Adm. teisės paž. byla Nr. ATP-342-651/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01221-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. gegužės 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
L. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-01-21, 8.52 val., vairuodama jai priklausantį automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė transporto priemonę kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje. L. M. 2016-03-07 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-53419394-16 buvo nubausta 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio administracine nuobauda.
Nesutikdama su priimtu nutarimu, pažeidėja pateikė skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-03-07 nutarimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi L. M. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto Roberto Donskio 2016-03-07 nutarimą nepakeistą.
Pažeidėja L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 30N-53419394-16 panaikinti ir bylą nutraukti. Nesutinka su teismo išvada, kad ji matė kelio ženklą ir nurodo, jog neturėjo jokios galimybės jo pamatyti ir laikytis. Teigia, jog ji į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo per pirmąjį įvažiavimą, ties kuriuo nėra jokio ženklo, draudžiančio sustoti. Ženklas „Sustoti draudžiama“, už kurio nesilaikymą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, stovi prie antrojo įvažiavimo, todėl įvažiavus per pirmąjį įvažiavimą, jo niekaip negalėjo pamatyti. Pažymi, kad pagal Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu patvirtinto Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelių ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 2.1. punktą, kelio ženklai turi būti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie būtų gerai matomi eismo dalyviams. Standarto 2.2 punktas nustato, kad ženklai ir šviesoforai turi būti įrengiami taip, kad jie būtų geriausiai matomi tiems arba matomi tik tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti. Apeliantės teigimu, šie reikalavimai nebuvo įgyvendinti ir pastatyto kelio ženklo negalėjo matyti eismo dalyviai, kuriems jis skirtas. Tai patvirtinai ir tai, jog tinkamam eismo reguliavimui pažeidimo vietoje dar 2015-11-25 buvo suderinta ženklų schema, kurioje buvo numatyta vieną ženklą įrengti prie įvažiavimo į aikštelę, o aikštelės kelkraštyje įrengti dar du ženklus. Apeliantės manymu, tokios schemos buvimas patvirtinta, kad jau tuo metu buvo nuspręsta, kad toje vietoje nepakanka vieno ženklo, kad visiems būtų aišku, jog toje vietoje sustoti draudžiama. Pagal 2015-11-25 suderintą schemą ženklai įrengti tik 2016 m. vasario 18 ar 19 dienomis. Įspėjamoji STOP juosta ir pastatyti įspėjamieji kelio ženklai – nukreipiamoji gairė įrengti taip pat tik 2016 m. vasario mėn. pradžioje ir pažeidimo padarymo metu jų nebuvo.
Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino pažeidimo padarymo priežasčių. Aplinkybės, kad automobilį pasistatė dėl to, jog tinkamai nebuvo užtikrinta jos, kaip eismo dalyvės, teisė į tinkamą kelio ženklų įrengimą, nevertino.
Nesutinka su teismo prielaida, kad ji turėjo ir galėjo pamatyti priešais stovintį kelio ženklą ar bent jo kontūrus. Tvirtina, kad šis ženklo ji nepravažiavo, o toliau stovėjusio ženklo negalėjo pamatyti dėl oro sąlygų, t. y. buvo tamsu, snigo.
Apeliantė taip pat nurodo, jog per List sistemą nebuvo išsiųstas joks įspėjimas apie automobilių statymo problemas aikštelėje, kaip teigia Institucija. Nurodo, kad buvo gautas pranešimas apie automobilių statymo problemas tik (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Apeliantės teigimu, teismas visiškai nepagrįstai jos įvardytą sveikatos būklę, vertino kaip esminį požymį dėl ko galėjo nepastebėti kelio ženklo. Teigia, kad tai buvo tik nežymūs simptomai, kurie neturėjo jokios įtakos nei pastabumui, nei dėmesiui, nei apskritai savijautai ar darbingumui. Ji nesijautė taip blogai, kad negalėtų vairuoti. Pažymi, kad nedarbingumo pažymėjimo neturėjo nei tuo metu, nei vėliau. Mano, kad teismas tokią išvadą padarė neturėdamas tam jokio pagrindo.
Apeliantės manymu, nutarimas priimtas remiantis tik prielaidomis, byloje nėra jokių neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Neįrodyta, kad turėjo ir galėjo pamatyti važiuojantiems priešinga kryptimi nei buvo jos važiavimo kryptis skirtą kelio ženklą, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimo padarymu. Teigia, jog iš byloje esančių duomenų, negalima padaryti aiškios išvados, kad pažeidėja turėjo ir galėjo pamatyti kelio ženklą. „Sustoti draudžiama“. Mano, kad neįrodyta jos kaltė.
Nustatyta, kad L. M. nubausta už tai, kad pažeidė ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, t. y. nesilaikė kelio ženklų – pastatė transporto priemonę kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėja nuo pat pradžių tvirtino, jog ji atvažiavo iš kitos aikštelės pusės ir dėl to negalėjo pamatyti kelio ženklo, kuris stovėjo priešais jos važiavimo kryptį ir ji jo nepravažiavo, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės šio argumento neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas pažeidėjos argumentą, jog ji negalėjo matyti kelio ženklo, vertino kaip gynybinę versiją ir konstatavo, kad pažeidėja nesielgė apdairiai, neįsitikino, kad automobilį paliko draudžiamoje vietoje, o tam įtakos galėjo turėti jos sveikatos būklė.
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje objektyvusis požymis – kelio ženklo nurodymo nesilaikymas, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Apeliantė teigia, jog ji niekaip negalėjo pamatyti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, nes pro jį nepravažiavo ir iš vietos, kurioje pastatė automobilį, jis nebuvo matomas.
Iš apeliantės pateiktos jos važiavimo krypties schemos matyti, kad pažeidėja į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo pro pirmąjį įvažiavimą, esantį už policijos pastato, važiuojant Kauno gatve link Šilutės pl. (b. l. 23). Šios aplinkybės Institucija neginčija. Kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ stovi prie antrojo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, t. y. jis matomas tik įvažiuojantiems būtent pro šį įvažiavimą. Apeliantė, įvažiavusi pro pirmąjį įvažiavimą, automobilį pasistatė neprivažiavus kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, už kurio pažeidimą jai skirta nuobauda. Kaip matyti iš Institucijos pateiktų nuotraukų, pažeidėjos automobilis kartu su dar dviem automobiliais, stovėjo toliau nuo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“. Kadangi apeliantė pro jį nepravažiavo, o automobilį pasistatė ne šalia kelio ženklo, todėl neginčytinai teigti, kad ji privalėjo jį matyti, negalima. Be to, tai, kad ženklas neinformatyvus ir jis nėra matomas visiems eismo dalyviams, pasistatančius automobilius šio kelio ženklo galiojimo zonoje, patvirtina ir tai, kad vėliau buvo pastatyti dar du analogiški ženklai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepime į pažeidėjos skundą nurodė, kad naujai įrengiamų kelio ženklų schema buvo suderinta 2015-11-15, tačiau ženklai buvo pastatyti tik 2016 m. vasario mėn. viduryje. Tai tik patvirtina, kad pažeidimo vietoje trūko kelio ženklų, kurie būtų informatyvūs ir matomi tiems eismo dalyviams, kuriems jie skirti. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apeliante, jog pastatytas vienas kelio ženklas toje zonoje neužtikrino tinkamo reguliavimo ir neatitiko Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu patvirtinto Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelių ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 2.1., 2.2 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad kelio ženklai turi būti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie būtų gerai matomi eismo dalyviams, kad juos būtų kuo patogiau pažiūrėti bei kad jie geriausiai būtų matomi tiems eismo dalyviams, kuriems yra skirti. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei ženklų įrengimo tvarką, nėra pagrindo teigti, kad kelio ženklas, už kurio nesilaikymą pažeidėjai skirta nuobauda, buvo matomas visiems, kuriems jis skirtas ir pažeidėja turėjo jį pamatyti.
Bylos duomenimis yra paneigta Institucijos informacija, kad apie netinkamą automobilių statymą policijos darbuotojai buvo informuoti ir, kad, siekiant užtikrinti saugų eismą, buvo pastatyti nukreipiamųjų gairių stulpeliai ir ištiesta įspėjamoji STOP juosta. Iš pažeidimo metu užfiksuotų vaizdų matyti, kad pažeidimo vietoje nėra jokių nukreipiamųjų gairių stulpelių ir įspėjamosios STOP juostos. Be to, iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos biuro darbuotojams siųsto informacinio pranešimo apie automobilių statymą, matyti, kad informuota buvo tik apie netinkamą statymą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ne automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 25–26).
Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė negalėjo matyti, kad automobilį pastatė draudžiamoje vietoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad eismo dalyvis privalo įsitikinti, kad jo automobilis netrukdys eismui, kad nėra automobilį statyti draudžiančių ženklų, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantė neturėjo pareigos nueiti iki antrojo įvažiavimo į automobilių aikštelę pradžios, kad įsitikintų ar ten nestovi kelio ženklai draudžiantys statyti automobilį. Šiuo atveju kelio ženklas nuo pastatyto automobilio buvo pakankamai toli, todėl tamsios paros metu jį pamatyti buvo neįmanoma, juolab kad snigo. Tačiau esminis argumentas, kuris suponuoja išvadą, jog pažeidėja nematė kelio ženklo ir nebuvo jos tyčios pastatyti automobilį draudžiamoje vietoje, yra tai, kad ji į pažeidimo vietą atvažiavo iš kitos pusės, iš kurios nebuvo matyti jokių ženklų draudžiančių statyti automobilį pažeidimo vietoje. Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad automobilis stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto. Iš nurodytų duomenų kyla pagrįstų abejonių dėl apeliantės kaltės, t. y. kad ji matė ar privalėjo matyti kelio ženklą, draudžiantį toje vietoje automobiliui sustoti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Visiškai nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pažeidėjos neatsakingumą, nerūpestingumą, o tuo pačiu ir kaltę patvirtina faktas, kad važiavo susirgusi. Teismas nurodė, kad L. M. padarė KET 14 p. pažeidimą, o tai ją charakterizuoja neigiamai ir paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes dėl tyčios nebuvimo ir kad ji per 25 metų vairavimo stažą nedaro pažeidimų. Pabrėžtina, kad duomenys apie L. M. padarytus administracinius teisės pažeidimus yra pateikti išraše apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurių matyti, kad L. M. pirmą kartą už administracinį teisės pažeidimą nubausta 2016-01-20, t. y. už analogišką pažeidimą toje pačioje vietoje (b. l. 15–16). Iki tol jokių pažeidimų nefiksuota, todėl teigti, kad L. M. argumentas, jog ji per 25 metų vairavimo stažą nedarė pažeidimų yra paneigtas, nėra jokio pagrindo. Automobilio vairavimas atsiradus peršalinimo simptomais niekaip nepaneigia tokių duomenų. Peršalimo simptomų jautimas taip pat nepatvirtina fakto, jog L. M. dėl to tapo nedėmesinga, neatidi ir būtent dėl to nepastebėjo kelio ženklo draudžiančio automobiliui sustoti. Aukštesniosios instancijos teismas visiškai sutinka su apeliante, jog teismas argumentus dėl jos peršalimo vertino nepagrįstai ir visiškai nepagrįstai konstatavo jų esminę įtaką pažeidimo padarymui.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. L. M. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK1241 straipsnio 2 dalyje, sudėties, yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-03-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-03-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. M. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėja Dalia Kursevičienė