Administracinė byla Nr. eA-2201-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05045-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                       Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. TE-2-338 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Departamentą grąžinti pareiškėją į Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti iš Departamento vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymo dienos.

2.       Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1-51 “Dėl įgaliojimų pasirašyti (tvirtinti) dokumentus suteikimo” 1.24.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Departamento 2021 m. lapkričio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-92 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo G. D. veiksmų (pareigūno vardo pažeminimo), nusprendė: atleisti iš vidaus tarnybos 2021 m. lapkričio 24 d. vidaus tarnybos jaunesnįjį puskarininkį G. D.; pavesti Departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyriui išmokėti vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui G. D. piniginę kompensaciją už 11,22 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų bei 84,96 Eur važiavimo išlaidų už 2021 m. spalio ir lapkričio mėnesius.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad jam 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolu (toliau – ir Protokolas) buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 7 dalies pažeidimus. Protokole nurodoma, kad pareiškėjas vairuodamas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto ir pajudėjęs į priekį jį nutraukė. Įvykus eismo įvykiui nepranešė apie įvykį nukentėjusiam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, padarydamas žalą, siekiančią 388,77 Eur.

4.       Pareiškėjo teigimu, jis iš tarnybos atleistas remiantis neišsamia Departamento 2021 m. lapkričio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-92 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas) pateikta netiksli ir neišsami informacija. Pareigūnas privalo būti informuotas apie jam pareikštus įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu, tačiau Pranešime išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai, nėra nurodomi konkretūs veiksmai, aplinkybės, galinčios būti vertinamos kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pranešime nurodoma, kad pareiškėjas pareigūno vardą pažemino pažeisdamas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), 8.1 p; 8.4 p.; 8.6.; 8.7 p. reikalavimus, tačiau nepateikiama jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo vertinimu, Pranešime nurodoma neišsami informacija apsunkino galimybę pareiškėjui aiškiai suvokti kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, pateikti paaiškinimus dėl pareigūno vardo pažeminimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taip pat pareiškėjas pastebėjo, jog yra ir tam tikrų prieštaravimų, pavyzdžiui, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad tyrimas atliekamas ne tik dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, bet ir dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 4 punkto; 30 straipsnio 1 punkto; 30 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 101 punkto, 219.1 punkto, 219.2 punkto, 222 punkto bei ANK 426 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 7 punkto pažeidimų. Kadangi Pranešime nebuvo išdėstyta tiksli ir pilna informacija apie pareiškėjui pareikštus įtarimus dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjas prarado galimybę pateikti išsamų paaiškinimą.

5.       Pareiškėjo tvirtinimu, jis iš tarnybos buvo atleistas nesant materialinio teisinio pagrindo – tarnybos pareigūno vardo pažeminimo. Pareigūno vardo pažeminimas galimas tik tyčiniais, sąmoningais, kaltais veiksmais, kurių buvimas turi būti patvirtintas neabejotinais įrodymais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad G. D. kaltės forma netiesioginė tyčia, tačiau nedetalizuojama, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas veikė netiesiogine tyčia. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo ištirtas faktas, kad žarnos išsimovimo metu jokie padariniai nei žmonėms, nei turtui nekilo, kuras neištekėjo. Pareiškėjas vizualiai apžiūrėjęs ir patikrinęs sujungtą žarną nepastebėjo jokių jos gedimų ir įstatė į vietą. Atsakovas nenurodė, kokie konkretūs žarnos gedimai konstatuoti ir ar dėl jų atsiradimo pareiškėjas tikrai galėjo suvokti, kad kils tam tikri padariniai.

6.       Pareiškėjas patikino, jog nevengė administracinės atsakomybės, sumokėjo jam paskirtą baudą, kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl sukeltos žalos, kuri pretenzijų pareiškėjui neturi, vairavo automobilį blaivus, ne tarnybos metu, nepatvirtinta ir kitų aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjas stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan. Pareiškėjas iš degalinės pasišalino sąžiningai klysdamas, pajudėdamas iš vietos su kuro užpylimo pistoletu tuo metu jokio pavojaus nesukėlė, apžiūrėjęs ir patikrinęs, ar žarna tvarkinga, padėjo ją į buvimo vietą. Pareiškėjo teigimu, jis prarado galimybę pateikti paaiškinimus dėl policijos pareigūnų nuotraukose užfiksuotų kuro užpylimo žarnos apgadinimų, lokalinės sąmatos, kurioje nurodomi kuro išdavimo kolonėlės remonto darbai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tik cituojami pareiškėjo paaiškinimai, nevertinant jų turinio ir nepateikiant jokio vertinimo dėl žalos atsiradimo. Atsakovas nevertino žalos atsiradimo ir nustatymo fakto, kadangi nebuvo gautas paties pareiškėjo paaiškinimas dėl kilusios žalos, todėl tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai. Tuo pačiu, nebuvo išsamiai ištirtas pasišalinimo iš įvykio vietos faktas bei kitos su pareiškėjo pasišalinimu susijusios aplinkybės. Atsakovas netyrė ir neanalizavo fakto, kad pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino ne tuoj pat po kuro žarnos nutraukimo, bet tik po tam tikro laikotarpio. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos neigiamos pasekmės, todėl konstatuodamas pareigūno vardo pažeminimą atsakovas į tai turėjo atsižvelgti. Be to, pareiškėjui pateiktas Įsakymas nepasirašytas įgalioto asmens ir neįregistruotas, todėl jis negaliojantis.

7.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 8.7 punktą (pareigūnas ne tarnybos metu privalo viešoje vietoje nesirodyti neblaivus, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais) ir tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas transporto priemonę vairavo neblaivus ar po pasišalinimo iš įvykio vietos būtų konstatuotas pareiškėjo neblaivumas.

8.       Pareiškėjas teismo prašė sprendimą grąžinti pareiškėją į pareigas, jeigu toks būtų priimtas, vykdyti skubiai. Nurodė, jog nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. ėjo ugniagesio gelbėtojo pareigas, per trumpą tarnybos laiką tarnybinių nuobaudų neturėjo, paskatintas taip pat nebuvo, tačiau stengėsi kaip įmanoma geriau atlikti ugniagesio gelbėtojo pareigas, vyko į pasienio ruožą statyti koncertinos, siekė tobulinti savo kvalifikaciją – baigė aukštalipių 3 savaičių kursus. Ugniagesių gelbėtojų mokykla reikalauja iš pareiškėjo atlyginti 4131,79 Eur su mokymu susijusias išlaidas, nes, vadovaujantis Statuto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu, baigus mokymąsi pareiškėjas yra įsipareigojęs ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti centrinei statutinei įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui.

9.       Atsakovas Departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Departamentas nurodė, kad Pranešime pateikiama informacija yra aiški ir nedviprasmiška. Pareiškėjui turėjo būti suprantama, kuo jis yra kaltinamas ir jam buvo suteikta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pateikti paaiškinimą dėl pažeidimo, kurio padarymu jis buvo įtariamas. Tai, jog pareiškėjas suvokė Pranešimo turinį, atskleidžia ir jo pateiktas išsamus rašytinis paaiškinimas.

11.       Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintos Kelių eismo taisyklės bei ANK Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi, kaip reikšmingi vertinant pareiškėjo veiksmus, tačiau niekur nenurodoma, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl minėtų teisės aktų pažeidimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama pareiškėjo veiksmų atitiktis jo tarnybą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl Pranešime ir buvo nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas Etikos kodekso nuostatų pažeidimu. Taip pat ir išvadoje konstatuotas tik Etikos kodekso 8.1 p., 8.4 p., 8.6 p. reikalavimų pažeidimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos nebuvo išplėstos, o pareiškėjui nebuvo atimta galimybė įgyvendinti savo teisę į gynybą pasiaiškinant dėl išvadoje konstatuotų pažeidimų. Aplinkybė, jog Pranešime nebuvo pateikta informacija apie administracinio nusižengimo protokolą, niekaip negalėjo apriboti pareiškėjo galimybės suprasti įtarimo esmę ir aplinkybes.

12.       Atsakovo tvirtinimu, tai, kad pareiškėjas iš degalinės jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo nesulaukė ir kilusios žalos neatlygino nepaneigia fakto, kad žala degalinėje buvo padaryta. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu buvo kaltinamas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Iš Pranešimo turinio pareiškėjas galėjo suprasti, kuo yra kaltinamas. Tai, jog Pranešime nebuvo nurodytas degalinei padarytos žalos dydis, pareiškėjui niekaip negalėjo apsunkinti galimybės suvokti kaltinimo esmės ir aplinkybių. Pareiškėjas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos ne tik pažeidė teisės, pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigūnų pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus bei atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūnų statusu ir sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Pasak atsakovo, pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) akivaizdžiai žemina visos Tarnybos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės normoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš Tarnybos pareigūnų. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veika pagal visas nustatytas aplinkybes pagrįstai buvo vertinama žeminančia vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančia ir kompromituojančia pasitikėjimą Tarnyba.

13.       Atsakovas patvirtino, jog priešingai nei nurodo pareiškėjas, skundžiamas Įsakymas buvo pasirašytas Kauno PGV viršininko elektroniniu parašu ir nustatyta tvarka užregistruotas Departamento dokumentų valdymo sistemoje, todėl šis aktas atitinka visus oficialiam elektroniniam dokumentui keliamus reikalavimus. Elektroninio dokumento turinyje data ir registracijos numeris nenurodomi, metaduomenys fiksuojami atskirai nuo elektroninio dokumento turinio. Pareiškėjui Įsakymas susipažinti buvo pateiktas su metaduomenimis.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. TE-2-338 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžino pareiškėją į Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; priteisė pareiškėjui iš Departamento vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisė pareiškėjui iš Departamento 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

15.1.       Pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. ėjo Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas.

15.2.       Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. ROIK 21145290686 pagal ANK 426 straipsnio                    1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje „Jozita“ vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio kuro bako ir pajudėjęs į priekį jį nutraukė. Apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, padaryta žala siekia 388,77 Eur ir neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pareiškėjui skirta 300 Eur bauda. Pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo, t. y. įvykdė administracinį nurodymą, todėl administracinio nusižengimo teisena pasibaigė (ANK 610 straipsnio 5 dalis).

15.3.       Pareiškėjui 2021 m. spalio 27 d. įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt pažemino pareigūno vardą: 2021 m. rugsėjo 20 d., adresu (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Jozita“ vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio kuro bako ir pajudėjęs į priekį jį nutraukė. Apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 8.1 p., 8.4 p. 8.6 p., 8.7 p. reikalavimus bei pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo paprašyta iki 2021 m. lapkričio 5 d. pateikti paaiškinimą.

15.4.       Pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. atvyko į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), sustojo prie kolonėlės, įstatė degalų užpylimo pistoletą į automobilį ir norėjo prisipilti degalų, bet pamatė užrašą, kad iš pradžių reikia susimokėti. Paliko pistoletą įdėtą į automobilio degalų užpylimo vietą ir nuėjo pas operatorių susimokėti už degalus. Operatorius pasakė, kad prie šios kolonėlės piltis degalus galima tik sumokėjus grynais pinigais, o pareiškėjas norėjo susimokėti banko kortele, todėl operatorius pasiūlė pervažiuoti prie kitos užpylimo kolonėlės. Nuėjęs prie automobilio pamiršo, kad paliko degalų užpylimo pistoletą, nes jis buvo iš kitos pusės ir ateinant jo nesimatė. Nurodė, jog nepagalvojo, jog pistoletas vis dar automobilyje, sėdo į automobilį ir pajudėjo bei nutraukė degalų užpylimo žarną ties sujungimu. Sustojo, apžiūrėjęs ir įvertinęs, kad nėra jokių išorinių pažeidimų, sujungė žarną per tam skirtą vietą bei patikrinęs, ar gerai laikosi, įstatė degalų užpylimo žarną į vietą. Nepagalvodamas, kad padarė kažką blogo, nepasišalino iš degalinės, o tiesiog pervažiavo prie kitos kolonėles ir užpylė degalus. Nuėjęs susimokėti to nepasakė darbuotojams, nes atrodė, kad nepadarė žalos. Po kiek laiko gavo pranešimą iš policijos, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.

15.5.       Departamentas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2021 m. lapkričio 22 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatavo, kad G. D., adresu (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Jozita“ vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio kuro bako ir pajudėjęs į priekį nutraukė kuro žarną, t. y. sukėlė eismo įvykį. Apie eismo įvykį teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė nukentėjusiajam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais G. D. pažeidė Etikos kodekso 8.1 p., 8.4 p., 8.6 p., 8.7 p. (prievolę savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais) reikalavimus. Pripažinęs, jog G. D. tokiais savo veiksmais pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis), Departamentas pasiūlė pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Statuto                       72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą) pagrindu, Departamento direktorius 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. TE-2-338 pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.

16.       Teismas nustatė, kad atsakovas pareigūno vardo pažeminimą siejo su pareiškėjo pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Departamentas pareiškėjo kaltės formą vertino kaip netiesioginę tyčią, tačiau pirmosios instancijos teismas su tokia išvada nesutiko. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino ne iš karto. Teismas įvertinęs vaizdo įrašą, nurodė, jog pareiškėjas, pamatęs, kad nutraukė kuro žarną, grįžo, ją sujungė, padėjo į jai skirtą vietą. Pareiškėjas iš karto po įvykio nepasišalino iš degalinės, o nuvažiavo prie kitos kuro kolonėlės toje pačioje degalinėje, užsipylė kuro, susimokėjo už jį. Teismas vertino, jog pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu). Pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, taigi šiuo atveju nustatyti pareiškėjo netyčiniai, neatsargūs, kalti veiksmai.

17.       Teismas vertino, jog pareiškėjo veiksmų chronologija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų teisėtumo ir nesiekė piktybiškai išvengti atsakomybės. Šiuo atveju teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad pasišalindamas iš įvykio vietos pareiškėjas tikėjosi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą. Pareiškėjas nevengė atsakomybės, kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl sukeltos žalos, tačiau degalinė patvirtino, kad jokių pretenzijų pareiškėjui neturi.

18.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1107/2010 ir 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010, pažymėdamas, kad šiose nutartyse kaip pareigūno vardo pažeminimas yra įvertinami tokie faktai, kaip neteisėtas pasišalinimas iš įvykio vietos. Tačiau administracinėje byloje Nr. A438-1107/2010 konstatuota, kad pareigūnas iš eismo įvykio vietos pasišalino išvengdamas neblaivumo patikrinimo, o administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010 konstatuota, kad pareigūnas sukėlė įvykį, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teismas vertino, jog aplinkybės, nustatytos minėtose bylose, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos, todėl atsakovas jomis rėmėsi nepagrįstai.

19.       Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai rodo nepagarbą visuomenei, t. y. kad savo veiksmais jis pažemino pareigūno vardą. Nenustačius pareiškėjo veiksmuose tyčinio, sąmoningo siekimo pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti atsakomybės, įvertinus pareiškėjo veiksmų pobūdį ir kitas aplinkybes, toks veikimas, teismo vertinimu, negali būti vertinamas žeminančiu arba kompromituojančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo ir Etikos kodekso 8.7 p. pažeidimą (prievolę savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais).

20.       Teismas nenustatęs, kad aptartas pareiškėjo veikimo modelis akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, sprendė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino netinkamai, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, sąmoningais, kaltais ir tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) yra neteisėtas, todėl skundžiamą Įsakymą panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Be kita ko, grąžino pareiškėją į ugniagesio gelbėtojo pareigas, atlygindamas už visą priverstinės pravaikštos laiką.

21.       Teismas nustatęs, jog pareiškėjo prašoma priteisti 300 Eur suma už skundo paruošimą neviršijo maksimalaus galimo priteistino dydžio, šią sumą priteisė pareiškėjo naudai.

III.

22.       Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23.       Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų teisėtumo ir nesiekė piktybiškai išvengti atsakomybės, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad pasišalindamas iš įvykio vietos pareiškėjas tikėjosi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą. Pažymi, jog policijos įsiteisėjusiu sprendimu buvo neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir už šį pažeidimą jam paskirta administracinė nuobauda. Teismas neteisingai nustatė pareiškėjo kaltės formą ir nepagrįstai sušvelnino jo atsakomybę konstatuodamas, kad pareiškėjas sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo ir nesiekė išvengti atsakomybės.

24.       Teismas nurodydamas, kad pareiškėjas nevengė jam kilusios atsakomybės, kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl sukeltos žalos, degalinė patvirtino, kad pretenzijų neturi, tačiau teismas neįvertino, kad pareiškėjas į UAB „Jozita“ dėl sukeltos žalos kreipėsi jau po to, kai buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Pats faktas, kad pareiškėjas sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos, parodė jo siekį išvengti atsakomybės bei padarytos žalos atlyginimo, o pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių jis nepranešė degalinės atstovams, laikytina pareiškėjo gynybine pozicija.

25.       Departamentas nesutiko su teismo išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo atsižvelgta į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo veika buvo teisingai kvalifikuota kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėjo padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios. Pareiškėjas pasišalindamas iš eismo įvykio vietos ne tik pažeidė teisės, pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigūnų pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus bei atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūnų statusu, bet ir sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos, ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

26.       Departamento įsitikinimu, Sprendimas, kuriuo nuspręsta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą, priimtas laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų bei atitinka pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį. Departamentas neturėjo pagrindo nukrypti nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir pareiškėjo veiksmus vertinti kitaip. Taigi, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė teisės aktus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

27.       Pareiškėjas G. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Departamento apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.       Pareiškėjo teigimu, Departamento apeliacinis skundas nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, teismas tinkamai pritaikė ginčo santykiams išspręsti aktualias teisės normas bei atsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti.

29.       Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus patvirtinančius arba paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įformindamas motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdavys privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą nerinko įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjo nusižengimo faktą, jo kaltę, privalėjo patikrinti pareiškėjo paaiškinime nurodytas ir su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teiginiai dėl pareiškėjo kaltės formos yra abstraktūs, neapibrėžto pobūdžio. Atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą nevertino pareiškėjo pateikto paaiškinimo ir jame nurodytų aplinkybių. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriama ir filmuota vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota pareiškėjo veiksmų chronologija ir kuri patvirtina, kad pareiškėjas sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo ir nesiekė piktybiškai išvengti atsakomybės.

30.       Pareiškėjo tvirtinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje netirtas faktas, kad žarnos išsimovimo metu jokie padariniai nei žmonėms, nei turtui nekilo. Atsakovas nenurodė kokie konkretūs žarnos gedimai konstatuoti ir ar dėl jų atsiradimo pareiškėjas tikrai galėjo suvokti, kad kils padariniai ir kokie padariniai galėjo kilti. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nesilaikoma suformuotos teismų praktikos, nes jeigu byloje nustatoma, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Pareiškėjas nevengė administracinės atsakomybės, sumokėjo jam paskirtą baudą, kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl sukeltos žalos, tačiau degalinė jokių pretenzijų pareiškėjui neturėjo.

31.       Pareiškėjo vertinimu, atsakovo keliama versija, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, bet kokio eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajai pusei atlygina kaltininko draudimo bendrovė yra nepagrįsta. Vadovaujantis minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, tačiau iš pareiškėjo jokia draudimo bendrovė nereikalavo atlyginti žalą, o atsakovas nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl sukeltos žalos kreipėsi į UAB „Jozita“ ne dėl nuoširdaus noro atlyginti žalą, o siekdamas sušvelninti savo atsakomybę bei palankaus teismo sprendimo.

32.       Pareiškėjo teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą pažeisdamas Etikos kodekso 8.7 punktą, numatantį, kad pareigūnas ne tarnybos metu privalo viešoje vietoje nesirodyti neblaivus, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais. Atsakovas tokią išvadą padarė nesilaikydamas Aprašo 24 punkto reikalavimų, t. y. nenustatė aplinkybių, nepagrindė jų įrodymais, nesurinko duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ne tarnybos metu viešojoje vietoje arba po tariamo pasišalinimo iš įvykio vietos buvo neblaivus.

33.       Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas ir toliau bando klaidinti teismą, kad analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja teismų praktiką, jog pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, atskirai nuo vairavimo neblaiviam ar vengimo tikrintis neblaivumą, vertintinas kaip pareigūno vardą žeminanti veika. Atsakovo minima teismų praktika priimta skirtingomis aplinkybėmis, nes šiose bylose pareigūnai vairavo būdami neblaivūs. Aplinkybės, nustatytos minėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje nėra identiškos, todėl atsakovas jomis rėmėsi nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

34.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimų grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

35.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36.       Šioje byloje pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai rodo nepagarbą visuomenei, t. y. kad savo veiksmais jis akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Teismas vertino, kad nenustačius pareiškėjo veiksmuose tyčinio, sąmoningo siekimo pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti atsakomybės, įvertinus pareiškėjo veiksmų pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo veikimas negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis, kas yra viena iš atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą kilimo sąlygų. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, kad jo nuomone pareiškėjo padaryta veika (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) buvo teisingai kvalifikuota kaip pareigūno vardo pažeminimas.

37.       Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).

38.       Taigi, esant ginčui, ar pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kyla ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

39.       Pareiškėjas G. D. teigia, kad nesiekė piktybiškai išvengti atsakomybės. Jo paaiškinimai, kad vizualiai apžiūrėjęs ir patikrinęs sujungtą žarną nepastebėjo jokių jos gedimų ir įstatė į vietą, iš esmės nėra paneigti. Atsakovas nenurodo kokie konkretūs žarnos gedimai konstatuoti ir ar dėl jų atsiradimo pareiškėjas tikrai galėjo suvokti, kad kils padariniai ir kokie galėjo kilti padariniai.

40.       Be to, šioje byloje įrodyta, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino ne iš karto. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas, pamatęs, kad nutraukė kuro žarną, grįžo, ją sujungė, padėjo į jai skirtą vietą. Pareiškėjas iš karto po įvykio nepasišalino iš degalinės, užsipylė kuro, nuėjo sumokėti už degalus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų teisėtumo ir nesiekė piktybiškai išvengti atsakomybės, atitinka byloje esančią medžiagą. Taigi, atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino netinkamai, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, sąmoningais, kaltais, tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą.

41.       Apelianto nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų Nr. A438-1107/2010 ir A438-1110/2010 ir nagrinėjamos bylos aplinkybės reikšmingai skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis teismo išaiškinimais šiose bylose.

42.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

43.       Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) 400 Eur. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas vertina, kad sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, prašymas pagrįstas įrodymais, todėl tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. D. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė