Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-627/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47123-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.14.4.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.15.1.2; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1; 2.4.7

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei Lisauskienei,

nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,

nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

nuteistajam S. D., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

nukentėjusiajam T. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, tiesiogiai ir naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., S. D. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021m. liepos 7 d. ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžius.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 ir 5 punktais, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, jog R. K. privalo nedelsiant atlikti 1 metus laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. K. atsiprašyti nukentėjusiojo T. K. bei dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 ir 5 punktais, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, jog nuteistasis privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. K. atsiprašyti nukentėjusiojo T. K. bei dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 ir 5 punktais, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, jog nuteistasis privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. D. atsiprašyti nukentėjusiojo T. K. bei dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

S. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš nuteistųjų R. K., A. K. ir S. D. solidariai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas ir jam iš nuteistųjų R. K., A. K. ir S. D. priteista po 666,67 Eur išlaidų, patirtų dėl advokato teisinių paslaugų jam suteikimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

nustatė:

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Skundžiamu nuosprendžiu R. K., A. K. ir S. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir bendrininkų naudai, vertė nukentėjusįjį T. K. perduoti turtą, o būtent: iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. lapkričio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, R. K. paprašė S. D. ir A. K. nuvykti pas T. K. ir pareikalauti sumokėti 5 000 Eur už tariamą jo įžeidimą konflikto, įvykusio 2020 m. lapkričio 28 d., metu, po ko S. D. ir A. K., vykdydami R. K. prašymą, 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val., A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. D. panaudojus psichinę prievartą, tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieš jį fizinį smurtą – sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartą, tai yra, sudavus kumščiu vieną kartą į veidą, tuo padarius kairio skruosto sumušimą, pasireiškiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą, pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur R. K. pravarde ,,G.“, tokiu būdu R. K. sukurstė S. D. ir A. K., o šie neturėdami teisėto pagrindo, atvirai jų visų trijų naudai vertė (prievartavo) T. K. perduoti 5 000 Eur. Šie nuteistųjų A. K. ir S. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje.

2.       Be to, S. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 1 d. apie 18.30 – 19.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą E. P., dėl ko pastarasis nugriuvo ant sofos, o nukentėjusiajam atsistojus, laidu sudavė jam tris kartus per dešinę ranką, šešis kartus per dešinę koją, keturis kartus per nugarą, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas dešiniame žaste, nugaroje, dešiniame dilbyje ir abiejose šlaunyse, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu S. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

 

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

3.       Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti A. K. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nuteistasis nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, dėl ko byloje nenustatyta nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, numatytų BK 181 straipsnio 2 dalyje. Skunde teigiama, jog teismas išvadas grindė nepatikimais įrodymais – vien nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo iškelta versija nebuvo tikrinama.

3.2.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo, nuteistajam veikiant bendrininkų grupėje, yra nepagrįstos, padarytos remiantis prielaidomis. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog nuteistieji veikė bendrai. Skunde pažymi, jog tarp nuteistųjų nebuvo jokio susitarimo. Nuteistasis nežinojo apie R. K. ir T. K. konfliktą. Nežinojo, jog tame konflikte dalyvavo ir jo posūnis E. Š., kuris, žinodamas apelianto atvykimo į Lietuvą tikslą (dėl brolio laidotuvių), nenorėdamas jaudinti, nepasakojo apie jokius konfliktus.

3.3.       Ginčijant bendrininkavimo sudėtį, skunde pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistieji yra draugai, ar gerai pažįstami, ar būtų palaikomas nuolatinis ryšys; teisme niekas nepatvirtino nuteistųjų tarpusavio bendro ryšio, ar susitarimo veikti bendrai. Kvestionuojama, kokiu pagrindu teismas nuteistuosius įvardino kaip gerus pažįstamus, ar nustatė susitarimą veikti bendrai ir bendrininkų suvokimą, kad yra kėsinamasi į tą patį objektą.

3.4.       Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis ir S. D. žinojo, kad T. K. yra pas A. S., tačiau byloje tokių duomenų nėra. Apelianto vertinimu, nepagrįstos ir teismo įrodytomis pripažintos aplinkybės, jog vienas iš grasinimų buvo nukentėjusįjį nusivesti į lauką, kur laukė dar septyni asmenys. Minimi septyni asmenys byloje nėra nustatyti – atliekant eksperimentą buvo matomos ant pastatų Kėdainių sav. priklausančios stebėjimo vaizdo kameros, tačiau aplinkybės dėl nurodomų asmenų nebuvo tiriamos. Taip pat pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistasis priėmė kaltinime nurodytą nuteistojo R. K. prašymą, kurį įvykdė.

3.5.       Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neištaisė ikiteisminio tyrimo metu padarytų klaidų. Teigiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rinkdami įrodymus, netinkamai pasirinkto tyrimo taktiką, tinkamai neapžiūrėjo įvykio vietos, nesurinko reikiamų nuteistojo nekaltumui pagrįsti duomenų, neatliko paieškos priemonių „karštomis pėdomis“, kas būtų leidę po įvykio surasti kaltininkus, juos identifikuoti. Be to, nuteistojo A. K. prašymas tikrintis poligrafu, tikslu įrodyti savo nekaltumą, nepagrįstai atmestas.

3.6.       Apelianto teigimu, įvykio vietos apžiūros protokolas paneigia jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, kadangi jokių nuteistojo pėdsakų įvykio vietoje nerasta, o nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs – įvykio vietoje nebuvo, su šeima buvo prekybos centre „Mega“. Byloje nėra duomenų, kad kas nors įvykio vietoje būtų naikinę pėdsakus, o įvykio vietoje neužfiksuota buvusių asmenų pirštų atspaudų, nėra paimti biologiniai DNR pėdsakai, iš įvykio vietos neišimti kvapai. Įvykio vietos apžiūra atlikta per 10 min. Atliekant įvykio vietos apžiūrą niekas nedalyvavo, nors pagal bylos duomenis, įvykio vietoje buvo net trys asmenys (nukentėjusysis, buto savininkas ir jo draugė). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad jokios techninės priemonės nebuvo naudotos, nors prie protokolo pridėtos foto lentelės.

3.7.       Skunde pabrėžiama, jog ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo teikiami prašymai, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymų patikrinimas būtų atliktas psichofiziologiniu metodu, bet prašymai buvo atmesti, tinkamai nemotyvuoti. Nurodoma, kad tyrimą poligrafu atlieka specialistas, todėl toks tyrimas traktuotinas kaip specialisto išvada. Baudžiamosiose bylose atliekami įvairūs specialistų tyrimai, o specialisto išvada yra įrodymų rūšis, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK).

3.8.       Taip pat pabrėžiama, jog, atlikus eksperimentą, paaiškėjo, kad nukentėjusiojo duoti parodymai melagingi. T. K. nurodė, kad septyni asmenys stovėjo prie parduotuvės „Iki“, tačiau minėtos parduotuvės nukentėjusiojo nurodytoje vietoje nėra. Be to, pažymima, jog prie pastatų buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau vaizdo medžiaga policijos pareigūnų nebuvo išreikalauta. Teisme apklausus policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą, paaiškėjo, jog pastarieji ant savo uniformos dėvėjo įrenginius, fiksuojančius vaizdą ir garsą, tačiau duomenų iš minėtų kamerų neišsireikalavo, kas rodo aplaidumą.

3.9.       Skunde nurodoma, jog byloje nustatyta, kad ant nuteistojo veido, kaklo, rankų yra ir įvykio metu buvo ypatingi, išskirtini požymiai, kurių nepastebėti neįmanoma. Tai liga - baltos pigmentinės dėmės, vadinamos baltme (lot. vitiligo), kurių paslėpti negalima. Nepaisant to, nukentėjusysis T. K. minėtų ypatingų požymių nenurodė nei pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC), nei policijos pareigūnams, pirmiesiems atvykusiems į įvykio vietą. Pažymima, jog nukentėjusysis teigęs, kad nuteistąjį pažįsta iš matymo, nenurodė nei vardo, nei pavardės, nei ypatingų požymių, o nurodė pravardę: „D.“. Teisme apklausti liudytojai nepatvirtino, kad kas nors nuteistąjį būtų vadinę nurodyta pravarde, be to, nebuvo patikrinta versiją, ar Kėdainių mieste yra ar buvo toks asmuo, vadinamas „D.“.

3.10.       Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo tikslinga nukentėjusiajam nurodyti skiriamuosius asmens bruožus, kadangi, apelianto teigimu, nukentėjusysis jo vardą ir pavardę sužinojo iš savo giminaičio S. D., kuris teisme, be kita ko, parodė, jog nukentėjusysis: „nieko prieš A. K. neturi, nes T. sakė, kad A. ten nebuvo“. Liudytojas S. D. teismui parodė, jog nukentėjusysis T. K. liudytojui skambino ir teiravosi nuteistojo A. K. vardo, pavardės būtent po kelių dienų, po konflikto, kas, apelianto vertinimu, rodo, kad nukentėjusysis iki pareiškimo rašymo nežinojo nuteistojo asmens duomenų. Apelianto manymu, nukentėjusysis, žinodamas, kad jis turtingas verslininkas, norėjo pasipelnyti arba supainiojo su kitu asmeniu, galimai posūniu (E. Š.), su kuriuo dieną prieš įvykį turėjo konfliktą – nukentėjusysis posūnį vaikėsi su peiliu rankoje.

3.11.       Pabrėžiama, jog akistatos metu nuteistasis patvirtino savo nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad nusikaltimo vietoje nebuvo. Nepaisant to, teismas vadovavosi išskirtinai nukentėjusiojo parodymais, nors akistatos metu nukentėjusysis negalėjo prisiminti ne tik įvykio dienos, bet negalėjo nurodyti ir įvykio mėnesio ir parodė: „<...> tikslios datos neprisimenu, 2020 metais tik nepamenu kada ar gruodį, ar rugsėjį“, tuo metu įvykis buvo 2020 m. lapkričio 29 d.

3.12.       Teismas nurodė, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. K., tačiau teisme nustatyta, jog šis telefono numeris priklauso A. J.. Remiantis liudytojo A. J. parodymais, mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė R. K., o apeliantas su R. K. nėra geri pažįstami ar draugai ir su juo nebendravo. Be to, nurodoma, kad apeliantas abonento numerį (duomenys neskelbtini), įsivedė užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kai telefonu bendraudavo su A. J..

3.13.       Skunde pažymima, kad telefoniniai skambučiai nebuvo aprašyti nei pareikštame įtarime, nei kaltinamajame akte. Byloje nebuvo išaiškintas nurodytų telefoninių pokalbių turinys, data, laikas, vieta, kas apriboja galimybę tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pažymima, jog į nuteistojo numerį skambino ir policijos pareigūnai, t. y., telefono numeris jiems buvo žinomas, tačiau nebuvo užduoti klausimai dėl darytų skambučių, telefonas nebuvo paimtas ir tinkamai specialisto apžiūrėtas.

3.14.       Apelianto manymu, liudytojų parodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog jis įvykio vietoje nebuvo, kas patvirtina jo parodymus bei paneigia nukentėjusiojo iškeltą versiją. Nuteistasis nurodė, jog 2020 m. lapkričio 29 d. apie 11 val., iš (duomenys neskelbtini) g. išvažiavo į prekybos centrą „Megą“. „Megoje“ atsiskaitė savo banko kortele. Išvažiavo iš „Megos“ apie 15 val., po pietų į Kėdainius, kur buvo apie 16-17 val. (duomenys neskelbtini). Susitiko su draugu R. B., kurį prašė kviesti į apklausą, tačiau prašymas buvo atmestas. Nuteistasis A. K. su kitais nuteistaisiais tik pažįstamas, nes turi bendrą draugą A. J.. Įvykio dienomis su nuteistaisiais nebuvo susitikęs, neskambino.

3.15.       Nuteistojo manymu, teismo teiginys, jog nei viename iš pateiktų rašytinių įrodymų (fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas E. Š. su dukra (t. 4, b. 1. 144); mokėjimo nurodymas, kad atsiskaityta už prekes mokėjimo kortele (t. 5, b. 1. 4)) nėra fiksuotas laikas, rodo, kad buvo netinkamai atliekamas tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismas privalėjo patikrinti iškeltą gynybinę versiją ir išsireikalauti iš prekybos centro „Mega“ įmonių, parduotuvių „TK- FASHION 5210“ ir „NS KING (Kaunas)“, kasos aparato prekių čekių kopijas, kuriose tiksliai nurodytas laikas.

3.16.       Analizuojant byloje surinktus duomenis teigiama, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas negalėjo grįsti prieštaringais, netiksliais, nepatikimais nukentėjusiojo parodymais. Niekas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad nuteistasis A. K. dalyvavo darant nusikaltimą arba žinojo, kad dieną prieš įvykį nukentėjusysis su kažkuo turėjo konfliktą. Be to, byloje nustatyta, jog T. K. įvykio metu buvo neblaivus (nustatyta 2,01 promilės girtumo), dėl ko policijos pareigūnai iš neblaivaus nukentėjusiojo įvykio dieną negalėjo priimti pareiškimo, kas, apelianto vertinimu, rodo tai, kad nukentėjusysis įvykio metu ir iš karto po įvykio buvo paveiktas vartojamo alkoholio kiekio. T. K. įvykio dieną, skambindamas į BPC ir atvykusiems policijos pareigūnams, nesugebėjo nurodyti nei nuteistojo vardo, nei pavardės, nei ypatingų požymių. Nukentėjusysis įvykio dieną apeliantą pavadino „D.“, tačiau apklausti liudytojai ir bylos medžiagos duomenys nepatvirtina, kad kas būtų vadinę apeliantą „D.“. Nustatyta ir tai, jog T. K. nuteistojo vardą ir pavardę sužinojo iš savo giminaičio. Be to, nukentėjusysis negalėjo prisiminti ne tik įvykio dienos, bet ir nurodė, kad prie parduotuvės „Iki“ stovėjo septyni asmenys, kai tokios parduotuvės nurodytoje vietoje visai nėra, o septyni asmenys nenustatyti.

3.17.       Skunde pabrėžiama, jog liudytojai A. S. ir S. G. buvo įvykio vietoje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistojo neatpažino ir nenurodė, kad nuteistasis būtų įvykio vietoje. A. S. ir S. G., priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nenurodė, jog juos būtų bauginę ar reikalavę duoti neteisingus parodymus. Be to, liudytoja S. G. tiesiogiai matė asmenis, įeinančius į butą, todėl kliūčių atpažinti užpuolikus nebuvo. Liudytojai K. K. ir E. Š. parodė teisme, jog įvykio dieną visi buvo prekybos centre „Mega“; pastarieji patvirtino, jog nuteistasis mokėjo už prekes. Abu liudytojai taip pat patvirtino nuteistojo parodymus, jog iš prekybos centro „Mega“ į Kėdainius grįžo apie 16 val. Tuo metu nukentėjusysis po įvykio skambino į BPC 15.26 val. Dėl ko, apelianto vertinimu, versija, jog nuteistasis su šeima buvo prekybos centre – teisinga.

4.       Nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti S. D. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.1.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalies reikalavimus.

4.2.       Apelianto įsitikinimu, jis pagal BK 181 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties požymių. Apelianto veiksmai nuosprendyje aprašyti, kaip psichinės prievartos naudojimas, grasinant T. K. panaudoti prieš jį fizinį smurtą, kurie buvo grindžiami išimtinai nukentėjusiojo parodymais, kuris įvykio metu buvo neblaivus, o jo parodymai prieštarauja kartu su nukentėjusiuoju buvusių asmenų parodymams. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nutylėjo, kad kvalifikavimui esminėse aplinkybėse nukentėjusysis buvo nenuoseklus. Nukentėjusysis T. K. nurodė, jog smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas ne reikalavimo užtikrinimui, tačiau dėl jo bendravimo (gestikuliavimo) su liudytoju A. S..

4.3.       Skunde teigiama, kad byloje neatskleista, kokių įrodymų pagrindu aprašytos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės – kas pagrindžia psichinės prievartos naudojimą, patvirtina grasinimą panaudoti smurtą ar reikalavimą iki tam tikro laiko perduoti 5 000 Eur. Apelianto vertinimu, visos aplinkybės nustatytos išimtinai tik kerštaujančio už nutrūkusius santykius dėl merginos nukentėjusiojo parodymais arba spėjamojo pobūdžio modeliavimu, dėl ko nėra pagrindo šiuos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, jog įžvelgtini nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje ar BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

4.4.       Skunde nesutinkama, kad R. K. pateikė prašymą S. D. ar A. K.. Jokių įrodymų šiai kaltinime aprašytai aplinkybei pagrįsti nėra. Skunde teigiama, jog byloje nebuvo atskleisti ir subjektyvūs bendrininkavimo požymiai, o vertinant vien tik objektyviuosius požymius, galima klaida dėl subjekto. Kvestionuojama, kokie duomenys leidžia teigti, kad būtent tarp nuteistųjų buvo išankstinis susitarimas, kad įvykiai susiję išimtinai tik su R. K., kodėl būtent jis kurstytojas.

4.5.       Išvada, jog S. D. buvo atėjęs į A. S. butą, grindžiama išimtinai nukentėjusiojo T. K. parodymais, tačiau dėl nukentėjusiojo prarastos merginos, kuriančios naujus santykius su vienu iš nuteistųjų, bei nukentėjusiojo apsvaigimo nusikalstamos veikos padarymo metu, būtina nukentėjusiojo parodymus vertinti itin rūpestingai. Pabrėžiama, jog bendraudamas su BPC darbuotojais, nukentėjusysis pateikė aplinkybes dėl jo atžvilgiu smurtą naudojusių asmenų, remiantis kuriomis nukentėjusysis asmeniškai nuteistųjų nepažįsta, žino tik kaip juos vadina. Apelianto vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalėjo apklausti nukentėjusiuoju pripažintą asmenį apie individualius požymius, leidžiančius jam atpažinti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir atlikti procesinį veiksmą – parodymą atpažinti, tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas sudarė sąlygas nukentėjusiajam pačiam modeliuoti įvyko situaciją ir pasirinkti kaltininkus.

4.6.       Skunde pabrėžiama, jog nukentėjusysis BPC darbuotojui nurodė, jog visi asmenys laukia prie parduotuvės, po to sėda į BMW, tačiau apklausiamas kitą dieną policijos pareigūnų, T. K. prieš jį tariamai smurtavusius asmenis jau įvardija vardais bei pavardėmis. Šie parodymai skiriasi nuo asmens išsakytų įvykio aplinkybių telefonu iškarto po įvykio. Sekant nukentėjusiojo parodymų pokyčius, teigiama, jog asmuo siekia pateikti tokią įvykių versiją, kuri leistų dviejų dienų įvykius susieti į vieną. Tai parodo aplinkybė, kuomet 2021 m. sausio 8 d., t. y., daugiau nei po mėnesio laiko, savo parodymuose T. K. papildo visiškai nauja aplinkybe, jog tuo metu, kai jo namuose buvo A. K. bei S. D., jis išėjęs į balkoną matė kažkokius asmenis, kurie stovėjo prie parduotuvės „Iki“, tarp kurių buvo ir R. K..

4.7.       Teigiama, jog atliekant eksperimentą nukentėjęs asmuo nebuvo apklaustas apie tikrinamas aplinkybes (nėra aišku nei kurioje vietoje stovėjo, nei per kurį balkono langą matė, ar langas uždarytas ar ne ir kt.), o objektyvus ir patikimas eksperimentas yra tik tuo atveju, kuomet proceso dalyviai turi teisė tik stebėti procesą, bet ne jame tiesiogiai dalyvauti, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šiuo procesiniu veiksmu surinktus duomenis įrodymu, kadangi atliktas veiksmas atitiktų nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo tvarką. Nepaisant to, net ir šių nukentėjusiojo parodymų patikrinimo rezultate nustatyta, kad įvykio vietoje nėra IKI parduotuvės, o vizualiai atpažinti iš veido bruožų asmenį iš nukentėjusiojo buto ir nukentėjusiojo nurodytos aikštelės nėra galimybės.

4.8.       Pažymima, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, jog pirmųjų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno (angl. body) kameromis fiksuoto vaizdo nėra išsaugota, o atliekant eksperimentą, paaiškėjo, jog iš įvykio vietoje esančių kamerų vaizdo įrašai nebuvo paimti. Pirminių būtinųjų proceso veiksmų, kaip išsami įvykio vietos apžiūra ignoravimas, šioje byloje verčia daryti tik prielaidas, ko pasėkoje nėra galimybes remtis pradiniais objektyviais duomenimis.

4.9.       Apelianto teigimu, nukentėjusiojo parodymų prieštaringumą patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, kuris paneigė bet kokį kontaktą su nuteistaisiais 2020 m. lapkričio 29 d. Nukentėjusiojo T. K. parodymus dėl atvykusių asmenų paneigė ir liudytoja S. G.. Skunde pabrėžiama, kad teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė, jog apeliantas nėra tas asmuo, kuris buvo atvykęs į A. S. namus. Teismas nurodė, kad kaltinamieji įbaugino ne tik nukentėjusįjį, bet ir ten buvusią S. G., tačiau liudytojai nebuvo užduotas klausimas apie bauginimą, todėl ši teismo išvada prieštarauja BPK nustatyta tvarka gautiems ir ištirtiems įrodymams. Apelianto teigimu, liudytojų parodymų menkinimas leidžia konstatuoti rungtyniškumo principo pažeidimą ar šališkumo demonstravimą, nes byloje ignoruojami kaltinimui nenaudingi duomenys.

4.10.       Skunde teigiama, jog tai, kad nukentėjusysis sąmoningai įvykius kreipia kerštavimo linkme, patvirtina eilė objektyvių duomenų, esančių šioje byloje: tiek liudytojo A. P., K. K. parodymai, tiek ir paties nukentėjusiojo pareiškimo ir liudytojo apklausos protokoluose fiksuoti duomenys, kuriuose nėra jokių nuorodų į įbauginimą, baimę, priešingai, nukentėjusysis pabrėžia ne turtinius reikalavimus, o savavališkus kaltinamųjų veiksmus, kerštaujant už išvakarėse vykusį konfliktą. Nukentėjusysis nurodo, kad būtent jis išvakarėse reikalavo piniginės skolos iš R., pravarde „G.“, kuris kuria santykius su jo buvusia drauge R. D.. Pabrėžiama, jog nukentėjusysis T. K. teigia, jog smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas ne reikalavimo užtikrinimui, tačiau dėl jo bendravimo (pamerkė akį) su A. S..

4.11.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą nukentėjusiojo parodymams ir būtent dėl to padarė teisės taikymo klaidą. Prielaidą vertinimui dėl palankumo sudaro tiek įrodinėtinų aplinkybių grindimas išimtinai nukentėjusiojo parodymais, tiek teismo nuoroda į kaltinamųjų parodymų davimo eiliškumą, kas demonstruoja išankstinę nuomonę. Skunde teigiama, jog teismo palankumas nukentėjusiajam pasireiškia griežtos ir neproporcingos bausmės skyrimu, civilinio ieškinio, kuris grįstas tik formaliais pagrindais – kaltinime aprašytoms aplinkybėms, tenkinimu ir didelėmis, vertinant paruoštus procesinius dokumentus, proceso išlaidomis.

4.12.       Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą, skirdamas griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas nenurodė, kodėl bausmės tikslus galima pasiekti tik skyrus laisvės atėmimo bausmes. Apeliantui liko neaišku, kokie duomenys rodo, jog bausmės tikslams pasiekti ir jo resocializacijai būtina net 1 metų ir 2 mėnesių bausmė, kodėl atsižvelgiant į asmens amžių, socialinius ir darbinius ryšius, nėra pakankama – bauda. Teigiama, jog laisvės atėmimo bausmė nebus proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei ir prieštaraus teisingumo principui, neužtikrins bausmės paskirties, nes dėl ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūktų nuteistojo ryšiai su šeimos nariais, kas turėtų neigiamos įtakos resocializacijai.

5.       Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti R. K. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5.1.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas tendencingomis išvadomis, suformuotomis remiantis prielaidomis ir duomenimis, be pagrindo pripažintais įrodymais, bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai.

5.2.       Skunde pažymima, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo, liudytojo parodymai teisme gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, tokie parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Nuosprendyje nurodyta, kad buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. S., A. B., A. P., V. V. parodymai. Tokių parodymų pripažinimas įrodymais nėra teisėtas.

5.3.       Teigiama, jog nuteistojo R. K. parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra, o jo parodymai nuosprendyje paneigiami prielaidomis, tendencingai suformuluotomis įvykio aplinkybių interpretacijomis. Nuosprendyje nepateikti jokie įrodymai, jog nuteistasis buvo susitaręs su A. K. ir S. D. atlikti nusikalstamo pobūdžio veiksmus T. K. atžvilgiu. Be to, dėl palankumo kaltinimui liko neįvertintas nukentėjusiojo T. K. samprotavimas – „O gal pats A. K. savo iniciatyva sudavė“.

5.4.       Apelianto teigimu, teismo išvados nėra pagrįstos, padarytos neišsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, šališkai jas įvertinus. Priešingai nei nustatyta pirmosios instancijos teismo, įvykio išvakarėse konfliktinė situacija kilo išimtinai dėl nukentėjusiojo T. K. neteisėtų veiksmų. Teismo nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis T. K. ir liudytojas A. S. „R. D. pakviesti grįžo prie pastarosios gyvenamojo namo“ niekuo nepatvirtinta, paneigta liudytojos R. D. parodymais, remiantis kuriais R. D. nekvietė T. K. ir A. S., kurie būdami girti, terorizavo R. D..

5.5.       Teismas nustatė, jog R. D. pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie tai, kad jos buvęs vaikinas su draugu daužo buto duris ir nori patekti į butą, tačiau, neįleidus į butą, jie pasišalino, todėl R. D. policijos pagalbos atsisakė. Nepaisant to, teismas šių aplinkybių neįvertino, nors būtent šios liudytojos parodymus patvirtina R. D. pateikti vaizdo įrašai, iš kurių seka, kad, automobiliu atvykus T. K. ir A. S., R. D. pareiškė, jog: „atvažiavo dabar manęs užpulti“; įspėjo T. K., kad iškvies policiją, jei girtas sės už vairo, o A. S. į ją kreipėsi nepadoriais žodžiais.

5.6.       Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip įžeidžiančiai kreipęsis į R. D. jaunuolis (A. S.) lipa į automobilį, kažkas jo rankoje blyksteli, R. D. tuo metu jam sako: „kur kur tu? Su peiliu? Davai davai. Jūs „mentai“ šiandien pagaus nepergyvenkit“, jaunuoliui įsėdus, matyti, kad jis galimai laiko rankose peilį, kuris yra ne mažesnės nei 15 cm geležtės, moteris tuo metu klausia: „kur peilis?“. Skunde pabrėžiama, jog vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina nuteistojo R. K. ir liudytojų E. Š. ir S. S. parodymus, kad nuo T. K. ir A. S. pradėjo bėgti pamatę pas juos peilį (peilius).

5.7.       Pažymima, jog liudytojo A. S. parodymuose teigiama, kad jis ir T. K. apie 100 metrų vijosi nuteistąjį R. K. ir dar du asmenis, tuo metu T. K. rankose turėjo dujų balionėlį, o jis – „plastmasės gabalą, panašų kaip peilio imitacija“. Apsiribodamas tik šių parodymų paskelbimu, teismas nepaklausė liudytojo A. S. teisiamajame posėdyje, nors liudytojo A. S. iliustratyviai nurodytas „apsiginklavimas“ nepatvirtina kelionės taikiam kavos gėrimui.

5.8.       Teismas nustatė, jog į A. S. butą atėjo ir paprašė parodyti kur yra T., S. D. ir A. K., tačiau ir šios išvados grindžiamos išimtinai nukentėjusiojo T. K. parodymais, o kiti bute buvę asmenys – liudytojai A. S. ir S. G. to nepatvirtino. Skunde pažymima, jog, skambindamas bendrosios pagalbos telefonu, T. K. apsilankiusių asmenų neįvardijo, nors dėl ligos A. K. turi specifinių veido bruožų, kurių T. K. nenurodė apibūdindamas jam grasinusį vieną iš dviejų vyriškių, o įvardijo juos nekonkrečiais požymiais. Be to, įvykio metu T. K. buvo girtas, todėl teismo išvada dėl A. S. bute buvusių asmenų tapatybių nustatymo nėra pagrįsta įrodymais.

5.9.       Jokie įrodymai nepatvirtina ir T. K. parodymų, jog du atvykę vyriškiai reikalavo iš jo 5 000 Eur, taip pat – jog to liudytoja buvo S. G.. Pastaroji teigė negirdėjusi pokalbio tarp T. K. ir dviejų atvykusių vyriškių. Nuosprendyje nurodoma, jog kaltinamieji įbaugino ne tik nukentėjusįjį, bet ir ten buvusią S. G., tačiau S. G. psichologinės būsenos tyrimas nebuvo atliekamas, ji ar kiti asmenys to nenurodė.

5.10.       Apelianto vertinimu, S. G. galimas priekaištavimas T. K. dėl jo kreipimosi į policiją, užuominos apie įvykį ir kitos S. G. ištartos frazės, užfiksuotos BPC atsiųstame garso įraše, darytame T. K. skambinant po įvykio, negali būti įvertintas kaip paneigiantis S. G. parodymus. Todėl, įvertinant ir tai, kad R. K. nebuvo A. S. bute, teismo išvada apie S. G. įbauginimą yra nepagrįsta prielaida.

5.11.       Teismas išvadą dėl kaltinime nurodytos veikos įrodytumo kildina iš nukentėjusiojo T. K. parodymų, tačiau skunde pateikiamos aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis T. K. melavo apie įvykio išvakarėse buvusio incidento aplinkybes, o teismas tokias aplinkybes nutylėjo ir jų nevertino. Nukentėjusiojo T. K. parodymai nėra išsamūs, konkretizuoti esminių įvykio aplinkybių požiūriu. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir neblaivumo laipsnis (2,2 promilių) savaime leidžia pagrįstai teigti, kad jo suvokimas ir įvertinimas įvykio aplinkybių buvo apsunkintas.

5.12.       Skunde pabrėžiama, jog T. K. parodymai, kad išvakarėse įvykusio konflikto priežasties nežino, jis: „suprato, kad R. pasiskundė draugams ir dėl to jie atvažiavo pas A. S. <...>. Jis mano, kad jie matė, kaip dieną prieš, buvo kartu su A. S. <...>. Jo manymu, smūgį į veidą A. K. galėjo suduoti <...>. O gal pats A. K. savo iniciatyva sudavė.“, nėra konkretūs parodymai apie įvykio aplinkybes, o tėra prielaidos, manymas apie jas, todėl negali būti pripažinti įrodymais.

5.13.       Nuteistųjų, nukentėjusiojo bei liudytojos S. G. akistatų metu nepašalinti prieštaravimai nebuvo pašalinti ir teisme, jie nebuvo vertinami kaltinamojo naudai. Nuosprendyje pateikta elektroninių ryšių priemonių, kuriomis galimai naudojosi nuteistieji, nukentėjusysis, liudytojai S. G., R. D., analizė, tačiau nesant fonoskopinių duomenų (t. y. garso įrašų) tokia analizė neinformatyvi. Nustatyti tarpusavio pažinties, bendravimo faktai iš esmės nebuvo neigiami, o kai kurie priklauso privataus gyvenimo kategorijai, kurių informatyvumas yra nepakankamas reikšmingoms įvykio aplinkybės nustatyti.

6.       Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji bei nuteistųjų gynėjai palaikė apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

 

7.       Nustačius, kad įrodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl R. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį yra įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kuria R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis: R. K. išteisinamas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Įvertinus tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką padarė veikos bendrininkai – nuteistieji A. K. ir S. D., nuosprendyje įrodytomis pripažintos faktinės aplinkybės tikslintinos BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu (past. – šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas)), pašalinant išteisintojo R. K. kurstytojo veiksmus, kas, be kita ko, eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų, t. y., perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

8.       BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, byloje atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. ir S. D. pripažino kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikaltimo padarymo fakto ir jo kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų požymius.

9.       Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad byloje, pripažįstant kaltais A. K. bei S. D., nebuvo imtasi priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar tai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, ar šioje byloje išvados būtų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie būtų vertinti šališkai, neišsamiai, ar byloje būtų ignoruojamos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų neatitikties įstatymų reikalavimams, baudžiamojo įstatymo pažeidimų, yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, dėl ko sprendžia, kad byloje nenustatyta esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir skunduose nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir panaikinti šios skundžiamo nuosprendžio dalies.

10.       Taip pat, pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvačios padarytai nusikalstamai veikai, taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes, be to, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka visas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą pinigais, nustatė teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, dėl ko nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taigi nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliaciniai skundai atmetami.

11.       Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. K. pripažintas kaltu sukurstęs S. D. ir A. K., šiems, nesant teisėto pagrindo, atvirai jų visų trijų naudai versti T. K. perduoti 5 000 Eur, nepagrįstai pripažinta įrodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, priimta visapusiškai neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais. Analizuodamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nenustatė visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, vertinant įrodymus darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, tokiu būdu išvadas grindė nepatikimais įrodymais – nukentėjusiojo iškelta prielaida, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys, ignoruojant reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

 

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo

 

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, Nr. 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017, Nr. 2K-180-689/2018).

13.       Skundžiamu nuosprendžiu R. K., S. D. ir A. K. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog byloje esančiais įrodymais –patikimais nukentėjusiojo T. K. parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, neginčijamai nustatyta, kad R. K. paprašė S. D. ir A. K. nuvykti pas T. K. ir pareikalauti sumokėti 5 000 Eur už tariamą jo įžeidimą konflikto, įvykusio 2020 m. lapkričio 28 d., metu, po ko S. D. ir A. K., vykdant R. K. prašymą, 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val., A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. D. panaudojus psichinę prievartą, tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieš jį fizinį smurtą – sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartą, tai yra, sudavus kumščiu vieną kartą į veidą, tuo padarius kairio skruosto sumušimą, pasireiškiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą, pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur R. K. pravarde ,,G.“.

14.       Nuteistieji R. K., S. D. ir A. K., nesutikdami su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, išvadas grindė nepatikimais įrodymais – vien suinteresuoto nukentėjusiojo nenuosekliais parodymais, dėl ko išvados padarytos remiantis prielaidomis. Nurodo, jog teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų parodymus, palankius nuteistiesiems, be kita ko, tiesioginių įvykio liudytojų A. S. ir S. G. parodymus, kurie prieštarauja nukentėjusiojo nurodomoms aplinkybėms, ignoravo faktą, jog byloje nebuvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, be kita ko, parodymas atpažinti, nepagrįstai sudarant sąlygas nukentėjusiajam pasirinkti kaltininkus.

15.       Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, jog aptarti apeliacinių skundų argumentai prieštarauja bylos duomenims ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui, taigi atmestini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apygardos teismas išvadas dėl nuteistųjų kaltės grindė teisiamojo posėdžio metu ištirtais ne tik patikimais nukentėjusiojo T. K. parodymais, kurie esminėse nuteistiesiems A. K. ir S. D. inkriminuojamose faktinėse turto prievartavimo aplinkybėse nekito viso baudžiamojo proceso metu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojų parodymais, tarp jų ir A. S. ir S. G. parodymų dalimi, kurią patvirtino kiti bylos duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, kuriuos sugretinus tarpusavyje konstatuotina, kad jie neprieštarauja tarpusavyje, papildo vienas kitą, kartu yra pakankami kategoriškoms išvadoms dėl nuteistųjų kaltės daryti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistųjų A. K. ir S. D. kaltės, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, išvadas grįsdamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos vertindamas tiek atskirai, tiek susiedamas į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl paminėtų įrodymų įrodomosios reikšmės, jų tarpusavio ryšio, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistuosius teisinančius – jų pačių parodymus. Taigi, teismas laikėsi BPK 20, 301 straipsnių nuostatų, įrodymus vertino nepažeisdamas in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo.

16.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos remiantis leistinais įrodymais – proceso dalyvių parodymais, objektų apžiūros protokolais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikų padarymo aplinkybėmis, jog S. D., veikdamas kartu su A. K., S. D. panaudojus psichinę prievartą, tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieš jį fizinį smurtą – sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartą, tai yra, sudavus kumščiu vieną kartą į veidą, tuo padarius kairio skruosto sumušimą, pasireiškiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą, pareikalavo iš T. K. iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur. 

17.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi apeliacinių skundų argumentai neatitinka bylos duomenų – skunduose pateikiami byloje esančių įrodymų fragmentai, klaidingai perteikiant jų turinį, sąmoningai ignoruojami nuteistiesiems nepalankūs duomenys, be to, skunduose pateikiami subjektyvūs byloje esančių įrodymų vertinimai, kurie yra prieštaringi tarpusavyje. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde ginčija aplinkybę, jog nuteistieji yra draugai ar gerai pažįstami, tuo metu veikos bendrininkas nuteistasis R. K. sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvada skunde pripažįsta, jog yra nustatyti tarpusavio pažinties bei bendravimo faktai, kurie iš esmės nėra neigiami. Be to, R. K. skunde analizuojamos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiojo atliktų veiksmų prieš nagrinėjamą nusikalstamą veiką, peržengia nagrinėjamos bylos ribas – šioje byloje nėra sprendžiamas nukentėjusiojo atsakomybės klausimas; bylai taip pat nėra reikšmingas ir ankstesnio konflikto (2020 m. lapkričio 28 d.), o ne nagrinėjamos nusikalstamo veikos, iniciatorius. Aptartų aplinkybių kontekste, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

18.       Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis R. K. buvo susitaręs su A. K. ir S. D. atlikti nusikalstamo pobūdžio veiksmus T. K. atžvilgiu, o būtent, kad 5 000 Eur suma buvo pareikalauta būtent nuteistojo R. K. nurodymu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ši išvada iš esmės buvo grindžiama nukentėjusiojo T. K. parodymais, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino šių parodymų turinį, t. y., teismas ignoravo tai, jog T. K. šiuo klausimu ne nurodė tam tikrus įvykius bei reiškinius – bylai reikšmingas objektyvias faktines aplinkybes, kurias šis tiesiogiai stebėjo ar girdėjo, ar kitokiu būdu suvokė bei įsiminė, o iš esmės pateikė subjektyvų vertinimą, samprotavimą, t. y., atsižvelgdamas į prieš nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykusį konfliktą su R. K., iškėlė tik prielaidą dėl galimo R. K. vaidmens, kurios nepatvirtino kiti objektyvūs duomenys. Byloje esantys įrodymai, leidžiantys spręsti apie nuteistųjų tarpusavio ryšį, nesant ginčo, jog nuteistieji bendrauja tarpusavyje, šiuo atveju nėra pakankamu bei neabejotinu nuteistojo R. K. kaltės įrodymu, kartu ir išvadoms, kad nuteistieji A. K. bei S. D. prievartavo turtą išskirtinai R. K. interesais. Šiuo gi aspektu ir pirmosios instancijos teismas nustatė galimą savarankišką bei tiesioginį nuteistojo A. K. suinteresuotumą – teismas pripažino, jog iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusysis kilusio konflikto metu vaikėsi tiek nuteistąjį R. K., tiek nuteistojo A. K. posūnį E. Š..

19.       Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, išvada, jog R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, buvo grindžiama nukentėjusiojo iškelta prielaida, negretinant šio parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais, tokiu būdu padarant klaidų dėl jų turinio. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, byloje įrodinėtinas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatinėjo duomenimis, kurie nėra savarankišku įrodymų šaltiniu, be kita ko, nevertino šio įrodymo patikimumo kitų įrodymų visumos kontekste, kadangi byloje esantys įrodymai, be kita ko, T. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei pokalbių suvestinė (t. 2, b. l. 118–127), atskleidžia ir paties nukentėjusiojo abejones dėl jo iškeltos versijos – R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, taigi byloje esantys įrodymai negali nustatyti ir tarpinių faktų ar sudaryti nuoseklios ir logiškos įrodymų grandinės dėl nuteistojo R. K. kaltės. Dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino proceso dalyvio parodymų įrodomosios reikšmės; pastarųjų parodymų negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, taigi visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepatikrino kiekvieno jų sąsajumo, tarpusavio ryšio bei įrodomosios reikšmės, tokiu būdu tinkamai nenustatė tarpinių faktų, jų nesusiejo su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko padarė nemotyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. K. kaltės.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.).

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina nuteistojo R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Taigi, konstatuotina, kad byloje neįrodyta, jog R. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – R. K. dėl šio nusikaltimo padarymo išteisintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Likusi nuosprendžio dalis, eliminavus išteisintojo R. K. vaidmenį iš nuteistiesiems pareikšto kaltinimo (BPK 328 straipsnio 3 punktas), paliekama nepakeista.

22.       Analizuojant apeliantų A. K. ir S. D. skunduose ginčijamų nukentėjusiojo T. K. parodymų patikimumą pažymėtina tai, jog įrodymų patikimumas nustatomas visų pirma išanalizavus jų gavimo tvarką, kuri nagrinėjamu atveju nėra ginčijama, bei patikrinus BPK nustatytais veiksmais – šiuo gi atveju savo parodymus nukentėjusysis T. K. patvirtino apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu, posėdžių metu dalyvaujant nuteistiesiems, jų gynėjams. Kartu byloje esančių parodymų patikimumas vertinamas atsižvelgiant ir į parodymų nuoseklumą, palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pastaruoju aspektu pastebėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo T. K. parodymai esminėse A. K. ir S. D. inkriminuojamose veikos aplinkybėse nuo nagrinėjamo įvykio dienos, kai jis iš karto paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus, nekito tiek dėl reikalaujamos perduoti sumos dydžio, tiek dėl dalyvavusių asmenų, tiek dėl jų atliktų veiksmų pobūdžio, t. y. dėl grasinimų, pavartoto jo atžvilgiu smurto. Taigi, teismas laiko nukentėjusiojo T. K. parodymus, dalyje dėl A. K. ir S. D. atliktų veiksmų, patikimais taip pat neturi pagrindo išvadai dėl nukentėjusiojo suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius – pastarųjų, t. y., T. K., A. K. ar S. D., skunde deklaruojamų asmeninių konfliktų nesiejo.

23.       Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto surinktus pirminius duomenis, matyti, kad 2020 m. lapkričio 29 d. 15.26 val. paskambinęs telefonu T. K. pranešė, kad prieš kelias minutes buvo atėję iš matymo pažįstami asmenys, su ranka trenkė į veidą ir reikalavo pinigų 5 000 Eur, kitaip sakė sulaužys kojas; sakė, kad pinigus turi surinkti iki antradienio. Vienas su tamsia kepure, „D.“ vadina, kitas iš kaimo (t. 1, b. l. 23). 2020 m. lapkričio 30 d. protokole pareiškime T. K. nurodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val., jo pažįstami S. D. ir A. K. užsipuolė, kad jis išvadino R., kurio pravardė „G.“, „gaidžiu“. Pradėjus aiškintis, A. K. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, abudu pradėjo grasinti susidorojimu bei pareikalavo iki antradienio sumokėti R. 5 000 Eur. Jeigu nesumokės, grasino jį sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį (t. 1, b. l. 1).

24.       Detalizuodamas nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nukentėjusysis T. K. tiek pirminės apklausos (t. 1, b. l. 33–36), tiek papildomos apklausos (t. 1, b. l. 37–42) metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val. jis buvo pas savo draugą A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu buvo jo draugė S. G.. Tuo metu į duris kažkas paskambino. S. G. atidarė buto duris ir į butą įėjo pažįstami S. D. ir A. K.. Jis tuo metu miegojo, nes buvo neblaivus. Atėję S. D. ir A. K. jį prižadino ir užsipuolė, kad jis išvadino R., kurio pravardė yra „G.“, „gaidžiu“. Jo draugas A. jį užstojo, tuo metu jis A. pamerkė akį, kad jis nepultų prieš juos, tai pastebėjęs A. K. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko jam pradėjo skaudėti galvą ir jis apsvaigo. S. D. ir A. K. pradėjo jam grasinti susidorojimu bei pareikalavo, kad jis iki antradienio (2020 m. gruodžio 1 d.) sumokėtų R. 5 000 Eur. Grasino sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį. Nukentėjusysis paaiškino, jog R. yra jo pažįstamas, jam prieš metus laiko yra paskolinęs 50 Eur. 2020 m. lapkričio 28 d. vakare jis skambino R. ir priminė apie skolą, paprašė grąžinti. R. jo paklausė, kur jis yra, tačiau nusprendė, kad R. nenusiteikęs jam gražinti pinigų, dėl ko nurodė klaidingą buvimo vietą, suprasdamas, kad R. nori jį susirasti ir galimai sumušti. Apie 22.40 val. A. S. iš jo telefono paskambino jo buvusiai draugei R. D., prašėsi pas ją į svečius. A. prašymu jie nuvažiavo iki R. namų, tačiau R. neatidarė durų ir jie išvažiavo. Išvažiavus, jam paskambino R. ir pasikvietė juos kavos, jie su A. apsisuko ir nutarė grįžti pas R.. Tik atvažiavus prie jos namų, juos pasitiko R. su dviem savo draugais, kurių jis nepažįsta. R. su draugais iš karto pradėjo pulti juos. A. jį (T. K.) gynė. Jis (T. K.) irgi buvo pasiruošęs gintis, išsitraukė savo turėtą dujų balionėlį. Tada jie visi trys pabėgo. Tą vakarą viskas tuo ir pasibaigė, o sekmadienį, jam būnant pas A. (S.) namuose, atvyko S. D. ir A. K., kurie iš jo pareikalavo pinigų 5 000 Eur, kuriuos jis turi perduoti R., nes kitaip pagrasino jį suluošinti. Mano, kad jiems jo draugo A. namų adresą pasakė R. D., nes ji žinojo kur gyvena A.. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje.

25.       Tiriant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teisme, teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, jog 2020 m. lapkričio 29 d., apie 14-14.30 val. būnant pas A. S. bute, atėjo S. D. ir A. K., kuriuos įleido liudytoja S. G.. Jis tuo metu miegojo. Nuteistieji pasikvietė jį pasikalbėti į virtuvę ir pasakė, kad jeigu išsiaiškins „viskas bus gerai“, jeigu nesusikalbės, tai „bus blogai“. Jam pagrasino, sakė sumuš ir sulaužys jį, į vežimėlį pasodins, pasakė, kad iki antradienio vakaro jis turi paduoti 5 000 Eur R. K.. Pajuto, kad jam A. K. sudavė smūgį į kairį skruostą, bereikalaujant tų pinigų. Jo manymu, smūgį į veidą A. K. galėjo suduoti tiek kumščiu, tiek alkūne, nespėjo pastebėti. Kai jis mirktelėjo A., tai pamatė S. D., pradėjo rėkti kodėl jis mirktelėjo ir lyg kažką parodė A. K., ar pats A. K. savo iniciatyva sudavė. Tada S. D. pasikvietė S. G., kad ši paliudytų, jog jis pasakė, kad paduos pinigus R.. Kaip jis suprato, pinigus turėjo sumokėti dėl įvykusio konflikto, kuris įvyko dieną prieš, tarp jo, A. S., R. K. bei pastarojo draugų. Jis suprato, kad R. pasiskundė draugams ir dėl to jie atvažiavo pas A. S.. Kai jis pasakė, kad atiduos tuos pinigus, jie pasišalino. Pokalbio metu A. sėdėjo prie jo, o A. draugė buvo koridoriuje, vaikščiojo, buvo ir kambaryje. Kad iš jo reikalavo pinigų girdėjo tiek S., tiek A.. A. ir S. išvažiavus, jis iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, jog iš vakaro buvo konfliktas dėl merginos. Jo draugas A. kalbėjo per „Messenger“ aplikaciją su jo buvusia drauge R. D.. Bekalbėdami susitarė, kad atvažiuos pas ją. A. paprašius, jie nuvažiavo pas ją, bet ji neatidarė durų. Nuvažiavus 100 m, ji vėl skambino ir prašė, kad grįžtų atgal, kavos ar arbatos išgerti. Grįžo atgal, tik išlipus A. iš mašinos prasidėjo triukšmas. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad link jo eina R. K. ir rėkia: „ateik čia“. Tačiau vienu metu, jie pradėjo bėgti, pasivaikė vieni kitus ir tuo konfliktas baigėsi. Grįžę sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tas konfliktas galėjo būti dėl to, kad R. draugauja su Ra. (D.), jo buvusia drauge (t. 4, b. l. 58–64).

26.       Aptartų parodymų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo T. K. nurodytos pirminės aplinkybės visiškai atitinka jo parodymus esminėse aplinkybėse dėl atviro vertimo perduoti 5 000 Eur, grasinant panaudoti fizinį smurtą bei šį panaudojant, šiuos veiksmus atliekant konkretiems nukentėjusiojo pažįstamiems bei identifikuotiems asmenims, t. y. A. K. ir S. D.. Pastebėtina ir tai, jog nukentėjusysis nenuslėpė prieš tai įvykusio konflikto fakto – neneigė, jog vijosi nuteistąjį R. K., taigi nėra pagrindo R. K. skunde dėstomai išvadai, jog nukentėjusysis melavo apie nagrinėjamos nusikalstamos veikos išvakarėse įvykusio konflikto aplinkybes. Taigi, pripažintina, jog nukentėjusiojo parodymai iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Gretinant proceso dalyvio parodymus su baudžiamosios bylos medžiaga, pastebėtina ir tai, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, būtent nukentėjusiojo T. K. parodymai papildo ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kartu iliustruoja nuteistųjų parodymų bei apeliacinių skundų argumentų prieštaringumą.

27.       Liudytojas M. B. parodė, kad jis yra Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus pareigūno tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 154), liudytojas patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 29 d. 15.35 val. dirbant Kėdainių m. kartu su patruliu A. I. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes buvo atėję iš matymo pažįstami asmenys su ranka trenkė į veidą ir reikalavo pinigų 5 000 Eur, kitaip sulaužys kojas, sakė, kad pinigus surinktų iki antradienio. Nuvykus minėtu adresu, juos į namus įsileido T. K., kuriam nustatytas 2,01 promilių girtumas. Jam būnant draugo A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namus pro atrakintas duris įėjo 2 iš matymo pažįstami asmenys. T. K. paaiškino, kad vienas iš jų buvo stambaus kūno sudėjimo ir aukštas, jie įėjo iki virtuvės, pastarasis trenkė virtuvėje vieną kartą kumščiu į veidą, o kitas asmuo vardu S., pavardės nežino maždaug apie 175 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kuris pasakė, kad iki antradienio jis turi surinkti penkis tūkstančius Eur, kitaip sulaužys jam kojas, pinigus turi perduoti R. pravarde „G.“. Dėl girtumo buvo sunku išsiaiškinti įvykio aplinkybes, todėl T. K. buvo išduotas šaukimas. Policijos pareigūnas, apklaustas liudytoju, paaiškino, jog T. K. pareiškimas nebuvo priimtas, nes jis buvo neblaivus. Patikino, jog asmenį pravarde „G.“ žino, jo ieškojo (t. 4, b. l. 181–182). Liudytojas A. I. patikslino, kad nukentėjusiojo pareiškimo nepriėmė tik dėl to, kad asmuo buvo neblaivus, o ne dėl to, kad nepatikėjo, ką pasakojo (t. 4, b. l. 182–183). Taigi, analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, apibūdindamas veikos padaryme dalyvavusius asmenis, kurių policijos pareigūnai patruliavimo metu ieškojo.

28.       Remiantis byloje esančiais objektų apžiūros protokolais konstatuotina, kad T. K. parodymus patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys – BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo T. K. pranešimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas garso įrašas, kuris buvo atsiųstas iš BPC Klaipėdos skyriaus elektroniniu paštu. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašas užfiksuotas 2020 m. lapkričio 29 d. 15.26 val. Garso įrašas prasideda tuo, kad fone girdisi moteriškas balsas (S. G.): ,,tu mokėjai, tai nieko nesakei“. Vyriškas balsas (T. K.): „kas mokėjo asile tu?“. Moteriškas balsas šaukia ant T. K., fone pasigirsta dar vieno vyriškio balsas (A. S.). T. K. BPC darbuotojai nurodo: „(fone vyksta konfliktas, S. G. šaukia necenzūrinius žodžius) atvažiavo „mafijozai“, iš mūsų prašyt pinigų – „penkias „štūkes“ Eur mums įkalė „nalogą“ (fone girdisi kaip kalba moteriškas ir vyriškas balsai, galimai S. G. kalba su A. S.). Penkis tūkstančius Eur, kitaip sakė sulaužys kojas. Trenkė jam į veidą. Buvo dviese – vienas gyvena (duomenys neskelbtini), S.. Vieną (duomenys neskelbtini) vadina. Patikino, jog atsimins (asmenims esantiems šalia sako: ,,mentus“ kviečiu aš viskas“). Fone, girdisi šalia moteriškas balsas (S. G.), kuri sako: ,,tu daunas, ką „zajavą“ rašysi?“, (T. K.) atsako: ,,Taip“. Tuomet (S. G.) šaukdama sako: ,,(necenzūrinis žodis), taigi „bahūras“, su „panetkėm“. Vyriškas balsas (T. K.) atsako: ,,jokių „bahūrų“ nėr“, moteriškas balsas (S. G.), sako: ,,kokie „mentai“, tu durnas, nedurnas (necenzūrinis žodis)“. Toliau fone girdisi šaukiančios moters balsas. Vyriškas balsas (T. K.) (klausia šalia esančių asmenų) kelintas butas? Fone pasigirsta vėl moteriškas balsas (S. G.), sako: ,,koks skirtumas kelintas“. T. K. BPC darbuotojai taip pat nurodo: „Matau, kad jie stovi prie ,,Iki“ parduotuvės ten visi laukia mūsų, ne mūsų. Matau, kad daug asmenų stovi prie ,,Iki“ parduotuvės. Iki antradienio davė terminą penkis tūkstančius atnešt. Dabar sėdo į BMW“ (t. 1, b. l. 167–170).

29.       Šiame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad skunduose pabrėžiama, jog, atliekant eksperimentą, paaiškėjo, jog nukentėjusiojo apibūdinamoje vietoje nėra „Iki“ parduotuvės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno paklausimu, buvo užklausta, ar prekybos centras „Iki“ yra anksčiau buvęs adresu (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 168–170). Prekybos centro „IKI Lietuva“ Nekilnojamojo turto skyriaus vadovas 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimu informavo, jog „Iki“ parduotuvė minėtu adresu buvo uždaryta 2014 m. kovo 24 d., patalpos savininkui grąžintos 2014 m. kovo 31 d. Šiuo aspektu nukentėjusysis T. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 212–215) paaiškino, jog netoli įvykio vietos anksčiau buvo „Iki“ parduotuvė, dabar ten yra prekyvietė.

30.       Sugretinus byloje esančius BPC garso įrašus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei jų parodymus kartu su nukentėjusiojo pareiškimu bei apklausų metu nurodomomis aplinkybėmis matyti, jog nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog nagrinėjamo įvykio dieną jo atpažinti asmenys – stambaus kūno sudėjimo ir aukštas, „D.“ vadina, kuris trenkė virtuvėje vieną kartą kumščiu į veidą (past. – prie bylos medžiagos pridėti A. K. Norvegijoje esančių dviejų įmonių pažymėjimai, iš kurių matyti, kad jis yra įmonių vadovas bei įsteigėjas, akcininkas (t. 6, b. l. 218–225)), ir „S.“ – S., apie 175 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, gyvena (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kaime) (past. – bylos duomenimis nustatyta, jog S. D. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime (t. 4 b. l. 25), kuriuos pareiškime identifikavo kaip A. K. ir S. D., atvykę į liudytojo A. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini), S. D. panaudojus psichinę prievartą, tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieš jį fizinį smurtą – sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartą, tai yra, sudavus kumščiu vieną kartą į veidą, tuo padarius kairio skruosto sumušimą, pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur.

31.       Apeliantų vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo apklausti nukentėjusiuoju pripažintą asmenį apie individualius požymius, leidžiančius jam atpažinti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir atlikti procesinį veiksmą – parodymą atpažinti. BPK 191 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti ir kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. 

32.       Teisėjų kolegija sutinka, kad apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti tikslinga atlikti parodymą atpažinti, vis dėlto, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pareigūnams, be kita ko ir BPC darbuotojui nurodė bendrus nuteistųjų bruožus, teigdamas, jog pažįsta šiuos asmenis. Nustatyta ir tai, jog nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog A. K. pažinojo nuo 2007-2009 m. žinojo jo vardą, R. K. žinojo kaip „G.“, o S. vadino „S.“. Sakydamas „P. S.“ - tai S. D. turėjo omenyje, „D.“ - tai A. K. (t. 4, b. l. 58–64). Nukentėjusysis T. K. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 212-215) paaiškino, jog buvo primiršęs nuteistųjų vardus ir pavardes, pavyzdžiui S. D. žinojo tik pravardę „S.“ (past. – daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog R. K. telefonu buvo skambinta kontaktu „N. S.“, kuriuo naudojosi nuteistasis S. D. (t. 3, b. l. 56–57)), R. K. žinojo, o A. K. buvo primiršęs, lyg „D.“ jį vadino, po to prisiminė, kad jo vardas A.. Nukentėjusysis teigė, jog neskambino pusbroliui, kad pasitikslintų A. K. vardą, pats prisiminė. Taip pat nurodė, jog policijos pareigūnams apibūdino, kaip atrodė tie asmenys, tada policijos pareigūnai parodė fotonuotraukas. Jam pateikė A. K. ir S. D. fotonuotraukas, pateikė po vieną nuotrauką. Pavardes sužinojo policijoje. Paaiškino, jog Kėdainių mieste jie yra žinomi asmenys, taip vadinami „bachūrai“, „šustrekai“.

33.       Nagrinėjamu aspektu įvertinus tai, jog nuteistieji iš esmės pripažino, kad yra pažįstami: nors nuteistasis A. K. teisme teigė, kad nuteistojo T. K. nepažinojo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino (t. 3, b. l. 103-106), jog nežinojo tik nukentėjusiojo vardo, nes jį Kėdainių mieste vadina ,,Č.“; S. D. teisme parodė, kad T. K. žino nuo 2002 m. (t. 4, b. l. 186-187), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis, kuris neabejodamas tvirtino, jog nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu atliko būtent A. K. ir S. D., dėl ko BPK 191 straipsnyje įtvirtinto procesinio veiksmo – parodymo atpažinti neatlikimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, sukliudžiusiu byloje nustatyti tiesą. Nagrinėjamoje byloje šio procesinio veiksmo neatlikimas, nukentėjusiajam identifikavus konkrečius nusikalstamą veiką padariusius asmenis, neduoda pagrindo abejoti šio asmens nuosekliais parodymais, o tai, kad bylai reikšmingi duomenys buvo gauti apklausų metu, nepaneigia jų patikimumo, kadangi pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai yra vertinami bendra tvarka.‏‏‎ Teisėjų kolegija pastebi, jog individualių savybių identifikavimas yra nulemtas subjektyviu asmens suvokimu, gebėjimu įsiminti reiškinius, be kita ko, šiuos prisiminti, dėl ko nuteistojo A. K. vertinimu, svarbių jo savybių – baltmės nenurodydamas, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog pažįsta kaltininkus, kuriuos identifikavo apklausų metu, be kita ko, nurodydamas, jo suvokimu svarbius nuteistojo A. K. bruožus – kūno sudėjimą, pravardę „D.“, kuri iš dalies yra paaiškinama byloje nustatyta aplinkybe, jog nuteistasis yra įmonių vadovas bei įsteigėjas, akcininkas, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nukentėjusysis atpažino turtą prievartavusius asmenis, t. y., nukentėjusysis, kreipdamasis pagalbos ir pranešdamas apie prieš jį įvykdytą nusikaltimą, nurodė būtent S. D. esant iš (duomenys neskelbtini) kaimo, o A. K. kaip „D.“.

34.       Aptartas bylai reikšmingas aplinkybes dėl nurodytų asmenų atvykimo kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, taip pat ir nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų bei pareikšto turtinio reikalavimo, iš dalies patvirtina ir skunduose minimi liudytojų S. G. ir A. S. parodymai.

35.       Liudytojas A. S. teisme prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose šis teigė, kad kai atsikėlė 2020 m. lapkričio 29 d., toliau vartojo alkoholį. Dienos metu, dar buvo šviesu, jie nusprendė vėl (po įvykusio konflikto) nuvažiuoti pas R. D.. Jie įėjo į namo laiptinę ir skambino į Ra. buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, tada išvažiavo namo. Prabudo nuo to, kad jį žadino jo draugė S., sakydama jam keltis, nes policija atvažiavo. Kai prabudo, šalia pastebėjo stovinčius du policijos pareigūnus. Sekančią dieną, kai išsiblaivė, iš T. K., važiuojant į darbą, sužinojo, kad buvo kažkokie seniai, bernai pas jį bute ir pradėjo iš T. reikalauti pinigų. T. sakė, kad iš jo reikalavo 5 000 Eur, už ką jie ir dėl ko buvo reikalaujami, T. sakė, kad pats nesuprato. T. jam sakė, kad šie asmenys pas jį į butą pateko, nes jo draugė atidarė jiems duris. Draugė S. jam sakė, kad tie asmenys, paskambinę į telefonspynę prisistatė kaip kaimynai, dėl to ji juos ir įsileido. Kai važiavo į darbą matė pas T. patinimą ant kairio žando (t. 1, b. l. 100–103). Pagarsinus parodymus, liudytojas A. S. papildomai nurodė, kad sekančią dieną jis miegojo, buvo vienas kambaryje. Jį pažadino policijos pareigūnai. Paaiškino, kad jo balsas fone (BPC pateiktame garso įraše) galėjo girdėtis, nes gal per miegus kažką sakė. Kai tie asmenys įėjo į butą, jis jų nematė, nes miegojo kambaryje. Kad buvo du žmonės atėję, jis sužinojo sekančią dieną, važiuodamas su T. į darbą (t. 4, b. l. 113–115). A. S. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 208–210) taip pat teigė, jog miegojo tuo metu, kai pas T. K. buvo atėję asmenys. Apie tai, kad buvo atėję asmenys, sužinojo iš T. K. kitą dieną. T. K. pasakė, kad buvo atvažiavę kažkokie asmenys ir prašė pinigų. Nurodė, jog nežino, kodėl garso įraše užfiksuotas jo balsas, gal kalbėjo per miegus, gal nubudęs buvo. Parodė, jog 2020 m. lapkričio 28 d., konflikto metu, T. K. sužalotas nebuvo, sužalojimą veide pamatė kitą dieną.

36.       Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji atidarė duris ir pamatė stovinčius du vyrus. Jų nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Abu vyriškiai buvo daugiau nei 50 metų amžiaus, kaip jie atrodė ji neprisimena tiksliai. Taip pat pamena, kad vienas iš jų buvo jos ūgio, tai yra 169 cm, o kitas aukštesnis 10-15 cm, tai jis galėjo būti apie 180 cm ūgio. Abu vyriškiai buvo stambūs ir lygtais jie buvo abu su kepuraitėmis. Šie vyriškiai buvo labai mandagūs, jie pasisveikino su ja ir paklausė, ar yra T. K.. Ji pamanė, kad tai galbūt T. K. draugai, dėl to juos pakvietė užeiti į butą. Ji jiems parodė kuriame kambaryje T. K. miega. Tie vyriškiai nuėjo pas T. K. į kambarį, o ji nuėjo pas A. S. į kambarį, kuriame jis tuo metu snaudė. Ji užsidarė kambario duris ir jame tvarkėsi. Ji jokio triukšmo ar pakelto balso tono negirdėjo. Kaip vyriškiai išėjo iš buto ji negirdėjo, tik pastebėjo, kad gretimame kambaryje nesigirdi jokių balsų. Tada išgirdo kaip T. K. kalbasi su kažkuo telefonu, apie ką kalbėjo telefonu negirdėjo. Maždaug po 10 minučių pas A. į namus atvažiavo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 108–111). Papildomos apklausos metu, perklausius garso įrašą, atsiųstą elektroniniu paštu iš BPC Klaipėdos skyriaus, liudytoja parodė, kad šiame garso įraše yra užfiksuotas T. K. pokalbis telefonu. Kai vyko šis pokalbis, bute buvo A., ji ir T.. Ji buvo kambaryje kartu su A., o T. K. kalbėjo telefonu koridoriuje. Ji girdėjo T. K. pokalbį telefonu. Išgirdusi pokalbio metu T. K. pasakytą kažkokią frazę, galbūt ,,Jūs“, suprato, kad skambina policijai. Dėl kokios priežasties T. K. skambino policijos pareigūnams neįsivaizdavo. Liudytoja teigė, jog tarp jos su T. K. nebuvo konflikto. Kita vertus, taip pat pripažino, kad pyko ant T. K. dėl to, kad A. bus bėdų, kad į jo butą išsikvietė policijos pareigūnus. Nurodė ir kitas prieštaringas aplinkybes dėl konflikto – pyko ir dėl to, kad T. K. neišėjo jos prašymu, nors ji norėjo sutvarkyti namus. Pastebėtina, jog apklausos metu liudytoja iš esmės negalėjo paaiškinti dėl ko kilo BPC garso įraše užfiksuotas konfliktas su T. K., nurodydama nenuoseklias aplinkybes, galiausiai pareiškė, jog: „negali pasakyti“. Taip pat pripažino, jog melavo, kad visą laiką buvo kambaryje, nes negalvojo, kad „viskas taip rimta“. Pareiškė, jog negalėtų atpažinti įleistų asmenų, tačiau neneigė, jog su T. K. buvo pokalbis dėl pinigų: „jie susiginčijo dėl to, kad T. K. mokėjo pinigus kažkam“ (t. 1, b. l. 112–116).

37.       Liudytoja S. G. teisme parodė, kad įleido du vyrus į butą. Pastebėtina, jog nors ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja teigė, jog negalėtų atpažinti įleistų asmenų, nurodydama, jog vienas iš jų buvo jos ūgio, tai yra 169 cm, o kitas aukštesnis 10-15 cm, tai jis galėjo būti apie 180 cm ūgio; abu buvo stambūs, teigė, jog teismo salėje tų dviejų vyrų nėra, vis tik dar ikiteisminio tyrimo metu nurodyti atvykusių asmenų bruožai atitiko nukentėjusiojo T. K. apibūdinimus, nurodytus policijos pareigūnams: vienas iš jų buvo stambaus kūno sudėjimo ir aukštas, o kitas asmuo vardu S., pavardės nežino maždaug apie 175 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo (t. 2, b. l. 154). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė, jog vyrai paklausė, kur T., ji parodė ir nuėjo į kambarį. Vėliau išgirdo rėkaujantį T., jis telefonu kalbėjo. Teigė, jog, kai T. kalbėjo telefonu, ji su juo nesikalbėjo, priekaištavo A.. Ji nežinojo, kad T. skambino policijai. Jai tyrėja davė paklausyti įrašo, kur girdisi jos balsas. Ji galbūt su A. kalbėjo, kad T. skambina policijai. Nepaisant to, liudytoja pripažino, jog jos žodžiai: „Tu daunas ką „zajavą“ rašysi?“ buvo skirti T. K.. Sakydama „bachūras“ turėjo omenyje kietas, mandras (t. 4, b. l. 109–113).

38.       Sugretinus liudytojų A. S. bei S. G. parodymus tiek su byloje esančiu BPC pateiktu garso įrašu, tiek su nukentėjusiojo T. K. parodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus nepripažino savarankiškais įrodymais, kadangi nustatyti esminiai jų turinio prieštaravimai byloje esantiems įrodymams kelia pagrįstų abejonių šių liudytojų parodymų patikimumu, dėl ko, šiems neatitinkant įrodymų patikimumo savybės – leistinumo kriterijaus, nėra pagrindo pripažinti, jog proceso dalyviai pasakojo visą, kas jiems žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, taigi, ir remtis šiais parodymais, kaip savarankišku įrodymų šaltiniu bei jų pagrindu daryti kategoriškas išvadas tikslinga tik tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga. 

39.       Liudytojas A. S., patvirtinęs nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes dėl 2020 m. lapkričio 28 d. vakare įvykusio konflikto, nepatvirtino nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių dėl bylai reikšmingų 2020 m. lapkričio 29 d. įvykio aplinkybių, teigdamas, jog tuo metu miegojo. Vis dėlto, tiek BPC garso įraše yra girdimas A. S. balsas, tiek iš S. G. parodymų (S. G. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 206–208) parodė, jog A. gulėjo, bet nemiegojo, turbūt turėjo girdėti, kas kambaryje vyksta) galima spręsti, jog nagrinėjamo įvykio metu A. S. negalėjo miegoti, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo T. K. nurodomomis aplinkybėmis, jog A. S., tiesiogiai stebėjęs nusikalstamos veikos aplinkybes, iškeldamas bylos duomenimis paneigtą versiją, nuslėpė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su nagrinėjimu įvykiu. Nepaisant to, iš pastarojo parodymų matyti tai, jog šis liudytojas patvirtino, jog nukentėjusysis 2020 m. lapkričio 28 d. vakare sužalotas nebuvo, jog T. K. ir jam nurodė, kad pas jį bute iš T. K. reikalavo pinigų – 5 000 Eur. Pripažino, jog kitą dieną po nagrinėjamo įvykio matė pas T. K. patinimą ant kairio žando (t. 1, b. l. 100–103), be to, neneigė, jog BPC įraše užfiksuota netiksli S. G. frazė: ,,tu mokėjai, tai nieko nesakei“, yra dalis T. K. ir S. G. pokalbio, kurio metu jie susiginčijo dėl to, kad T. K. „mokėjo pinigus kažkam“ (t. 1, b. l. 112–116). Pastebėtina ir tai, jog A. S. ir papildomos apklausos metu patvirtino, jog T. K. pradėjo rėkauti, kad pinigus reikės mokėti (t. 1, b. l. 104–106).

40.       Liudytoja S. G., iš esmės negalėdama identifikuoti atvykusių asmenų, patvirtino nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kad buvo atvykę du asmenys, kurie bendravo su nukentėjusiuoju. Tačiau taip pat teigė, jog gretimame kambaryje, kur buvo T. K. su vyriškiais, jokio triukšmo negirdėjo, nepatvirtino T. K. nurodomų aplinkybių, jog jos akivaizdoje T. K. buvo verčiamas pripažinti 5 000 Eur skolos faktą. Ši liudytoja taip pat teigė, jog kai vyrai išėjo iš buto ji negirdėjo, negirdėjo ir T. K. telefoninio pokalbio, nes buvo kitame kambaryje. Nors iš BPC pateikto garso įrašo matyti, kad S. G. girdėjo T. K. telefoninį pokalbį, suvokė faktą, jog nukentėjusysis ketina iškviesti policijos pareigūnus, tiesiogiai draudė nukentėjusiajam kviesti policijos pareigūnus, konfliktavo su nukentėjusiuoju. Analizuojant pastarosios liudytojos parodymų patikimumą svarbu ir tai, jog liudytoja negalėjo paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas su T. K., nurodydama nenuoseklias aplinkybes, be to, papildomos apklausos metu pripažino, jog melavo, kad visą laiką buvo kambaryje, nes negalvojo, kad „viskas taip rimta“. Kita vertus, ši liudytoja apklausų metu taip pat neneigė, jog su nukentėjusiuoju vyko pokalbis dėl pinigų: „jie susiginčijo dėl to, kad T. K. mokėjo pinigus kažkam“. Minėtą faktą patvirtina ir A. S. parodymai, jog T. K. kalbėjo su S. G. dėl pinigų, T. K. pradėjo rėkauti, kad pinigus reikės mokėti. Šiuo aspektu nukentėjusysis T. K. paaiškino, jog liudytoja S. G. tuo metu pritarė S. D., nukentėjusiajam nurodė: „ką čia tau reiškia, sumokėsi tuos 5 000“ (t. 1, b. l. 53–55).

41.       Analizuojant pastarųjų parodymų patikimumą, pastebėtina tai, jog nukentėjusysis apklausų metu taip pat nurodė, jog, kai policijos pareigūnai paklausė A. S. ir S. G. apie įvykį, jie pasakė, kad nieko nematė, nes miegojo, nors taip nebuvo. Paaiškino, jog dėl S. G. jis nenustebo, kodėl ji taip pasakė, nes kai jam pasakė: ,,nebūk ožys“ suprato jos požiūrį, o dėl A. S. mano, kad tai S. G. įtaka (t. 1, b. l. 37–42). Nors šioje dalyje nepasitvirtino pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimo liudytojų S. G. ir A. S. įbauginimo – pastarieji apklausti apeliacinės instancijos teisme neigė galimą nuteistųjų poveikį jų atžvilgiu (t. 6, b. l. 206-210). Byloje nustatyta, kad iš karto po nusikaltimo, sekančią dieną, tai yra 2020 m. lapkričio 30 d. 13.19 val., nuteistasis R. K. skambino liudytojai S. G., šio skambučio metu pokalbis įvyko. Taip pat nustatyta, kad R. K. dar 2020 m. gruodžio 1 d. (po nusikaltimo) du kartus nakties metu 03.05 val. ir 03.06 val. skambino liudytojai S. G., tačiau į skambučius nebuvo atsakyta (t. 2, b. l. 11–13). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja S. G. parodė, jog dirbo barmene, tuo metu jai skambindavo daug žmonių dėl maisto, dėl ko, priešingai nei ankstesnių apklausų metu, neneigė, jog galėjo bendrauti su nuteistaisiais darbo reikalais. Užsiimdavo visokia veikla, visokių renginių organizavimu, dėl ko teigė, jog R. K. galėjo jai skambinti. Kita vertus, taip pat pripažino, jog R. K. nė vieno renginio neorganizavo. 

42.       Nustatytas liudytojų A. S. ir S. G. parodymų nenuoseklumas bei prieštaravimas byloje esantiems įrodymams, faktas dėl liudytojų kontakto su nuteistaisiais, leidžia spręsti apie netiesioginį liudytojų suinteresuotumą, dėl ko teismas neturi pagrindo vadovautis liudytojų A. S. ir S. G. parodymais kaip savarankišku įrodymu šaltiniu ir jų pagrindų daryti kategoriškų išvadų dėl nukentėjusiojo parodymų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Nepaisant to, sugretinus šių liudytojų parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir nukentėjusiojo T. K. parodymais, matyti tai, jog apklausų metu šie liudytojai patvirtino dalį bylai reikšmingų aplinkybių, jog nagrinėjamo įvykio metu A. S. namuose buvo du asmenys, kuriuos T. K. atpažino, kaip S. D. ir A. K., šiems išvykus nukentėjusysis skambino BPC ir iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas analogiškas aplinkybes dėl panaudotos prievartos ir išreikšto turtinio reikalavimo. Liudytojai (A. S. ir S. G.) pripažino, jog nukentėjusysis reiškė pasipiktinimą dėl iš jo pareikalautų pinigų, dėl to ginčijosi su S. G., kuri konflikto metu priekaištavo nukentėjusiajam dėl jo sumanymo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Aptartos aplinkybės patvirtina byloje ginčijamą nukentėjusiojo T. K. parodymų patikimumą.

43.       Šias teismo išvadas patvirtina ir kiti byloje nustatyti tarpiniai faktai. Antai, akistatos metu tarp nukentėjusiojo T. K. ir liudytojų S. G. ir A. S., T. K. detalizavo aplinkybes, susijusias su nuteistųjų A. K. ir S. D. bei liudytojo A. S. ir nukentėjusiojo išsidėstymu nagrinėjamo įvykio metu virtuvėje, kur nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas (t. 1, b. l. 53–55, 56–58). Ši aplinkybė reikšminga analizuojant nukentėjusiojo apibūdinamo jam sukelto sužalojimo mechanizmą. T. K. nurodė, jog virtuvėje sėdėjo A. K., jis (T. K.), A. S. ir S. D. (prie šaldytuvo), kas atitinka tiek įvykio vietos apžiūros protokolo priede užfiksuotas aplinkybes (remiantis apžiūros protokolu virtuvėje yra stalas su 4 kėdėmis (t. 1, b. l. 16), tiek nukentėjusiojo apibūdinamą patirto sužalojimo susidarymo mechanizmą, A. K. suduodant smūgį į nukentėjusiojo kairės pusės veido sritį, nuteistajam A. K. sėdint šalia nukentėjusiojo, kuris sėdėjo būtent kaire kūno sritimi nuteistojo A. K. atžvilgiu. Taigi, nukentėjusiojo nurodomas įvykio dalyvių išsidėstymas atitinka jo apibūdinamą smūgio sudavimo ir patirto sužalojimo susidarymo mechanizmą, kurį patvirtino ir specialisto išvada Nr. G2798/2020 (02), kurioje nustatyta, kad T. K. konstatuotas kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir audinių patinimu šioje srityje. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, paveikus kairį skruostą mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 29 d. (t. 1, b. l. 68–74). Specialistas Ž. M. teisme patvirtino išvadą. Papildomai nurodė, kad kietas, bukas daiktas gali būti ranka, alkūnė ar koja (t. 4, b. l. 146).

44.       Analizuojant sužalojimo susidarymo laiką pabrėžtina ir tai, jog byloje apklausti liudytojai nuosekliai teigė, kad nukentėjusiojo veide sužalojimų 2020 m. lapkričio 28 d. po kilusio ankstesnio konflikto nebuvo, patinimą pastebėjo tik dieną po įvykio. Liudytojas A. S. nurodė, jog patinimą ant kairio žando matė tik kitą dieną (po 2020 m. lapkričio 29 d.); kartu šis liudytojas nuosekliai teigė, jog lapkričio 28 d. vakare T. K. nebuvo sužalotas (t. 4, b. l. 113–115; t. 1, b. l. 100–103). Liudytoja R. D. teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vakare bandė sustabdyti T. K., kuris buvo girtas, norėjo kviesti policiją, kad pamatytų, jog jis vairuoja neblaivus. Taigi, liudytoja po 2020 m. lapkričio 28 d. konflikto, tiesiogiai mačiusi nukentėjusįjį, nenurodė mačiusi, kokio nors pobūdžio sužalojimus nukentėjusiojo veide. Priešingai, teigė, jog sekančią dieną, kai pas ją atvyko T. K., ji matė, kad ten buvo tikrai T. K.. Nukentėjusįjį matė gerai, veidą matė, jo veidas nebuvo sužalotas (t. 4, b. l. 106-109). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Elektroniniu paštu liudytoja R. D. atsiuntė tris vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 82-95). Apžiūrėjus vaizdo įrašą ,,IMG_161128481.MOV“ nustatyta, jog jame užfiksuotas T. K., kuris eina link savo automobilio. Moteris (R. D.) sako: ,,sėsi girtas“, ir sušaukia garsiau: ,,K. čia, bėkit greičiau <...>“. Tuo metu filmuojant moteris bando sulaikyti atbėgusį vyriškį, ranka laikydama jam už striukės ties jo krūtine. Tuo metu vyriškis prieina prie automobilio, įsėda į automobilį (t. 1, b. l. 96–98). Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina jau minėtą aplinkybę, jog liudytoja R. D. turėjo tiesioginį kontaktą su nukentėjusiuoju, tačiau jokių sužalojimų nematė, vaizdo įraše tiesiogiai neužfiksuoti sužalojimai nukentėjusiojo veide. Iš aptarto seka, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas 2020 m. lapkričio 28 d. konflikto metu, o specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus patyrė jo nurodomu laiku ir aplinkybėmis.

45.       Aptartos aplinkybės reikšmingos tiek analizuojant aptartą nukentėjusiojo parodymų patikimumą, tiek vertinant ir kitų byloje esančių įrodymų leistinumą. Byloje neginčytinai nustačius, jog nukentėjusysis sužalojimus patyrė jo nurodomomis aplinkybėmis, be kita ko, nustačius, kad jis negalėjo būti sužalotas prieš nagrinėjamą įvykį, t. y., 2020 m. lapkričio 28 d. vakare, teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis byloje esantiems įrodymams prieštaraujančiais liudytojų E. Š. (nuteistojo A. K. posūnio) ir S. S. (E. Š. draugo) parodymais, jog 2020 m. lapkričio 28 d. jie išėjo iš baro ir išgirdo, kad kažkas barasi. Pamatė ir atpažino T. K. bei R. K.. T. išsitraukė peilį ir tuomet jie visi pradėjo bėgti. T. su draugu juos vijosi. Norėdamas jį sustabdyti, paleido iš akmens ir pataikė T. į veidą (t. 4, b. l. 158–161; t. 4, b. l. 177–179). Sugretinus šių liudytojų parodymus su byloje nustatytomis aplinkybėmis matyti tai, jog šie proceso dalyviai nurodė nuteistajam A. K. palankias aplinkybes, siekdami paneigti byloje neginčytinai nustatytas aplinkybes, jog A. K. sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Analizuojant šių liudytojų parodymų kaip įrodymų šaltinio patikimumą pabrėžtina ne tik tai, jog E. Š. yra nuteistojo A. K. posūnis, o S. S. yra pastarojo draugas, tačiau tai, kad šių proceso dalyvių parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kaip minėta, byloje neginčytinai nustatytas sužalojimų susidarymo mechanizmas, įrodyta, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vakare nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Primintina, jog byloje esantis vaizdo įrašas buvo darytas jau po aptariamo konflikto, tačiau jokių žymių, rodančių, kad akmeniu buvo pataikyta nukentėjusiajam į veidą, nebuvo užfiksuota. Iš aptartų parodymų turinio seka, jog liudytojai, apklausiami pirmosios instancijos teisme, nenurodė aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, tačiau pateikė su baudžiamosios bylos medžiaga suderintus parodymus – dėl nustatytų sužalojimų, siekdami paneigti nuteistajam A. K. inkriminuotą fizinio smurto panaudojimo faktinę aplinkybę. Byloje nustatytos aplinkybės rodo tiesioginį liudytojų suinteresuotumą, dėl ko jų parodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Šiuo aspektu būtina pabrėžti, jog tai lėmė ne išskirtinai nustatyti jų ryšiai su nuteistuoju, tačiau jų parodymų neatitikimas patikimumo savybei, t. y., nustatytas tiesioginis suinteresuotumas, pasireiškiantis parodymų prieštaringumu, tiesioginiu palankumu konkrečiam proceso dalyviui, taigi, paneigia įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą, todėl šių liudytojų parodymai nepripažintini leistinais įrodymais baudžiamojoje byloje.

46.       Analizuojant byloje esančius įrodymus R. D. nurodomų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. K. skunde yra klaidingai nurodomos faktinės bylos aplinkybės – liudytoja BPC skambino ne nagrinėjamo įvykio išvakarėse, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d., o 2020 m. lapkričio 29 d. (t. 1., b. l. 162–164), dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo ar prieštaringumo.

47.       Byloje analizuojamu nukentėjusiojo parodymų patikimumo aspektu svarbu pažymėti ir tai, jog vien tik formalus nukentėjusio asmens parodymų atmetimas, nustačius neesminius prieštaravimus (pavyzdžiui, apsirikimą nurodant įvykio datą), negali būti pateisinamas. Siekiant nustatyti tokių parodymų patikimumą, būtina juos įvertinti atidžiai, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, o kai kurie prieštaravimai, netikslumai gali būti paaiškinami patirto streso ar praėjusiu laiko tarpu. A. K. skunde teigiama, jog akistatos metu nukentėjusysis negalėjo prisiminti įvykio dienos, mėnesio. Pastebėtina, kad akistata tarp A. K. ir T. K. buvo atliekama 2021 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 59–62), tuo metu nagrinėjamas įvykis įvyko 2020 m. lapkričio 29 d., t. y., nuo nagrinėjamo įvykio praėjo virš vienerių metų, taigi, nukentėjusiojo apsirikimas dėl nagrinėjamo įvykio datos, byloje nesant ginčo dėl konkretaus nusikaltimo padarymo laiko – laikas užfiksuotas tiek pranešime BPC, tiek protokole – pareiškime, tiek liudytojų parodymuose, nelaikytinas esminiu ir neturi įtakos nukentėjusiojo parodymų patikimumui.

48.       Vertinant įrodymus taip pat tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia ir iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiojo T. K. parodymai dėl esminių nuteistiesiems A. K. ir S. D. inkriminuojamų aplinkybių – panaudotos psichinės prievartos ir fizinio smurto, pareikšto turtinio pobūdžio reikalavimo, iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, o šiuos patvirtina ir byloje esantys objektų apžiūrių protokolai, kurių turinys rodo tai, kad nukentėjusysis ir trečiajam nesuinteresuotam asmeniui nurodė analogiškas jau aptartas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kas taip pat leidžia pagrįstai spręsti apie nukentėjusiojo parodymų sąžiningumą bei suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti asmenis nebuvimą.

49.       T. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei pokalbių suvestinėse užfiksuota (t. 2, b. l. 118–127), jog 2021 m. vasario 2 d. 22.13 val. T. K. bendravo su A. P., kuris pasakojo T. K., kad visi (t. y., A. K. ir S. D.) dėl įvykio kaltina asmenį pravarde „G.“ (R. K.), kad asmuo pravarde „G.“, turės sumokėti už visų advokatus, nes visi norėjo jam padėti, o po įvykio buvo parašytas pareiškimas policijai. Šio pokalbio metu T. K. papasakoja nusikaltimo išvakarėse įvykusio konflikto tarp jo ir asmens, pravarde „G.“ aplinkybes ir įvardina konflikto priežastį. Taip pat T. K. pasakoja, kad nusikaltimo metu jam sudavė A. K.. Sako, kad S. D. yra jo pusbrolis, bet vis vien atvažiavo. O būtent: „<...>A. <...>, kai paskambimo Ra., supranti, aš sakau: „o, „G.“ man skolingas pinigų“. Žinai, tokia mintis, gal jis ten bus ar dar kas. Aš skambinu „G.“, sakau: „ar girdi, zdarov“. Tas: „nu, zdarov“ <..>, sakau: „pem eurų gal turi? Ką tu, kur esi tu, ar girdi, tuoj ...“ <...> Ir (necenzūrinis žodis), sakau: „aš namuose“. A. (A. S.) sako: „paveši?“, Nu pavešiu, (necenzūrinis žodis), žinai ir nesitikėjau net, nuvažiavom iki jos (R. D.), jisai atėjo, pasibaladojo, neįleidžia jinai. A. sako: „tai, Ra., (necenzūrinis žodis), tarėmės taip, o tu čia neįleidi“. Mes išėjom, matyt, jinai per balkoną ar kaip pamatė, kad mes dviese, mane gal pamatė, žinai. Ir mes išėjom, įsėdom į mašiną ir jau nuvažinėjom nuo to kalno. Jau atgal važiavom ir jinai paskambino, karoče, į telefoną A.. Sako: „oi, davai atvarykit atgal, atsigersim kavos, arbatos“. Matyt, per tą laiką susiskambino, supranti, su „G.“ ir „G.“ pasakė, kad mane sulaikytų. <...> pakilom į tą kalną atgal, išlipinėjom iš mašinos, jau ant manęs puola tryse. O tasai A. netikėtai ten tą kažkokį peilį, iš kur jis ten aš pats net nežinau. Ir viskas, kai jie pamatė jį, iš karto bėgt pradėjo nuo mūsų. <...> parvažiavom namo. O A., matai, pasiutęs, (necenzūrinis žodis), galvoja, sako: ką jie čia, (necenzūrinis žodis), nori, atvažiavom geranoriškai, ko jie čia puola? <...> tas, karoče, iš ryto dar kartą nuvažiavo pas „G.“, nu pas Ra., bet jau A. vienas nu, žinai. Jis ten, karoče, daužo tas duris, žinai, gatavas jisai ir rėkia, žinai, tipo: „G.“, ateik čia, pasišnekėsim, (necenzūrinis žodis). O tie užsidarę dviese, bijo išeit „G.“, supranti. Norėjo „mentus“ kviesi, sakė Ra.. Ir viskas, nu. O po to atėjau aš, sakau: „A., einam iš tos laiptinės, nelįsk čia, (necenzūrinis žodis), tikrai čia tuos „mentus“ iškvies. Davai, tegul (necenzūrinis žodis), išlenda, pasišnekėsim ką jis čia norėjo vakar“. <...> aš mašinoj ten palaukiau, atvarė ir išvažiavom, viskas. <...> Ir atvažiavo po kiek ten, po 3-jų valandų, (necenzūrinis žodis), tie, gal po 4-ių <...> reketuot. Tai sakau, kad čia būtume patys, sakytume, susitikt būtume norėję. Dar plius, supranti, kaip gaunasi, jeigu taip išeina, jeigu čia jie mane norėjo suvaryti, tai dėl ko jis čia mane norėjo suvaryt? Tai dėl to, kad Ra. jam „prisibėdnelino“, kad aš jai, tipo, ten skoloj, ten štuką Eur, tipo, žinai. Jisai grynai čia už bobą ėjo, supranti. <...>, jis daugiau neturėjo dėl ko ant manęs pult, ką aš, kad paprašiau, kad atiduok 50 Eur, kur jis man skolingas ten nežinau, du metus, (necenzūrinis žodis).<...> O gal jie patys sugalvojo, girdi, kad davai čia reikia pinigų paimti, (necenzūrinis žodis)? Nežinau ar čia „G.“ jiems taip siūlė. Bet gali būti, kad „G.“ jiems taip siūlė. Greičiausiai jis taip sugalvojo. <...> Aš taip galvoju, nežinau tiksliai, jeigu jau bėgo pas juos. Nes, jeigu jau jie būtų norėję taip daužytis, tai aš nesuprantu, būtų atėję ten su kokiais tai draugeliais, su kuriais ten buvo ir dar pasiėmę ...<...> Pikčiausia man, žinai, kad S. (S. D.), skaityk jis mano pusbrolis. <..> tasai A., tai jie vos ne geriausi draugai ten, S., jisai, A.. <...> sakau: A., ką tu čia darai? O jisai ten su „G.“ irgi ten draugeliai, žinai. <...> Tyli, jis man nieko nesako. Ir „įpiso dar bankę“, <...>. Aš jiems ir pasakiau, tai jie visą gyvenimą su manim bendravo. Sakau: „ar girdi, ar kada nors rašiau, kiek sudaužytas buvau, nežinau, n sykių, n sykių, nu niekada nebuvo taip, kad užpieščiau ką nors, jeigu gavau, tai žinojau už ką gavau ar dar kažką, bet, kai iš oro atvažiuoja mane reketuot, iš oro, tai atsiprašau, chebra, jus visai nesąmones darot.“

50.       Aptartas T. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos turinio kontrolės suvestinės turinys rodo tai, jog T. K. nesuinteresuotam asmeniui A. P. nurodė analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes tiek dėl konflikto, įvykusio 2020 m. lapkričio 28 d. tarp jo, A. S. ir R. K., tiek dėl 2020 m. lapkričio 29 d. įvykdyto nusikaltimo, kurio metu S. D. ir A. K., panaudodami psichinę prievartą bei fizinį smurtą, reikalavo perduoti pinigus. Kita vertus, šiuo aspektu pabrėžtina tai, jog nukentėjusysis T. K. iš esmės pripažino, kad jis nėra tikras, ar S. D. ir A. K. atvyko nuteistojo R. K. nurodymu ir ar būtent jo naudai reikalavo turto: „O gal jie patys sugalvojo, girdi, kad davai čia reikia pinigų paimti, <...>? Nežinau ar čia „G.“ jiems taip siūlė <...>“. Nukentėjusysis T. K. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 212–215, 230–231) parodė, jog dėl penkių tūkstančių Eur reikalavimus pateikė S. D., o jeigu ne, tai pasakė, kad važinės invalido vežimėlyje ir parodė tas vietas, kur lūš kojos, per kelius. Iš A. K. tik buvo smūgis. Kaip suprato, šie žmonės su tokiais reikalavimais yra atėję nuo R. K., kadangi konfliktas iš vakaro buvo, žinojo, kad jie visi bendrauja. S. D. sakė, kad „G.“ pavadino gaidžiu, klausė už ką tie penki tūkstančiai, o S. D. tada sakė: „tu supranti, tu supranti“. Paskelbus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokolą (t. 2, b. l. 117 – 119) ir telefoninių pokalbių suvestines (t. 2, b. l. 120 – 127) nukentėjusysis nurodė, jog A. P. tik sakė, kodėl jie atvažiavo pinigų prašyti. Jie atvažiavo dėl R. K., o kuris iš jų sugalvojo, kad reikia susimokėti pinigus, negali pasakyti, nežino, čia tik spėlioti galima, ar jie bendrai taip sugalvojo, ar kuris vienas iš jų sugalvojo. Mano, jog atvažiavo todėl, kad iš vakaro tas įvykis buvo, nes daugiau dėl nieko kito negalėjo atvažiuoti. Klausė, už ką tokią sumą pinigų mokėti, o jie sakė: „tu supranti, tu supranti“ ir po to dar paminėjo, kad kodėl „gaidžiu“ vadino R. K..

51.       Iš aptartų nukentėjusiojo parodymų seka, jog nukentėjusysis tik iškėlė prielaidą, kad S. D. ir A. K. turtą prievartavo R. K. nurodymu ar jo naudai, teigdamas, jog galima tik spėlioti, ar bendrai taip sugalvojo, ar kuris vienas iš jų sugalvojo. Taigi, nukentėjusysis, atsižvelgdamas į dieną prieš nagrinėjamą įvykį įvykusi konfliktą, iš esmės tik iškėlė versiją dėl galimo R. K. dalyvavimo padarant nusikalstama veiką, nukentėjusiojo teigimu, daugiau dėl nieko kito negalėjo atvažiuoti. Vis tik aptartos aplinkybės leidžia spręsti tik apie galimas R. K. sąsajas su nagrinėjama nusikalstama veika, kartu nesudaro pagrindo daryti išvadų dėl galimo bendravykdžių veiksmų bendrumo ar bylai reikšmingo vykdytojų eksceso, t. y., nukentėjusysis iš esmės neatmetė tikimybės, jog A. K. ir S. D., net ir atvykę R. K. nurodymu dėl ankstesnio konflikto, vertė perduoti 5 000 Eur būtent jų naudai savo iniciatyva.

52.       Šiuo aspektu vertinant nukentėjusiojo parodymų detalumą ir nuoseklumą, matyti tai, jog papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė ir naujas aplinkybes, o būtent, kad liudytojo A. S. namuose išgirdo kaip kažkas sako: ,,kur jisai yra?“, A. atsakė: ,,miega“ ir A. įėjo pas jį į kambarį, o jam iš paskos atėjo S. D. ir A. K.. Jam tada S. D. pasakė: ,,ateik čia reikia pasikalbėti“. Jie nuėjo į virtuvę ir visi susėdo prie stalo. Iš vieno stalo krašto ir iš kito atsisėdo D. su K., o jis su A. atsisėdo per vidurį prie stalo. D. jam pasakė, kad jei susitars viskas bus „normaliai“, o jei ne, tai dar 7 laukia apačioje. Jis (T. K.) pasakė, kad pasiims iš balkono cigaretę ir tada galės kalbėti. Nuėjęs į balkoną, matė kad prie parduotuvės ,,Vynoteka“ kampo, prie ,,Giraitės“ prekyvietės kampo stovėjo 5-7 asmenys, tarp jų buvo R. pravarde ,,G.“. Iš 9-to aukšto sunku buvo išžiūrėti, kas ten tokie stovi, tačiau R. atpažino iš jo rėkimo, nes R. pamatęs jį balkone, kažką šaukė, ką negirdėjo tiksliai, vėliau matė, kad D. ir K. nuėjo link ten stovėjusių asmenų. D. grasino jam, kad jei jis nesutiks mokėti pinigų, tai vesis jį į apačią, kur laukia jo septyni, kaip suprato, asmenys. Jam sutikus mokėti pinigus, D. vis tiek norėjo jį išsivesti iš A. buto, sakydamas K. ir sau, kad gal vedasi vis tiek į apačią. Jis suprato tai kaip bauginimą, suprato, kad jis stengėsi jį įbauginti (t. 1, b. l. 37–42). Kaip matyti iš šių nukentėjusiojo parodymų, detalizuodamas nagrinėjamą situaciją, vėlesnių apklausų metu nukentėjusysis išplėtė faktines veikos aplinkybes, teigdamas, jog nagrinėjamo įvykio metu dalyvavo ir nuteistasis R. K., t. y., buvo lauke, su nenustatytais asmenimis. Šias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teisme, teigdamas, jog kambaryje R. K. nebuvo, jis su kitais stovėjo lauke, prie prekyvietės „Vynoteka“. Jį pamatė, kai nuėjo į balkoną cigaretės.

53.       Taigi, iš to paties šaltinio gauti duomenys pakito vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje, dėl ko nukentėjusysis buvo apklaustas ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis nurodė, kad pirminiuose savo parodymuose nenurodė, jog iš balkono, nuėjęs parūkyti, matė R. K., nes pamiršo. Nepaisant to, siekiant nustatyti, kokiu būdu nukentėjusysis identifikavo R. K. lauke, šis nurodė, kad: „R. K. atpažino iš balso, kadangi dieną prieš kalbėjosi su juo. Jo veido nematė, suprato iš kalbos. Jis kažką rėkė, tačiau ką tiksliai, nežino. Kad šaukimas skirtas jam nusprendė, nes jo galva buvo pakelta. Teksto negirdėjo, pamatė, kad rėkė, buvo atsisukęs“ (t. 4, b. l. 58–64). Pastebėtina, jog apklausiamas viso proceso metu nukentėjusysis tik numanė, jog A. K. ir S. D. atvyko R. K. nurodymu, kadangi diena prieš tarp jų įvyko konfliktas, o nukentėjusiojo paaiškinimai ne tik pakito, bet ir dalyje dėl R. K. identifikavimo yra prieštaringi – nukentėjusiojo teigimu, jis nuteistąjį R. K. atpažino iš jo balso, nes iš devinto aukšto nieko nematė: „Iš 9-to aukšto sunku buvo išžiūrėti, kas ten tokie stovi,“ tačiau pripažino ir tai, jog negirdėjo, ką jam rėkė R. K., vis dėlto, nusprendė, kad tai R. K., nes „jo galva buvo pakelta“, nors, kaip buvo minėta, jo veido nematė. T. y., nuteistasis iš esmės pripažino tiek tai, kad jis nei matė, jo teigimu, šaukiančio asmens, nei jį girdėjo, taigi, neaišku, kokiu būdu jis identifikavo šaukianti asmenį. Pastebėtina ir tai, jog šių esminių aplinkybių dėl jo pažįstamo R. K. tiesioginio dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nukentėjusysis nenurodė nei BPC darbuotojai, nei pareiškime ar pirminės apklausos metu. Garso įrašo, kuris buvo atsiųstas iš BPC Klaipėdos skyriaus, apžiūros protokole užfiksuota, jog T. K. BPC darbuotojai nurodo, kad A. K. ir S. D., išėję iš A. S. buto, lauke prie „Iki“ parduotuvės sėdo į transporto priemonę ir išvyko, tačiau nukentėjusysis nenurodo, jog ten stovėtų ir R. K., nors vėlesnių apklausų metu teigė, jog būtent ten nuėjo S. D. ir A. K., o būtent BPC operatorei nurodė: „Matau, kad jie stovi prie ,,Iki“ parduotuvės ten visi laukia mūsų, ne mūsų. Matau, kad daug asmenų stovi prie ,,Iki" parduotuvės. Iki antradienio davė terminą penkis tūkstančius atnešt. Dabar sėdo į BMW“ (t. 1, b. l. 167–170).

54.       Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantis eksperimento atlikimo protokolas, kuriuo buvo nustatyta, kad nukentėjusysis T. K., būdamas devintojo aukšto balkone (adresu (duomenys neskelbtini)), galėjo matyti ir girdėti asmenį buvusį prie prekybos centro (adresu (duomenys neskelbtini)) (t. 5, b. l.100–125), negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių, kadangi eksperimento metu nustatinėtos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, remiantis kuriomis nėra pagrindo išvadai, kokiu būdu nukentėjusysis identifikavo ir ar iš esmės identifikavo asmenį, stovintį lauke. Kaip matyti iš eksperimento atlikimo protokolo, nukentėjusiojo nurodytoje vietoje buvo palikti stovėti 4 statistai, vienam iš kurių nurodyta, kad, kai T. K. įeis į balkoną, esantį namo devintame aukšte, pradėti šaukti: „ar girdite mane?“. Nukentėjusiajam būnant balkone, statistas sušuko: „ar girdite mane?“. Nukentėjusysis nurodė, kad girdi frazę: „ar Jūs mane girdite?“. T. K. taip pat nurodė, jog mato 5 asmenis, kuriuos detaliai apibūdino. Tokiu būdu eksperimento metu iš esmės buvo nustatyta tai, jog nuteistasis nagrinėjamo įvykio metu turėjo identifikuoti nuteistąjį tiek pagal veido bruožus, tiek pagal konkrečią jo nurodytą frazę, kas rodo nukentėjusiojo parodymų prieštaringumą dėl R. K. konkretaus vaidmens, dalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme. 

55.       Nuteistasis R. K. teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. jam paskambino jo draugė Ra. ir pasakė, kad pas ją atėjo T. K. ir A. S., kurie laužiasi į jos butą. Jis sėdo į automobilį, atvažiavo ir pamatė, kad kieme prie automobilio stovi T. K. su draugu. Jis paklausė, ko jis čia atvažiavo. Jis T. K. buvo skolingas 50 Eur. Susiginčijo. Tuo metu jis pastebėjo einančius du jaunuolius, tai yra E. su draugu. Kažkas pasakė, kad T. K. turi peilį, todėl jis, pamatęs peilį, pradėjo bėgti. Bėgo nuo kalno, atsisuko ir pamatė, kad T. K. buvo užsiėmęs už veido. Jam vaikinai pasakė, kad buvo mesta iš akmens. Jis grįžo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kitą dieną Ra. vėl paskambino ir pasakė, kad spardo duris, jis patarė skambinti policijai. Tuo metu buvo kaime, kuris yra (duomenys neskelbtini), važiavo pas tėtį. Kaltinime nurodytą dieną su kaltinamaisiais nebendravo, tik su S. žmona bendravo dėl daržovių (t. 4, b. l. 186–188). Analizuojant pastarojo nuteistojo parodymų patikimumą, šių nuoseklumo aspektu, pastebėtina tai, jog nuteistasis nurodė prieštaringas įvykio aplinkybes, susijusias su 2020 m. lapkričio 28 d. vakare įvykusiu konfliktu. R. K., apklausiamas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. 3, b. l. 31–34), taip pat apklaustas, kaip įtariamasis (t. 3, b. l. 40–44), nuosekliai teigė, kad T. K. ir stovėjęs šalia asmuo, ėjo link jo su peiliu ir dujų balionėliu. Kai jis pamatė, kad T. K. su peiliu ir dujų balionėliu, pradėjo bėgti nuo jų, kartu pradėjo bėgti ir praeivis, pamatęs T. K. rankose peilį. Bėgant jis girdėjo kaip T. K. bėgdamas šūkavo ir bėgdamas buvo vieną kartą atsisukęs, matė, kad T. K. vejasi vienas. Jam pavyko pabėgti nuo T. K.. Pasislėpus krūmuose matė kaip jie (T. K. ir jo draugas A. S.) grįžo į T. K. automobilį. Nustačius prieštaravimus nuteistojo parodymuose, apklaustas nuteistasis R. K. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad to žmogaus su kuriuo bėgo kartu, nepažįsta, nes nenorėjo šių žmonių „kišti į šį reikalą“. Vis dėlto, pastebėtina tai, jog ankstesnių apklausų metu šis aiškiai nurodė, jog buvo tik vienas pašalinis asmuo – praeivis, o ne du asmenys: E. Š. ir jo draugas. Be to, nenorėdamas „įtraukti“ šių asmenų, pastarasis nurodė ir naujas aplinkybes, jog nukentėjusysis buvo sužalotas akmeniu, nors, remiantis pastarojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, šis nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo nei bėgdamas nuo pastarojo, nei šį stebėdamas pasislėpęs. Nustatyta ir tai, jog aptartas aplinkybes šis nurodė tik po liudytojų – E. Š. ir S. S. apklausų.

56.       Taigi, atsižvelgus tiek į apartų parodymų nenuoseklumą, kuris negali būti paaiškinamas apsirikimu, tiek į tai, jog detalesnės įvykio aplinkybės buvo nurodytos tik po konkrečių asmenų apklausų, kurių parodymai pripažinti nepatikimais, šiems prieštaraujant byloje esančių įrodymų visumai, konstatuotina, jog nuteistasis R. K., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė su bylos duomenimis suderintą įvykio versiją. Nepaisant to, siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės savaime negali patvirtinti nuteistojo kaltės, dėl ko atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias tik su nukentėjusiojo iškelta prielaida dėl galimo R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis, jog jis jokių 5 000 Eur per kitus asmenis iš T. K. nereikalavo. Nagrinėjamoje byloje šie R. K. parodymai nėra paneigti, o šių parodymų ignoravimas, atsižvelgiant vien į proceso dalyvio procesinį statusą, neatitiktų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie R. K. ryšius su nuteistaisiais A. K. bei S. D., tačiau ši aplinkybė iš esmės ir nebuvo ginčijama – įrodyta, kad proceso dalyviai yra pažįstami tarpusavyje, bendrauja, be to, atsižvelgus į tai, jog nuteistojo R. K. ryšį su nagrinėjama nusikalstama veika patvirtina tik nukentėjusiojo T. K. iškelta versija, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina nuteistojo R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, todėl  R. K. išteisintinas.

57.       Priešingai nei R. K. atžvilgiu, byloje nuosekliais nukentėjusiojo T. K. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais buvo paneigti tiek nuteistojo A. K., tiek nuteistojo S. D. parodymai, dėl ko abejonių dėl pastarųjų kaltės teisėjų kolegijai nekyla. Nors S. D. teisme parodė, kad įvykio dieną leido laiką su žmona N. D., važiavo į miestą, į parduotuvę (t. 4, b. l. 186–187). Šiuos parodymus paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo T. K. parodymai, kuris identifikavo S. D. kaip asmenį, reikalavusį perduoti turtą, naudojant psichologinę prievartą, tačiau ir byloje nustatyti tarpiniai faktai, jog nuteistasis, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, siekė paveikti nukentėjusįjį per trečiuosius asmenis, be to, kreipėsi į kitą asmenį su tikslu sukurti melagingą alibį – duoti melagingus parodymus, jog nusikaltimo padarymo metu nuteistasis S. D. buvo ne įvykio vietoje, o asmens gimtadienyje, kuris atsisakė nuo nusikalstamo sumanymo. Taigi, nuteistojo neprocesinis elgesys, kurstant kitą asmenį duoti melagingus parodymus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, paneigia tiek jo nurodomų aplinkybių patikimumą, tiek iš esmės savaime paneigia pastarojo iškeltą versiją, jog nagrinėjamo įvykio metu jis buvo su savo žmona, o ne įvykio vietoje.

58.       Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei pokalbių suvestinėse užfiksuota (t. 2, b. l. 74–80), jog atliekant S. D. naudojamo telefono ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 d. 17.51 val. S. D. skambina vyriškis, su kuriuo kalba apie asmenį pravarde „G.“ (R. K.), pokalbio metu pažada pakalbėt su nukentėjusiuoju arba rasti kitą asmenį, kuris tai galėtų padaryti, kad pastarasis pakeistų parodymus. 2021 m. vasario 10 d. S. D. skambina vyriškis, su kuriuo tariasi susitikti Kėdainių mieste, degalinėje, tikėtina, tartis dėl būsimos akistatos tarp nukentėjusiojo T. K. ir S. D., kuri buvo numatyta 2021 m. vasario 17 d. 2021 m. vasario 12 d. S. D. skambina vyriškiui, pokalbio metu S. D. prašo vyriškio, kad pastarasis paliudytų, kad nusikaltimo metu jis buvo pas minėtą vyriškį gimtadienyje. Pašnekovas sutinka. Tačiau 2021 m. vasario 13 d. pokalbio metu vyriškis įtariamajam S. D. nurodo, kad byloje padėti negali, t. y., negali paliudyti jo duodamų parodymų ir siūlo ieškoti kito asmens, kuris būtų su nepriekaištinga reputacija. 2021 m. vasario 13 d. S. D. skambina asmuo ir sako, kad rado gerą nukentėjusiojo pažįstamą asmenį, kuris pažadėjo pakalbėti su T. K., kad akistatos metu jis duotų naudingus parodymus įtariamojo atžvilgiu, bei atpažinimo metu jo neatpažintų.

59.       Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei pokalbių suvestinėse taip pat užfiksuota (t. 2, b. l. 100–102), jog 2021 m. vasario 15 d. S. D. skambina vyriškis, sako, kad nukentėjęs nesileidžia į kalbas dėl parodymų keitimo, tačiau vyriškis žada S. D. surasti žmogų, kuris galės įkalbėti nukentėjusįjį, nes toks padarytas nusikaltimas yra „ne juokas“ ir reik būtinai „susitvarkyti“. Taip pat žada susisiekti su nukentėjusiojo draugu, kad šis sužinotų, kokio atlygio jis norėtų, kad pakeistų parodymus S. D. palankia linkme. 2021 m. vasario 17 d. 15.50 val. (po akistatos tarp nukentėjusiojo T. K. ir S. D.) S. D. skambina vyriškiui, kalba su juo apie įvykusią akistatą, kurios metu nukentėjęs davė nepalankius parodymus.

60.       Nuteistasis A. K. teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. kartu su dukra K. K. ir posūniu E. Š. išvyko apie 11.00 val. į Kauną, į prekybos centrą ,,Mega“ apsipirkti, kur buvo apie pusę pirmos. Pateikė banko išrašus, kad jis su savo kortele atsiskaitinėjo „Megoje“. Išvažiavo iš „Megos“ apie 3 val. po pietų į Kėdainius, Kėdainiuose buvo apie 4-5 val. Ten jis susitiko su draugu R. B.. Su nuteistaisiais pažįstamas, nes turi bendrą draugą A. J., kuris yra stambiausias daržovių supirkėjas Kėdainiuose. S. D. ir R. K. supirkinėja daržoves ir trąšas, be to, S. D. visai netoli jo gyvena ir ūkininkauja (t. 4, b. l. 184-186).

61.       Teisėjų kolegija, sugretinusi nukentėjusiojo T. K. parodymus su A. K. nurodomomis aplinkybėmis, spendžia, jog nuteistojo nurodomos aplinkybės negali paneigti nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių, kurios buvo pripažintos patikimomis, kadangi šias patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, dėl ko sprendžia, kad nuteistasis iškėlė gynybinę versiją, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurios nepatvirtino objektyvūs duomenys. Pastebėtina tai, jog nors liudytoja K. K. teisme patvirtino, jog 2020 m. lapkričio 29 d. ji su tėčiu A. K., broliu E. Š. ir jo dukra važiavo į Kauną, prekybos centrą „Mega“ apsipirkti, kur daug vaikščiojo, nusifotografavo, pasiėmė maisto išsinešimui (t. 4, b. l. 147–148), byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šios liudytojos nurodomas aplinkybes, įvertinus tai akivaizdaus tiesioginio pastarojo liudytojo suinteresuotumo duoti artimajam giminaičiui palankius parodymus kontekste. Kaip minėta, liudytojo E. Š. parodymai nepripažinti leistinais įrodymais dėl šių prieštaravimo byloje esantiems įrodymams bei dėl jo tiesioginio suinteresuotumo. Tuo metu pateikti A. K. sąskaitos išrašai, be kita ko, apeliacinio teismo posėdžio metu išreikalauti duomenys, o būtent: AB „Swedbank“ pažymos rengimo grupės vyresnioji specialistė pranešimu dėl informacijos pateikimo informavo teismą, jog A. K. išduota mokėjimo kortele 2020 m. lapkričio 29 d. buvo atliktos dvi operacijos: 2020 m. lapkričio 29 d. 13:41:56 val. apmokėtas pirkinys „TK-FASHION 5210 Kaunas“; 2020 m. lapkričio 29 d. 13:25:26 apmokėtas pirkinys „NS King (Kaunas)“ (t. 6, b. l. 186), negali paneigti nukentėjusiojo T. K. parodymų, kadangi A. K. mokėjimo kortele galėjo atsiskaityti ir tretysis asmuo, pavyzdžiui, liudytoja K. K. ar E. Š.. Minėti banko išrašai tik patvirtina atsiskaitymo faktą. Be to, ir byloje nustatytas atliktų atsiskaitymų laikas, kuriuo remiasi nuteistasis, – vėliausias atsiskaitymas įvyko 13.25 val., sugretinus su nusikalstamos veikos padarymo laiku – apie 15.20 val., (past. – 15.26 val. laiku nukentėjusysis T. K. jau skambino BPC bei pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką) savaime negali paneigti byloje nustatytų aplinkybių. Remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais („Google maps“ duomenimis), atstumą nuo prekybos centro „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas) iki nusikaltimo padarymo vietos ((duomenys neskelbtini)) sudaro ne daugiau kaip 60 km, tuo metu nuo paskutinio atlikto atsiskaitymo nuteistojo kortele prekybos centre „Mega“ iki nusikaltimo padarymo laiko praėjo daugiau kaip pusantros valandos – 1 val. 55 min., kurio pakanka leistinu ir saugiu greičiu grįžti į įvykio vietą. Taigi, atsižvelgus ir į nuteistojo iškeltą versiją, sugretinus ją su atliktų atsiskaitymų bei nusikalstamos veikos padarymo laiku, A. K. galėjo grįžti iš prekybos centro Kaune į Kėdainius dar iki nusikalstamos veikos padarymo.

62.       Abejones nuteistojo iškelta versija patvirtina ir byloje esanti nuotrauka, kurioje bylai reikšmingu laikotarpiu užfiksuotas E. Š. su savo dukra prekybos centre „Mega“. Liudytoja E. K. patvirtino, jog šią nuotrauką darė ji, kurioje užfiksuotas jos brolis E. Š. ir jo dukra, tačiau tėčio – A. K. nuotraukoje nėra, nors bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis gyvena užsienyje – Norvegijos Karalystėje, E. K. teigimu, grįžta retai, retai pasiseka pabūti kartu, o nuotraukų, kuriuose būtų tėvas neturi (t. 4, b. l. 147–148). Taigi, aptarti įrodymai negali paneigti byloje įrodytų aplinkybių, jog A. K., kartu su bendrininku, buvo įvykio vietoje ir atliko nusikalstamus veiksmus. Būtent dėl savo turinio – byloje esant nuosekliais pripažintais nukentėjusiojo parodymais, fotonuotrauka, kurioje nėra užfiksuotas pats nuteistasis, tik nuteistojo mokėjimo kortele faktas, kuria galėjo atsiskaityti ir tretysis asmuo, bei laikas – nustatytas laikotarpis tarp nusikalstamos veikos padarymo ir atliktų atsiskaitymų yra pakankamas nuteistajam grįžti iš Kauno į Kėdainius, t. y., nusikaltimo padarymo vietą, ar artimų ryšių saistomų asmenų parodymai, nustačius tiesioginį suinteresuotumą, nelaikytini objektyviais duomenimis, galinčiais paneigti byloje nustatytas aplinkybes. Pastebėtina, jog nuteistojo A. K. iškeltos versijos nepatvirtino ir liudytojas R. B.. Liudytojas R. B. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 210–212) parodė, jog A. K. prašė paliudyti, kad 2020 m. lapkričio 29 d. buvo susitikę su juo. Nors liudytojas patvirtino, jog dėl darbinių reikalų buvo susitikę 2020 m. lapkričio 29 d. darbiniais reikalais ir prabuvo gal kokią valandą, gal dvi valandas, pastarasis nurodė, jog susitiko nuo kokios 17.00 val. iki 19.00 val. Atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimą, kategoriškai pabrėžė, jog susitikimas tikrai nebuvo dieną, tai buvo vakare. Bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta dieną – apie 15.20 val., 15.26 val. laiku nukentėjusysis T. K. jau skambino BPC bei pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, teigdamas, jog kaltininkai išvyko, taigi, nuteistasis su liudytoju susitiko jau po nusikalstamos veikos padarymo.

63.       Pastebėtina ir tai, jog gynybos versija kvestionuotina ir jų pabrėžiama aplinkybe, jog A. K. gyvena užsienyje – Norvegijos Karalystėje, be to, jokių ryšių su nukentėjusiuoju nepalaiko, nepaisant to, nukentėjusysis nurodė, jog fizinį smurtą prieš jį panaudojo A. K. tuo metu kai jis buvo laikinai atvykęs į Lietuvą, t. y., nepalaikydamas jokių ryšių su nuteistuoju, nukentėjusysis negalėjo nuspėti, kada nuteistasis A. K. grįš į Lietuvos Respubliką, kuris įprastai gyvena užsienyje. Nepaisant to, nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės įvyko būtent tuo pat metu, kai A. K. laikinai grįžo į Lietuvos Respubliką. Akivaizdu, jog asmuo nepalaikantis ryšių su nuteistuoju negalėjo žinoti, ar nuteistasis yra Lietuvos Respublikoje, ar yra išvykęs, kas leidžia spręsti, jog nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo jo nurodomas A. K..

64.       Atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, jog nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes dėl A. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką paneigia liudytojo S. D. parodymai, jog telefoninio pokalbio metu nukentėjusysis T. K. nurodė, kad A. K. nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Visų pirma, skunde remiamasi tik parodymų fragmentu, iškreipiant parodymų turinį bei kontekstą. Antra, pastarojo parodymų turinio nelogiškumas kelia pagrįstų abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu. Liudytojas S. D. parodė, kad pažįsta nuteistuosius, nukentėjusįjį. Su A. K. buvo susitikęs, kai jis grįžo iš Norvegijos į savo brolio laidotuves. Po laidotuvių susitiko, pasikalbėjo ir pasikeitė telefonais. Po kelių dienų jam paskambino T. K.. Jis jo paklausė dėl jo pažįstamo iš Norvegijos A. K.. T. jam nieko nepasakojo. S. D. nurodė, jog bandė užklausti T. K. (kas įvyko), bet vėliau (kažkur prasilenkus). Klausė, kas įvyko, kas buvo, bet nukentėjusysis pasakė, kad prieš A. jis nieko neturi, jo nebuvo. Pastebėtina, jog, priešingai nei nurodoma skunde, liudytojas paaiškino, kad pirminio telefoninio pokalbio metu nukentėjusysis T. K. jam nieko nepasakojo. Tuo metu frazę, kad: „prieš A. jis nieko neturi, jo nebuvo“ nukentėjusysis pasakė liudytojui nenustatytu laikotarpiu vėliau – liudytojo teigimu, kai išgirdo gandų, prasilenkus parduotuvėje, paklausė nukentėjusiojo, kas buvo. Šiuo aspektu nukentėjusysis parodė, jog tokių aplinkybių liudytojui nenurodė, abejonių šių parodymų patikimumu kelia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą kitą dieną po nagrinėjimo įvykio (t. 1, b. l. 1)., t. y., vėlesnio susitikimo metu su liudytoju, nukentėjusysis jau buvo parašęs pareiškimą bei apklausų metu nuosekliai teigė, jog A. K. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Taigi, vėlesnio susitikimo metu nukentėjusysis negalėjo teigti, kad A. K. „ten nebuvo“. Tam prieštarauja ir liudytojo S. D. parodymų turinys. Antai, vadovaujantis liudytojo parodymais, nukentėjusiajam nurodžius, kad prieš A. K. jis „nieko neturi, jo ten nebuvo“, šis vis dėlto skambino A. K., siekdamas pasiteirauti, kas įvyko (t. 4, b. l. 179-180). A. K., apklaustas kaip įtariamasis, patvirtino, kad 2020 m. gruodžio vidurį, jam paskambino draugas S. D. ir pasiteiravo, ką jis (A. K.) „prisidarė“ (t. 3, b. l. 103-106).

65.       Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistieji yra draugai, ar gerai pažįstami, ar būtų palaikomas nuolatinis ryšys. Nuteistieji apklausų metu iš esmės patvirtino, jog yra pažįstami tarpusavyje, be kita ko, patvirtino ir tai, jog pažįsta nukentėjusįjį T. K.. Be to, remiantis telefoninių pokalbių išklotinėmis matyti tai, jog S. D. ir R. K. intensyviai bendrauja telefonu ir palaiko ryšius. Susipažinus su R. K. naudojamų abonentų numerių skambučių ir SMS pranešimų išklotine nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. buvo užfiksuoti du kontaktai, tai yra, 12.43 val. R. K. skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. D., o 15.13 val. R. K. skambino telefono numeriui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. D.. Analizuojant skambučių ir SMS pranešimų išklotinę, nustatyta, kad R. K., naudodamasis šiuo abonentu, su S. D. bendravo 42 kartus skambučiais ir SMS pranešimais, bei su kitu S. D. naudojamu abonentu yra užfiksuotas vienas skambutis, įvykęs 2020 m. gruodžio 15 d. (t. 2, b. l. 11–13; 32–33; 42). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad įvykio dieną R. K. priklausančiu telefonu buvo du kartus bendrauta su Norvegijoje registruoto abonento numeriu. A. K. teisme patvirtino, kad jis lietuviško numerio neturi, naudojasi Norvegišku numeriu net ir būdamas Lietuvoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog visi nuteistieji buvo gerai pažįstami, žinojo vienas kito telefonų numerius, be to, A. K. parodymais nustatyta ir tai, jog nuteistasis S. D. gyvena netoli nuteistojo A. K., dėl ko pastarųjų bendravimas galėjo vykti ir nesinaudojant telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pirmosios instancijos teismas A. J. parodymus, kad jis įvykio dieną naudojosi R. K. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis galėjo skambinti A. K., taip pat pagrįstai vertino kaip siekį padėti pažįstamam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši versija atsirado ne tik po to, kai A. K. teisme nurodė, jog jis Lietuvoje naudojasi Norvegišku telefono numeriu, tačiau pastebėtina ir tai, jog šis liudytojas taip pat nurodė, kad šiuo numeriu galėjo naudotis ir R. K., nes tai jų bendra veikla, be to, pripažino, jog telefono numeris yra registruotas būtent R. K. vardu (t. 5, b. l. 24-­25).

66.       R. K. skunde pažymima, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo, liudytojo parodymai teisme gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, o nuosprendyje nurodyta, kad buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. S., A. B., A. P., V. V. parodymai. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Šiuo aspektu teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-114-511/2022). Aptartų nuostatų kontekste, visų pirma pažymėtina tai, jog pastarųjų parodymų turinys gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, be kita ko, analizuojant parodymų patikimumą, pavyzdžiui, analizuojant liudytojo A. S. parodymų patikimumą. Antra, nagrinėjamoje byloje esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės nebuvo įrodinėjamos liudytojų A. B., A. P., V. V. parodymais. Tuo metu A. S. buvo apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 113–115; t. 6, b. l. 208–210). Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog priimant skundžiamą nuosprendį buvo pažeistos BPK 301 straipsnio nuostatos.

67.       Nagrinėjamų skundų kontekste svarbu ir tai, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės, todėl byloje tiesioginių įrodymų – proceso dalyvių parodymų, šiuos patvirtinančių apžiūros protokolų pagrindu neginčijamai nustačius, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir bendrininkų naudai, vertė nukentėjusįjį T. K. perduoti turtą, panaudodami psichinę prievartą ir fizinį smurtą. Atskirų netiesioginių įrodymų eliminavimas, ar skunde nurodomų procesinių veiksmų neatlikimas, neturi teisinės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ar pagrįstumui. Visų įmanomų procesinių veiksmų neatlikimas, ar įrodymų surinkimas nereiškia, jog bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai reikšminga bylai, ar kad buvo pažeistos nuteistųjų procesinės teisės, kadangi kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti. Nagrinėjamoje byloje tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visumos pagrindu, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, prieita kategoriškos išvados, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu teisingai nustatė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasakyta, jog duomenys, gauti naudojant poligrafą, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti pripažinti įrodymais. Be to, pagal teismų praktiką poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, Nr. 2K-166-699/2018).

68.       Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teisme pakartotinai sugretinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, teisėjų kolegija nustatė tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes: A. K. ir S. D., iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val., A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. D. panaudojus psichinę prievartą, tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieš jį fizinį smurtą – sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartą, tai yra, sudavus kumščiu vieną kartą į veidą, tuo padarius kairio skruosto sumušimą, pasireiškiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą, pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur, tokiu būdu S. D. ir A. K., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė (prievartavo) T. K. perduoti 5 000 Eur. Šie nuteistųjų A. K. ir S. D. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius.

69.       Skunde teigiama, jog T. K. parodė, kad smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas ne reikalavimo užtikrinimui, tačiau dėl jo bendravimo (gestikuliavimo) su liudytoju A. S.. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog nukentėjusysis nenurodė jo atžvilgiu panaudoto smurto priežasties, o apibūdino atliktų veiksmų eiliškumą. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, jo draugas A. jį užstojo, tuo metu jis A. pamerkė akį, kad jis nepultų prieš juos, tai pastebėjęs A. K. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko jam pradėjo skaudėti galvą ir jis apsvaigo (t. 1, b. l. 33–36). Kai D. pareikalavo pinigų, tada A. S. pradėjo klausti už ką. Jis, nenorėdamas, kad įvyktų konfliktas, mirktelėjo A. akį, kad jis nusiramintų. Tai pastebėjo D. ir paklausė jo (T. K.) ką čia mirkčioja akimi. Jam nespėjus nieko atsakyti, pajuto smūgį į kairės pusės žandikaulį (t. 1, b. l. 37–42). Po to pajuto, kad jam A. K. sudavė smūgį į kairį skruostą, bereikalaujant tų pinigų. (t. 4, b. l. 58–64). Taigi, A. K. fizinį smurtą panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu, S. D. jau išreiškus turtinę pretenziją, kai nukentėjusysis buvo bauginamas. Pastebėtina, jog A. K. ne tik nepriekaištavo S. D. išreikštam turinio pobūdžio reikalavimui, suvokdamas, kad S. D. verčia nukentėjusįjį T. K. įvykdyti pareikštą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), tačiau ir konkliudentiniais veiksmais, nepriklausomai nuo to ar tai įvyko jo iniciatyva, ar S. D. paliepimu, sudavė smūgį nukentėjusiajam T. K., tokiu būdu siekdamas pastarąjį įbauginti, parodyti bendrininko reiškiamos turtinės pretenzijos realumą. Taigi, šie veiksmai vertintini kaip bauginimo proceso tąsa, nukreipta į nukentėjusįjį, siekiant sukelti baimę bei palaužti valią. Nukentėjusiojo sutikimas perduoti reikalaujama sumą, rodo tai, jog bauginimas buvo efektyvus ir aukos psichika buvo paveikta. Taigi, aptartų bylos faktinių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad A. K. ir S. D., suvokdami vienas kito veiksmus, prie jų tiesiogiai prisidėdami, veikdami tiesiogine tyčia, prievartavo turtą – 5 000 Eur iš nukentėjusiojo. Byloje nustatyta, jog nuteistųjų su nukentėjusiuoju nesiejo jokie turtiniai santykiai, šie ryšių iki nusikalstamos veikos padarymo nepalaikė, taigi nenustatyta, kad šiuos siejo kokio nors pobūdžio teisiniai santykiai, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog nuteistieji, pareikšdami turtinę pretenziją, ketino įgyvendinti ginčijamą ar tariamą teisę. Pastebėtina ir tai, jog teismų praktikoje nepriimtinos ir tokios situacijos, kai nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindas būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357/2012, Nr. 2K-114/2014, Nr. 2K-504-139/2015).‏‏‎ Todėl nuteistųjų veiksmai negali būti vertinami tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (išreikšta turtinio pobūdžio pretenzija – reikalavimas perduoti 5 000 Eur) ar kaip savavaldžiavimas, t. y., kaip reiškiamos, teisėtą pagrindą turinčios, turtinės pretenzijos netinkamas įgyvendinimas.‏‏‎

70.       Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, S. D. panaudojus psichinę prievartą, tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieš jį fizinį smurtą – sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartą, tai yra, sudavus kumščiu vieną kartą į veidą, tuo padarius kairio skruosto sumušimą, pasireiškiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, nuteistieji pareikalavo iš nukentėjusiojo perduoti 5000 Eur. Nukentėjusiojo parodymai, užfiksuotas pokalbis su BPC operatore, kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktas, rodo tai, kad nukentėjusysis suvokė, jog grasinimas yra realus, tai numatė ir nuteistieji, suvokdami savo elgesio pavojingą bauginamąjį pobūdį. Sąmoninga bauginimą rodo ir fizinio smurto panaudojimas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. K., tiesiogiai girdėdamas reiškiamą reikalavimą bei grasinimus nukentėjusiajam, nuteistojo S. D. nesiekė nutraukti, iš anksto atvyko kartu su pastaruoju, po ko, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, kuriems neprieštaravo ir S. D., tokiu būdu bendrais nuteistųjų A. K. ir S. D. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, A. K. ir S. D. išsakė reikalavimus dėl turto perdavimo, grasino, panaudojo fizinį smurtą, tai rodo pastarųjų susitarimą ir bendrą tyčią. Nuteistieji tiesiogiai dalyvaudami nusikalstamos veikos padaryme sutiko su jų atliekamais veiksmais, naudojamu smurtu, suprato savo veiksmų pavojingumą ir šių norėjo, apie ką liudija ir tai, jog nuteistieji pasišalino tik nukentėjusiajam pripažinus skolos faktą liudytojo akivaizdoje, taigi veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atskleista ir bendrininkavimo sudėtis: nusikaltimo padaryme dalyvavo du pakaltinami, pilnamečiai asmenys, kurie tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, taigi laikytini bendravykdžiais; atliktų veiksmų pobūdis rodo tiek nuteistųjų veikos bendrumą, tiek išankstinį susitarimą prievartauti turą, be kita ko, kuris atskleidžiamas ir konkliudentiniais veiksmais, prisidedant prie veikos padarymo, tai rodo ir tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

 

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

 

71.       Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

72.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. ir S. D. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, S. D. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl kurio jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, skirta laisvės apribojimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymas buvo iš dalies atidėtas. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės neviršija baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis), o nustačius, jog S. D. padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, bausmes subendrindamas nuteistajam palankiausiu – bausmių apėmimo, būdu. Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes bei bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

73.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nuteistajam A. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas; teismas nurodė, jog fizinis smurtas pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo neteisėtai reikalaujama suma –5 000 Eur, kas sukėlė išgąstį ir baimę nukentėjusiajam. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: praeityje teistas, tačiau jo teistumai išnykę, duomenų apie administracinius pažeidimus nėra (t. 3, b. l. 156); nuteistasis gyvena ir dirba Norvegijoje, dirba įmonės direktoriumi, charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l.2-3); priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra (t. 3, b. l.160). Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74.       Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir sušvelninti A. K. paskirtos bausmės. Nuteistojo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta, nuteistasis atliko aktyvų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Analizuojant kaltininko asmenybę nustatyta, jog, nors nuteistasis yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, turi nuolatinį darbą, tai nesulaikė nuo savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, be to, pastarasis anksčiau buvo teistas (t. 3, b. l. 151–155), nors teistumas išnykęs, tai negali būti suprantama kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas), dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai apie išskirtinai teigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę. Kaip minėta, byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko nuteistajam paskirta sankcijos vidurkio nesiekianti bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o atsižvelgus į tai, jog, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas buvo iš dalies atidėtas, paskirta bausmė ir jos realizavimo forma negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

75.       Spręsdamas dėl nuteistajam S. D. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, be kita ko, ir jos realizavimo formos, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį – padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 181 straipsnio 2 dalis) ir nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalyje); tai, kad S. D. indėlis į šios nusikalstamos veikos padarymą iš esmės buvo panašus A. K. indėliui. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę: neteistas, turi šeimą, gyvenamąją vietą, ūkininkauja, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi neišnykusius baustumus (t. 3, b. l. 14–20); priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra (t.3, b. l. 24). Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (past. – bylai reikšmingu, veikos numatytos BK 181 straipsnio 2 dalies, kontekste).

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė palankiai charakterizuojamam nuteistajam, tačiau atlikusiam aktyviausią vaidmenį – būtent S. D. vertė nukentėjusįjį perduoti turtą – 5 000 Eur, grasindamas prieš nukentėjusį panaudoti fizinį smurtą, prie ko konkliudentiniais veiksmais prisijungė nuteistasis A. K., skirti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę, kurios dydis neprieštarauja teisingumo principui, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą, o šio realizavimo forma – iš dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

77.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-213-719/2020 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nei nuteistuosius charakterizuojančios, nei nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste, nesureikšminant šių reikšmingumo. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, jog įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas (past. – BK 181 straipsnio 2 dalies sankcija nenumato alternatyvių – terminuoto laisvės atėmimo bausmei, bausmių, taigi, ir skunde nurodomos – baudos) būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininkų asmenybei ar kitoms bylos aplinkybėms – padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei ir sveikatai atitinka rūšinį šios veikos pavojingumą, byloje nenustatytą išimtinių, išskirtinai teigiamai nuteistuosius charakterizuojančių aplinkybių. Šių nepagrindė ir nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde. Todėl, pakartotinai įvertinus išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos ir nėra aiškiai neteisingos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistiesiems paskirtų bausmių.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

78.       BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y., remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

79.       Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš R. K., A. K. ir S. D. solidariai priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 50–52). Ieškinys grindžiamas patirtais išgyvenimais, kadangi nusikaltimu jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis dėl sužaloto veido jautė nepatogumą, atsirado baimės, nesaugumo jausmas.

80.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

81.       Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistųjų A. K. ir S. D. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl jo atžvilgiu naudojamos psichinės prievartos nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus – atsirado baimės ir nesaugumo jausmas, be kita ko, jautė nuolatinį poveikį dėl reikalavimų keisti parodymus, būdamas sužalotu veidu jautė nepatogumą bendraudamas su kitais asmenimis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuteistieji yra darbingo amžiaus, saistomi ekonominiais ryšiais, t. y., turi pajamų šaltinius. Taigi, nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas byloje nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nuteistųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymių, o tarp nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, dėl ko pastarasis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog civilinis ieškinys grindžiamas tik formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiajam sukeltus padarinius, kaltininkų kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, jų turtinę padėtį, o būtent – realią galimybę atlyginti priteistą žalą, sprendžia, jog priteista 2 000 Eur suma nelaikytina neproporcinga, užtikrina protingą balansą tarp kompensacijos už dvasinį skausmą ir nusikaltimą padariusių asmenų turtinių galimybių taip pat teisingą nukentėjusiojo ir kaltininkų interesų pusiausvyrą.

82.       Panaikinus nuosprendžio dalį, kurią R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą: R. K. išteisinus neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, išnyko teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš išteisintojo R. K. (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. K., A. K. ir S. D. solidariai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pakeičiama: 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo T. K. naudai solidariai priteisiamas iš nuteistųjų A. K. ir S. D. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

 

Dėl proceso išlaidų

 

83.       BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

84.       Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme buvo gautas prašymas priteisti proceso išlaidas už pasirinkto atstovo advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme 2 000 Eur sumai (t. 5, b. l. 33–34). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos apimtį, teisiamųjų posėdžių skaičių, poreikį ruoštis procesui bei procesinių dokumentų paruošimą, nusprendė, jog prašoma priteisti suma atitinka protingumo kriterijus ir parengtų procesinių dokumentų apimtis, todėl iš S. D., R. K. ir A. K. priteisė po 666,67 Eur nukentėjusiojo T. K. turėtų išlaidų atlyginimui.

85.       Apelianto S. D. teigimu, priteista proceso išlaidų suma yra per didelė, vertinant paruoštus procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo turėtos proceso išlaidos neapsiribojo vien tik procesinių dokumentų parengimu, kadangi remiantis bylos duomenimis, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir teisiamuosiuose posėdžiuose. Įvertinus baudžiamojo proceso trukmę ir sudėtingumą – byla buvo nagrinėjama vienerius metus, byloje įvyko devyni teisiamieji posėdžiai, buvo nagrinėjama bendrininkų grupės padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei bei sveikatai, teisinės pagalbos teikimo apimtį – nukentėjusysis buvo atstovaujamas teisiamųjų posėdžių metu, byloje buvo parengti procesiniai dokumentai, tarp jų ir civilinis ieškinys, be kita ko, atsižvelgus į nukentėjusiųjų įstatymais įtvirtintą teisę organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tai, kad nukentėjusiajam tokia pagalba buvo būtina, siekiant ginti savo pažeistas teises, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nukentėjusiojo patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme būtinomis ir proporcingomis.

86.       Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu R. K. yra išteisinamas (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam T. K. priteista iš R. K., A. K. ir S. D. po 666,67 Eur advokato išlaidoms atlyginti, pakeičiama: 2 000 Eur nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteisiamos iš nuteistųjų A. K. ir S. D. lygiomis dalimis po 1 000 Eur.

87.       Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo T. K. atstovo advokato prašymas dėl nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (t. 6, b. l. 175). Remiantis 2022 m. gruodžio 16 d. sąskaita-faktūra Nr. 132, 2022 m. gruodžio 30 d. bankinio pavedimo kopija, nukentėjusysis T. K. sumokėjo 544,50 Eur už susipažinimą su pateiktais apeliaciniais skundais, atstovavimą teismo posėdyje (t. 6, b. l. 176-177). 2023 m. kovo 28 d. sąskaita-faktūra (t. 6, b. l. 226) už teisines paslaugas byloje nukentėjusysis patyrė 1 210 Eur išlaidų, kurių apmokėjimą patvirtina sąskaitos išrašai (t. 6, b. l. 227-228), remiantis kuriais nukentėjusysis per du kartus iš viso pervedė 1 220 Eur (500 Eur + 720 Eur).

88.       Kaip minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

89.       Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiojo T. K. interesus byloje, dėl ko nukentėjusysis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos; atsižvelgia į apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą (nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliaciniai skundai atmetami), bylos nagrinėjimo trukmę – byloje iš viso įvyko 5 teismo posėdžiai; nukentėjusiojo atstovo advokato darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį – nagrinėjama viena nusikalstama veika, kuria buvo pasikėsinta į nuosavybę bei sveikatą, bylą sudaro 6 tomai. Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra būtinos ir proporcingos, todėl prašoma atlyginti 1 754,50 Eur (1 210 Eur + 544,50 Eur) proceso išlaidų suma, pagrįsta dokumentais – sąskaitomis-faktūromis, priteistina nukentėjusiajam iš nuteistųjų A. K. ir S. D..

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

 

nusprendžia:

 

nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: R. K. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų A. K. ir S. D. faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinti aplinkybes dėl R. K. kaip kurstytojo dalyvavimo bendrininkų grupėje, padarant nusikalstamą veiką;

panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. K. paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021m. liepos 7 d. nuosprendžiu;

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. K., A. K. ir S. D. solidariai priteista ieškovui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir šią dalį išdėstyti taip:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistųjų A. K. ir S. D. solidariai priteisti ieškovui 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam T. K. priteista iš R. K., A. K. ir S. D. po 666,67 Eur advokato išlaidoms atlyginti, ir šią dalį išdėstyti taip:

nukentėjusiajam T. K. priteisti iš nuteistųjų A. K. ir S. D. po 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato išlaidoms atlyginti;

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiajam T. K. priteisti iš nuteistųjų A. K. ir S. D. po 877,25 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt penkis euro centus) patirtų proceso išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą.

 

 

Teisėjai                 Virginija Liudvinavičienė

 

 

Evaldas Pašilis

 

 

Aiva Survilienė