neigiami reikalavimo teisės perleidimo naujam kreditoriui padariniai svetimo daikto hipotekos davėjui gali paaiškėti tik po reikalavimo teisės perleidimo. Esant tokiai svetimo daikto hipotekos davėjo padėčiai, kai jis nežino ir negali iš anksto žinoti dėl reikalavimo perėmėjo ketinimų bei galimai nesąžiningų veiksmų, įstatymų leidėjas CK 4.181 straipsnio 3 dalyje įtvirtino aiškų ir besąlyginį reikalavimą visais atvejais gauti sutikimą dėl svetimo daikto hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimo nepriklausomai nuo reikalavimo perleidėjo ir perėmimo ketinimų ar kitų aplinkybių. Dėl to, konstatuotina, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimas (t. y. reikalavimo perleidimas be svetimo daikto hipotekos davėjo sutikimo) automatiškai sukelia neigiamus padarinius svetimo daikto hipotekos davėjui nuo tokio pažeidimo momento. Jeigu reikalavimo teisė yra perleidžiama naujam kreditoriui negavus svetimo daikto hipotekos davėjo sutikimo (ir net jo neinformavus), nėra užtikrinama CK 4.181 straipsnio    3 dalies paskirtis – saugoti hipotekos davėjo interesus.

10.10.       Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies padarinių (neatskleidė bylos esmės). Ieškovė teismo prašė: 1) pripažinti hipoteką pagal ginčo sandorius pasibaigusia; 2) teismui nenustačius pagrindų pripažinti hipoteką pagal Hipotekos / Įkeitimo sandorius pasibaigusia, pripažinti negaliojančia Reikalavimo perleidimo sutarties dalį, kuria BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido UAB EDS INVEST reikalavimą į skolininkę BUAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš Paskolos sutarties su visomis užtikrinimo priemonėmis, be kita ko, taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatęs, kad sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo pažeista CK 4.181 straipsnio 3 dalis, nevertino, kokios yra tokio pažeidimo pasekmės. Vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad egzistuoja pagrindas svetimo daikto hipotekos pasibaigimui pagal Hipotekos sandorius. Šiuo atveju BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (kreditorius pagal pagrindinę prievolę) perleido savo reikalavimą į skolininkę UAB EDS INVEST negavusi svetimo daikto hipotekos davėjo (ieškovės) sutikimo dėl svetimo daikto hipotekos turėtojo teisių perleidimo. Todėl laikytina, kad svetimo daikto hipotekos turėtojo teisės neperėjo naujajai kreditorei UAB EDS INVEST ir jai neperėjo teisės pagal Hipotekos ir Įkeitimo sandorius. Svetimo daikto hipotekos turėtojo teisės vis dar priklauso BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. Atsakovės nesikreipė į ieškovę dėl sutikimo gavimo, todėl prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką, t. y. reikalavimo nesilaikymas lėmė, kad svetimo daikto hipotekos turėtojo teisės neperėjo UAB EDS INVEST. Kadangi hipotekos kreditorė pagal Hipotekos ir Įkeitimo sandorius yra UAB EDS INVEST, kuri neturi jokios reikalavimo teisės į skolininkę pagal pagrindinę prievolę, laikytina, kad svetimo daikto hipoteka pagal Hipotekos ir Įkeitimo sandorius pasibaigė.

10.11.       Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad įstatymas nenumato teisinio pagrindo pripažinti hipoteką pasibaigusia CK 4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimo atveju. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. CK 4.197 straipsnio 2 dalies       2 punktas nustato, kad hipotekos pabaigos pagrindas gali būti teismo sprendimas. Vadinasi, teismas konstatavęs, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimas lemia hipotekos pabaigą, gali tokią hipotekos pabaigą konstatuoti CK 4.181 straipsnio 3 dalies bei CK                 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

10.12.       CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 4.181 straipsnio 3 dalis nustatanti, kad svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo, yra akivaizdžiai imperatyvi, kurią pažeidžiantis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė nedavė sutikimo jokia forma BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ perleisti reikalavimą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Tokio sutikimo nei BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, nei UAB EDS INVEST nereikalavo ir neprašė. Dėl to egzistuoja pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį kaip akivaizdžiai prieštaraujančią imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 4.181 straipsnio 3 dalis).

11.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

11.1.       Civilinės teisės doktrina, kasacinio teismo praktika dėl CK 1.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei CK 4.181 straipsnio 3 dalies tikslai ir prasmė paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatos nesilaikymas savaime yra priešingas teisei ir negalioja, dėl ko tokio pažeidimo neeliminuoja nei tolimesni padariniai svetimo daikto hipotekos davėjo interesams, nei kokios nors kitos aplinkybės.

11.2.       Teisės normos imperatyvumas CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas ne pažodžiui, o įsakmiai suformuluotos teisės normos nesilaikymas savaime nelemia sandorio negaliojimo. Normos imperatyvumas, kurio pažeidimas nulemia sandorio negaliojimą (absoliutumas), egzistuoja, kai yra pažeidžiamas svarbus teisės norma saugomas interesas. Kitaip tariant, nesant saugomo intereso pažeidimo nėra teisės normos imperatyvumo        CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme. CK 4.181 straipsnio 3 dalyje vartojamas žodžių junginys „neturi teisės“ savaime nereiškia nustatyto draudimo absoliutumo ir visuotinumo, o jos imperatyvumas CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme vertintinas pagal normos tikrąją prasmę, tikslus, interesus, kuriems ginti ji skirta, sisteminius ryšius su kitomis normomis bei konkrečias faktines aplinkybes. Remiantis CK 4.181 straipsnio 3 dalies tikrąja prasme, tikslais ir uždaviniais, nesant saugomo intereso tokiais atvejais, draudimas negalioja bei atitinkamai yra neabsoliutus. Be to, CK 4.181 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo neabsoliutumą (t. y. intereso, kuris turėtų būti saugomas, nebuvimą) rodo šioje teisės normoje tiesiogiai numatyta išlyga įkaito davėjui sutikti su kreditoriaus pasikeitimu. Tokiu būdu draudimo imperatyvumas iš esmės priklauso nuo įkaito davėjo valios. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies imperatyvumo yra nepagrįsti.

11.3.       Į bylą pateiktose teisės mokslininkų išvadose yra atskleista CK 4.181 straipsnio 3 dalies atsiradimo priežastis ir prasmė. Svetimo turto hipoteka užtikrintas reikalavimas gali būti perleidžiamas pirminio kreditoriaus iniciatyva bei naujajam kreditoriui neturint nesąžiningų kėslų dėl įkeisto turto. Atsiradus savininko atsakomybei įkaito davėjo teisėtas interesas yra nesusijęs su išieškotojo asmeniu bei reiškia ne hipotekos panaikinimą, bet specialios išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto tvarkos laikymąsi bei atgręžtinio reikalavimo į pagrindinį skolininką teisę (CK 4.195 straipsnis).

11.4.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas netaikomas Reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai, nes ji sudaryta dėl BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto ir jos bankroto proceso eigoje, įgyvendinant ĮBĮ bei Kredito unijų įstatymo reikalavimus: Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta ne dėl to, kad naujasis kreditorius kreipėsi į BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perleidimo, tokiu būdu galimai turėdamas nesąžiningą ketinimą perimti ginčo įkeistą turtą, bet išimtinai dėl KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto, kurio proceso metu buvo priimti atitinkami sprendimai. Taigi CK 4.181 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas netaikomas, kadangi reikalavimo teisės perleistos ne komerciniais tikslais, bet dėl ĮBĮ bei Kredito unijų įstatymo reikalavimų bei bankroto tikslų veikti kreditorių interesais.

11.5.       Apeliacinio skundo teiginiai apie KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto reikšmės nebuvimą CK 4.181 straipsnio 3 dalies taikymui yra nepagrįsti. Naudodamasi atsakovės bankrotu, ieškovė siekia ne apginti savo pažeistas teises, bet nesąžiningai išvengti laisva valia sukurtos prievolės vykdymo (siekia ginčo hipotekos / įkeitimo panaikinimo dėl KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pabaigos). Įkaito davėjo atsisakymas sutikti su bankrutavusio kreditoriaus užtikrintų reikalavimų perleidimu nepagrįstai sukurtų įkaito davėjui nesąžiningą pranašumą prieš hipotekos kreditorių, nors būtent įkaito davėjas, savo turtu garantuodamas už trečiąjį asmenį, prisiėmė visas su trečiojo asmens prievolių nevykdymu susijusias rizikas. Todėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies pagrindu tokiam asmeniui neturėtų būti suteikta privilegijuota padėtis (taip pat lyginant su kitais svetimo turto įkaito davėjais) dėl hipotekos kreditoriaus bankroto, paneigti bankroto tikslai greitai ir operatyviai atlikti nemokaus asmens bankroto procedūras, iš esamo asmens turto patenkinant jo kreditorių reikalavimus.

11.6.       CK 4.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių šio kodekso šeštosios knygos nuostatų. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Todėl remiantis vien šiomis įstatymo nuostatomis CK 4.181 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama atskirai nuo bendrųjų kreditoriaus pasikeitimo (cesijos) taisyklių.

11.7.       Hipotekos kreditoriaus asmens svarbos klausimas svetimo turto įkaito davėjui yra išreikštas per interesą, kurio apsaugai skirta CK 4.181 straipsnio 3 dalis, nes ši norma skirta apsaugoti nuo nesąžiningų trečiųjų asmenų, t. y. draudimas taikytinas tik tuo atveju, kai hipotekos kreditorius gali apspręsti įkaito davėjo teisinę padėtį. Atitinkamai saugomas interesas neegzistuoja tuo atveju / metu, kai hipotekos kreditorius neturi įtakos įkaito turėtojo teisinei padėčiai.

11.8.       Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl CK 6.101 straipsnio 5 dalies ir CK                4.181 straipsnio 3 dalies skirtumų, kadangi pagal CK 4.189 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių CK Šeštosios knygos nuostatų, o CK 4.181 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas tiesiogiai susijęs su hipotekos kreditoriaus asmens svarba įkaito davėjui. Tiek pagal CK 4.189 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 4.181 straipsnio 3 dalį yra akivaizdus šio draudimo sisteminis ryšys su CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, hipotekos kreditoriaus asmens svarba įkaito davėjui atskleistina taip pat per bendruosius kreditoriaus asmens reikšmės skolininkui kriterijus. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį kreditoriaus asmens svarba gali būti aktuali, kai teisinės prievolės šalis sieja santykis, kuriame kiekviena pusė turi apibrėžtas teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu bei teisių ir pareigų vykdymas priklauso nuo tam tikrų individualių prievolės šalies savybių, kurios gali būti svarbios vykdant sutartines pareigas (pvz., išsilavinimo, specialių žinių arba patirties, turtinės padėties, kitų skiriamųjų charakteristikų). Tačiau atsiradus skolininko pareigai sumokėti skolą bei kreditoriui inicijavus priverstinį skolos išieškojimą, kreditoriaus asmuo, net ir tuo atveju, jeigu jis buvo svarbus iki pirminės prievolės pažeidimo, nebegali būti svarbus skolininkui, kadangi asmuo, kuriam turi būti įvykdyta pradelsta piniginė prievolė, negali įtakoti skolininko padėties, nulemti prievolių apimties padidėjimo, vykdymo sunkėjimo arba kitokio skolininko prievolės pasunkėjimo.

11.9.       Asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą pagal pradelstą skolą (tiesiogiai iš ieškovo, siekiančio išvengti įkeisto turto pardavimo arba iš įkeisto turto pardavimo), pasikeitimas niekaip neįtakoja skolininko / įkaito davėjo teisių. Jeigu ieškovei buvo aktualu išsaugoti turtą nuo priverstinio pardavimo, ji galėjo įkeisto turto verte atsiskaityti su hipotekos kreditorium arba surasti įkeisto turto pirkėją, parduodant turtą pagal CK 4.192 straipsnio     8 punkto sąlygas. Be to, ginčo teisių perleidimas naujajam kreditoriui atliktas po to, kai KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ su ieškove siejo procesiniai priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto santykiai. Šiuose santykiuose hipotekos kreditoriaus asmens svarba apskritai yra eliminuojama, nes pradėjus priverstinį išieškojimą yra aiškiai išreikštas hipotekos kreditoriaus ketinimas (pagal turimą vykdomąjį dokumentą, jame nustatytų teisių ribose) gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto vertės. Šiuo atveju dėl ginčo įkeitimo buvo pradėtas išieškojimo procesas pagal notaro išduotus du 2016 m. gegužės       23 d. Vykdomuosius įrašus dėl 926 274,32 Eur skolos išieškojimo. Todėl nuo 2016 m. gegužės 23 d. ginčo įkeitimo santykius reguliuoja bei sandoriai susiję su įkeistu turtu gali būti atliekami tik specialiųjų CK nuostatų (pvz., CK 4.192 straipsnio 8 dalis, CK 4.1941 straipsnio 5 dalis) bei laikantis teismo sprendimų vykdymo proceso taisyklių. Atsakovės pažymi ir tai, kad CK 4.1941 straipsnyje nustatytos skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijos, o CK 4.195 straipsnis specialiai reglamentuota skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto tvarka. Tačiau nei šiuose CK straipsniuose, nei kitose priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto reglamentuojančiose teisės normose nenumatyta specialių reikalavimų išieškotojo pagal notaro vykdomąjį įrašą pasikeitimui. Taigi įstatymų leidėjas, nenumatydamas specialių reikalavimų kreditoriaus pasikeitimui priverstinio skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto metu, pripažino, kad šioje stadijoje kreditoriaus asmuo įkaito davėjui nebegali būti svarbus. Todėl reikalavimo perleidimas pagal notaro išduotus Vykdomuosius įrašus (kaip ir pagal bet kokio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą) galėjo būti atliekamas be skolininko sutikimo.  

11.10.       Reikalavimas, kad įkeisto turto savininkas duotų sutikimą reikalavimo teisę perleisti trečiajam asmeniui (CK 4.181 straipsnio 3 dalis), negali būti laikomas absoliučiu, kadangi ne visais atvejais kreditoriaus asmuo įkeisto turto savininkui turi esminės reikšmės.          Dr. A. Smaliuko teisinėje išvadoje nurodyta, kad kilus subsidiariajai svetimo daikto savininko atsakomybei (šiuo atveju perėjus į vykdymo procesą), išnyksta CK                4.181 straipsnio 3 dalies apsaugos objektas – svetimo įkeisto daikto savininko interesas, jog reikalavimo teisę įgijusio trečiojo asmens tikslas nebūtų išimtiniai įkeisto svetimo daikto įgijimas ir šis kreditorius negalėtų nesąžiningai inicijuoti pagrindų išieškojimo iš įkeisto daikto atsiradimui. Neegzistuojant CK 4.181 straipsnio 3 dalies apsaugos objektui, reikalavimas gauti įkeisto svetimo daikto savininko sutikimą vykdymo procese dėl reikalavimo teisės perleidimo negali būti taikomas. Kreditoriaus asmens pasikeitimas, kuomet įkeisto svetimo daikto subsidiarioji atsakomybė jau yra kilusi, esminės reikšmės neturi, inter alia (be kita ko) CK 4.181 straipsnio 3 dalis netaikoma. Prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus Mokslinėje išvadoje nurodyta, kad <...> nukreipus priverstinį išieškojimą į svetimo turto hipoteka įkeistą turtą, CK 4.181 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas vykdant cesiją gauti įkeičiamo turto savininko sutikimą, negali būti taikomas, kadangi jį taikant negalėtų būti pasiektas nei vienas iš šiai normai keliamų įkeičiamo turto savininko interesų apsaugos tikslų. Be to, turto pardavimo arba jo priverstinio administravimo procesas vyksta išimtinai CPK nustatyta tvarka ir įkeisto turto savininkas negali jo niekaip įtakoti. Šį vertinimą autorius grindžia tuo, kad prasidėjus vykdymo procesui viskas persikelia į antstolio rankas, o išieškojimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka ir kreditoriaus asmenybė neturi visiškai jokios įtakos šio proceso eigai. Todėl įkeisto turto, į kurį jau nukreiptas priverstinis išieškojimas, savininkui neturi jokios reikšmės kreditoriaus asmenybė, nes visas išieškojimo procesas jau yra valstybės įgalioto asmens – antstolio rankose. <...> Taigi, esant priverstiniam vykdymui, procesas vyksta CPK nustatyta tvarka ir įkeisto turto savininkas iš esmės negali įtakoti nei šio proceso tvarkos, nei jo rezultatų.

11.11.       Apeliaciniame skunde akcentuojami reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perleidimo ir Hipotekos teisių tiesioginio perleidimo teisiniai skirtumai nepaneigia ieškovės pareiškimo apie tai, kad nesvarbi hipotekos kreditoriaus asmens reikšmė. Tiesioginis hipotekos teisės perleidimas arba hipotekos sutarties, kaip vertybinio popieriaus, reikšmė, neturi įtakos hipotekos teisės, kaip šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančio teisės, turiniui, kadangi tiesioginis hipotekos teisės, kuri skirta užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, perleidimas iš esmės yra įmanomas taip pat tik kartu su užtikrintos reikalavimo teisės perleidimu. Ieškovės bandymai rasti esminių skirtumų tarp hipotekos kreditoriaus asmens pasikeitimo, kai tai įvyksta perleidžiant reikalavimo teisę pagal pagrindinę prievolę bei tiesiogiai perleidžiant hipotekos teisę, kai turinio prasme skirtumų nėra, patvirtina anksčiau pateiktą atsakovų vertinimą apie ieškovės veikimą pažeidžiant esminius civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, t. y. nesąžiningą vengimą laikytis sutartinių įsipareigojimų. Tokio asmens bandymai neturėtų būti leidžiami, o deklaruojami teisės pažeidimai neginami, nes yra paremti piktnaudžiavimu teise (CK 1.137 straipsnis).

11.12.       Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimas, jeigu draudimas perleisti reikalavimą būtų taikomas, yra pagrindas pasibaigti svetimo turto hipotekai arba ją panaikinti. CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai: 1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais; 2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka; 3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos; 4) hipotekos objektas žuvo; 5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo Hipoteka baigėsi remiantis CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o apeliaciniame skunde nurodo, kad Hipotekos pabaigos pagrindas yra CK 4.197 straipsnio 2 dalies              2 punktas Nei vienas iš šių pagrindų nesusijęs su CK 4.181 straipsnio 3 dalimi. CK       4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto dispozicijoje nurodyta, kad hipoteka baigiasi, kai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kitais pagrindais pasibaigia hipoteka užtikrinta prievolė. Šis hipotekos pabaigos pagrindas yra hipotekos kaip šalutinės teisės išdava. Vadovaujantis CK 4.170 straipsnio 4 dalimi hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo. Vadinasi, pagal ieškovės nurodytą teisės normą ginčo Hipoteka galėtų pasibaigti tuo atveju, jeigu būtų įvykdyti visi įsipareigojimai pagal Paskolos sutartį arba jie baigtųsi kitais prievolių pabaigos pagrindais. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartis neįvykdyta, taip pat nėra kitų pagrindinės prievolės pabaigos pagrindų. CK 4.181 straipsnio 3 dalyje, kurios pažeidimą, kaip ieškinio pagrindą nurodė ieškovė, nėra nustatyta, kad svetimo turto hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės perleidimas be įkaito davėjo sutikimo sukelia svetimo turto hipotekos pabaigą arba, kad tokia hipoteka gali būti panaikinta teismo sprendimu. CK nėra kito straipsnio, kuriame būtų pasakyta, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimas nulemia svetimo daikto hipotekos pabaigą. Todėl ir šiuo pagrindu teisiniu pagrindu ginčo Hipoteka nesibaigė bei negali būti panaikinta teismo sprendimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13.       KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (kredito davėjas) ir UAB „CONSTRUCTION ACE“ (kredito gavėjas) sudarė 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00505 LTL, kurios pagrindu KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė UAB „CONSTRUCTION ACE“       2 950 000 Lt kreditą, kurį kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti kredito davėjui iki 2015 m. gruodžio 21 d. (toliau ir – Paskolos sutartis).

14.       UAB „CONSTRUCTION ACE“ (skolininkė), KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (kreditorė), UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „FINIENS“ (įkaitų davėjos) sudarė 2013 m. sausio 7 d. Sutartinės hipotekos sandorį, kurio pagrindu įsipareigojimams, kylantiems iš Paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais užtikrinti (užtikrintos prievolės dydis 2 950 000 Lt), įkeistas įkaito davėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „FINIENS“ turtas (toliau ir – Hipotekos sandoris).

15.       Pagal Hipotekos sandorį įkeistas šis ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas: i) 0,1955 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigtas statyti pastatas-prekybos centras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ii) nebaigtas statyti pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); iii) nebaigtas statyti pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); iiii) negyvenamoji patalpa-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); iiiii) negyvenamoji patalpa-knygynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau ir – įkeistas nekilnojamasis turtas).

16.       UAB „CONSTRUCTION ACE“ (skolininkė), KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (kreditorė) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (įkaito davėja) sudarė 2013 m. sausio 14 d. Sutartinio įkeitimo sandorį, kurio pagrindu įsipareigojimams, kylantiems iš Paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais užtikrinti (užtikrintos prievolės dydis          2 950 000 Lt) (toliau ir – Įkeitimo sandoris).

17.       Pagal Įkeitimo sandorį įkeisti šie įkaito davėjos (ieškovės) objektai (turtinės teisės): i) nuomos teisė į 0,2113 ha valstybinio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini); ii) nuomos teisė į 0,1832 ha valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau ir – įkeistos valstybinio turto nuomos teisės).

18.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 (dabar Nr. B2-2127-614/2020) iškelta bankroto byla KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“; bankroto administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m gruodžio 5 d. nutartimi pripažinta BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1118-302/2015 (dabar Nr. B2-1371-866/2020) iškelta bankroto byla UAB „CONSTRUCTION ACE“; bankroto administratore paskirta Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras, UAB.

19.       Nesuėjus galutiniam Paskolos sutarties įvykdymo terminui hipotekos kreditorė KB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (2014 m. vasario 7 d.) ir skolininkė UAB „CONSTRUCTION ACE“ (2015 m. vasario 17 d.) bankrutavo. Suėjus galutiniam paskolos grąžinimo terminui (2015 m. gruodžio 21 d.) Paskolos sutartis neįvykdyta.

20.       Antstolio D. K. 2016 m. gegužės 30 d. Patvarkymu Nr. S-16-174-3202 priimti vykdyti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduoti 2016 m. gegužės 23 d. Vykdomieji įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Vykdomieji įrašai) bei pradėta Vykdomoji byla Nr. 0174/16/01222 dėl 926 919,31 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės BUAB „CONSTRUCTION ACE“, hipotekos kreditorei BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, išieškojimą nukreipiant į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį Hipotekos ir Įkeitimo sandoriais įkeistą turtą.

21.       BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių komitetas priėmė 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą, kuriuo įpareigojo bankroto administratorių iki 2017 m. sausio 5 d. pateikti kreditorių komiteto nariams ekonomiškai argumentuotą bankroto administratoriaus siūlomos paskolų portfelio pardavimo kainos pagrindimą, bent jau tris alternatyvas dėl paskolų portfelio pardavimo bei šių alternatyvų teigiamas ir neigiamas pasekmes ir įvertinti galimas rizikas.

22.       Likvidavimo procedūros metu BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių komitetas nusprendė dėl skolininkų visų neįvykdytų Paskolų portfelio (turto) pardavimo, buvo paskelbtas viešas konkursas, kuriame pirkėja UAB EDS INVEST pasiūlė didžiausią neįvykdytų Paskolų portfelio perleidimo kainą ir BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST sudarė 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė (BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) perleido naujajai kreditorei (UAB EDS INVEST) neįvykdytas Paskolų portfelio sutartis, taip pat skolininkės BUAB „CONSTRUCTION ACE“ neįvykdytą Paskolos sutartį. Antstolis 2018 m. gegužės 18 d. Patvarkymu Vykdomojoje byloje pakeitė pradinę išieškotoją BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ naująja išieškotoja UAB EDS INVEST (CPK 596 straipsnis).

23.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) neteisingai įvertino Hipotekos sandorio nuostatas dėl įkaito davėjų duoto sutikimo perleisti kreditoriaus reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties ir teigia, kad Hipotekos sandoriu įkaito davėjai (ir ieškovė) sutiko su reikalavimo teisės, kylančios iš Hipotekos sandorio perkėlimu, o ne iš Paskolos sutarties; 2) nepasisakė dėl Įkeitimo sandorio nuostatų, susijusių su įkaito davėjų sutikimu perleisti kreditoriaus reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties bei teigia, kad: i) Įkeitimo sandoryje nėra panašių arba analogiškų nuostatų, kokios įtvirtintos Hipotekos sandoryje (dėl įkaito davėjų sutikimo perleisti reikalavimo teises); ii) Hipotekos sandorio nuostatos dėl išankstinio sutikimo perleisti reikalavimo teises neapima ieškovės sutikimo dėl reikalavimo teisių, kylančių iš Paskolos sutarties, kurios prievolių įvykdymas užtikrintas Įkeitimo sandoriu, perleidimo.

24.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Aiškindamas hipotekos sutarties sąlygą dėl hipotekos objekto, teismas taip pat turi įvertinti akcesorinį hipotekos pobūdį – jos ryšį su pagrindine prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005).

25.       Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018). Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).

26.       Hipotekos ir Įkeitimo sandoriuose nurodyta, kad įkeitimu užtikrinti skolininko įsipareigojimai, kylantys iš 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais (vartojama sąvoka „Paskolos sutartis“). Įkeitimo sandoryje Paskolos sutartis vadinama ir Kredito sutartimi.

27.       Hipotekos sandoryje nurodyta, kad šalys sudarė Sutartį dėl maksimalios hipotekos sukūrimo, susidedančią iš Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų. Sąvoka „Sutartis“ vartojama Hipotekos sandoriui apibrėžti („Sutartis“ = Hipotekos sandoris). Hipotekos sandorio II skyriaus „Bendrosios sąlygos“ 2.1 papunktyje nurodyta, kad tiek, kiek Sutartyje (Hipotekos sandoryje) nėra aiškiai nurodyta kitaip, šia Sutartimi (Hipotekos sandoriu) sukurta hipoteka užtikrina visų kreditoriaus reikalavimų skolininkui, esančių jų patenkinimo momentu ir kylančių iš Paskolos sutarties, įvykdymą, įskaitant visų pagal Paskolos sutartį mokėtinų palūkanų sumokėjimą, taip pat netesybų, nuostolių ir kitų mokėtinų sumų pagal Paskolos sutartį atlyginimą kreditoriui. Hipotekos sandorio III skyriaus „Kita informacija“ 2 punkte nurodyta, kad įkaitų davėjai sutinka su kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš Sutarties (Hipotekos sandorio), perleidimu. 

28.       Įkeitimo sandoryje nurodyta, kad šalys sudarė Sutartį dėl įkeitimo sukūrimo su visais jos priedais, jeigu tokių būtų, susidedančią iš Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų. Sąvoka „Sutartis“ vartojama Įkeitimo sandoriui apibrėžti („Sutartis“ = Įkeitimo sandoris). Įkeitimo sandorio II skyriaus „Bendrosios sąlygos“ 2.1 papunktyje nurodyta, kad tiek, kiek Sutartyje (Įkeitimo sandoryje) ar Sutarties (Įkeitimo sandorio) priede nėra aiškiai nurodyta kitaip, šia Sutartimi (Įkeitimo sandoriu) sukurtas įkeitimas užtikrina visų kreditoriaus reikalavimų skolininkui, esančių jų patenkinimo momentu ir kylančių iš Kredito (Paskolos) sutarties, įvykdymą, įskaitant visų pagal Kredito (Paskolos) sutartį mokėtinų palūkanų sumokėjimą, taip pat netesybų, nuostolių ir kitų mokėtinų sumų pagal Kredito (Paskolos) sutartį atlyginimą kreditoriui. Įkeitimo sandorio II skyriaus „Bendrosios sąlygos“ 4.1 papunktyje nurodyta, jeigu Sutartyje (Įkeitimo sandoryje) nenurodyta kitaip, įkeičiamą daiktą draudžiama apsunkinti paskesniu įkeitimu ar hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas panašaus pobūdžio sutartis) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkeitimo davėjo teises į jį be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo, išskyrus šios Sutarties (Įkeitimo sandorio) sudarymo metu esančius įkeičiamo daikto suvaržymus, kurie yra atskleisti kreditoriui ir yra nurodyti Sutarties (Įkeitimo sandorio) punkte „Įkeičiamo daikto suvaržymai“, taip pat bet kokius įkeičiamo daikto suvaržymus kreditoriaus naudai. Paaiškėjus šiame punkte numatytų draudimų pažeidimui, įkaito davėjas įsipareigoja atlyginti kreditoriui visus jo patirtus nuostolius, kilusius dėl negalėjimo patenkinti savo reikalavimų iš įkeičiamo daikto vertės.

29.       CK Ketvirtosios knygos komentare pažymėta, kad įkaito davėjas gali duoti tokį sutikimą iš anksto. Iš anksto duotas įkaito davėjo sutikimas neturi būti personalizuotas, t. y. neprivaloma įvardyti konkretaus asmens, kuriam kreditorius turi teisę perleisti svetimo turto hipoteka užtikrintą reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI Skyrius. Hipoteka. Pirmas leidimas. Justitia, Vilnius, 2013, p. 64). Vadinasi, CK                  4.181 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas yra sutartinio pobūdžio (ne absoliutus, o priklauso nuo sutarties šalių išreikštos valios).

30.       CK 4.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius hipoteka užtikrintą reikalavimą ar jo dalį gali perleisti kitam asmeniui, jeigu hipotekos sandoryje ar įstatymuose nenustatyta kitaip. Perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė. Hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių CK Šeštosios knygos nuostatų. Pagal CK 4.189 straipsnio 2 dalį, kai šalių susitarimu hipotekos sandoris yra vertybinis popierius, kreditorius gali perleisti hipotekos teisę atskirai nuo hipoteka užtikrinto reikalavimo. Šiuo atveju hipoteka užtikrintu reikalavimu laikoma naujojo hipotekos kreditoriaus turima reikalavimo teisė į skolininką, kuri negali būti didesnė už hipotekos sandoryje nurodytą pagrindinės prievolės sumą. 

31.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad Hipotekos sandoriu įkaito davėjai (taip pat ir ieškovė) sutiko su reikalavimo teisės, kylančios iš Hipotekos sandorio perleidimu, o ne reikalavimo teisės, kylančios iš Paskolos sutarties perleidimu. Visų pirma, Hipotekos sandorio I dalies „Specialiosios sąlygos“ 13 punkte ir Įteikimo sandorio I dalies „Specialiosios sąlygos“ 12 punkte nurodyta, kad sutartinės hipotekos ir įkeitimo sandoriai šalių susitarimu nelaikomi vertybiniais popieriais. Todėl pagal CK 4.189 straipsnio 2 dalį negalėjo būti perleistos hipotekos teisės atskirai nuo hipoteka užtikrinto reikalavimo. Antra, Hipotekos sandorio šalys susitarė dėl įkaitų davėjų duoto išankstinio sutikimo su kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš Hipotekos sandorio, kuriuo įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, skirtas užtikrinti įsipareigojimus, kylančius iš Paskolos sutarties (pagrindinės prievolės), perleidimu, t. y. ieškovė davė išankstinį sutikimą perleisti hipotekos teises, skirtas užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, kartu su užtikrintos reikalavimo teisės perleidimu. Be to, Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė, kad BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ perleidžia UAB EDS INVEST reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį (pagrindinę prievolę) bei visas jos užtikrinimo priemones (hipoteką / įkeitimą) ir Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu Vykdomojoje byloje buvo pakeista kreditorė (išieškotoja). Hipoteka / įkeitimas seka paskui pagrindinę prievolę, t. y. kartu reikalavimo teisės perleidimu naujajam kreditoriui paprastai pereina svetimo turto hipotekos kreditoriaus teisės (CK 4.189 straipsnio 1 dalis; 6.101 straipsnio 2 dalis).

32.       Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą, pasikeičia prievolės kreditorius, o prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).

33.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, tai vertinamoji sąvoka.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos atveju, kreditoriaus asmuo ir jo pasikeitimas, skolininkei neturi esminės reikšmės. Skolininkė UAB „CONSTRUCTION ACE“ yra bankrutavusi, Paskolos sutarties galiojimas jau pasibaigęs ir Sutartis neįvykdyta. Skolininkė su subsidiaria skolininke (ieškove) atsakingos hipotekos / įkeitimo kreditoriui ir nesvarbu koks kreditorius – pradinis būtų patenkinęs ar naujasis patenkins savo reikalavimą iš įkeisto turto. Asmens (kreditoriaus) pasikeitimas nepažeidžia skolininkės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011).

35.       Pagal CK 4.219 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas neįvykdo įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės, jeigu įstatymuose ar sandoryje nenustatyta kitaip. Įkeitimo sandorio II dalies „Bendrosios sąlygos“ 6.3 papunktyje šalys sulygo, kad užtikrinta prievolė privalo būti skolininko vykdoma Kredito (Paskolos) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. <...> skolininkui Paskolos sutartyje nustatytas terminais negrąžinus kreditoriui paskolos dalies <...), kreditorius turi teisę savo reikalavimą patenkinti iš įkečiamo daikto vertės, <...>. Kadangi skolininkė UAB „CONSTRUCTION ACE“ neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, hipotekos kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš Įkeitimo sandoriu įkeistų daiktinių teisių vertės. 

Dėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

36.       Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu dėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalis yra ne imperatyvi, o sąlyginė, t. y. netaikoma tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių (vykdomosios bylos pradėjimo, bankroto bylos iškėlimo skolininkui ir pan.) ir kreditoriaus asmuo svetimo daikto hipotekos davėjui tampa nesvarbus. Ieškovė laikosi pozicijos, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi ir joje įtvirtintas absoliutus draudimas.

37.       Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 7 d. Hipotekos ir 2013 m. sausio 14 d. Įkeitimo sandoriai sudaryti 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytai CK 4.181 straipsnio redakcijai (2012 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842). CK 4.181 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. CK Ketvirtosios knygos komentare nurodyta, kad CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Todėl sandoris, kuriuo yra perleidžiamas svetimo daikto hipoteka užtikrintas reikalavimas, negalioja, jeigu nėra gautas įkaito davėjo sutikimas perleisti reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI Skyrius. Hipoteka. Pirmas leidimas. Justitia, Vilnius, 2013,    p. 63–64).

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nustatant, ar teisės norma yra įsakmi, vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai; sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011; kt.).

39.       Taigi CK 4.181 straipsnio 3 dalyje vartojamos lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „neturi teisės“, kurios parodo šios teisės normos imperatyvųjį pobūdį, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies pobūdžio CK 1.80 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo kontekste.

40.       CK 1.80 straipsnio 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK Pirmosios knygos komentare nurodyta, kad imperatyvias normas CK galima pažinti iš to, ar įstatymų leidėjas nustatė, kad sandoriai, prieštaraujantys normai, turi būti niekiniai. Paprastai tai išreiškiama tiesiogine nuostata, kad tam tikri sandoriai negalioja <...>. Kartais imperatyvias normas galima nustatyti ir iš jose aiškiai išreikštų draudimų: vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „negali“, „negalima“ <...>. Tačiau šiais atvejais reikia gerai išsiaiškinti, ar sandorio prieštaravimo tokiai normai padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Reikia išsiaiškinti normos turinį sistemiškai aiškinant visą CK. <...> Imperatyvios įstatymo normos akivaizdžiai nėra tos CK normos, kuriose vartojami žodžių junginiai „jeigu sutartis (sandoris) nenustato kitaip“ ar panašios reikšmės žodžių junginiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. IV Skyrius. Negaliojantys sandoriai. Pirmasis leidimas. Justitia, Vilnius, 2001, p. 181–182).

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) teisės norma yra imperatyvi ir 2) šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, kt.). Vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

42.       Taigi teisės CK 4.181 straipsnio 3 dalies imperatyvus pobūdis savaime nereiškia jo absoliutumo Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo prasme, kadangi šios normos imperatyvumas, kurio pažeidimas nulemia sandorio negaliojimą (absoliutumas) egzistuoja tuomet, kai yra pažeidžiamas svarbus teisės norma saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju svarbus CK 4.181 straipsnio              3 dalimi saugomas interesas egzistuotų, jeigu: i) UAB EDS INVEST būtų suinteresuotas įkeistu turtu, o ne užtikrintos prievolės įvykdymu (t. y. būtų nesąžiningas) bei ii) dėl kreditoriaus pasikeitimo pablogėtų svetimo daikto įkaito davėjo (ieškovės) teisinė padėtis.

43.       CK Ketvirtosios knygos komentare, aiškinant CK 4.181 straipsnio 3 dalį, nurodyta, kad tretieji asmenys gali turėti dėl įkaito davėjo turto interesų nesusijusių su užtikrintos prievolės įvykdymu (pvz., kai turtinė prievolė nevykdoma, o trečiasis asmuo siekia įgyti būtent įkaito davėjo turtą). Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis apsaugoti įkaito davėjo, kaip turto savininko, interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI Skyrius. Hipoteka. Pirmas leidimas. Justitia, Vilnius, 2013, p. 63–64).

44.       Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sudarytos hipotekos reformos darbo grupės nario, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Ketvirtosios knygos komentaro bendraautoriaus dr. A. Smaliuko Teisinėje išvadoje nurodyta, kad praktikoje pasitaikydavo piktnaudžiavimo atvejų, kuomet tretieji asmenys, įsigiję reikalavimo teisę iš pirminio kreditoriaus, turėdavo suinteresuotumą ne užtikrintos prievolės įvykdymu, o svetimo įkeisto turto įgijimu. Siekiant apsaugoti įkeisto svetimo daikto savininkų interesus nuo galimo piktnaudžiavimo, CK 4.181 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi numatant, kad svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Šiais pakeitimais svetimo daikto savininkams suteiktas papildomas teisinis tikrumas dėl įkeisto daikto, t. y. kad įkeistas daiktas vietoje reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės netaps trečiųjų asmenų siekių perimti daiktą objektu.

45.       Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Prof. habil. dr. V. Nekrošius ir dr. A. Smaliukas pateiktose Išvadose laikosi vieningos nuomonės – nukreipus priverstinį išieškojimą į svetimo turto hipoteka įkeistą turtą (atsiradus subsidiariajai svetimo daikto savininko atsakomybei), CK 4.181 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas gauti įkeičiamo turto savininko sutikimą dėl reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) negali būti taikomas.

46.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad skolininkė UAB „CONSTRUCTION ACE“ paskolą gavo, įkaito davėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užtikrino prievolių, kylančių iš Paskolos sutarties vykdymą savo turto hipoteka / įkeitimu. Paskolos sutartinės prievolės neįvykdytos, priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto santykiai šalis siejo beveik du metus (nuo 2016 m. gegužės 23 d. Vykdomųjų įrašų išdavimo iki ginčijamos 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo). Hipotekos kreditorė ir skolininkė bankrutavo. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas ir 14 straipsnio       1 dalies 1 punktas). Bankroto bylos metu realizuojamas bankrutavusio juridinio asmens turtas bei tenkinami kreditorių interesai (ĮBĮ 33 straipsnis). Kontroliuoti įkeisto turto pardavimą už didžiausią kainą tam, kad būtų pasiektas pagrindinis bankroto procedūrų tikslas – maksimalus kreditorių reikalavimų patenkinimas, yra suinteresuoti visi kreditoriai, nes už didesnę kainą pardavus įkeistą turtą ir didesne dalimi ar visiškai patenkinus įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) reikalavimą, savo reikalavimų patenkinimo didesne apimtimi gali tikėtis kiti kreditoriai. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą yra nurodyta, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. ĮBĮ 23 straipsnyje išvardytos kreditorių susirinkimo teisės rodo, kad kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ                23 straipsnio 5 punktas) ir nustatyti turto pardavimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017). Byloje nustatyta, kad Hipotekos /įkeitimo kreditorės BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje    2017 metais kreditorių komitetas nusprendė perleisti atsakovės turtą (visą neįvykdytų Paskolų portfelį) tretiesiems asmenims už kuo didesnę pasiūlytą kainą, t. y. bankrutavusios Kredito unijos kreditoriai išreiškė valią kokiu būdu jie nori patenkinti savo reikalavimus (jų dalį) – iš visų reikalavimo teisių, užtikrintų svetimo turto hipotekomis/ įkeitimais, pardavimo gautų lėšų. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įkaito davėja, žinodama aplinkybes apie Paskolos sutarties neįvykdymą, pradėtą priverstinį skolos pagal Paskolos sutartį išieškojimą, hipotekos kreditorei ir skolininkei iškeltas bankroto bylas, hipotekos kreditorės bankroto byloje kaip subsidiari skolininkė ėmėsi veiksmų, susijusių su savo įkeisto turto išsaugojimu, pavyzdžiui, viešame turto pardavimo konkurse nurodė savo įkeisto turto pirkėją, kuris siūlė didesnę už UAB EDS INVEST siūlytą ginčo įkeisto turto kainą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, įkaito davėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesutikimas perleisti reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį neatitiktų BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių valios bei interesų ir būtų paneigtas esminis atsakovės bankroto tikslas – greitai ir operatyviai atlikti (užbaigti) nemokaus juridinio asmens likvidavimo procedūras. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad buvo parduodamas visas neįvykdytų Paskolų portfelis (visuma), ieškovei negalėjo būti suteikta privilegijuota padėtis duoti sutikimą perleisti reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties. 

47.       Taigi ginčijama Reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje (kreditorių valia) ir su didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusia UAB EDS INVEST, kuri įsigijo iš pradinės kreditorės BKB Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ visą neįvykdytų Paskolų portfelį, o ne vien tik reikalavimo teisę į skolininkę UAB „CONSTRUCTION ACE“ pagal neįvykdytą Paskolos sutartį (Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2. papunktis). Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad UAB EDS INVEST buvo suinteresuota UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistu turtu, t. y. turėjo nesąžiningą ketinimą įgyti ir (arba) nesąžiningai įgijo iš bankrutavusios Kredito unijos kartu ir daugeliu kitų neįvykdytų Paskolų sutarčių, įgijo reikalavimą į skolininkę UAB „CONSTRUCTION ACE“ vien todėl, kad skolininkės prievolės pagal neįvykdytą Paskolos sutartį yra užtikrintos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamojo turto hipoteka ir valstybinio turto nuomos teisių įkeitimu.

48.       CK Ketvirtosios knygos komentare dėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies esmės nurodyta, kad kreditoriaus asmuo įkaito davėjui gali turėti esminę reikšmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI Skyrius. Hipoteka. Pirmas leidimas. Justitia, Vilnius, 2013, p. 63). Tačiau dr. A. Smaliuko išvadoje pažymėta, kad tais atvejais, kai įkeisto svetimo daikto savininko padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo negali pablogėti, kreditoriaus asmuo neturi esminės reikšmės, todėl CK 4.181 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas neturėtų būti taikomas. Jeigu būtų įrodyta, kad kreditorius turėjo esminės reikšmės hipotekos / įkaito davėjui, CK 4.181 straipsnio 3 dalies sąlygos nesilaikymas lemtų perleidimo pripažinimą negaliojančiu, bet perleidimo objektas (hipoteka) lieka galioti. <...> Reikalavimas, kad įkeisto turto savininkas duotų sutikimą reikalavimo teisę perleisti trečiajam asmeniui (CK 4.181 straipsnio                 3 dalis), negali būti laikomas absoliučiu, kadangi ne visais atvejais kreditoriaus asmuo įkeisto turto savininkui turi esminės reikšmės.

49.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 4.181 straipsnio 3 dalies taikymo tikslą ir sisteminį ryšį su CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, daro šias išvadas: i) CK 4.181 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas (kad įkeisto turto savininkas duotų sutikimą reikalavimo teisę perleisti trečiajam asmeniui) negali būti laikomas absoliučiu, nes šiuo atveju kreditoriaus asmuo įkeisto turto / turtinių teisių savininkui iš esmės nereikšmingas; ii) kreditoriaus asmens pasikeitimas, kuomet įkeisto svetimo daikto subsidiarioji atsakomybė jau yra kilusi, esminės reikšmės neturi, inter alia (be kita ko) CK       4.181 straipsnio 3 dalis yra netaikoma. Pažymėtina, kad priverstinio skolos išieškojimo procesas jau buvo pradėtas CPK nustatyta tvarka ir po ginčijamos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo antstolio Patvarkymu jau išspręstas vykdymo proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo klausimas (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Taigi skolos išieškojimas pagal neįvykdytą Paskolos sutartį pirmiausia atliekamas iš pagrindinės skolininkės BUAB „CONSTRUCTION ACE“ (skolininkės bankroto byloje pardavus bankrutavusios įmonės turtą ir tenkinus hipotekos kreditorės UAB EDS INVEST reikalavimą) ir tiek, kiek pagrindinė skolininkė nepatenkins hipotekos kreditorės UAB EDS INVEST reikalavimo, išieškojimas bus nukreiptas į subsidiaraus skolininko (ieškovės) įkeisto turto vertę. 

Dėl hipotekos / įkeitimo pabaigos

50.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra hipotekos pabaigos pagrindų, nes ieškovė kaip subsidiari skolininkė kartu su paskolos gavėja BUAB „CONSTRUCTION ACE“ išlieka atsakinga naujajam kreditoriui už prievolių neįvykdymą. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies padarinių (neatskleidė bylos esmės).

51.       Hipoteka pasibaigia, kai: i) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais CK            4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ii) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

52.       Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad teismui nustačius CK 4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimą, galima konstatuoti hipotekos pabaigą CK 4.181 straipsnio 3 dalies bei CK               4.197 straipsnio 2 dalies 1 ir (arba) 2 punktų pagrindu, kaip nepagrįstus. Pirma, nėra teisinių pagrindų ginčo hipoteką / įkeitimą panaikinti, kadangi pagrindinė prievolė (Paskolos sutartis) neįvykdyta ir nėra kitų pagrindinės prievolės pabaigos pagrindų. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Antra, ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančia Reikalavimo perleidimo sutartį (jos dalį) ir taikyti restituciją netenkinti. CK nėra įtvirtintų tesės normų, reglamentuojančių svetimo daikto hipotekos / įkeitimo pabaigą, esant nustatytam CK               4.181 straipsnio 3 dalies pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys į dr. A. Smaliuko Išvadoje nurodytus argumentus, kad tuo atveju, jeigu įvyktų hipoteka / įkeitimu užtikrintos reikalavimo teisės perleidimas be svetimo daikto įkeitimo / hipotekos davėjo sutikimo ir būtų įrodyta, kad kreditorius turėjo esminės reikšmės hipotekos / įkaito davėjui, CK 4.181 straipsnio 3 dalies sąlygos nesilaikymas lemtų perleidimo pripažinimą negaliojančiu. Tačiau perleidimo objektas (hipoteka / įkeitimas) lieka galioti.

Dėl bylos procesinės baigties

53.       Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias privalomą svetimo daikto hipotekos / įkeitimo davėjo sutikimo gavimą perleidžiant reikalavimo teises. Apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytiems motyvams, plačiau nebepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovėms.

56.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą.

57.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos) gavo UAB EDS INVEST prašymą priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš viso 4 065,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma „Dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo“. Atsakovės UAB EDS INVEST pateikta pažyma „Dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo“ yra pasirašyta advokatų profesinės bendrijos Šenavičius ir partneriai RESPONSE vadovaujančio partnerio advokato V. Š., joje išvardintos suteiktos paslaugos, jų kainos ir nurodyti dokumentai (sąskaitos faktūros), kurių pagrindu atlikti mokėjimai už suteiktas paslaugas.

58.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nuo to, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu) priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Nustatyta, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2019 m. gruodžio 27 d., išrašyta 2019 m. gruodžio 31 PVM sąskaita faktūra dėl 3 630 Eur, kurie atsakovės sumokėti 2020 m. sausio 30 d. Pagal Rekomendacijas maksimalus advokato užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis sudaro          1 712,88 Eur (1 317,60 Eur vid. mėn. bruto × 1,3) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengtas 2020 m. vasario 24 d., išrašyta 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra dėl 435,60 Eur, kurie atsakovės sumokėti 2020 m. gegužės 13 d. Pagal Rekomendacijas maksimalus advokato užmokestis už atsiliepimo į nurodyto atsiliepimo į prašymą parengimą sudaro 543,20 Eur (1 358 vid. mėn. bruto × 0,4 (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). 

59.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijas, sprendžia priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovei UAB EDS INVEST iš viso 2 148,48 Eur (1 712,88 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą + 435,60 Eur atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą) bylinėjimosi išlaidų.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST (juridinio asmens kodas 304478449) 2 148,48 Eur (du tūkstančius šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                 Dalia Kačinskienė

                Antanas Rudzinskas

                Egidija Tamošiūnienė