Administracinė
byla Nr. AS822-466/2013
Teisminio
proceso Nr. 3-65-3-00131-2010-5
Procesinio
sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2013
m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas),
Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
pareiškėjo UAB „Juntė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio
teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal
pareiškėjo UAB „Juntė“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės
administracijai dėl negautų pajamų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m.
gegužės 20 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB
„Juntė“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl negautų
pajamų priteisimo, neatnaujinęs praleisto termino paduoti skundą. Pareiškėjas
2013 m. kovo 7 d. (pašto spaudas ant voko) padavė atskirąjį skundą dėl šios
teismo nutarties.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio
2 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, nes skundas
paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašoma šio termino
atnaujinti.
Pareiškėjas 2013 m. balandžio 5 d. (pašto spaudas ant
voko) pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad ginčas kilo dėl negautų pajamų, kurios
priskiriamos nuosavybei, o nuosavybei, panaudotai valstybės reikmėms, senaties
terminas netaikomas. Pažymėjo, kad terminas paduoti atskirąjį skundą buvo
praleistas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl atsakovo
neteisėtų veiksmų ir akivaizdžiai neteisingo teismo sprendimo priėmimo.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d.
nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo
terminą ir atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos
administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties.
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė, praėjus
beveik 3 metams nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Prašyme nurodytai
aplinkybei dėl sveikatos sutrikimo pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų. Be to,
iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad po skundžiamos
nutarties priėmimo pareiškėjas dar 3 kartus kreipėsi į Panevėžio apygardos
administracinį teismą, gindamas savo, jo nuomone, pažeistus interesus, ne vieną
kartą dalyvavo teismo posėdžiuose. Tai paneigia jo nurodytą aplinkybę, kad
atskirąjį skundą laiku paduoti sutrukdė jo sveikatos būklė. Atsižvelgdamas į
nurodytus motyvus, taip pat į tai, kad pareiškėjas terminą praleido net 33
mėnesiais, teismas sprendė, kad toks terminas atskirajam skundui paduoti yra
nepateisinamai per ilgas, laikė, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių,
todėl neatnaujintinas. Neatnaujinus termino UAB „Juntė“ atskirajam skundui
paduoti, atskirąjį skundą atsisakyta priimti.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 159–160), kuriuo prašo
panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį
ir skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Teigia, kad teismas priimdamas 2010 m. gegužės 20 d. nutartį
nepagrįstai terminą skundui paduoti skaičiavo nuo atsakovo rašto parašymo, o ne
nuo bylos persiuntimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui dienos,
specialiajai teisėjų kolegijai priėmus sprendimą dėl bylos teismingumo. Gavęs
minėtą nutartį pareiškėjas buvo priblokštas, tik vėliau per kvalifikuotus
teisininkus išsiaiškino, kad negautos pajamos yra nuosavybė, paimta visuomenės
reikmėms ir jai netaikoma senatis. Pažymi, kad jo 2013 m. balandžio 12 d. prašymą
dėl termino atnaujinimo nagrinėjo ta pati teisėja, kuri 2010 m. gegužės 20 d.
vadovavo teisėjų kolegijai, priėmusiai pareiškėjui nepalankią nutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos
bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12
d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą atskirojo
skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą,
teisėtumas ir pagrįstumas.
Kiekvienu
konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į
administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino
paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį
teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti
nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių
turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).
Nustatyta,
kad pareiškėjo atskirasis skundas paduotas dėl Panevėžio apygardos
administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria byla nutraukta,
neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149
straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paduodami ne vėliau kaip per septynias
dienas nuo nutarties paskelbimo, o jeigu skundžiama nutartis priimta
nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, septynių dienų terminas skaičiuojamas
nuo nutarties įteikimo dienos.
Panevėžio
apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis priimta viešame
teismo posėdyje išnagrinėjus bylą pareiškėjo atstovai teismo posėdyje dalyvavo,
taigi įstatymo nustatytas apskundimo terminas suėjo 2010 m. gegužės 27 d.
Pareiškėjas termino praleidimo fakto neginčijo ir prašė jį atnaujinti.
ABTĮ 34
straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas
skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas
praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5
straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji
yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų
nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr.,
pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010,
Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui
terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo
priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino
praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios
nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl
pažeistos teisės gynimo.
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo
nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad
pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti
visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims,
praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi
rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo
imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą
paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui
laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Kaip nurodoma skunde, pareiškėjas jį
išsiuntė kitą dieną, gavęs skundo ir su juo siunčiamų dokumentų kopijas, taigi
nepagrįstai neuždelsdamas.
Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto
naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas,
asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau
teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo
teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo
principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (LVAT 2012 m. sausio
20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).
Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido
dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir akivaizdžiai
neteisingo teismo sprendimo priėmimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog
asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios
aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo
priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz.,
2011 m. balandžio 15 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011,
2011 m. sausio 21 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teiginys
dėl sveikatos sutrikimų, kuris nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais,
negali būti vertinamas kaip objektyvi aplinkybė termino atnaujinimo prasme.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad jo 2013 m. balandžio 12
d. prašymą dėl termino atnaujinimo nagrinėjo ta pati teisėja (I.
V.), kuri 2010 m. gegužės 20 d. vadovavo teisėjų kolegijai, priėmusiai
pareiškėjui nepalankią nutartį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
pažymi, kad nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas
buvo šališkas. Teismų praktikoje yra nustatyta, jog teisėjui pareikštas
nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios
leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar
suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo
nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais
įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011
m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012
ir kt.). Pareiškėjas, gavęs 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, pasirašytą teisėjos
I. V., ir pateikdamas parašymą dėl termino atnaujinimo, nekėlė
abejonių dėl jos šališkumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinių
pagrindų, nurodytų ABTĮ 47
straipsnyje teisėjai nusišalinti, o taip pat ir abejoti jos nešališkumu, dėl ko
nutartis turėtų būti naikinama, byloje nenustatyta.
Įvertinusi
byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. balandžio 12 d.
nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio
apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, pagrindų, dėl
kurių skundžiama 2013 m. balandžio 12 d. nutartis turėtų būti panaikinta,
nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Vaida
Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė
Žalimienė