Civilinė byla Nr. e2S-2450-661/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04993-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovo Z. V. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė:

2016-09-01 teisme gautas atsakovo Z. V. prašymas, kuriuo atsakovas prašė leisti jam naudotis signataro renta, leisti jam gauti UAB „FF Lizingas“ mokėtinas sumas ir areštuoti dalį atsakovui priklausančių UAB „FF Lizingas“ akcijų. Atsakovas prašymą motyvavo tuo, jog 2016-07-18 jis kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisti jam naudotis signataro renta, gauti UAB „FF Lizingas“ mokėtinas sumas ir areštuoti dalį atsakovui priklausančių UAB „FF Lizingas“ akcijų, tačiau teismas 2016-08-10 nutartimi atsakovo prašymą atmetė, nutartyje nepasisakė dėl atsakovo sveikatos būklės ir galimybės turėti atstovą byloje, todėl atsakovas prašo priimti papildomą nutartį. 2016-09-05 atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė pirmojo pareikšto prašymo – leisti jam naudotis signataro renta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad 2016-07-18 atsakovas Z. V. kreipėsi į tesimą su prašymu, kuriuo prašė pakeisti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisti jam naudotis signataro renta, gauti UAB „FF Lizingas“ mokėtinas sumas ir areštuoti dalį atsakovui priklausančių UAB „FF Lizingas“ akcijų. Šis atsakovo prašymas yra išnagrinėtas 2016-08-10 teismo nutartimi. Pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą ištyrė visas prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė išvadą, kad atsakovo prašymas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė. UAB „FF Lizingas“ yra bankrutavusi, atsakovo pateikti dokumentai dėl sveikatos būklės ir teiginys dėl galimybės turėti atstovą byloje nesudaro pagrindo keisti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas 2016-09-01 prašyme pareiškė identiškus reikalavimus kaip ir 2016-08-25 pateiktame teismui atskirajame skunde dėl 2016-08-10 nutarties – leisti jam gauti UAB „FF Lizingas“ mokėtinas sumas ir areštuoti dalį atsakovui priklausančių UAB „FF Lizingas“ akcijų. Atsakovas prašyme nenurodė naujų aplinkybių, prašymą grindžia tokiais pačiais motyvais, kuriais grindė 2016-07-18 prašymą, nepateikė naujų įrodymų, nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, savo nesutikimą su teismo nutartimi ir motyvus atsakovas jau išdėstė atskirajame skunde. Todėl darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti sprendimą iš esmės – pakeisti 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismui teikė ne pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Nurodo, kad teismas 2016-08-10 ir 2016-09-13 nutartimis neleidžia atsakovui gauti bent kiek lėšų, kad jį byloje galėtų atstovauti atstovas. Nurodo, kad iki šiol tebevyksta ginčai dėl Z. V. teisės gauti kiekvieną mėnesį įstatymo užtikrinamą MMA. Taip pat nurodo, kad jo turimos BUAB „FF Lizingas“ 85% dydžio akcijų paketas nėra bevertis, kadangi įmonėje yra turto už 13,34 mln Lt., o įmonės įsipareigojimai siekia tik 2,248 mln. Lt.

Ieškovas UAB „Admivita“ atsiliepimu į pareikštą skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas nei prašymo, kuris buvo netenkintas skundžiama Nutartimi, nei atskirojo skundo nepagrindė, o deklaratyvūs ir objektyviais įrodymais nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo nei panaikinti Nutarti, nei priimti papildoma sprendimą civilinėje byloje Nr, e2-11241-779/2016, nei pakeisti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l1241-779/2016 išsprendė visus Z. V. prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir įvertinęs visas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui reikšmingas aplinkybes, tokį prašymą tenkinti atsisakė. Z. V. pakartotinai šioje civilinėje byloje siekdamas išspręsti tą patį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurio teismas jau netenkino, o pagal prašymo turinį matyti, kad aplinkybės nėra pakitusios, tikėtina sąmoningai teismui nenurodo svarbių aplinkybių, susijusių su jam priklausančiu finansiniu turtu, kurio areštą yra prašoma taikyti, leidžiant jam naudotis/gauti lėšas iš trečiųjų asmenų t.y. tai, kad BUAB „FF lizingas“ yra bankrutavusi bendrovė, todėl akcijų vertė šiuo atveju yra nulinė. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1538-407/2016 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-46-881/2016, kuriuo buvo nuspręsta areštuoti 630.860,11 Eur dydžio Z. V. nekilnojamąjį turtą, kilnojamąją turtą, turtines teises. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas Z. V., žinodamas jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir tikėtina, kad siekdamas suklaidinti gerbiamą Teismą, siekia, kad šioje byloje jam būtų leista gauti bet kokias lėšas, kurios yra areštuotos kitų teismų įsiteisėjusiais sprendimais.

Ieškovas UAB „Ius Positivum“ atsiliepimu į pareikštą skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Apeliantas, pateikdamas prašymą priimti papildomą nutartį, nenurodė absoliučiai nei vieno CPK 277 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, taip pat nei vieno iš šių pagrindų nepagrindė nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, atitinkamai, konstatuotina, kad Apeliantas neįrodė reikalavimo priimti papildomą nutartį (CPK 178 straipsnis), todėl toks Apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. vien ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje nepasisakė dėl visų Apelianto nurodytų deklaratyvių teiginių, o būtent dėl Apelianto sveikatos būklės, savaime nereiškia, kad šių aplinkybių teismas apskritai neva netyrė ir dėl to neva egzistuoja pagrindas priimti papildomą nutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas neprivalo pažodžiui atkartoti šalių nurodytų argumentų ir dėl jų visų detaliai pasisakyti nutartyje, teismas turi pareigą motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyti į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Nurodo, kad Apeliantui nenurodžius, kokio konkrečiai dydžio išlaidas Apeliantas galimai patiria dėl jo gydymosi bei nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jokiu būdu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Apelianto gaunamas signataro rentos dydis ir kitas Apelianto turimas turtas, kurie šioje civ. byloje nėra areštuoti, neva yra nepakankami Apelianto gydymuisi. Apeliantas nenurodė, kokio konkrečiai dydžio išlaidų, skirtų advokato pagalbai, Apeliantas patirtų / patiria, taip pat nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Taigi Apeliantas ir vėl neįrodė, kad jo gaunama signataro renta ir turimas kitas turtas, kurie šioje civ. byloje nėra areštuoti, neva yra nepakankami apmokėti už profesionalių teisininkų suteikiamas paslaugas. Ieškovas taip pat nurodo, kad UAB „FF Lizingas“ yra bankrutavusi įmonė, todėl šios įmonės akcijos yra bevertės ir nelikvidžios.

Atskirasis skundas atmestinas.    

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas savo skundą grindžia aplinkybe, kad jis 2016-09-01 teismui teikė ne pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, bet prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. 2016-09-01 teismui pateiktas prašymas, yra nevienareikšmis. Viena vertus apeliantas šiuo prašymu prašė priimti papildomą nutartį dėl 2016-07-18 Z. V. prašymo dėl skubių procesinių veiksmų, kurioje būtų pasisakyta dėl jo prašymo šioje civilinėje byloje pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones jo nurodytu būdu. Kita vertus, apeliantas šiame prašyme aiškiai nurodo, kokių laikinųjų apsaugos priemonių jis prašo, kas savo prasme reiškia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

CPK 277 str. 1 d. 1 p. numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.

2016-07-18 Z. V. teismui pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jo nurodytu būdu. Pirmosios instancijos teismas 2016-08-10 nutartimi, šį atsakovo prašymą atmetė, nurodydamas jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo prašymo pagrįstumą, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Tai gi, pirmosios instancijos teismas 2016-08-10 nutartimi atmesdamas visą 2016-07-18 Z. V. prašymą pasisakė dėl visų 2016-07-18 prašyme išdėstytų reikalavimų nepagrįstumo. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad apelianto prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo šioje procesinėje stadijoje buvo negalimas, dėl CPK 277 str. 1 d. 1 p. sąlygų nebūvimo.

Pažymėtina, kad CPK 115 str. 4 d. numato, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas susipažinęs su apelianto 2016-09-01 teismui pateiktu prašymu, pagrįstai sprendė, kad nors ir apeliantas prašymą įvardino kaip pašymą dėl papildomos nutarties, tačiau esančioje situacijoje, jis savo turiniu prilygo prašymui dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktą procesiniu prašymą, pagrįstai jį vertino, ne kaip prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kas šiuo atveju nėra galima dėl aukščiau minėtų priežasčių, bet kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurio priėmimui ir nagrinėjimui teisme, jokių procesinių kliūčių nebuvo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nepalieka apeliantui visiškai jokių lėšų pragyvenimu, sveikatos gydymui ir atstovavimui teisme. Tačiau pažymėtina, kad apeliantas 2016-08-29 teismui pateiktu prašymu tokio reikalavimo net nebuvo suformulavęs, dėl ko nebuvo jokio pagrindo jo tenkinti. Kita vertus, apeliantas teismui nepateikė jokių preliminarių jo būtinųjų išlaidų paskaičiavimo, kurias teismas galėtų vertinti ir dėl jų pagrįstumo pasisakyti.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                             Alvydas Barkauskas