Civilinė byla Nr. e2S-543-855/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33853-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) UAB „Mano būstas NPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A30-3659/21 neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 15 d. direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-3659/21 vykdymą.

2.1.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės iš esmės grindė ieškinio pagrįstumu, taip pat tikslu užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB ,,Mano Būstas NPC“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti egzistuojant grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ieškovė nenurodė, kokiu būdu pasunkėtų teismo sprendimo panaikinti atsakovės priimtą įsakymą įvykdymas, kadangi toks teismo sprendimas nereikalautų jokių papildomų vykdymo veiksmų atlikimo, todėl sprendė, kad ieškovei nepagrindus grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jei šios priemonės nebūtų pritaikytos, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Mano Būstas NPC“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Ieškovei kelia pagrįstų abejonių dėl skundžiamo atsakovės įsakymo priėmimo procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams. Atsakovė nėra pateikusi Įsakymo priėmimo ir balsavimo procedūras pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra aišku, ar į atsakovę dėl namo administratoriaus pakeitimo tikrai kreipėsi šią teisę turintys asmenys. Todėl šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius atsakovės priimto Įsakymo vykdymą, nenukentėtų namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi ieškovė ir toliau, vykstant bylos nagrinėjimui, tęstų namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.

5.2.       Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiama išsaugoti status quo padėtį kol bus išnagrinėta byla, kas užtikrintų nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip užkertant kelią žalai, kuri gali kilti nutraukus šių objektų administravimą.

5.3.       Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei susiklosčius tokiai situacijai, kad teismas nustatys, jog atsakovas priimtas Įsakymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl padarytos žalos gali tapti neįmanoma grąžinti ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų į pradinę padėtį.

5.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Ieškinys yra prima face nepagrįstas, kadangi ieškovė nenurodė jokių faktinių ir/ar teisinių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimų tikimybė. Ieškovės argumentai dėl ir toliau namo bendraturčiams teikiamų paslaugų niekaip nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, kadangi ieškovė, teikdama paslaugas be jokio teisinio pagrindo, veikia išskirtinai savo rizika. Jokių kitų argumentų ir įrodymų, prašydama taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė su ieškiniu nepateikė, taiga neįvykdė pareigos pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumo.

6.2.       Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio adresu S. Neries g. 87, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai pasinaudojo įstatymų suteikta teise bendru sutarimu pasirinkti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą, sudarant jungtinės veiklos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 10 dalimi, kurioje nurodyta, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė įsakymą Nr. A30-3659/21, kuriuo daugiabutis namas, esantis adresu S. Neries g. 87, Vilniuje, buvo išbrauktas iš UAB “Mano Būstas NPC” administruojamų namų sąrašo. Tokiu atveju nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma gyventojų valios, be kita ko, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų iš karto patenkintas ieškovės ieškinys.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą  pateikė papildomus įrodymus – 2021 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl daugiabučio namo S. Nėries g. 87, Vilniuje, išbraukimo iš administruojamų namų sąrašo“, Nekilnojamojo turto registro išrašą; 2021 m. rugsėjo 2 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS-SN87-210902 kopiją.

7.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). 

8.       Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgęs į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas atsakovei nepranešus, t. y. atsakovė neturėjo galimybės teismui pateikti savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinis teismas priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

11.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12.       Iš pareikšto ieškinio nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“ ieškiniu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-3659/21 „Dėl administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 30-3917/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB Namų priežiūros centro skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ pakeitimo“ ir tuo pačiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą.

13.       Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje būtų šiurkščiai pažeidžiamos ne tik ieškovės, bet ir daugiabučio namo butų ir kitų savininkų teisės ir teisėti interesai. Atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ginčijamą Įsakymą bylos nagrinėjimo metu palikus galioti, anot apeliantės, gali iškilti grėsmė tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė nepateikė jokių argumentų, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus galima ateityje įvykdyti būsimo teismo sprendimo. Apeliantė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, teigdama, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, kadangi atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali pasunkinti priimto teismo sprendimo vykdymą.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui.

16.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: 1) prašymą teikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018); 2) prašymą teikiantis asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Ginčo dėl šios sąlygos nėra, todėl dėl jos buvimo ir šiuo aspektu apeliantės atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. 

18.       Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovė siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. 

19.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė prašyme neįrodė, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis). Nors apeliantė nurodo argumentą, jog jai kelia įtarimą skundžiamo atsakovės Įsakymo priėmimo procedūros, tačiau pateikia tik prielaidas, kad galimai į atsakovę dėl administratoriaus pakeitimo inicijavimo kreipėsi netinkami asmenys ir pan., jokių konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti dėl nurodytų abejonių pagrįstumo, teismui nepateikė. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimą – būtų išsaugotas status quo, t. y. užtikrintas nepertraukiamas namo bendrojo naudojimo objektų administravimas. Šiuo atveju daugiabučio namo, esančio adresu S. Neries g. 87, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai pasinaudojo įstatymų suteikta teise bendru sutarimu pasirinkti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą, sudarant jungtinės veiklos sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų būti pažeisti, kadangi šiuo atveju savininkai neliktų be administratoriaus – administratoriaus teises ir pareigas vykdyti administravimo veiklą perima patys gyventojai jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tuo tarpu (ne)pajėgumo vykdyti veiklos apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodinėjo, nėra pateikta įrodymų apie žalos atsiradimo riziką tiek ieškovei, tiek butų ir kitų patalpų savininkų interesams ar pan.

20.       Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atsakovės nurodytiems argumentams, kad ieškovė apsiribojo tik deklaratyviu teisės normų citavimu ir nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

21.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.

22.       Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad patys daugiabučio namo, esančio adresu Vilniuje, S. Neries g. 87, butų ir kitų patalpų savininkai pasinaudojo įstatymų suteikta teise bendru sutarimu pasirinkti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą, sudarant jungtinės veiklos sutartį, kurie savo sprendimo neginčija, o pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų paneigiamos įstatymų nustatytos daugiabučio namo, esančio Vilniuje, S. Nėries g. 87, butų ir kitų patalpų savininkų išimtinės teisės dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų pirmiau nurodytus teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi jų netaikė.

23.       Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Renata Volodko