Civilinė byla Nr. e2A-193-855/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18403-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.6.2.;  3.3.1.19.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ra dukra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ra dukra“ ieškinį atsakovui D. S. (D. S.) dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ra dukra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 3 688,22 Eur patirtą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       Ieškovei UAB „Ra dukra“ priklauso apgyvendinimo įstaiga „Baltazaras“. Atsakovas D. S. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 16 d. iki 2025 m. sausio 16 d. išsinuomojo kambarį, esantį L. Giros g. 15, Vilnius, ieškovės apgyvendinimo įstaigoje „Baltazaras“. Po minėto asmens išvykimo buvo patikrintas kambarys, kuriame jis viešėjo, ir pastebėta, kad apgyvendinimo įstaigos „Baltazaras“ turtas buvo sugadintas, t. y. apgadinta kiliminė danga, apgadintos 2 vnt. sofos ir siena. Už padarytą žalą D. S. neatsiskaitė ir pasišalino iš viešbučio „Baltazaras“ patalpų. Nuostolis įvertintas 3 688,22 Eur suma.

2.       Atsakovas D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas Plungės rūmai 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

4.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, jog  ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovas D. S. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė ieškiniu reikalaujamą priteisti žalą. Teismas nurodė, jog iš ieškinio ir prie jo pridedamų rašytinių įrodymų nėra galimybės konstatuoti, kad būtent atsakovas atliko neteisėtus veiksmus: ieškovė teismui nepateikė su atsakovu sudarytos nuomos sutarties kopijos, todėl nėra aišku, kokie buvo atsakovo, kaip nuomininko, įsipareigojimai ieškovei, kokios būklės kambarys atsakovui buvo išnuomotas ir kt.; iš vaizdo įrašo nėra galimybės teismui nei nustatyti atsakovo tapatybę, nei tai, kad atsakovas atliko galimuus ieškovės turto apgadinimus. Ta aplinkybė, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad gyveno apgyvendinimo įstaigoje „Baltazaras“, taip pat nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – turto apgadinimo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – tojo skyriaus vyriausioji prokurorė nutarimu atmetė ieškovės skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuodama, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad ieškovės nurodytą turtą sugadino būtent D. S. ar jo šeimos nariai.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė dar vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (būsimų nuostolių). Savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad:

5.1.       Iš ieškovės pateiktos 2025 m. vasario 6 d. UAB „MARGUS“ grindų dangos ir įrengimo darbų sąmatos Nr. 1 matyti, kad sąmata sudaryta dėl grindų dangos remonto – įrengimo darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini) , atlikimo (montuojama 43 kv. m grindų dangos „KRONO“, įsigyjami klijai „FORBO“ 40,62 kv. m plotui, atliekami kiliminės dangos nuėmimo ir utilizavimo, grindų pagrindo gruntavimo, glaistymo, šlifavimo, dangos klijavimo ir kt. darbai); tuo tarpu 2025 m. vasario 25 d. UAB „Ermitažas“ išankstinė sąskaita Nr. 503688005 jau yra išrašyta dėl kiliminės dangos „LAGO TERMO“ 43 kv. m plotui įsigijimo ir transportavimo paslaugų suteikimo. Teismas nors ir sutinka su ieškovės argumentais, kad kiliminę dangą būtina pakeisti iš esmės - keičiant kiliminę dangą yra būtina atlikti paruošiamuosius darbus prieš naujos dangos paklojimą, tačiau šiuo atveju nėra aišku, kodėl iš UAB „Ermitažas“ įsigyjama kiliminė danga „LAGO TERMO“, o pagal 2025 m. vasario 6 d. UAB „MARGUS“ darbų sąmatą montuojama yra 43 kv. m grindų dangos „KRONO“, apie kiliminės dangos „LAGO TERMO“ montavimą UAB „MARGUS“ sąmatoje nieko nėra užsimenama. Teismas vertino, kad tikėtina, jog ieškovė siekia pakeisti kambaryje ne tik galimai sugadintą kiliminę dangą, tačiau ir grindų lentas, nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovas apgadino kiliminę dangą, o apie grindų lentų apgadinimą nenurodo. Iš išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad visos UAB „MARGUS“ sąmatoje ir UAB „Ermitažas“ sąskaitoje nurodytos būsimos išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir susijusios su ieškovės nurodomais atsakovo neteisėtais veiksmais.

5.2.       Į reikalaujamą priteisti iš atskovo žalą ieškovė įtraukia ir 2025 m. vasario 25 d. UAB „Ermitažas“ išankstinėje sąskaitoje Nr. 503688005 nurodytų transportavimo paslaugų 30,25 Eur sumą, nors sąskaitoje nurodyta prekių pristatymo vieta yra nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo išsinuomotas kambarys yra adresu L. Giros g. 15, Vilniuje. Šiuo atveju ieškovė teismui paaiškindama, kad galimai sąskaitoje įsivėlė klaida dėl prekių pristatymo, transportavimo paslaugų kainos (30,25 Eur) neišminusavo iš prašomos priteisti žalos. Teismui iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nėra aišku, ar visgi transportavimo paslaugos nurodytai sumai ieškovei būtų suteikiamos, ar ne, ir ar šios būsimos išlaidos taip pat yra pagrįstos bei būtinos. 

5.3.       Ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad kreipėsi į UAB „Mobili švara“ dėl patalpos tvarkymo bei baldų valymo, kambaryje buvo atliktas minkšto kampo cheminis valymas, čiužinio cheminis valymas, taip pat buvo plaunamos ir valomos sienos, žalai pagrįsti pateikė 2025 m. vasario 20 d. UAB „Mobili švara“ valymo paslaugų pasiūlymą, tačiau nepateikė teismui su valymo paslaugų bendrove sudarytos sutarties kopijos ar valymo paslaugų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Nors ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad visos sąskaitos yra išankstinės ir šiuo metu neapmokėtos, tačiau teismas vertino, kad ieškovės pateikto UAB „Mobili švara“ valymo paslaugų pasiūlymo nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, kad nurodytos valymo paslaugos ieškovei bus realiai suteiktos ir dėl to ieškovė patirs pasiūlyme nurodyto dydžio išlaidas.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Ra dukra“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių, prašė jį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo D. S. kaltės. Ieškovė, atsakovui išsikrausčius iš patalpų, aiškiai užfiksavo padarytą žalą nuotraukose: sugadintą kiliminę dangą, dvi apgadintas sofas bei pažeistas sienas. Visi šie pažeidimai yra detaliai įamžinti fotofiksacijoje, todėl negali būti abejonių dėl žalos fakto. Be to, vaizdo įrašas, paties atsakovo pripažinimas ikiteisminiame tyrime bei veiksmų nuoseklumas aiškiai patvirtina, kad patalpą apgadino būtent atsakovas D. S.. Nors ieškovė paaiškino, kad tuo metu neturėjo galimybės pateikti nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta su nuomininku, tačiau nepaisant to, ji jau įrodė šį faktą tiek kitais rašytiniais duomenimis, tiek ir paties atsakovo pripažinimu ikiteisminio tyrimo metu. Be to, šiuo metu ieškovė surado su atsakovu sudarytą nuomos sutartį, todėl kartu su šiuo apeliaciniu skundu papildomai pateikia minėtos sutarties kopiją. Šis dokumentas dar kartą neabejotinai patvirtina, kad būtent atsakovas naudojosi patalpomis, dėl kurių kilo ginčas.

6.2.       Iš teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio nėra aišku, ko neįrodė ieškovė. Visi ieškovės pateikti įrodymai į bylą aiškiai patvirtina, jog atsakovas yra susijęs su patirtais nuostoliais, o nuostolių dydžio bei kitų aplinkybių įrodinėjimas turi būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo stadijoje. Kadangi pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs ieškovės ieškinį, nusprendė jį atmesti, kai ieškinio priėmimo stadijoje gali būti nagrinėjimas tik ieškinio pagrįstumas, ieškovė mano, kad tokie teismo veiksmai yra neteisingi. Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino visus pateiktus ieškovės dokumentus bei užkirto kelią ieškovei ginti savo teises teisminiame procese.

7.       Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. priimtą sprendimą už akių. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Vien atsakovo su šeima apsigyvenimas viešbučio „Baltazaras“ kambaryje nepatvirtina fakto, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado turto sugadinimai. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie buvusią (kambario perdavimo atsakovui metu) viešbučio kambario, kurį nuomojo atsakovas su šeima, būklę, kurioje atsispindėtų ieškovės užfiksuoti turto sugadinimai, kadangi tokių įrodymų ieškovė neturi, o pats atsakovas, kaip nurodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įsikėlė gyventi į tokį kambarį, kuris jau buvo netvarkingas, buvo juntamas stiprus pelėsio kvapas, baldai buvo seni, kilimas dėmėtas ir išpaišytas. Susipažinus su ieškovės į bylą pateiktomis nuotraukomis, yra matyti, kad sienos yra pažeistos pelėsio, kuris, kaip žinoma, atsiranda dėl netinkamo vėdinimo ar kitų išorinių priežasčių (netinkamų oro sąlygų), kas patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl juntamo pelėsio kvapo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – tojo skyriaus vyriausioji prokurorė nutarime taip pat konstatavo, kad nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad ieškovės nurodytą turtą sugadino būtent atsakovas ar jo šeimos nariai. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės konstatuoti, kad būtent atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai (pasak ieškovės - civilinės atsakomybės santykiai) automatiškai nereiškia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas. Civilinei atsakomybei pagrįsti ieškovė turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę, tačiau ieškovė to objektyviais įrodymais neįrodė.

7.2.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia Nuomos sutartį, kuri net nėra pasirašyta iš atsakovo pusės (parašas yra tik pačios ieškovės). Tokia sutartis laikytina teisiškai nereikšminga, nesukeliančia jokių teisinių padarinių atsakovui, todėl atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo atsisakyti priimti ieškovės į bylą teikiamą Nuomos sutartį.

7.3.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė būsimų nuostolių pagrįstumo ir būtinumo. Visų pirma, ieškovė nurodė, kad atsakovas sugadino kiliminę dangą, tačiau iš pateiktos UAB „Margus“ 2025 m. vasario 6 d. grindų dangos remonto-įrengimo darbų sąmatos Nr. 1 matyti, kad sąmata paskaičiuota ir už grindų pagrindo gruntavimą, šlifavimą, klijavimą, kas nebūtinai turi būti susiję su kiliminės dangos, kaip tokios, sugadinimu – sugadintą kiliminę dangą reikėtų pakeisti nauja kilimine danga, o šiuo atveju galimai siekiama tuo pačiu ir susiremontuoti pačias grindis. Antra, teismui pagrįstai kilo klausimų ir dėl transportavimo paslaugų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, esant neaiškumui dėl realaus prekių pristatymo adreso – kai prekių pirkimo vieta ir apgyvendinimo įstaiga „Baltazaras“ yra Vilniuje, tačiau pagal 2025 m. vasario 25 d. UAB „Ermitažas“ išankstinę sąskaitą prekių pristatymo vieta yra nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Trečia, ieškovės į bylą pateiktas UAB „Mobili švara“ valymo paslaugų pasiūlymas nesudaro pagrindo ir nėra pakankamas konstatuoti, kad ieškovė tokias išlaidas iš tikrųjų patirs, o su valymo paslaugų bendrove sudarytos sutarties kopijos ar valymo paslaugų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10.       Prieš pradedant nagrinėti apeliacinį skundą, svarbu išspręsti klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovė UAB „Ra dukra“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2024 m. birželio 16 d. Patalpų nuomos sutartį. Ieškovė nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas reikalavo pateikti nuomos sutartį, tačiau ieškovė ją rado tik vėliau, todėl šis įrodymas turėtų būti priimtas apeliacinės instancijos teisme. Anot apeliantės, ši sutartis turi esminę reikšmę tolesnei bylos nagrinėjimo eigai, kadangi ji tiesiogiai patvirtina atsakovo ir ieškovės nuomos santykius; šis įrodymas ne tik glaudžiai susijęs su ieškovės nurodytais argumentais, bet ir yra neatsiejamas nuo nagrinėjamos bylos dalyko bei galutinių teismo išvadų, todėl jos priėmimas yra būtinas siekiant užtikrinti teisingą ginčo išsprendimą. Savo ruožtu atsakovas nurodo, kad ši apeliantės pateikta Nuomos sutartis laikytina teisiškai nereikšminga, kadangi atsakovo nėra pasirašyta (Nuomos sutartis pasirašyta tik ieškovės), todėl nesukelia jokių teisinių padarinių. Anot atsakovo šią Nuomos sutartį teismas turi atsisakyti priimti.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12.       Nepaisant to, jog apeliantė turėjo galimybę Nuomos sutartį pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas šią nuomos sutartį prijungti prie bylos medžiagos ir dėl jos įrodomosios reikšmės plačiau pasisakyti, todėl apeliantės naujai teikiamas įrodymas - 2024 m. birželio 16 d. Patalpų nuomos sutartis prijungiama prie bylos medžiagos.

Dėl ginčo esmės ir apeliacinio skundo argumentų

13.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Ieškovė UAB „Ra dukra“ laikosi pozicijos, kad po atsakovo D. S. išsikraustymo iš ieškovei priklausančios ir atsakovui laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 16 d. iki 2025 m. sausio 16 d. išnuomotos patalpos apgyvendinimo įstaigoje „Baltazaras“, esančios adresu L. Giros g. 15, Vilnius, paaiškėjo, kad buvo apgadintas turtas – apgadinta kiliminė danga, apgadintos dvi sofos bei siena. Padarytą žalą (nuostolius) ieškovė vertina 3 688,22 Eur suma. Žalai pagrįsti ieškovė pateikė 2025 m. vasario 6 d. UAB MARGUS“ dangos ir įrengimo darbų sąmatą, 2025 m. vasario 25 d. UAB „Ermitažas“ išankstinę sąskaitą dėl kiliminės dangos įsigijimo bei transportavimo paslaugų suteikimo, taip pat UAB „Mobili švara“ valymo paslaugų pasiūlymą.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė dviejų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei būsimos žalos (nuostolių) pagrįstumo ir būtinumo, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui D. S. civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

15.       Apeliantė (ieškovė) su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka ir pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek ir ieškovės nuostoliai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra pakankamai pagrįsti ir įrodyti, tuo tarpu teismas, anot apeliantės, formaliai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, be to, priimdamas sprendimą už akių, neišnagrinėjo ginčo iš esmės ir užkirto ieškovei kelią ginti savo teises teisminiame procese.

16.       Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

17.       Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

18.       Šioje byloje ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turėjo įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovo kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai).

19.       Apeliantės teigimu, aplinkybė, jog atsakovas su šeima gyveno ginčo patalpose, jomis naudojosi, mokėjo už patalpas nuomos mokestį, ką atsakovas pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai patvirtina jo atsakomybę už patalpų būklės pabloginimą, tai, kad būtent atsakovas apgadino patalpas, o iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokių duomenų ir įrodymų ieškovė nepateikė. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik ieškovės pasakymas – rašytiniai paaiškinimai apie tai, kad ginčo patalpas, o būtent jose esančią kiliminę dangą, sofas ir sienas nepataisomai apgadino būtent atsakovas, nėra pakankami ieškovės nurodomoms aplinkybėms konstatuoti esant buvus, kadangi civiliniame procese galioja rungimosi principas bei nurodomos aplinkybės laikomos įrodytomis, jeigu jas pagrindžia įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuota šalis.

21.       Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovas ikiteisminio tyrimo metu tik nurodė ir neginčijo tos aplinkybės, jog nuomojo patalpas apgyvendinimo įstaigoje „Baltazaras“, jose gyveno, kaip nuomininkas, mokėjo nuomos mokestį, tačiau priešingai, nei ieškinyje bei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, neprisipažino ir nenurodė, jog būtent jis ir/ar jo šeimos nariai, atitinkamą laikotarpį gyvendami patalpose, sugadino kiliminę dangą, apipaišė / apibraižė sienas, apipurvino sofas ir pan.

23.       Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti atsakovui perduotų naudotis patalpų būklę sudarant nuomos sutartį, t. y. nuomos santykių pradžioje, ir palyginti ją su patalpų būkle nuomos santykių pabaigoje, juo labiau, atsakovui tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigiant, kad jau jam įsikėlus į patalpas, jos nebuvo tvarkingos, baldai, kiliminė danga bei sienos buvo senos / seniai remontuotos, dėmėtos, išpaišytos ir tokia būklė, kurią nurodo ieškovė, jau egzistavo atsakovui pradedant naudotis patalpomis.

24.       Nors kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė, kaip ji teigia, su atsakovu sudarytą, ieškovės „surastą“ nuomos sutartį, tačiau pažymėtina, kad ji negali būti laikoma vienokias ar kitokias ieškovės nurodomas aplinkybes dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, sugadinant ieškovės turtą patalpose, pabloginant jų būklę, patvirtinančiu įrodymu. Visų pirma, kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, nėra suprantama, kodėl šis dokumentas negalėjo būti pateiktas ankščiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuomet teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi buvo tą pasiūlęs padaryti, vėliau ieškovės prašymu pratęsęs terminą tokio pobūdžio įrodymams pateikti. Antra, pateikta nuomos sutartis nėra pasirašyta atsakovo D. S., joje nėra nurodyti jokie identifikaciniai nuomininko duomenys (asmens kodas, adresas, el. paštas, telefono numeris ir/ar kiti), tik ranka, tikėtina pačios ieškovės, įrašytas vien atsakovo vardas ir pavardė. Trečia, net jeigu nuomos sutartis ir būtų pasirašyta atsakovo, ji savaime negalėtų patvirtinti kokių nors neteisėtų veiksmų iš nuomininko pusės atlikimo fakto, tokių veiksmų pobūdžio, masto, jais padarytos žalos dydžio, kadangi joje nėra apie tai jokių duomenų, sutarties tekste nėra jokių sąlygų, kurios būtų buvusios susijusios su patalpų būkle. Nors sutartyje nurodyta, kad jos priedai, sudarantys neatskiriamą jos dalį, yra Nuomojamų gyvenamųjų patalpų planas, Perdavimo – priėmimo aktas, Perduodamos įrangos aktas, tačiau nei vienas iš šių dokumentų, juo labiau pasirašytas abiejų sutarties šalių, nėra pateiktas teismui.

25.       Taip pat ir pirmosios instancijos teismui ieškovės buvusios pateiktos nuotraukos negali būti laikomos ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, kadangi iš jų nėra aišku ir neįmanoma nustatyti, ar šiose nuotraukose pavaizduotos būtent atsakovui išnuomotos patalpos, kada nuotraukos darytos, jose pavaizduoti tik baldų ir grindų fragmentai, nesant įmanomam nustatyti platesnio vaizdo (kokių baldų, kokiose patalpose) ir pan.

26.       Dėl visų šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo atliktų netesėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip pagrįsta ir teisinga, padaryta nepažeidžiant civilinio proceso teisės normų.

27.       Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir atmesdamas ieškinį, sukūrė situaciją, kuomet ieškinys taip ir nebuvo išnagrinėtas iš esmės.

28.       Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, sprendime už akių pakankamai detaliai ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų rašytinių paaiškinimų visumą ir padarė atitinkamas motyvuotas bei argumentuotas išvadas, o vien tai, kad teismas priėmė nepalankų ieškovei procesinį sprendimą, nereiškia ginčo neišnagrinėjimo, kadangi išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas gali ieškinį patenkinti (pilnai ar iš dalies), ieškinį atmesti, bylą nutraukti, ieškinį palikti nenagrinėtą ir pan., t. y. įmanomi įvairūs galutiniai procesiniai sprendimai, ir nebūtinai tik ieškinio patenkinimas reiškia ginčo išnagrinėjimą iš esmės. Kitaip tariant, ieškinio atmetimas nesuponuoja ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimo, kadangi ieškovės teisė kreiptis į teismą buvo užtikrinta, šia teise ieškovė pasinaudojo, tuo tarpu teismas savo kompetencijos ir įstatymų ribose pateikė teisinį atsakymą į ieškovės iškeltą problemą, o vien tai, kad šis atsakymas nėra ieškovei palankus ir galutinis rezultatas nėra toks, kokio subjektyviai ieškovė tikėjosi, tačiau toks, koks atitinka materialines ir procesines teisės normas, nesuponuoja pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

29.       Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė savo ieškinyje yra nurodžiusi, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ginčas, priimant sprendimą už akių, o nenagrinėjant bylos tiesiogiai teisme žodinio proceso tvarka, nebuvo išspręstas iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad teismas, svarstydamas ieškinio priėmimo klausimą, buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti; šį terminą, ieškovės prašymu, teismas buvo pratęsęs, todėl, vėlgi, nėra pagrindo spręsti, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai.

30.       Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, ko gi ieškovė neįrodė, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, kadangi sprendime detaliai ir motyvuotai nurodyta, kokių privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, kurių nustatymas būtinas ieškovės ieškinio patenkinimui, šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodė, o būtent neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovės patirtos žalos ir jos dydžio, detaliai argumentuodamas šias savo išvadas sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

31.       Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismui nenustačius vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), tampa neaktualios ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas detaliai ir argumentuotai savo sprendime už akių pasisakė ir dėl ieškovės iš atsakovo siekiamos priteisti žalos (nuostolių) / jos dydžio, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir jos. Pažymėtina, jog savo apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo / neteisėtumo vertinimo bei įrodytinumo, tačiau neginčija ir apskritai nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir / ar padarytų išvadų, kiek tai susiję su ieškovės nurodoma jos patirta žala (nuostoliais). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės neįrodyto žalos (nuostolių) fakto, realumo bei pagrįstumo, plačiau nepasisako.

32.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185, 197 straipsniai), teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius sąlygas, kurioms esant gali kilti civilinė atsakomybė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), teisingai taikė teismų praktiką ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą todėl sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, apeliantės (ieškovės) UAB „Ra dukra“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. 

36.       Atsakovas D. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo D. S. naudai iš apeliantės ieškovės UAB „Ra dukra“ priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ra dukra“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo D. S. (D. S., gim. (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ra dukra“ (juridinio asmens kodas 302685456) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                           Renata Volodko