Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 4794 – 888/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04016-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. liepos 31 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

2015 m. gegužės 3 d., 16 val. 33 min., (duomenys neskelbtini), J. D. vairuodamas automobilį Kia Motors Clarus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti buvo neatidus, neatjungė kuro užpylimo įtaiso nuo automobilio ir jį nutraukė. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs nei policijai, nei degalinės personalui, nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintas kuro užpylimo įtaisas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi. J. D. parodė, kad pažeidimo padarymo dieną nuvažiavo į dujų kolonėlę, jo sūnus išlipo užpildyti dujas, papildė, iš jo žmonos paėmė pinigus ir nuėjo sumokėti už dujas, jis pagalvojo, kad dujų pistoletas jau padėtas į vietą, todėl pavažiavo. Grįžo sūnus ir padėjo dujų pistoleto šlangą atgal, jam pasakė, jog šlanga nenutrūko, o atgal įsikabino (27-28, 38 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad pažeidimo padarymo dieną atvažiavo į degalinę, jis užpylė kurą ir nuėjo sumokėti. Kai grįžo prie mašinos, paėmė dujų pistoletą, įstatė atgal. Pastebėjo, kad išsinarinusi šlangutė, tėvas pasakė, kad truktelėjo. Į degalinę pasiaiškinti nenuėjo (28 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. J. parodė, kad gavo iš VPK budėtojo pranešimą, kad nutraukta dujų užpylimo žarna, jie iškviesti praėjus 2-3 valandom po įvykio. Nuvykus į įvykio vietą, degalinės operatorė paaiškino ir parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip keleivis užpylė dujas, nuėjo susimokėti ir grįžęs atsisėdo į mašiną neatjungus dujų užpylimo žarnos, pradėjo važiuoti, paskui išlipęs iš mašinos pakėlė žarną. Įvykio metu buvo nutraukta kuro užpylimo žarna, sugadintas specialus fiksatorius (36-37 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. R. parodė, kad eismo įvykio dieną dirbo kartu su kolega G. J., pagal gauta Kauno AVPK budėtojo pranešimą nuvyko į degalinę, kurioje buvo nutraukta dujų užpylimo šlanga. Įvykio vietoje bendravo su dirbusia operatore, nubraižė eismo įvykio schemą, paėmė paaiškinimą ir pristatė visus dokumentus (37 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. M. parodė, kad dirba degalinės operatore Garliavoje, ji nepastebėjo, kaip žarna buvo nutraukta, apie tai pranešė klientas. Atsisuko kameras, kadangi tai draudiminis įvykis, iškvietė policiją, kad suformintų. Liudytoja taip pat parodė, kad žmonės ne piktybiškai nutraukia užpylimo žarnas, būna pavargę, pervargę ir nuvažiuoja (37 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atvykęs dėl nutrauktos šlangos praėjus maždaug savaitei po įvykio. Įvykio dieną jai paskambino operatorė, jog nutraukta dujų užpylimo šlanga, ji davė nurodymą peržiūrėti vaizdo medžiagą ir iškviesti policiją, nes reikia surašyti draudiminį aktą. Liudytoja taip pat parodė, kad vaizdo įraše matėsi, kad šlangą kabino ne vairuotojas. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų atvykęs anksčiau, butų susitarę, tačiau draudimas žalą, padarytą degalinei buvo atlyginęs (37-38 b.l.).

              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

              Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio J. D. pasiaiškinimo matyti, kad jis savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir gailisi (8 b.l.).

              J. D. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais bei byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (3 b.l.), tarnybiniais pranešimais (4,5 b.l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl padarytos žalos (6 b.l.), R. M. paaiškinimu (7 b.l.), pažyma apie priimtą skundą (9 b.l.), informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuri patvirtina, kad Kia Clarus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. D. (17 b.l.), fotonuotraukomis (19 -23 b.l.), CD su vaizdo medžiaga (24 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. D. 2015 m. gegužės 3 d., 16 val. 33 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Kia Motors Clarus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti buvo neatidus, neatjungė kuro užpylimo įtaiso nuo automobilio ir jį nutraukė. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs nei policijai, nei degalinės personalui, nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintas kuro užpylimo įtaisas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. J. D. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Atsižvelgiant į tai, jog J. D. sukeltas eismo įvykis buvo mažareikšmis, sunkių pasekmių nesukėlė, įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, dujų užpylimo įtaisas apgadintas nežymiai, o tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pažeidėjas, pasitraukdamas iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, nevengė administracinės atsakomybės, kviečiamas atvyko į administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią instituciją. J. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). J. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.), tačiau administracinė nuobauda jam buvo paskirta, nes vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, o ne už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo. Praktikos, kad gali būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis ir neskiriamas specialiosios teisės atėmimas, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-36-2013).

J. D., turėdamas 36 metų vairavimo stažą, yra tik du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių, kurie savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nėra, todėl jo padaryti pažeidimai laikytini atsitiktinio pobūdžio. Be to, kaip parodė degalinės vadovė I. K., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. atvyko į degalinę, tačiau draudimas žalą jau buvo atlyginęs, todėl negalėjo susitarti (37-38 b.l.). Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nurodytas aplinkybes, pažymi, kad jos gali būti laikomos išskirtinėmis ir yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas

Įvertinus nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarinius (nežymiai apgadintas degalinės turtas), elgesį po pažeidimo padarymo (pažeidėjas kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi), darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes J. D. padaryti teisės pažeidimai nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-66-2014, 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-53-2014, 2015 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-384-634/2015 ir kitos). Įvertinus visas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, J. D. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus, ir neskiriant jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, paskiriant sankcijoje numatytą minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikyta nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 3024 str.,

n u t a r i a :

J. D. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Laima Šeputienė