Civilinė byla Nr. 2T-49-823/2016
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00028-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.1.3.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės – mokslinio - gamybinio susivienijimo „SPARK“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2/1143/14, iš dalies pakeistą Sankt-Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi reg. Nr. 33-5270/2015, suinteresuoto asmens P. B. (P. B.) atžvilgiu dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs prašymą,
n u s t a t ė :
Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu byloje Nr. 2/1143/14 priteisė iš P. B. pareiškėjai 15 271 319,95 rublių skolą bei 60 000 rublių dydžio bylinėjimosi išlaidas į Sankt-Peterburgo miesto biudžetą. Tiek suinteresuotas asmuo P. B., tiek pareiškėja akcinė bendrovė – mokslinis - gamybinis susivienijimas „SPARK“ apskundė sprendimą. Sankt-Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi reg. Nr. 33-5270/2015 tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą – pakeitė Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir nutarė 60 000 rublių valstybinę rinkliavą iš P. B. priteisti pareiškėjai, kitoje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą.
Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą užsienio valstybės teismo sprendimą.
Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepimu į prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja siekia ne realiai įvykdyti teismo sprendimą, o daryti ekonominį - teisinį spaudimą suinteresuotam asmeniui, kuris Rusijoje turto turi daugiau nei reikia sprendimo įvykdymui, o Lietuvoje turto net neturi. Paaiškino, kad pareiškėjos akcininkas ir faktinis savininkas yra jo tėvas. Šiuo metu vyksta keli teismo procesai dėl suinteresuoto asmens tėvų santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuose suinteresuotas asmuo palaiko motiną ir iš dalies prisideda prie jos patiriamų bylinėjimosi išlaidų finansavimo. Pareiškėjai piktnaudžiaujant savo teise, t. y. siekiant bloginti su suinteresuotu asmeniu susijusio ir finansiškai remiamo asmens procesinę padėtį kitose byloje, ir taip pažeidžiant viešąją tvarką bei pagrindinius teisės principus, teismas turi atsiakyti šią teisę ginti. Paaiškino, kad nagrinėjant bylą ir priimant prašomą pripažinti sprendimą, procesas buvo nesąžiningas, buvo pažeidžiami rungimosi, šalių lygiateisiškumo principai, todėl suinteresuotas asmuo negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą.
Suinteresuotas asmuo prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki kol jis surinks aukščiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus įrodymus, t. y. bent iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. Taip pat prašė bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka siekiant nustatyti tikrąjį šioje byloje siekiamą rezultatą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 812 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, teismui įstatymo nustatyta teisė, bet ne pareiga skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuri siejama su teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu, sprendžiant dėl būtinybės nukrypti nuo bendros taisyklės ir atitinkamą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti procesiniuose dokumentuose, suinteresuotas asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo savo poziciją dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo savo teisėmis siekiant paveikti per suinteresuotą asmenį kitus asmenis, susijusius su pareiškėjos akcininku kitose bylose. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad žodinio proceso prašoma siekiant nustatyti tikrąjį šioje byloje siekiamą rezultatą, tačiau iš atsiliepime į prašymą išdėstytų aplinkybių matyti, kad suinteresuotas asmuo įvardijo tariamą tikrąjį siekiamą rezultatą bei išdėstė argumentus, kuriais grindžia savo poziciją.
Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą
Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal CPK nuostatas (CPK 810 straipsnis). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nurodyti Susitariančiosios Šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai: 1) teismo patvirtintas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.
Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su prašymu pateikė Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo ir Sankt-Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. apeliacinės nutarties patvirtintas kopijas ir šių procesinių sprendimų patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą, kuriuose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo ar jo atstovas dalyvavo teismo posėdyje abiejose instancijose (b. l. 7-37); 2014 m. lapkričio 27 d. vykdomojo rašto nuorašą, byla Nr. 2-1143/2014, bei jo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinantį, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas įsiteisėjo ir yra vykdytinas (b. l. 39-49). Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių (Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 2 punktas). Nustatyta, kad pareiškėja pateikė visus dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį reikalingus dokumentus, kurie įrodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio teismo sprendimą remiantis sutarties 56 straipsniu.
Nors užsienio valstybės teismo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma tarptautinėse dvišalėse sutartyse dėl teisinės pagalbos numatytų sprendimų nepripažinimo pagrindų, kiekvienu atveju teismas ex officio turėtų patikrinti, ar užsienio teismo sprendimo pripažinimas neprieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. Teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-14. Teismų praktika. 2000, 14). Negali būti leidžiama pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą, jei jo vykdymas gali pažeisti pačius pagrindinius valstybės moralės ir teisingumo principus įtvirtintus Konstitucijoje ar pripažįstamus tarptautinėje teisėje. Kadangi užsienio teismo sprendimas gali būti nepriimtinas Lietuvos, kaip valstybės, kurioje siekiama šio teismo sprendimo pripažinimo ir jo vykdymo, teisės požiūriu, viešosios tvarkos išlyga leidžia valstybei apsaugoti savo pagrindinius, gyvybiškai svarbius vidaus ir užsienio politikos interesus. Tuo tikslu išskiriamas negatyvus viešosios tvarkos doktrinos poveikis, kuris reiškia atsisakymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą motyvuojant tuo, kad tokio sprendimo pripažinimas sukeltų nepriimtinų padarinių, t. y. lemtų padarinius, visiškai nesuderinamus su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais esminiais pripažįstančios valstybės ekonominio, socialinio, politinio funkcionavimo principais, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012).
Teismas suinteresuoto asmens argumentus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatytas atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindas, kadangi pareiškėja piktnaudžiauja savo teise ir siekia ne realiai įvykdyti teismo sprendimą, o daryti ekonominį - teisinį spaudimą suinteresuotam asmeniui, atmeta kaip nepagrįstus. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitikimas Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinamas tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y., ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Kaip nustatyta byloje, pareiškėja pateikė visus dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį reikalingus dokumentus. Taigi, pareiškėja įrodė turinti reikalavimo teisę į suinteresuotą asmenį pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuri negali būti paneigta. Pripažinus ir leidus vykdyti užsienio teismo sprendimą, kiltų tam tikri teisniai padariniai – pareiškėja įgytų teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pradėti vykdymo procesą. Tai, ar pareiškėja pasinaudotų pastarąją teise, neturi reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Kaip išdėstyta aukščiau aptartoje teismų praktikoje, leidžiama atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti tik tokius sprendimus, kurių pripažinimas sukeltų padarinius, visiškai nesuderinamus su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais esminiais principais, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Suinteresuoto asmens subjektyvus įsitikinimas dėl tikrųjų pareiškėjos ketinimų nereiškia, kad vykdant prašomą pripažinti sprendimą Lietuvos Respublikos viešoji tvarka būtų pažeista.
Pagal susiklosčiusią tarptautinę praktiką, kai yra tarptautinė dvišalė sutartis dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, o patikrinimą, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų. Teismas, spręsdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, negali iš naujo nagrinėti bylos faktų, aiškintis, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. Teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-14. Teismų praktika. 2000, 14).
Suinteresuotas asmuo teigia, kad nagrinėjant bylą Rusijos Federacijoje buvo pažeistas teisingo proceso principas, teismas atsisakydavo priimti teikiamus prašymus ar jų nespręsdavo, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas. Tačiau teismas neturi jokio teisinio pagrindo vertinti šių argumentų, kadangi jie iš esmės susiję tik su prašomo pripažinti leisti vykdyti sprendimo nepagrįstumu, dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų. Kaip išaiškinta kasacinio teismo – teismas, spręsdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, negali iš naujo nagrinėti bylos faktų, aiškintis, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pan. Pažymėtina, kad prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą turi teisę tikrinti tik Rusijos Federacijos aukštesnės instancijos teismai, kas iš esmės ir buvo padaryta Sankt-Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijai 2015 m. balandžio 16 d. priėmus apeliacinę nutartį.
Dėl išdėstytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, suinteresuotam asmeniui siekiant surinkti aplinkybes dėl neteisingo proceso Rusijos Federacijoje ir pareiškėjos piktnaudžiavimo teise pagrindžiančius įrodymus.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateikė visus dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį reikalingus dokumentus, nenustačius Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti, taip pat nenustačius, jog užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti prieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 290–291, 812 straipsniais,
n u t a r i a :
prašymą tenkinti.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2/1143/14, iš dalies pakeistą Sankt-Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi reg. Nr. 33-5270/2015, kuriais nuspręsta pareiškėjai akcinei bendrovei – mokslinis-gamybinis susivienijimas „SPARK“ iš suinteresuoto asmens P. B. (P. B.) priteisti 15 271 319,95 rublių skolą bei 60 000 rublių dydžio valstybinę rinkliavą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė