Civilinė byla Nr. 2-467-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00578-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geltas“ vadovo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geltas“ restruktūrizavimo bylą bei iškelta bankroto byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geltas“ direktorius R. D. kreipėsi į teismą su prareiškimu, prašydamas iškelti UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“; nustatyti UAB „Geltas“ administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma 847 Eur (įskaitant pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)) per mėnesį, pašto išlaidos apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, restruktūrizavimo plano parengimas 1 936 Eur; žyminis mokestis, vykdymo išlaidos, nenumatytos administravimo išlaidos, jei tokios bus patirtos, bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka; leisti vykdyti UAB „Geltas“ visus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, kurios būtų vykdomos iš atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, nustatant, kad iš kiekvienos atsiskaitomosios sąskaitos gali būti vykdomi mokėjimai 40 000 Eur apimtyje. Nurodė, kad atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, turintis 12 darbuotojų, įsteigtas 2014 m. spalio 22 d., nėra bankrutuojantis ar bankrutavęs. UAB „Geltas“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Įmonė veda derybas su naujais užsakovais, artimiausiu metu bus sudaromos sutartys dėl darbų užsakymo, todėl įmonė gaus pajamas, galės atsiskaityti su kreditoriais. Didžioji dalis kreditorių sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.
2. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Geltas“ iškėlimo. Nurodė, kad UAB „Geltas“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2019 m. liepos 18 d. buvo 30 641,05 Eur. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2018 m. gegužės 22 d. Ieškovas siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo, tačiau skola nebuvo sumokėta. Skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas antstoliui. UAB „Geltas“ vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, įmonės vardu registruotos tik 5 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. liepos 18 d. duomenis UAB „Geltas“ mokestinės nepriemokos suma yra 2 316,98 Eur. UAB „Geltas“ finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2017 m. sausio 1 d. Pagal juos UAB „Geltas“ turtas sudarė 1 602 661 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 470 506 Eur. Taigi įmonės pradelsti įsipareigojimai jau 2017 m. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Geltas“, iškėlė UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylos ar bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą; įmonės administratore paskyrė UAB „Reniva“.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Geltas“ turėjo 1 470 506 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams, iš jų visa suma mokėtina per vienerius metus. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 1 592 750 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš jų 47 700 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 1 545 050 Eur mokėtina per vienerius metus. Iš 2019 m. liepos 15 d. (restruktūrizavimo bylos iškėlimui parengto) balanso Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB „Geltas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 635 588 Eur, iš jų 1 274 140 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 361 448 Eur mokėtina per vienerius metus. Iš 2019 m. liepos 30 d. (bankroto bylos iškėlimui parengto) balanso Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB „Geltas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 632 669 Eur, iš jų 1 274 140 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 358 529 Eur mokėtina per vienerius metus. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą 2017 m. UAB „Geltas“ patyrė 100 764 Eur nuostolių. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą 2018 m. įmonė patyrė 766 766 Eur nuostolių. Iš 2019 m. liepos 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad per 2019 m. I pusmetį UAB „Geltas“ patyrė 205 604 Eur nuostolių, o pagal 2019 m. liepos 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą – iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. įmonė buvo patyrusi 180 008 Eur nuostolių.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje taip pat nustatė, kad atsakovė į bylą pateikė 2019 m. birželio 1 d. – 2019 m. liepos 15 d. apyvartos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad skolos tiekėjams už prekes sudaro 1 346 610,20 Eur (pradelstų įsipareigojimų suma nenurodyta), taip pat pateikė skolų tiekėjams už prekes ir paslaugas sąrašą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d., pagal kurį skolos tiekėjams iš viso sudaro 1 348 480,34 Eur (prie kiekvieno tiekėjo nurodyta – terminas nuo 31 iki 60 dienų arba daugiau nei 90 dienų). Į bylą taip pat pateiktas darbo užmokesčio skolos sąrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Geltas“ yra skolinga 122 034,80 Eur 35 įmonės darbuotojams (prie kiekvieno darbuotojo nurodyta – terminas nuo 1 iki 30 dienų, nuo 31 iki 60 dienų arba daugiau nei 90 dienų). Pagal atsakovės UAB „Geltas“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktą 2019 m. liepos 15 d. kreditorių sąrašą atsakovės bendra skola kreditoriams sudaro 1 538 693,83 Eur, iš šios sumos 341 989,54 Eur suma nurodyta kaip pradelsta, o 1 196 704,29 Eur kaip nepradelsta (prie kiekvieno kreditoriaus nurodyta – mokėjimo data atidėta, iki 60 dienų ar daugiau nei 90 dienų).
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d., nutartyje konstatavo, kad atsakovė patikimais duomenimis nepagrindė, jog UAB „Geltas“ pradelstos skolos kreditoriams sudaro tik 341 989,54 Eur sumą iš aktualiame balanse nurodytos bendros 1 632 669 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimų. 2017 ir 2018 m. ataskaitiniais laikotarpiais atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo 1 400 000 Eur (2017 m. – 1 470 506 Eur, 2018 m. – 1 545 050 Eur), todėl šios sumos atitinkamai vėlesniais laikotarpiais (2018 – 2019 m.) turėjo būti padengtos. Įvertinęs aplinkybę, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB „Geltas“ pelno negeneravo, tačiau patyrė žymius nuostolius, bendra skolos suma didėjo, formavosi nepriemokos valstybės biudžetui ir įsiskolinimas darbuotojams, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog nepaneigta aplinkybė, kad balansuose nurodyta didesnė nei 1 400 000 Eur suma 2019 m. pradžioje jau buvo pradelsta. Net pati atsakovė iš esmės neneigia, jog visi kreditorių reikalavimai (1 538 693,83 Eur) yra pradelsti, tik pažymi, kad dalis kreditorių atidėjo mokėjimo terminus (modifikavo prievoles). Atsakovės pateikti susitarimai dėl prievolių modifikavimo pagrindžia aplinkybę, kad tik dalies skolų (484 333,86 Eur) mokėjimo terminas buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Dėl likusios atsakovės nurodytos nepradelstos (atidėtos) skolų dalies (712 370,43 Eur) Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo įsitikinti, kadangi į bylą nėra pateikti susitarimai su kitais kreditoriais. Kreditorių sąraše nurodyta, kad skolų kreditoriams UAB „Aberna“, UAB „Albrechta“, UAB „Automatikos sistemos“, UAB „Daligna“, UAB „DWB Underground technologies“ ir daugeliui kitų mokėjimo terminai yra atidėti, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu ir kada šiems kreditoriams susidariusių skolų mokėjimo terminai buvo atidėti. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad skola vienam iš didžiausių kreditorių UAB „SLO Lithuania“ (202 761,46 Eur) taip pat priskirta prie nepradelstų, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog pagal pateiktus naujus įrodymus tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo. Pagal 2018 m. spalio 26 d. sutartį UAB „Geltas“ įsipareigojo dalimis išdėstytą 282 000 Eur skolą sumokėti nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., mokėjimus už atsakovę atliekant pastarosios debitoriams UAB „Axis Power“ ir UAB „Elektros tinklas“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės debitoriai būtų tinkamai įvykdę atsakovės prievolę UAB „SLO Lithuania“. Be to, kreditorių sąrašo sudarymo metu nurodyta skola turėjo būti visiškai sumokėta (skolos mokėjimo išdėstymo terminas pasibaigęs), todėl UAB „SLO Lithuania“ arba turėjo būti nebetraukiama į kreditorių sąrašą, arba jos skola laikoma tinkamai ir laiku (iki 2018 m. gruodžio 28 d.) nesumokėta, dėl to pradelsta. 2019 m. laiduotojo įmonės (atsakovės akcininkės) UAB „Noveta“ atlikti 11 400 Eur mokėjimai UAB „SLO Lithuania“ tik patvirtina aplinkybes, kad atsakovės debitoriai nėra tinkamai įvykdę prievolės UAB „SLO Lithuania“ už atsakovę, todėl juos iš dalies bando padengti su laiduotoju susijusi įmonė.
9. Teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo UAB ,,Geltas“ vadovą R. D. per dešimt dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pateikti 2019 m. sausio–spalio mėn. įmonės finansinių ataskaitų rinkinį, aktualaus laikotarpio visų įmonės kreditorių (tarp jų ir darbuotojų) ir debitorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, konkrečią kalendorinę atsiskaitymų datą pagal sutartis ar įstatymus (pvz.: 2019 m. sausio 1 d.), kreditorių sutikimus atidėti skolų mokėjimo terminus, jeigu tokie yra. UAB ,,Geltas“ vadovas R. D. nepateikė teismui jokių duomenų, todėl, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi, teismas konstatavo, kad UAB „Geltas“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 1 148 335,14 Eur (1 632 669 Eur – 484 333,86 Eur). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Geltas“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2019 m. liepos 18 d. buvo 30 641,05 Eur, o 2019 m. gruodžio 20 d. duomenimis šis įsiskolinimas yra padidėjęs iki 36 297,74 Eur. Be to, to paties laikotarpio VMI duomenimis, UAB „Geltas deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma buvo 2 316,98 Eur, o 2019 m. gruodžio 27 d. duomenims – 27 685,23 Eur. Taigi, UAB „Geltas“ įsipareigojimai kreditoriams didėja, UAB „Geltas“ nepateikė duomenų, kad yra priešingai.
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatė, kad pagal laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. balansą 2017 m. UAB „Geltas“ turėjo turto už 1 602 661 Eur, iš jo 35 132 Eur ilgalaikio ir 1 567 529 Eur trumpalaikio turto. Pagal laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, įmonė turėjo turto už 958 139 Eur, iš jo 22 772 Eur ilgalaikio ir 935 367 Eur trumpalaikio turto. Iš 2019 m. liepos 15 d. (restruktūrizavimo bylos iškėlimui parengto) balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 795 373 Eur, iš jo 15 113 Eur ilgalaikio ir 780 260 Eur trumpalaikio turto. Pagal 2019 m. liepos 30 d. (bankroto bylos iškėlimui parengto) balansą, turto vertė sudarė 818 050 Eur, iš jo 15 113 Eur trumpalaikis ir 802 937 Eur ilgalaikis turtas. Pagal pateiktus balansus ir 2018 bei 2019 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad didžiąją atsakovės turto dalį sudaro būtent trumpalaikis turtas – išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (550 541 Eur) bei per vienerius metus gautinos (199 542 Eur) sumos. Nors į bylą yra pateiktas UAB „Geltas“ debitorių sąrašas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie atsakovės galimybes išsiieškoti skolas iš debitorių. Juolab, kad pagal viešai prieinamus duomenis dalis debitorių yra bankrutuojančios arba bankrutavusios bendrovės (UAB „Vilmanto statybos“, UAB „Vaitesa“, UAB „Elratas“, UAB „BD grupė“). Analogiškai atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie balanse nurodyto 550 541 Eur trumpalaikio turto vertę, kurį sudaro išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įmonės gauti išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys vien pagal balanse nurodytus duomenis, be kitų įrodymų, taip pat negali būti laikomas realiu ir tikru juridinio asmens turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1713-464/2015).
11. UAB „Geltas“ nepateikus įrodymų apie priemones, kurių ėmėsi atsakovė debitorinėms skoloms išieškoti, duomenų apie atsakovės turtą, detalią jo sudėtį, realią turto (tarp jo ir trumpalaikio) vertę, įrodymų, pateisinančių atsakovės turto vertės pokyčius, turto likvidumą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytų duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad UAB „Geltas“ turi turto už nedidesnę nei 67 967 Eur sumą (818 050 Eur – 550 541 Eur – 199 542 Eur).
12. Byloje nustačius, kad UAB „Geltas“ turtas sudaro 67 967 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 1 148 335,14 Eur, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, teismas konstatavo, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki, todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Teismas pažymėjo, kad faktą, jog atsakovės įmonė yra nemoki, būtų galima konstatuoti net atsakovės vadovui pateikus įrodymus apie UAB „Geltas“ balanse įrašyto 818 050 Eur turto realumą, kadangi ir tokiu atveju pradelsti įsipareigojimai (1 148 335,14 Eur) viršytų pusę į UAB „Geltas“ balansą įrašyto turto vertės.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti, juose numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Pelnas planuojamas gauti iš veiklos, kuri pastaruoju metu buvo nuostolinga, metmenyse nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus, nėra duomenų, kad būtų imtasi priemonių debitorinėms skoloms išieškoti. Nors restruktūrizavimo plano metmenys yra tik preliminarus verslo planas, tačiau jau iš paties joje pasiūlyto veiklos modelio matyti, jog jis nesudarys pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalios veiklos. Vien veiklos tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismo vertinimu, tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kuri pastaruoju metu buvo nuostolinga, paremtas bendrovės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas.
14. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas atsisakė iškelti UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą. Tuo tarpu nustatęs, kad atsakovės turtas sudaro 67 967 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai – 1 148 335,14 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendė, kad nustatytas UAB „Geltas“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu įmonės nemokumo sąvoką. Atskirą pagrindą iškelti bankroto bylą UAB „Geltas“ sudaro 122 034,8 Eur siekianti skola 35 UAB „Geltas“ darbuotojams. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 20 d. duomenimis UAB „Geltas“ dirba tik 10 darbuotojų. Tai reiškia, kad didžioji dalis įsiskolinimų yra jau atleistiems darbuotojams. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas UAB „Geltas“ iškėlė bankroto bylą.
15. Administruoti įmonės bankroto procedūrą teismas skyrė bankroto administratorę UAB „Reniva“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovės UAB „Geltas“ direktorius atskiruoju skundu prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas vertino atsakovės mokumą, remdamasis subjektyviu savo įsitikinimu, o ne realia atsakovės finansine padėtimi. Skundžiama nutartis buvo priimta tik dėl to, kad nebuvo pateikti aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai.
16.2. Atsakovė ne kartą prašė pratęsti terminą finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti iki 2020 m. sausio 10 d., tačiau teismas nepagrįstai termino nepratęsė. Toki būdu teismas neužtikrino viešojo intereso, neveikė aktyviai. Teismas taip pat nesiėmė procesinių veiksmų, kad išreikalautų finansinės atskaitomybės dokumentus iš atsakovės. Tad skundžiama nutartis priimta skubotai, neįvertinus realios atsakovės finansinės padėties.
16.3. Atsakovė neatitinka nė vieno iš įstatyme nustatytų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti iškelta bankroto byla.
16.3.1. Pagal atsakovės 2019 m. liepos 15 d. balansą įmonės turtas sudaro 795 373 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 341 989,54 Eur, tada neviršija 1/2 įmonės turto vertės. O tai reiškia, kad atsakovė yra moki.
16.3.2. 2019 m. liepos 15 d. balanse nurodyta 1 635 588 Eur suma, nereiškia, kad tai yra pradelsti atsakovės įsipareigojimai. Šioje balanso eilutėje gali atsispindėti ir nepradelsti įsipareigojimai, kurie turi būti apmokėti per vienerius metus.
16.3.3. Didžioji dalis kreditorių yra davę sutikimus dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo. Prievolės modifikuotos, pakeisti atsiskaitymo terminai, todėl realiai 2019 m. liepos 15 d. pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 341 989,54 Eur, o ne 1 348 480,34 Eur.
16.3.4. Su darbuotojais yra nuolat atsiskaitoma, todėl teismo nurodoma skola darbuotojams 122 034,80 Eur neegzistuoja. Be to, yra vykdomi atsiskaitymai ir su kitais kreditoriais.
16.4. Šiuo metu ieškovė turi 10 darbuotojų. Iškėlus bankroto bylą atsakovei, jie neteks pragyvenimo šaltinio. Tai turėtų neigiamą socialinę reikšmę, pažeistų viešąjį interesą.
16.5. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodomos preliminarios priemonės, o visos tikslios, konkrečios ir detalizuotos priemonės bus nurodytos restruktūrizavimo plane, todėl teismo vertinimas, kad minėtuose metmenyse atsakovės nurodytos priemonės yra nepakankamos yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja teismų praktikai.
17. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo pašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. UAB „Geltas“ pagrįstai iškelta bankroto byla.
17.2. Kauno apygardos teismas, iškeldamas UAB „Geltas“ bankroto bylą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje padarytomis išvadomis apie atsakovės finansinę būklę, kurios yra pagrįstos.
17.3. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo UAB „Geltas“ vadovą per 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pateikti 2019 m. sausio-spalio mėn. įmonės finansinių ataskaitų rinkinį ir kitus bylai aktualius dokumentus, tačiau bendrovės vadovas dokumentų iki skundžiamos nutarties priėmimo taip ir nepateikė.
17.4. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie galimybes išsiieškoti skolas iš debitorių. Juolab, kad pagal viešai prieinamus duomenis, dalis UAB „Geltas“ debitorių yra bankrutuojančios arba bankrutavusios bendrovės. Analogiškai atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie balanse nurodyto 550 541 Eur trumpalaikio turto vertę, kurį sudaro išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys.
17.5. Įvertinus visas aplinkybes, tai, kad įsiskolinimas VSDFV biudžetui didėja (2020 m. sausio 23 d. duomenimis, UAB „Geltas“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 36 297,74 Eur: 34 704,52 Eur įmokų, 1 593,22 Eur delspinigių), taip pat atsižvelgus į tai, jog yra savarankiškas pagrindas įmonei kelti bankroto bylą dėl vėlavimo išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su juo susijusius mokėjimus, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė UAB „Geltas“ atitinka nemokios įmonės būseną, įmonė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus.
18. Tretieji asmenys UAB „Jodestas“ ir UAB SLO Lithuania atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
19. Atsakovė UAB „Geltas“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Atsakovė pateikė teismui įrodymus – atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, viena vertus, šie nauji įrodymai yra reikšmingi, priimant byloje procesinį sprendimą, antra vertus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
22. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo gautas 2019 m. liepos 30 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
23. Anot atsakovės direktoriaus, neteisingas procesinis sprendimas byloje buvo priimtas tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti, negalėjo įvertinti realios atsakovės turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas su pastarąja pareiškėjo pozicija nesutinka. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, išsamiai ir visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus duomenis, vadovaudamasis taikytina teise bei savo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką byloje nagrinėjamais klausimais. Sprendžiant dėl atsakovės mokumo, pirmosios instancijos teismo įvertinta atsakovės turtinė padėtis laikytina realia skundžiamos nutarties priėmimo momentui, nes ji buvo nustatyta pagal į bylą pateiktus duomenis. Už tai, kad teismui laiku nebuvo pateikta naujausia informacija apie atsakovės turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju atsakingas tik pareiškėjas. Tuo tarpu, kaip išdėstyta šios nutarties 28-29 punktuose, net ir gavus atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m., atsakovės mokumo, o, atitinkamai, ir būtinybės atsakovei iškelti bankroto bylą, vertinimas nesikeičia.
24. Antra, nors ne kartą teismo buvo prašoma pratęsti terminą finansinės atskaitomybės dokumentams už 2019 m. pateikti iki 2020 m. sausio 10 d., tai savaime nereiškia, kad tokie prašymai turėjo būti tenkinti. Nuo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui 2019 m. sausio–spalio mėnesių įmonės finansinių ataskaitų rinkinį ir kitus bylai nagrinėti aktualius dokumentus, priėmimo momento, 2019 m. lapkričio 7 d., iki skundžiamos nutarties priėmimo momento, 2019 m. gruodžio 31 d., parėjo beveik du mėnesiai, o terminas pateikti nurodytus dokumentus buvo pratęstas net du kartus (2019 m. gruodžio 6 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienas mėnuo ir trys savaitės yra pakankamas laiko tarpas parengti ir pateikti teismui minėtus dokumentus. Aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbios ir pateisinančios įrodymų nepateikimą teismo nustatytu terminu, apeliantas nenurodė. Tad pirmosios instancijos teismas ginčo terminą pratęsti iki 2020 m. sausio 10 d. atsisakė pagrįstai. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors yra pripažįstama, kad bankroto bylose esama viešojo intereso ir teismo vaidmuo teisminiame bankroto procese yra aktyvus, tai nereiškia, kad įrodymų rinkimo ir įrodinėjimo pareigą, paneigiant bendrą proceso rungtyniškumą, turi tik teismas – pareiškėjas, būdamas atsakovės direktoriumi, turi procesinę pareigą teikti įrodymus, patvirtinančius savo nurodomą faktą, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos pradėti restruktūrizavimo procesą. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, atskleidžiančius atsakovės turtinę padėtį, susidariusią 2019 m. sausio–spalio mėnesiais. Tai laikytina pakankamais pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais, įgyvendinant savo pareigą veikti aktyviai bankroto procese.
25. Pareiškėjo teigimu, atsakovė neatitinka nė vieno iš įstatyme nustatytų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra nemoki. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo momentu atsakovė turėjo turto už ne didesnę nei 67 967 Eur sumą (818 050 Eur (balansinė turimo turto vertė) – 550 541 Eur (išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys) – 199 542 Eur (per vienerius metus gautinos sumos)), o jos pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 148 335,14 Eur, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš atsakovės turto bendros sumos turėjo būti išskaičiuoti išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei per vienerius metus gautinos sumos, į bylą nepateikus įrodymų apie šio turto likvidumą bei realumą.
26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjo teiginiui, jog balanso eilutė „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ apima tiek pradelstus įsipareigojimus, tiek tuos, kurie yra dar nepradelsti. Pirmosios instancijos teismas apie pradelstus atsakovės įsipareigojimus sprendė ne tik iš minėtos atsakovės balanso eilutės, o taip pat iš į bylą pateikto atsakovės kreditorių sąrašo, susitarimų su kreditoriais dėl mokėjimo terminų atidėjimo ir kitų atsakovės teismui pateiktų, jos turtinę padėtį atspindinčių dokumentų. Ši pirmosios instancijos teismo atlikta analizė yra išsami ir teisinga, patvirtina, jog priimant skundžiamą nutartį, egzistavo pagrindas spręsti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 148 335,14 Eur. Dėl kreditorių sutikimų dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą pateikti tokie susitarimai tik 484 333,86 Eur sumai ir pirmosios instancijos teismas tai teisingai nustatė, kas reiškia, kad atskirojo skundo argumentuose pateikti skaičiavimai yra klaidingi, neatitinka į bylą pateiktų duomenų.
27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės skolą darbuotojams. Pareiškėjo teiginys, kad su darbuotojais yra nuolat atsiskaitoma, todėl teismo nurodoma skola darbuotojams 122 034,80 Eur neegzistuoja, yra visiškai nepagrįstas. Jei ir vyko ir (ar) vyksta tam tikri atsakovės atsiskaitymai su savo darbuotojais, tai nereiškia, kad nėra galimybių nustatyti atsakovės skolos darbuotojams konkrečiu laiko momentu. Tą pagrįstai ir teisingai padarė pirmosios instancijos teismas. Tad apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė pagrįstai.
28. Įvertinęs naujai pateiktus į bylą įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atsakovė išliko nemoki. Pagal 2019 m. spalio 31 d. atsakovės balansą ji turi turto už 587 306 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 13 037 Eur, trumpalaikis turtas – 574 269 Eur. Trumpalaikio turto kontekste išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 249 378 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos – 311 799 Eur. Kadangi pareiškėjas vis dar nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pastarojo turto likvidumą ir realumą, apeliacinės instancijos teismas jo neįskaito į atsakovės bendrą turto masę ir sprendžia, kad atsakovė turi turto už 38 177,40 Eur. Pagal balanso duomenis atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 1 678 344 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos – 898 432 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 779 912 Eur. Pagal kreditorių sąrašą pradelstos skolos tiekėjams sudaro 1 338 292,10 Eur, pagal susitarimus su kreditoriais dėl mokėjimo terminų atidėjimo mokėjimo terminai atidėti įsipareigojimams už 447 333,86 Eur, tad iš viso atsakovės pradelsti įsipareigojimai tiekėjams sudaro 890 958,24 Eur. Šiuo momentu atsakovė įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui neturi, apdrausti 9 asmenys. Pagal VMI duomenis atsakovė valstybės biudžetui skolinga 31 063,60 Eur. Iš atsakovės skolų darbuotojams sąrašo matyti, kad ieškovės pradelstos skolos 31 darbuotojui sudaro 93 450,93 Eur, pagal susitarimus su darbuotojais dėl mokėjimo terminų atidėjimo mokėjimo terminai atidėti įsipareigojimams už 37 000 Eur, tad iš viso atsakovės pradelsti įsipareigojimai darbuotojams sudaro 56 450,93 Eur. Taigi atsakovės pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 978 472,77 Eur.
29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 978 472,77 Eur, o jos turto vertė – 38 177,40 Eur, darytina išvada, kad atsakovė yra išlikusi nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme bei egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas – nustatytas įmonės nemokumas. Tuo tarpu atsakovei turint 56 450,93 Eur pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, konstatuotina, jog nustatytas ir antrasis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog neigiamos bankroto bylos iškėlimo socialinės pasekmės likusiems 9 atsakovės darbuotojams tikėtinai padarys menkesnę socialinę žalą nei atsakovės tolesnis nuostolingas veikimas, didinant jos įsipareigojimus kreditorių daugetui ir mažinant jų reikalavimų patenkinimo tikimybę, įskaitant 27 atsakovės atleistus darbuotojus, kuriems atsakovė turi pradelstų įsiskolinimų.
30. Dėl restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomų preliminarių priemonių pasakytina, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš pateiktų metmenų viso labo matyti, kad planuojama tęsti nuostolingą veiklą, tuo tarpu priemonių, kurios įgalintų bendrovės realų restruktūrizavimą, esamą veiklą padarytų pelninga, nenumatyta.
31. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Zelianka