Civilinė byla Nr. e2S-148-372/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03056-2017-0

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

                                                                                         3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1.; 3.5.21.5.

(S)

ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3879-853/2017 pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės E. M. procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė E. M. ir I. Š..

              Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. P. V. M. pateikė antstolei E. M. skundą dėl antstolės 2017 m. birželio 1 d. patvarkymo dėl skolininko turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė panaikinti antstolės patvarkymą, nurodė, jog turimo turto niekada nebandė slėpti, tikslaus įsiskolinimo dydžio nežino, todėl reikalavo nedelsiant panaikinti turto areštą.

2. A. E. M. 2017 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų tenkinti atsisakė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Antstolė nurodė, kad pareiškėjas nevykdo savo pareigos mokėti skolą už išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, todėl skolos išieškojimas buvo nukreiptas į jo turtą – areštuota pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 1/3 dalis (kitas turimas pareiškėjo turtas yra per mažos vertės, kad jo pakaktų susidariusiai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti). Pažymėjo, jog apie išlaikymo įsiskolinimo dydį pareiškėjui buvo ne kartą išaiškinta ir pranešta, tai patvirtina vykdomojoje byloje esantys dokumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui yra žinomas susidariusio įsiskolinimo dydis; antstolė pagal pareiškėjo pateiktus rašytinius prašymus pateikė jam išsamius atsakymus dėl išlaikymo skolos susidarymo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, į ką galėtų būti nukreiptas išieškojimas, todėl antstolė pagrįstai areštavo 1/3 dalį gyvenamojo namo, priklausančio pareiškėjui, kadangi duomenų apie kitokį jo turimą turtą nėra, o nukreipus išieškojimą į pareiškėjui priklausančią transporto priemonę, reikiamos pinigų sumos nebūtų galima išieškoti. Teismas nurodė, kad antstolės veiksmai neprieštarauja įstatymo nuostatoms, yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį apeliantas (pareiškėjas) nurodė, kad byla buvo išnagrinėta be jo žinios, apeliantas (pareiškėjas) nebuvo informuotas apie teismo posėdį, neturėjo galimybės susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir pareikšti pastabų dėl antstolės teiginių. Apeliantas (pareiškėjas) pažymėjo, jog gavęs skundžiamą nutartį, teisme susipažino su bylos medžiaga ir pastebėjo, kad teismui pateiktos vykdomosios bylos viduryje atsirado papildomi, anksčiau ten nebuvę dokumentai, todėl šį faktą apeliantas (pareiškėjas) vertina kaip dokumentų klastojimą.

5. Atsiliepdama į atskirąjį skundą antstolė E. M. prašo teismo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirasis skundas pateiktas be jokio pagrindo, kadangi skunde išdėstytos aplinkybės visiškai nesusijusios su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo žinomi antstolės patvarkyme išsakyti teiginiai, aplinkybė, kad jo skundas kartu su vykdomąja byla yra perduotas teismui, taip pat ir visa informacija apie jo skundo nagrinėjimo teisme eigą, todėl jis turėjo visas galimybes tiek susipažinti su bylos medžiaga, tiek pareikšti pastabas ar atsiliepimą į antstolės patvarkyme išsakytus teiginius, su kuriais nesutiko, tačiau to nepadarė dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo. Paaiškino, kad vykdomosios bylos I tomo gale yra vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, o voke yra žemės sklypo ekspertizės aktas; minėtų dokumentų kopijos pareiškėjui buvo išduotos kartu su kitomis vykdomojoje byloje buvusiomis dokumentų kopijomis, o perduodant teismui pareiškėjo skundą, vykdomoji byla buvo sutvarkyta, sunumeruota, todėl vykdomosios bylos sutvarkymo vertinimas kaip dokumentų klastojimas yra visiškai absurdiškas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) V. M. atskirasis skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde nurodė, jog nebuvo informuotas apie teismo posėdį, vykusį 2017 m. lapkričio 9 d. 8.00 val., todėl neteko galimybės susipažinti su bylos medžiaga, negalėjo pareikšti pastabas dėl antstolės teiginių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, 2017 m. spalio 18 d. gavęs vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), apelianto (pareiškėjo) skundo kopiją bei antstolės patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, 2017 m. spalio 19 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017 m. lapkričio 9 d. 8.00 val. (el. b. l. 8).

9. CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

10. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas buvo paskelbtas teismo pranešimas Dėl teismo posėdžio datos bylose, nagrinėjamose rašytinio proceso tvarka, atitinkantis CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismo pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas, vieta bei teismo sudėtis.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui (pareiškėjui) apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą, teismo sudėtį buvo pranešta laiku ir tinkamai, jis turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti savo poziciją dėl antstolės patvarkyme išsakytų teiginių, todėl apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo argumentai apie tai, jog jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį, yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir vykdyti kitas CPK ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

12. Apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo teiginiai dėl vykdomosios bylos dokumentų klastojimo yra visiškai nesusiję su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, vertino jos veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolės procesinės veiklos kontrolę, tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                                      Birutė Simonaitienė