Administracinė
byla Nr. P4-133/2006
Procesinio
sprendimo kategorija 66.13(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2006 m. lapkričio 16
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas),
Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. D. , V. B. , G. V. prašymus dėl proceso
atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-58-552/2005 pagal pareiškėjų I. D. , V. B. , G. V. ,
K. B. , D. S. skundus atsakovui
Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo išmokėti neišmokėto
darbo užmokesčio dalį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjai
kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti
atsakovą Panevėžio rajono policijos komisariatą išmokėti 2002 m. liepos –
rugpjūčio, 2003 m. sausio – kovo, birželio – spalio, gruodžio, 2004 m. sausio –
spalio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad atlyginimo dalis
nebuvo išmokėta dėl to, kad apskaičiuojant jų darbo užmokestį pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 686 ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d.
nutarimą Nr. 53 buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Pareiškėjai nurodė,
kad šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir Valstybės tarnybos įstatymui, ką
pripažino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, todėl neturėtų būti
taikomi šioje byloje. Pareiškėjai atliko jiems pavestą darbą ir turėjo gauti
pilną atlyginimą už jį, dalies atlyginimo neišmokėjimas pažeidė jų teisę į
nuosavybę.
II.
Panevėžio apygardos
administracinis teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė
kaip nepagrįstus.
Teismas nustatė,
kad Panevėžio rajono policijos komisariate 2002 – 2004 m. trūkstant lėšų darbo
užmokesčiui Panevėžio rajono policijos komisariato komisaras, vadovaudamasis
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu (Įstatymas), Įstatymo
įgyvendinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d.
nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio
skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis (2002 m. taisyklės), Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis
Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis (Taisyklės), 2003
m. sausio 28 d. išleido įsakymus dėl indeksavimo koeficientų taikymo, kuriuos
vykdant pareiškėjams nebuvo priskaičiuota dalis darbo užmokesčio ir išmokėta
atitinkamai mažesnė darbo užmokesčio suma. Konstitucinis Teismas 2004 m.
gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad paminėtais Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimais patvirtintos 2002 m. taisyklės ir Taisyklės prieštaravo
Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29
straipsniui. Teismas nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas
teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas
Konstitucijai. Kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios
institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą,
motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str., 102
str. 1 d., 107 str. 2 d.). Teismas konstatavo, jog Panevėžio rajono policijos
komisariato vadovas, 2002 – 2004 m. taikydamas indeksavimo koeficientus, veikė
teisėtai ir negalėjo atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų.
Be to, Panevėžio rajono policijos komisariato komisaro įsakymai nėra panaikinti
ar nuginčyti teismine tvarka. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai, Konstitucinio
Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi
santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų
prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento
taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas
prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra
įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių (Konstitucinio Teismo 2003 m.
gegužės 13 d. sprendimas). Kadangi Panevėžio rajono policijos komisariato
sprendimai nemokėti pareiškėjams visos pareiginės algos yra įvykdyti iki
Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, Konstitucinio
Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neišmokėtai pareiškėjų algos daliai
netaikytina.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų D. S. ir K.
B. apeliacinius skundus, 2006 m. kovo 1 d. nutartimi Panevėžio apygardos
administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą pakeitė: panaikino
sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantų D. S. ir K. B. skundas, ir priteisė iš Panevėžio rajono policijos
komisariato K. B. 1685,66 Lt, D. S. 1849,94
Lt darbo užmokesčio. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė,
kad nei Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio
1 dalis (nustatanti terminus, per kuriuos administraciniuose teismuose turi
būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas), nei Valstybės
tarnybos įstatymas (jo normos, reglamentuojančios santykius dėl darbo
užmokesčio mokėjimo) nereglamentuoja termino, per kurį turi būti pareiškiamas
valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Vadovaujantis
Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant šį klausimą, turi būti
taikomos Darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, reglamentuojančios laiko
tarpą, per kurį asmuo gali apginti teismine tvarka savo pažeistas teises, t. y.
DK 27 straipsnio nuostatos. Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį, bendrasis ieškinio
senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai.
Reikalavimai dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nepatenka į atvejus, kai
turi būti taikomi trumpesni negu bendrasis ieškinio senaties terminai, todėl pareiškėjai
(apeliantai) galėjo ginti teisme savo (tariamai) pažeistą teisę į uždirbtą
atlygį per trejų metų senaties terminą. Pareiškėjai 2005 m. sausio 18 d. pareikšdamas
teismui reikalavimą priteisti neišmokėtą nuo 2002 m. liepos iki 2004 m. spalio
mėnesių darbo užmokestį nepraleido šio termino. Nustatyta, kad pareiškėjų
(apeliantų) prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis buvo nemokama taikant Valstybės
tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3
dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 686
ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo
2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis
Konstitucijai. Nagrinėjant šį ginčą spręstinas šių (prieštaraujančių
Konstitucijai) nuostatų taikymo laike klausimas.
Konstitucijos
107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo
dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas,
Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas
(ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo
72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais,
kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie
sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo
įsigaliojimo. Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje
nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla
teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris
jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra
galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis
to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o
kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino
įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų)
reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas
(jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik
tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė
kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą,
įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo
išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio
santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje
byloje Nr. A12-219/2004).
Reikalavimams
dėl taikant indeksavimo koeficientą neišmokėtos darbo užmokesčio dalies
priteisimo, kaip minėta, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme tai
reiškia, kad pareiškėjų atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka negali
būti laikoma „įvykdytu sprendimu“. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad ši byla
pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės po minėto Konstitucinio
Teismo nutarimo įsigaliojimo, t. y. po to, kai teisės aktai, kurių pagrindu
pareiškėjui buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, buvo pašalinti iš taikytinų
teisės aktų sistemos, sprendimas dėl skundo turėjo būti priimtas vadovaujantis
jo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis.
Vyriausiasis
administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas
netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl apeliantų atžvilgiu teismo
priimto sprendimo dalis naikintina, o pareiškėjų (apeliantų) skundas
tenkintinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 2 p.).
IV.
2006 m. kovo 15 d. Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme gautas pareiškėjų V. B. , I. D. , G. V. prašymai, vadovaujantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktais,
atnaujinti procesą administracinėje byloje. Pareiškėjai nurodo, kad ABTĮ 13
straipsnio l dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką
taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2005
m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė
nutartį administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno rajono policijos
komisariato apeliacinį skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo. „Administravimo
aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti darbo užmokestį, nes tokią
galimybę nustato įstatymai”, – teigiama Vyriausiojo administracinio teismo
nutartyje. Teismas taip pat pabrėžė, kad valstybės tarnautojas į administracinį
teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo gali kreiptis per įstatymuose
nustatytą trejų metų terminą, ir tokia teisė negali būti suvaržyta jokiais
institucijos vadovo aktais, nustatančiais darbo užmokesčio indeksavimo
koeficientus. Teismas akcentavo, kad „valstybės tarnybos teisiniai santykiai
pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes juose valstybės
tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių
aprašymuose nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir
teikti kitas įstatymuose nustatytas socialines garantijas”. Kadangi nėra
pasibaigęs terminas, per kurį valstybės tarnautojas galėjo reikalauti apginti
savo pažeistas teises administraciniame teisme, o teisės aktai, kuriais buvo
grindžiamas darbo užmokesčio sumažinimas, pripažinti prieštaraujančiais
Konstitucijai, atsakovo Kauno rajono policijos komisariato atsisakymas sumokėti
pareiškėjui įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį pripažintas neteisėtu.
Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas
dėl darbo užmokesčio išmokėjimo turi būti patenkintas. Dėl minėtų aplinkybių
pareiškėjai mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m.
gruodžio 21 d. nutartis yra pagrindas kreiptis su prašymu dėl proceso
atnaujinimo (ABTĮ 153 straipsnio l dalis, 2 dalies 12 punktas), skaičiuojant
trijų mėnesių kreipimosi senaties terminą nuo Vyriausiojo administracinio
teismo nutarties priėmimo dienos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Procesas bylos
dalyje pagal pareiškėjų I. D. , V. B. ,
G. V. skundus atnaujintinas.
Bylos, užbaigtos
įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti
atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str.
1 d.). Šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10,
12 punktuose nurodytais pagrindais.
Prašydami
atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t.y.,
būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą,
pareiškėjai remiasi Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d.
nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, jog neturi būti
vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais
Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki
atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ginčuose dėl nesumokėto
darbo užmokesčio “sprendimo įvykdymu” Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra
praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius
santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus
santykius, pripažinimo neteisėta. Ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas
yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių
gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to
momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta,
negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio
nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu” Konstitucinio Teismo įstatymo 72
straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad valstybės tarnautojų
reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo
kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Taigi
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005
iš esmės išaiškino, jog valstybės tarnautojų kreipimasis į teismą dėl nesumokėto
darbo užmokesčio, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo
nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada,
jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu,
priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol
neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjų I.
D. , V. B. , G. V. skundai,
konstatavus, kad sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo buvo įvykdyti iki
Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, akivaizdžiai
prieštarauja išdėstytai administracinių teismų praktikai. Be to, pagal minėtą
teismų praktiką, nenuginčyti administravimo aktai negali užkirsti kelio
reikalauti priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, nes tokiai teisei įgyvendinti
DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Dėl šių
aplinkybių procesas administracinės bylos dalyje pagal pareiškėjų I. D. , V. B. , G. V. skundus
atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu,
perduodant bylą dalyje dėl pareiškėjų I. D. , V. B. , G. V. reikalavimų iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 159 str. 2 d.).
Prašymuose
atnaujinti procesą pareiškėjai remiasi ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu,
tačiau materialinės teisės normų, kurių esminis pažeidimas padarytas, nenurodo,
todėl pareiškėjų prašymai atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra nepagrįsti.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio
2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atnaujinti procesą administracinės bylos Nr.
I-58-552/2005 dalyje pagal pareiškėjų I. D. , V. B. , G. V. skundus atsakovui
Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo išmokėti neišmokėto
darbo užmokesčio dalį.
Bylos dalį, kurioje
atnaujintas procesas, perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos
administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys
Gudynas
Nijolė
Piškinaitė
Algirdas
Taminskas