Civilinė byla Nr. e2A-720-775/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09647-2016-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8;

       3.1.7.6; 3.3.1.18.3

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1846-429/2022 pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovės A. B. patikslintą priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos išmokėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. B. (toliau – atsakovė), kuriame prašė teismo: nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio 1 d.; pripažinti po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovės prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams „PliusPlius Capital“ AS, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Legal Balance“, SIA „B2Kapital“, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijai; pripažinti po santuokos nutraukimo asmenine ieškovo prievole (37 650,60 Eur) (130 000 Lt) dydžio skolinį įsipareigojimą pagal 2013 m. gruodžio 10 d. paskolos raštelį kreditoriui V. B.; padalinti po santuokos nutraukimo bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą: priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui transporto priemonę motociklą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) turtinio įnašo (pajaus) ½ (vieną antrąją) dalį – 9 717,47 Eur; 204 vnt. UAB „Energijos sektorius“ (įmonės kodas 136012767) akcijų; priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei: pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); pastatą – kiemo rūsį (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę (duomenys neskelbtini); pastatą – tvartą (duomenys neskelbtini); pastatą – klėtį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę (duomenys neskelbtini); kiemo statinį (inžinerinį) – šulinį (duomenys neskelbtini); pastatą – Galvenų džiovinimo cechą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) turtinio įnašo (pajaus) ½ (vieną antrąją) dalį – 9 717,48 Eur; 100 vnt. UAB „Interveba“ (juridinio asmens kodas 302804864) akcijų; priteisti iš atsakovės ieškovui 5 670 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės bendrą turtą, lygią ½ šio didesnės dalies turto rinkos vertei; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 37 650,60 Eur (130 000 Lt) skolą, 6 116,93 Eur įstatymines metines palūkanas nuo pradelstos mokėti paskolos sumos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 12 d. patikslinto ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė teismo nutraukti santuoką tarp atsakovės ir ieškovo; pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d.; atsakovės asmenine nuosavybe pripažinti: (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijai, (duomenys neskelbtini), iki 1999 m. kovo 12 d. sumokėtą pajinį įnašą – 40 175 Lt (11 635,48 Eur) už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); UAB „Interveba“ akcijas, 100 vnt. akcijų, kurių vertė 2 896 Eur; bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 45 800 Eur), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), iš ieškovo atsakovei priteisti 80 900 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį turto; pripažinti, kad 2008 m. balandžio 8 d. 196 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties dalies dėl šio turto pirkėjos E. V., yra apsimestinė ir negaliojanti, bei nustatyti, kad 196 vnt. akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis pagal šią sutartį įgijo ieškovas ir atsakovė; po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 894 Eur; UAB „Energijos sektorius“ 200 vnt. bendrovės akcijų, vertė – 219 404 Eur; motociklą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 480 Eur; žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 348 Eur, pastatą – galvenų džiovinimo cechą, unikalus (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 576 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), (bendra vertė – 4 924 Eur); po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 226 Eur, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 638 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 2864 Eur); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 706 Eur, pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 192 Eur, pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 246 Eur, pastatą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 187 Eur, pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 524 Eur, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 434 Eur, pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 675 Eur, pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 121 Eur, pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 157 Eur, pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 359 Eur, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 50 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 8 651 Eur); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 377 Eur; UAB „Energijos sektorius“, įmonės kodas 136012767, 200 vnt. bendrovės akcijų, vertė – 219 404 Eur; (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas pajaus dalis – 17 896 Eur (61 791 Lt); priteisti iš atsakovės ieškovui 10 745 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; priteisti iš atsakovės ieškovui 375 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; priteisti iš ieškovo atsakovei 41 141,60 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; pripažinti 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. kovo 3 d. atsakovės pasirašytus skolos raštelius dėl (37 650,60 Eur) 130 000 Lt skolos negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims: 507,05 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijai; AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal Balance“ dėl 2 636,58 Eur, SIA „B2Kapital“ dėl 634,56 Eur skolos; po santuokos nutraukimo pripažinti solidariomis šalių prievolėmis: kreditoriui „PliusPlius Capital“ AS dėl 3 665,39 Eur skolos, 312,31 Eur palūkanų, 120,61 Eur delspinigių, 12,75 proc. mokėjimo palūkanų, 5 proc. palūkanų; kreditoriui „PliusPlius Capital“ AS dėl 1 557,05 Eur skolos ir 21 proc. palūkanų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, šalių santuoka nutraukta ir išspręsti kiti klausimai dėl santuokinio turto padalijimo.

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nusprendė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteista 50 vnt. UAB „Interveba“ akcijų; atsakovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteista 50 vnt. UAB „Interveba“ akcijų; atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1999-6011-1015 (vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. 5283-0009-0119 (vidutinė rinkos vertė – 45 800 Eur), esančius adresu: Kauno m., Krivių g. 3 ir priteisti ieškovui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1999-6011-1015 (vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. 5283-0009-0119 (vidutinė rinkos vertė – 45 800 Eur), esančius adresu: Kauno m., Krivių g. 3, iš ieškovo atsakovei priteisti 80 900 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį turto; ieškovui iš atsakovės priteista 12 205,48 Eur kompensacija už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį; atsakovei priteista iš ieškovo 7 240,50 Eur (1/2 dalis nuo 14 481 Eur) kompensacija už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą; ir byla šioje dalyje buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

5.       Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas prašė teismo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 vnt. UAB „Interveba“ akcijų, o ieškovui už jam tenkančią UAB „Interveba“ akcijų dalį (50 vnt.) priteisti iš atsakovės 17 027,50 Eur kompensaciją; atsakovei priteisti 7 870,35 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo, kurią sudaro ½ turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimų, susijusių su gyvenamojo namo priestatu 3a1p, priestatu 2a1p ir tvora t2, vertė, atskaičius nusidėvėjimą (15 740,70 Eur); ieškovui priteisti 33 152,14 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės už (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos santuokoje įgyto turtinio įnašo (pajaus) dalį; atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovei 7 240,50 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (parduotą butą (duomenys neskelbtini)) atmesti; atlikus priteistų sumų skaičiavimus, ieškovui iš atsakovės priteisti 42 309,29 Eur kompensaciją (apskaičiuotą taip: 17 027,50 Eur iš atsakovės priteista kompensacija ieškovui už UAB „Interveba“ akcijų dalį – 7 870,35 Eur iš ieškovo priteista kompensacija atsakovei už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatų pagerinimus + 33 152,14 Eur iš atsakovės priteista kompensacija ieškovui už pajaus dalį).

6.       Ieškovas nurodė, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes įgyti iki santuokos sudarymo. Sutiko, kad šis turtas iš dalies, teismui atlikus vietos apžiūrą, būtu pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei priteista kompensacija. Pažymėjo, kad šis turtas nebuvo iš esmės pagerintas santuokos metu, todėl neatitinka nustatytų kriterijų dėl šio turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad gyvenamasis namas buvo rekonstruotas po santuokos sudarymo: name, savavališkai, be reikiamų leidimų, pastatytas priestatas su baseinu, kurį šalys įvertino 58 000 Eur suma, pastatytas garažas, kurį abi šalys vertino 10 000 Eur suma, pastatyta virš garažo pokylių salė, kuri yra nenaudojama pagal paskirtį – kurią šalys vertino 12 000 Eur. Šiuo metu name savavališkai atliekamas jo kapitalinis remontas, išgriautos kapitalinės sienos ir į namą padaryti du atskiri įėjimai, įrengti du atskiri butai. Gyvenamojo namo priestatai yra rekonstruoti, į juos investuotos didžiulės lėšos, kurias kaip teigia atsakovė, ieškovas gavęs iš jos, sumokėjus jai virš 40 000 Eur kompensaciją per antstolius. Žemės sklype yra pasodinti vaiskrūmiai, pušys, pastatyti du šiltnamiai. Ginčo tarp šalių dėl to nėra, tačiau šalys nesutaria dėl jų vertės. Atsakovė siekia praturtėti ieškovo sąskaita, namas, (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas, įrengtas ir priduotas iki santuokos. Šalys vestuves šventė jame. Dėl įmonės akcijų – atsakovė įkūrė ir valdė įmonę pati jau gyvenant skyriumi, veikė savo interesais, savo naudai, neatsižvelgiant į ieškovo nuomonę ir interesus, todėl laikė, jog atsakovei turėtų būti priteistos visos UAB „Interveba“ akcijos, o ieškovui – kompensacija už jam tenkančią 50 proc. akcijų dalį – 17 027,50 Eur. Be to, UAB „Interveba“ valdė nekilnojamąjį turtą.

7.       Atsakovė nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nors registruotas ieškovo vardu ir įgytas iki santuokos, turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes santuokos metu iš esmės buvo pagerintas abiejų, šalys kartu kaip šeima ten gyveno 14 metų, kartu pirko baldus, pagerino, savavališkai pastatė priestatą su baseinu, garažą, o virš jo didžiulį apie 35 kv. m. kambarį, kieme pasodino dekoratyvinius medžius. Nurodė, kad UAB „Interveba“ įsteigta, kai šalys gyveno atskirai, iš asmeninių jos lėšų. Šalių santykiai iširo 2012 metais, o UAB „Interveba“ akcijos pirktos 2014 metais, todėl neturi būti dalinamos. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas abiejų sutuoktinių, todėl atsakovei turi būti priteista kompensacija, kadangi, parduotas taip pat abiejų. Pajus buvo sumokėtas 1991-1992 metais rubliais, butas buvo pirmos šeimos, todėl jis niekada nebuvo ieškovo nuosavybė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės  priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 100 vnt. UAB „Interveba“ akcijų, o ieškovui už jam tenkančią UAB „Interveba“ akcijų dalį (50 vnt.) priteisė iš atsakovės 1 448 Eur kompensaciją; priteisė atsakovei 89 169,53 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo, kurią sudaro ½ turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimų; ieškovo reikalavimą priteisti jam 33 152,14 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės už (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos santuokoje įgyto turtinio įnašo (pajaus) dalį, atmetė; priteisė iš šalių po 21,88 Eur pašto išlaidų – valstybei; priteisė iš ieškovo 745,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 2 675,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei; priteisė iš atsakovės ieškovui 32,58 Eur bylinėjimosi išlaidų; skyrė ieškovui 5 000 Eur už teismo įpareigojimų nevykdymą, trukdymą ekspertui V. G. atlikti ekspertizę, šios baudos 50 procentų – 2 500 Eur pervedant atsakovei; kitus reikalavimus atmetė.

9.       Spręsdamas dėl nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, jog šis turtas buvo pagerintas santuokoje savavališkai neturint net reikiamų leidimų namo rekonstrukcijai, priestatų statybai, kur namo gyvenamasis plotas, jį santuokos metu pagerinus, padidėjo nuo 288,42 kv. m. iki 412,33 kv. m.. Pačios šalys vietos apžiūros metu pastatytą išdidintą garažą įvertino 10 000 Eur suma, priestatą su baseinu – 58 000 Eur suma, 12 000 Eur kambarį, esantį virš baseino, didžiulį priestatą, kuriame yra baseinas – 56,98 kv. m. ploto, kuriuos pastatė savavališkai abi šalys santuokos metu, ką patvirtino ir pats ieškovas. Nurodė, kad teismui, vietos apžiūros metu, pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, kad šis turtas buvo pagerintas iki santuokos, ieškovas pripažino, kad tokių įrodymų pateikti negali, nes turtas pagerintas savavališkai santuokos metu ir šio fakto net neginčijo, jis pagerintas neturint leidimų. Todėl teismas sprendė, kad jį pagerinus santuokoje, atsakovei priteistina ½ dalis turto pagerinimo išlaidų – 40 000 Eur. Pasisakydamas dėl atsakovės teiginio, kad minėtas turtas buvo iš esmės pagerintas jiems gyvenant santuokoje, teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registro išraše prie registro pastabų ir nuorodų nurodyta, jog 2005 m. rugpjūčio 10 d. kadastrinių matavimų duomenimis pastato 1A1p bendras plotas 412,33 kv. m., priestatų 1a1p (5 kv. m.), 2a1p (56,98 kv. m.) 3A1p (61,93 kv. m.) ir naujai užfiksuotų statinių: tvorai t1, t2, kiemo aikštelei b1 įregistravimui nekilnojamojo turto registre dokumentai nepateikti. Teismas nurodė, kad tai įrodo, jog šis turtas pagerintas santuokos metu, nes ieškovas viešų registro duomenų nėra nuginčijęs. Teismas nurodė, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 312,39 kv. m., naudingas plotas 274,97 kv. m., gyvenamas plotas 147,27 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1998 m. sausio 14 d. buvo tik 33 547 Eur. UAB „Pastatų matavimo centras“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje 2005 m. rugpjūčio 10 d. užfiksuotas gyvenamojo namo 412,33 kv. m. bendras plotas, 339,45 kv. m. naudingas plotas ir 181,28 kv. m. gyvenamas plotas. Pagal ginčo namo unikalų numerį VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu apskaičiuota statinio vidutinė rinkos vertė, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d., yra 116 000 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovė šį namą vertina 350 000 Eur suma, ieškovas jo vertės nenurodė, o pasiūlius pateikti įrodymus iš nekilnojamojo turto registro teismo nurodytu terminu po vietos apžiūros, to neatliko. Atsakovė teigė, kad po santuokos sudarymo buvo baigtas statyti namas ir priestatai, pastatyti šiltnamiai, pasodinti dekoratyviniai augalai – pušys ir vaiskrūmiai, namo bendras plotas išaugo, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas po santuokos nutraukimo. Teismo ekspertas 2021 m. liepos 12 d. teismo ekspertizės akto išvadose nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ar kapitališkai remontuotas nuo 1999 m. kovo 12 d. iki 2005 m. rugpjūčio 10 d. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo priestato 1a1p, priestato 2a1p, priestato 3a1p ir tvoros t2 statybos / rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nuo 1999 m. kovo 12 d. iki 2005 m. rugpjūčio 10 d. Teismas, vietos apžiūros metu apsilankęs adresu (duomenys neskelbtini), tuo taip pat įsitikino, nes šalys pačios šį faktą pripažino. Teismas nurodė, kad statybos / remonto darbų kaina yra nustatyta eksperto – 64 555,96 Eur (2019 m. kovo mėn. kainomis), atsižvelgiant į eksperto nustatytą nusidėvėjimą, ½ dalis kainos sudaro 32 277,98 Eur, tačiau šia eksperto išvadose ir jos prieduose nurodyta kaina remtis negalima, nes pačios šalys vietos apžiūros metu turto vertę skirtingai traktavo ir įvertino, negu nurodė ekspertas. Be to, ekspertas įvertinimą darė 2019 m. kainomis, kai tuo tarpu, šalys skyriumi pradėjo gyventi 2012 m. gruodžio mėn. (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į sąmatą nėra įtraukta baseino įranga, kurią atsakovė vertina 2 153,34 Eur, įranga katilinei bei jos įrengimas – 1 303,29 Eur, pats baseinas – 1 882,53 Eur, katilinės įranga, šiltnamių įsigijimo, įrengimo ir pastatymo įranga – 3 000 Eur, nėra įtraukti vaiskrūmiai ir dekoratyvinės pušys – 1 000 Eur (viso 9 339,07 : 2 lygu – 4 669,53Eur), parketo įsigijimo, laiptų remonto, jo įdėjimo, durų įsigijimo ir jų pastatymo kaina, šiuos darbus bei medžiagas įvertino 9 000 Eur suma, nurodė, kad nors ir šių darbų ir medžiagų kaina didesnė, tačiau pačioms šalims tai atliekant savavališkai, ši kaina priimtinesnė artimai tikrajai darbų ir medžiagų kainai. Šalims nepagrindus savo teiginių ir argumentų kitais įrodymais, teismas rėmėsi vietos apžiūroje atliktu visapusišku pilnutiniu vietoje apžiūrėtų objektų įvertinimu, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes jų procesiniuose dokumentuose bei jų duotus paaiškinimus vietos apžiūros metu bei teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nesirėmė eksperto išvada, sprendė, jog už atliktą ekspertizę ieškovo patirtos išlaidos jam nepriteistinos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuokos metu šalims didele apimtimi pagerinus nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia virš 350 000 Eur, o nekilnojamojo turto pagerinimo vertė siekia 160 000 Eur (80 000 Eur) ir kilnojamąjį turtą – pastačius du didžiulius šiltnamius, pasodinus dekoratyvinius medžius, supirkus medžiagas ir katilinės įrangą, baseino įrangą, laikė, jog atsakovė turi teisę į ½ dalį pagerinimo vertės – 9 169,58 Eur.

10.       Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turtinio įnašo (pajaus) dalies teismas nustatė, kad ieškovas nurodė, jog atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos narė nuo 1993 m. spalio 11 d., jos pajinis įnašas sudaro 31 070,44 Eur (107 280 Lt), iš kurių lengvatinio kredito sumą bendrijai sudaro 17 895,91 Eur (61 791 Lt), iki 1999 m. kovo 12 d. atsakovė yra sumokėjusi 11 635,48 Eur (40 175 Lt) pajinį įnašą ir santuokos metu iš sutuoktinių lėšų sumokėta 19 434,95 Eur pajinio įnašo sumos, todėl ieškovas prašė pusę šios sumos kompensuoti jam. Teismo ekspertas 2020 m. gruodžio 16 d. aktu nustatė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. liepos 4 d. buvo 106 000 Eur. Byloje nustatyta, kad visas pajinis įnašas yra 31 070,43 Eur iki santuokos sudarymo. (duomenys neskelbtini) yra nedalijamas, nes atsakovės įsigytas prieš santuoką ir visai kitos šeimos, kuris yra likęs atsakovės sūnui iš pirmos santuokos, todėl šis turtas nėra registruotas šalių vardu. Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl pajaus priteisimo atmetė, nurodė, kad priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu kredito dalis yra įvykdyta.

11.       Spręsdamas dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad buto, adresu: (duomenys neskelbtini), ½ dalį ieškovas nuosavybės teise įgijo 1994 m. spalio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o likusią ½ dalį šio buto šalys įgijo 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir visą butą sutuoktiniai pardavė 2014 m. spalio 31 d. už 14 481 Eur (50 000 Lt) sumą. Todėl teismas laikė, kad ½ dalis šio buto buvo įgyta ieškovo iki santuokos su atsakove sudarymo ir nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip jo asmeninė nuosavybė, o likusi ½  dalis įgyta santuokos metu. Teismas nustatė, kad ieškovas nurodė, jog šis turtas turi būti laikomas jo asmenine nuosavybe ir nedalintinas, kadangi ½ dalis buvo įgyta prieš santuoką, o kita dalis po gyvenimo skyrium. Tačiau atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad turtas įgytas santuokos metu, todėl turėtų būti dalintinas ir prašė priteisti ½ dalį – 7 240,50 Eur. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog abiem sutuoktiniams pardavus butą 2014 m. spalio 31 d. už 50 000 Lt (14 481 Eur), pinigus pervedus į ieškovo sąskaitą, ieškovas neatsiskaitė su atsakove, nes sutuoktinai bendravo ir vedė bendrą ūkį. Tačiau teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė, kadangi abi šalys sutarė, jog  nuosavybė atiteko UAB „Energijos sektoriui“ pagal 4.3 punktą, todėl nenuginčijant pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovės reikalavimas priteisti ½ parduoto turto vertės negali būti tenkinamas, nes neįrodytas.

12.       Spręsdamas dėl UAB „Interveba“ akcijų teismas nustatė, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Interveba“ akcijų priklauso atsakovei. Pagal Juridinių asmenų registro išrašo UAB „Interveba“ duomenis, atsakovė yra juridinio asmens vadovė. Atsakovė 2012 m. birželio 25 d. sudarė UAB „Interveba“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. turtas įgytas santuokos metu. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Interveba“ vienos paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), akcijų skaičius 100 vnt., įstatinio kapitalo dydis 10 000 Lt (2 896 Eur). Atsakovė teigė, jog akcijas įgijo už savo asmenines lėšas, be to, jos įgytos kai šalys jau pradėjo gyventi skyrium, santykiai iširo, todėl šis turtas neturėtų būti dalintinas. Ieškovas nurodė priešingai, prašė akcijas padalinti, atsakovei neįrodžius, jog akcijos buvo įgytos iš asmeninių atsakovės lėšų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovas pripažino, jog pati ieškovė dirbo UAB Interveba“ ir pirko akcijas 100 vnt., kurių įstatinio kapitalo dydis 2 896 Eur, už savo asmenines lėšas ir investavo savo asmenines lėšas, pardavusi paveldėtą turtą. Tačiau atsakovė tokių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovė nurodė, kad ieškovas turi trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurį vasaros metu nuomoja ir pats juo naudojasi, 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurį perrašė dukrai, 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja ir gauna pajamas, ofisą (duomenys neskelbtini), saulės jėgainės elektrinę (duomenys neskelbtini), iš kurios 2013 – 2014 metais gavo didžiules pajamas. Todėl teismas laikė, jog ½ įstatinio kapitalo dalis priteistina ieškovui, t. y. 1 448 Eur iš atsakovės už UAB „Interveba“ akcijas, nes ieškovas pats turi kitą šalių santuokos metu įkurtą įmonę UAB „Energijos sektorius“. Teismas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė UAB „Interveba“ akcijas padalinti, priteisiant atsakovei 100 proc. UAB „Interveba“ akcijų, o ieškovui – kompensaciją už jam tenkančią įstatinio kapitalo dalį – 1 448 Eur.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: ieškovui už jam tenkančią UAB „Interveba“ akcijų dalį (50 vnt.) priteisti iš atsakovės 1 448 Eur kompensaciją; atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 33 152,14 Eur piniginę kompensaciją už (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos santuokoje įgyto turtinio įnašo (pajaus) dalį; priteisti atsakovei 89 169,53 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo, kurią sudaro ½ dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimo; skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, trukdymą ekspertui atlikti ekspertizę, šios baudos 50 procentų – 2 500 Eur pervesti atsakovei; priimti naują sprendimą: priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo 100 vnt. UAB „Interveba“ akcijų; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 52 667,64 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnio santuokos metu įgyto turto dalį; pakeisti sprendime atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą – priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir bylos dalį nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtas 2 652 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės ieškovui apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą galėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, tam ieškovas pritartų. Byla neturėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes ji jau buvo vieną kartą grąžinta narinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, ieškovas ieškinį teismui pareiškė 2016 m. gegužės 12 d., t. y. greitai bus 7 metai, kaip byla yra nagrinėjama teisme. Teismas pagal byloje surinktus įrodymus gali išspręsti ginčą iš esmės, nes byloje buvo atliktos net 2 teismo paskirtos teismo ekspertizės, o bylos apimtis ir juose esančių dokumentų, įskaitant šalių pateiktus procesinius dokumentus, apimtis sudaro pagrindą patenkinti / atmesti byloje pareikštus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis yra neteisėta, priimta nesuvokus iki tol byloje priimtų įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties esmės ir teisinių pasekmių.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta nesuvokiant, kaip turi būti apskaičiuojama kompensacija už sutuoktiniui tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta vadovaujantis melagingais teiginiais apie neva ieškovo pripažintus faktus (sprendimo 14 ir 16 punktai).

1.4.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta vadovaujantis neva nustatytais faktais, kurių ne tik nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai, tačiau byloje esantys įrodymai tokius faktus paneigia (sprendimo 14, 16, 19, 20, 22, 23, 25, 32 punktai).

1.5.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta piniginės kompensacijos skaičiavimams imant skaičius, kurie yra nepagrįsti ir teismo išsigalvoti (sprendimo 16, 17, 22, 23 punktai).

1.6.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui priklausančios kompensacijos, pažeidė tiek materialines normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto dalis, balansą, turto padalijimą, tiek procesines normas, reglamentuojančias sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) galią, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei sprendimo teisinio aiškumo reikalavimą. Teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovei 89 169,53 Eur kompensaciją už turto pagerinimą, pažeidė imperatyvų draudimą teismo sprendimu peržengti byloje pareikštus reikalavimus, procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą, teisinio aiškumo reikalavimą.

1.7.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta neatskyrus gyvenamojo namo nuo jo priestatų ir juos supainiojus (sprendimo 16 punktas, kuriame nurodoma, kad namo gyvenamasis plotas, jį santuokos metu pagerinus, padidėjo nuo 288,42 kv. m. iki 412,33 kv. m., apie tai pasisakyta 2021 m. liepos 12 d. ekspertizės akto 2.8.2 punkte).

1.8.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta vadovaujantis neva teismo eksperto ekspertizės akte nurodyta išvada (sprendimo 20 punktas), tačiau tokios išvados teismo ekspertizės akte nėra, jame nurodyta priešinga išvada (žiūrėti 2021 m. liepos 12 d. ekspertizės akto atsakymą į 1 klausimą).

1.9.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta nurodant, kad teismas nesiremia eksperto išvada (sprendimo 22 ir 39 punktai), tačiau iš sprendimo akivaizdu, kad teisėja su šia išvada net nesusipažino.

1.10.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta darant niekuo nepagrįstą išvadą apie ieškovo neva specialiai piktybiškai neįteisintus priestatus (sprendimo 14 punktas), kai jų objektyviai įteisinti nėra jokios galimybės dėl neišlaikyto privalomojo 3 metrų atstumo iki gretimo sklypo ribos.

1.11.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta iš esmės vadovaujantis išvažiuojamojo teismo posėdžio rezultatais, kurių metu teisėja vertino ir pati neva nustatė prieš daugiau kaip 15 metų name atliktus pagerinimus ir jų vertę, kai vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties 50 punktu nuo 2012 metų gruodžio mėnesio sutuoktiniai gyvena skyriumi, todėl namą išskirtinai prižiūri, juo rūpinasi bei atlieka einamuosius remontus, ieškovas.

1.12.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta skiriant ieškovui baudą už neva teismo įpareigojimų nevykdymą (sprendimo 39 punktas), kuri buvo paskirta ne tik kad nesant tam jokio pagrindo, tačiau tik siekiant pateisinti teisėjos akivaizdų nesugebėjimą protingais terminais išspręsti bylą įvykdant tai, kas buvo nurodyta Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje. Teismas paskyrė ieškovui baudą, pažeisdamas piktnaudžiavimą procesu reglamentuojančias procesines normas.

1.13.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis priimta sukuriant iki tol ne tik neegzistavusią, tačiau ir visą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką iš esmės pakeičiančią teisės taikymo taisyklę (sprendimo 41 punktas). Teismas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė pažeisdamas tiek taisyklę, kad pralaimėjęs moka, tiek teisinio aiškumo reikalavimą.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai išnagrinėjo civilinę bylą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, vadovavosi Lietuvos aukštesnių instancijų teismų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose. Apeliantas apeliaciniu skundu iškraipo faktines aplinkybes, nukrypsta nuo bylos esmės ir teisinio aiškumo reikalavimų, klaidina teismą.

2.2.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 33 152,14 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės už (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo statybos bendrijos pajaus dalį. Teismas vadovavosi rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, kurie patvirtina, kad atsakovė yra bendrijos narė nuo 1991 metų. Be to, bendrijos nariu yra atsakovės sūnus iš pirmos santuokos, kuriam nuosavybės teise priklauso dalis buto. Teismas pagrįstai nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) nedalinamas, nes atsakovės įgytas prieš santuoką, išmokėtas asmeninėmis jos ir jos pirmos šeimos piniginėmis lėšomis ir kuris yra likęs atsakovės sūnui iš pirmos santuokos, todėl šis turtas nėra registruotas nei atsakovės nei ieškovo vardu. Todėl ieškovui už (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo statybos bendrijos pajaus dalį kompensacija nepriklauso. Buto kredito likutis (17 896 Eur), kuris buvo padengtas vėliau – A. ir M. B. santuokos metu, teismo pripažintas kaip pareiga atsakovei mokėti savo įsipareigojimus ir priteista ieškovui ½ grąžintina kredito dalis. Kredito ½ dalis priteista ieškovui iš atsakovės, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra įvykdyta.

2.3.                      Teismas pagrįstai priteisė atsakovei 89 169,53 Eur sumą, kaip piniginę kompensaciją iš ieškovo už turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad esminiai šio turto pagerinimai buvo atlikti santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis bei darbu. Namas buvo ne tik pilnai įrengtas, bet ir rekonstruotas padidinant jo plotą, pastatant priestatus, žemės sklype įrengta aikštele, pavėsinė, šiltnamis, pastatyta tvora, sklypas apželdintas. Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą: VĮ Registrų centro masinį vertinimą, atsižvelgė į turto rinkos kainą, išvykstamojo posėdžio metu įsitikino dėl būsto pagerinimo santuokos metu. Teismas pagrįstai vadovavosi paties ieškovo, šalių sūnaus ir liudytojų paaiškinimais. Be to, teismui, vietos apžiūros metu, pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančiu, kad šis turtas buvo pagerintas iki santuokos, ieškovas pripažino, kad tokių įrodymų pateikti negali, nes turtas pagerintas savavališkai santuokos metu ir šio fakto net neginčijo. Taip pat ieškovas neneigė, jog turtas buvo pagerintas neturint jokių įstatymo reikalaujamų leidimų. Todėl jį pagerinus santuokoje, atsakovei priklauso ½ dalis turto pagerinimo išlaidų 40 000 Eur. Liudytojai namą vertino 350 000 Eur, tiek vertina ir atsakovė, ieškovas jo vertės nenurodė.

2.4.                      Teismas pagrįstai 100 proc. UAB „Interveba“ akcijų priteisė atsakovei, o ieškovui – kompensaciją už jam tenkančią įstatinio kapitalo dalį – 1 448 Eur. Teismas atsižvelgė į šalių reikalavimus, vadovavosi šalių interesų pusiausvyros bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Teismas nustatė, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Interveba“ akcijų priklauso atsakovei. Atsakovė 2012 m. birželio 25 d. sudarė UAB „Interveba“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė akcijas įgijo už savo asmenines paveldėtas lėšas, akcijos buvo nupirktos už 500 Lt (144,81 Eur). Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, jos įgytos kai šalys jau pradėjo gyventi skyrium, santykiai iširo, todėl šis turtas neturėtų būti dalintinas. Be to, pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad nesidomėjo įmonės veikla ir nedalyvavo jos valdyme, pripažino, kad veikla buvo vykdoma iš atsakovės paveldėtų lėšų. Tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Ieškovas pripažino, kad pati atsakovė dirbo UAB „Interveba“ ir pirko akcijas 100 vnt. už savo asmenines lėšas ir investavo savo asmenines lėšas, paveldėjusi paveldėtą turtą. Tai, kad atsakovė investavo savo asmenines lėšas, patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „Interveba“ vienos paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), akcijų skaičius 100 vnt., įstatinio kapitalo dydis 10 000 Lt (2 896 Eur). Todėl apelianto skundo argumentai ir jo prašoma priteisti kompensacijos suma už UAB „Interveba“ akcijas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįsti. Nors atsakovė prašė nepriteisti ieškovui kompensacijos, kadangi UAB „Interveba“ laikytina asmeniniu atsakovės turtu, tačiau teismui nusprendus, kad ieškovui priklauso 1448 Eur kompensacija, siekdama netęsti tolimesnių teisminių ginčių, atsakovė šios sprendimo dalies neskundė. Akivaizdu, kad apeliantas yra nesąžiningas ir tik siekiantis sau finansinės naudos, įvairiais būdai bando pasipelnyti atsakovės sąskaita, tai patvirtina ir jo skundo argumentai. Apeliacinio skundo 20 – 40 punktuose apeliantas iškraipo faktines aplinkybes, taiso teismo tariamas klaidas, akcentuoja su bylos esme nesusijusius dalykus, kurie neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Ieškovo elgesys santuokos metu ir šalims pradėjus gyventi skyrium patvirtina, kad jis nuolat siekė apgauti sutuoktinę, nuslėpė ar perleido kitų asmenų nuosavybėn santuokoje įgytą turtą, į kurį atsakovė investavo dalį savo turto ir savo vardu paimtas paskolas (kurias ji viena turėjo grąžinti, nes buvo toks teismo sprendimas). Buvęs bendras sutuoktinių turtas, tik ieškovo gudrumu ir nesąžiningumu dabar nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas pats turi kitą šalių santuokos metu įkurtą įmonę UAB „Energijos sektorius“.

2.5.                      Teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas bei skyrė ieškovui baudą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiame ilgame bylinėjimosi procese didžiausius nuostolius patyrė atsakovė, nes ieškovas vilkino bylą, atsisakė teismo mediacijos, nesutiko bylą išspręsti taikos sutartimi. Teismas vietos apžiūros metu įsitikino, kad ieškovas savo veiksmais, laikotarpiu, kai buvo sustabdyta civilinė byla, daugiau nei metus laiko, veikė neteisėtai, griovė ir ardė santuokoje abiejų sutuoktinių bendrai gerintą būstą. Teismas, atsižvelgė į ieškovo elgesį – savavališkai atliktus griovimo, rekonstrukcijos ir remonto darbus ginčo name, tai atliekant savavališkai be atsakingų institucijų leidimo ir pagrįstai padarė išvadą, kad tokie ieškovo veiksmai sąlygojo veikimą prieš ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą, ir trukdymą ekspertui atlikti laiku ekspertizę. Ieškovas proceso metu veikė nesąžiningai, vilkino procesą, nevykdė teismo įpareigojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

16.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tarp šalių padalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kompensacijos už 234–V gyvenamojo namo bendrijai sumokėto pajinio įnašo dalį

18.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2019 m. vasario 21 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių (dėl buto teisinės registracijos, šalims tenkančios ginčo buto dalies, kt.) nustatant kompensacijos dydį, o rėmėsi vien (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos 2016 m. vasario 18 d. pažymos duomenimis. 

19.       Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B. pajinis įnašas sudaro 31 070,44 Eur, o santuokos su ieškovu metu iš sutuoktinių lėšų ji yra sumokėjusi 19 434,95 Eur. Ši faktinė aplinkybė byloje yra įrodyta ir atsakovės nenuginčyta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, tokio savo sprendimo byloje surinktais įrodymais nepagrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog dalis pajaus buvo sumokėta iš bendrų santuokinių lėšų, turi būti sprendžiamas piniginės kompensacijos ieškovui priteisimo klausimas.

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu pajiniai įnašai nepadalyti iki kooperatyvo narys tampa buto savininku, teisė juos dalyti transformuojasi į teisę dalyti kooperatinį butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-989/2002, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).

21.       Byloje yra pateikta buto techninės apskaitos byla, iš kurios matyti, kad pagrindinė buto inventorizacija buvo atlikta 1996 m. balandžio 29 d. ir 1996 m. gegužės 16 d. buvo užregistruoti kadastrinių matavimų pakeitimai, tačiau 2019 m. lapkričio 6 d. VĮ Registrų centro raštas patvirtina, kad daiktinės teisės į šį butą nėra įregistruotos. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pajus už butą adresu (duomenys neskelbtini) jau yra išmokėtas, todėl šalių teisė dalytis pajinį įnašą transformavosi į teisę dalytis kooperatinį butą. Byloje paskirtos teismo ekspertizės 2020 m. gruodžio 16 d. aktas patvirtina, kad šalių santuokos nutraukimo dieną – 2019 m. liepos 4 d. – šio buto rinkos vertė buvo 106 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, viso pajaus vertė ir šalių santuokos metu išmokėtos pajaus dalies vertė leidžia nustatyti pajinių įnašų pagrindu įgytą buto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi pajaus iš viso buvo sumokėta 31 070,44 Eur, tai santuokos metu šalių sumokėta 19 434,95 Eur pajaus dalis sudaro 62,5512 buto dalių (19 434,95 x 100 / 31 070,44), kurios įgytos bendros jungtinės nuosavybės teise. Likusios 37,4488 buto dalys yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Dalijant šalims buto dalis, priklausančias bendrosios jungtinės nuosavybės teise, skaičiuotina taip: jei viso buto rinkos vertė yra 106 000 Eur, tai 62,5512 buto dalys, įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sudaro 66 304,27 Eur buto vertės (106 000 x 62,5512 / 100). Atitinkamai ieškovui tenkančios šio bendro turto ½ dalies vertė yra 33 152,14 Eur.

22.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, todėl šią sprendimo dalį panaikina ir priteisia ieškovui iš atsakovės 33 152,14 Eur piniginę kompensaciją už pusę ieškovui tenkančių buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalių, įgytų bendros jungtinės nuosavybės teise.

Dėl UAB „Interveba“ akcijų vertės ir padalijimo

23.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl UAB „Interveba“ akcijų vertės nustatymo ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas klausimą dėl akcijų rinkos vertės, vėl vadovavosi UAB „Interveba“ įstatinio kapitalo dydžiu ir nepagrįstai pripažino, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo yra priteisiamos 2 896 Eur vertės UAB „Interveba“ akcijos (100 vnt.).

24.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija. CK 3.119 straipsnio normoje nereglamentuojama, kaip turi būti nustatoma rinkos kaina, todėl ginčo turto rinkos kaina nustatoma remiantis CPK reglamentuojamu įrodinėjimo procesu ir įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju akcijų rinkos vertės įrodinėjimo pareiga teko apeliantui, nes būtent jis ieškinyje reiškė reikalavimą padalinti santuokos metu įgytas UAB „Interveba“ akcijas, jas priteisiant atsakovei, pats nurodydamas jų vertę 2 896 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog 2019 m. UAB „Interveba“ nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso buvo 34 055 Eur dydžio, todėl jam tenkančios ½ dalies akcijų vertė yra 17 027,50 Eur, tačiau su taip apskaičiuota apelianto nurodyta rinkos kaina teisėjų kolegija nesutinka, nes įmonės nuosavas kapitalas ir turimi įsipareigojimai neįrodo akcijų rinkos vertės. Kadangi ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų apie UAB „Interveba“ akcijų rinkos vertę, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą išsprendė pagal byloje esančius įrodymus ir ieškovui iš atsakovės už ½ dalį akcijų priteisė 1 448 Eur piniginę kompensaciją, paskaičiuotą pagal nominalią akcijų vertę.

Dėl kompensacijos už neesminius pagerinimus priteisimo  

25.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kompensacijos už pagerinimus priteisimo klausimą, nepagrįstai viršijo atsakovės priešieškinio ribas. Ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) bendra jungtine nuosavybe ir padalinti šį turtą priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisiant 80 900 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį šio turto. Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė pareiškimo dėl priešieškinio dalyko papildymo nauju reikalavimu priteisti kompensaciją už ieškovo asmeninio turto pagerinimus, atliktus santuokos metu, tačiau teismas, nesant tokio reikalavimo, vis tik priteisė atsakovei iš ieškovo 89 169,53 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį neesminių šio turto pagerinimų, atliktų santuokos metu.

26.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, nes 2021 m. gruodžio 9 d. teismo rezoliucija buvo priimtas 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovės paaiškinimas, kuriame atsakovė prašė jos naudai priteisti 80 900 Eur kompensaciją už namo ir sklypo pagerinimus, atliktus santuokos metu. Apie tai, kad šalys turėtų pateikti papildomus įrodymus ir teismas turėtų spręsti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra jungtine nuosavybe arba kompensacijos už atliktus pagerinimus priteisimo atsakovei klausimą, buvo nurodyta ir 2019 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo nutartyje. 2020 m. birželio 18 d. pats ieškovas teikė teismui prašymą dėl teismo statybos techninės (ekonominės) ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, jų vertę ir fizinį nusidėvėjimo laipsnį santuokos nutraukimo metu (2019 m. liepos 4 d.), todėl laikytina, jog ieškovas, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, visą laiką žinojo, jog byloje turės būti nagrinėjamas ir sprendžiamas nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) santuokos metu atliktų pagerinimų klausimas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo vertinti, kad teismas peržengė priešieškinio ribas. Ieškovas visą laiką nuo bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo turėjo galimybę teikti šiuo klausimu savo atsikirtimus ir įrodymus, todėl apelianto argumentas dėl civilinio proceso teisės pažeidimų atmestinas kaip nepagrįstas.

27.       2018 m. lapkričio 28 d. priešieškinyje atsakovė prašė ginčo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kurių bendra vertė yra 161 800 Eur, pripažinti bendra jungtine nuosavybe, turtą priteisti ieškovui, o atsakovei – 80 900 Eur kompensaciją. 2021 m. lapkričio 4 d. paaiškinimuose reikalavimą patikslino ir prašė jos naudai priteisti 80 900 Eur kompensaciją už namo ir sklypo pagerinimus, atliktus santuokos metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu ginčo turtas, priklausantis ieškovui, buvo pagerintas ir priteisė atsakovei iš ieškovo 89 169,58 Eur piniginę kompensaciją. Iš teismo sprendimo turinio galima suprasti, kad bendra turto pagerinimų vertė sudaro 178 339,16 Eur. Apeliantas su šia sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, jog tokios teismo nustatytos neesminio pagerinimo vertės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais sutinka.

28.       Nustatęs neesminio turto pagerinimo, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris tas aplinkybes įrodinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Taigi faktą, kad asmeninėmis ar santuokinėmis lėšomis, darbu yra prisidėjusi prie sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo, turi įrodyti tai teigianti sutuoktinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

29.       Taip pat pažymėtina, kad pagal imperatyviąsias proceso teisės normas teismo priimamas procesinis sprendimas turi būti pagrįstas ir išsamiai motyvuotas (CPK 263, 265 straipsniai, 268 straipsnio 4 dalis, 270, 331 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1) gyvenamojo namo vertė yra 350 000 Eur, 2) jo pagerinimų vertė sudaro 160 000 Eur, 3) remdamasis atsakovės vertinimu sprendė, kad baseino įranga 2 153,34 Eur, įranga katilinei bei jos įrengimas – 1 303,29 Eur, pats baseinas – 1 882,53 Eur, katilinės įranga, šiltnamių įsigijimo, įrengimo ir pastatymo įranga – 3 000 Eur, vaiskrūmiai ir dekoratyvinės pušys – 1 000 Eur ( iš viso 9 339,07 Eur); 4) parketo įsigijimo, laiptų remonto, jų įdėjimo, durų įsigijimo ir jų pastatymo kainą teismas įvertino 9 000 Eur suma. Iš viso pagerinimų vertę nustatė 178 339,16 Eur ir pusę jos – 89 169,58 Eur – priteisė atsakovei. Teismas nurodė, jog nustatydamas pagerinimų vertę rėmėsi vietos apžiūroje atliktu visapusišku pilnutiniu vietoje apžiūrėtų objektų įvertinimu, atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes jų procesiniuose dokumentuose bei jų duotais paaiškinimais vietos apžiūros metu bei nagrinėjant bylą teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK reglamentuotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismo išvados apie įrodytą ieškinio (priešieškinio) dalyką turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Šiuo atveju galutinį turto pagerinimų vertės dydį, remdamasis tik atsakovės paaiškinimais, nustatė pats teismas, tačiau iš teismo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kaip ir kuo vadovaudamasis jis tai padarė, juolab kad sprendime teismas nurodė, jog šalys vietos apžiūros metu turto pagerinimų vertę traktavo skirtingai.

30.       Byloje ieškovo prašymu buvo atlikta teismo statybos techninė (ekonominė) ekspertizė, siekiant nustatyti ginčo turto (duomenys neskelbtini), pagerinimus, jų vertę ir fizinį nusidėvėjimo laipsnį santuokos nutraukimo metu (2019 m. liepos 4 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti teismo ekspertizės išvada. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nurodė, jog eksperto išvadose ir jos prieduose nurodyta kaina nesiremia, nes 1) pačios šalys vietos apžiūros metu turto vertę skirtingai traktavo ir įvertino kitaip, negu nurodė ekspertas V. G.; 2) ekspertas V. G. įvertinimą darė 2019 m. kainomis, kai šalys skyriumi pradėjo gyventi 2012 m. gruodžio mėn.; 3) į sąmatą nėra įtraukta baseino įranga, kurią atsakovė vertina 2 153,34 Eur, įranga katilinei bei jos įrengimas 1 303,29 Eur, pats baseinas 1 882,53 Eur, katilinės įranga, šiltnamių įsigijimo, įrengimo ir pastatymo įranga 3 000 Eur, nėra įtraukti vaiskrūmiai ir dekoratyvinės pušys 1 000 Eur (iš viso 9 339,07 : 2 lygu – 4 669,53 Eur), parketo įsigijimo, laiptų remonto, jo įdėjimo, durų įsigijimo ir jų pastatymo kaina, todėl teismas šiuos darbus bei medžiagas įvertina 9 000 Eur suma, nes, nors ir šių darbų ir medžiagų kaina didesnė, tačiau pačioms šalims tai atliekant savavališkai, ši kaina priimtinesnė artimai tikrajai darbų ir medžiagų kainai. Iš teismo padarytos išvados spręstina, kad teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto pagerinimų vertė sudaro 160 000 Eur, kilnojamojo turto (pastatyti du šiltnamiai, pasodinti dekoratyviniai medžiai, supirktos medžiagos ir katilinės bei baseino įranga) – 9 169,58 Eur ir vidaus įrangos – 9 000 Eur.

32.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pagerinimų vertės dydžio vertinimu nesutinka. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys dėl atliktų pagerinimų vertės nesutarė, atsakovė jokių gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimų apimties ir vertės įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo remtis teismo ekspertizės aktu, kuriame esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu buvo nuspręsta nesivadovauti 2021 m. liepos 12 d. ekspertizės aktu. Visų pirma, nors šalys turto pagerinimų vertę vietos apžiūros metu nurodė kitokią, negu ekspertizės akte, tačiau teismo ekspertizė ir buvo skiriama dėl to, kad šalys nesutarė dėl pagerinimų kainos. Teismo ekspertas yra specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją išvadai duoti. Jis nustatė statybos (remonto) darbų, atliktų statant (įrengiant) gyvenamojo namo priestatą 2a1p, priestatą 3a1p ir tvorą t2 pagal 2005 metų kainas ir 2019 m. kainas, taip pat nustatė išlikusių minėtų statinių fizinio nusidėvėjimo laipsnį 2019 m. liepos 4 d., nes šalys ilgą laiką turto pagerinimu naudojosi. Teismas jokių ekspertizės turinio prieštaravimų ar kitų trūkumų nenustatė ir nenurodė. Antra, turtas dalijamas pagal rinkos kainas, kurios galioja santuokos nutraukimo dieną, o ne gyvenimo skyrium pradžios dieną (CK 3.119 straipsnis, 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Trečia, skiriant ekspertizę atsakovė buvo atstovaujama advokato ir turėjo visas galimybes ekspertui pateikti savo klausimus apie vertę to turto, kurį ji laikė pagerintu (vidaus įranga, baseinas, katilinė, šiltnamiai, pasodinti augalai), tačiau tokių klausimų ekspertui nepateikė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šių pagerinimų vertę, atsakovė byloje taip pat nepateikė. Įvertinusi šias aplinkybes ir tai, kad teismas nenurodė jokių ekspertizės turinio trūkumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatant pagerinimų vertę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šalių nurodytomis skirtingomis pagerinimų vertėmis ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsta paties teismo nurodyta verte. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju objektyviausias šios vertės įrodymas yra 2021 m. liepos 13 d. teismo ekspertizės aktas.

33.       Atliekant ekspertizę buvo nustatyta, kad 1999 metais gyvenamojo namo bendrasis plotas buvo 312,39 kv. m., 2005 m. – 412,33 kv. m. 200–2005 metų laikotarpyje prie gyvenamojo namo pastatyti trys priestatai: 1a1p (veranda, bendras plotas 5 kv. m) , 2a1p (baseino patalpa, bendras plotas 56,98 kv. m) ir 3a1p (32,66 kv. m garažo patalpa ir 29,27 kv. m pastogėje poilsio kambarys). Gyvenamojo namo patalpų bendrasis plotas nuo 1996 metų gruodžio 20 d. iki 2005 m. rugpjūčio 10 d. padidėjo nuo 288,42 kv. m iki 412,33 kv. m, tačiau jokių namo pertvarkymų (rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto statybos darbų) per šį laikotarpį kadastro duomenyse nėra užfiksuota. Pagal ekspertizės aktą, 2019 metų kovo mėnesiui gyvenamojo namo priestato 3a1p kaina buvo 22 536,96 Eur (su PVM) (nusidėvėjimas 21 proc.), priestato 2a1p – 10 640,03 Eur (su PVM) (nusidėvėjimas 41 proc.) ir tvoros t2 – 5 758,56 Eur (su PVM) (nusidėvėjimas 56 proc.). Įvertinus pastatų nusidėvėjimo laipsnį, nes jie buvo naudojami 14 metų, šių statinių kainos būtų: priestato 3a1p – 17 804,20 Eur, priestato 2a1p – 6 277,62 Eur ir t2 – 2 533,77 Eur, iš viso 26 615,59 Eur, todėl pusė pagerinimų vertės, priteistinos atsakovei, sudarytų 13 307,80 Eur. Tokia pagerinimų vertė atsižvelgiant į tai, kad namo priestatai yra nusidėvėję, laikytina byloje įrodyta ir pagrįsta, kitos dalies pagerinimų apimties ir vertės atsakovė neįrodė, todėl ši sprendimo dalis keičiama ir atsakovei priteista kompensacija už pagerinimus sumažinama iki 13 307,80 Eur.

34.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad gyvenamojo namo priestatai nėra įteisinti ir įregistruoti viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, todėl abejotina, ar gali būti  laikomi pagerinimais. Remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, toks turtas gali būti civilinių teisių objektu, nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).

Dėl galutinės piniginės kompensacijos už turtą priteisimo

35.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylos dalį, priimdamas sprendimą neišsprendė galutinės piniginės kompensacijos ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį priteisimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka.

36.       CK 3.117 straipsnio 3 d. numato, kad, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. 2019 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškovui yra priteistas 7 946 Eur vertės nekilnojamasis turtas, 2 480 Eur transporto priemonė, 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų (vertė sprendime nenustatyta). Atsakovei priteista nekilnojamojo turto už 13 542 Eur, 1 860 Eur suma už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų (vertė nenustatyta) ir 14 915,43 Eur kompensacija už santuokos metu įsigyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), sumažėjimą. Iš naujo išnagrinėjus dalį turtinių reikalavimų, nuspręsta iš atsakovės ieškovui priteisti 33 152,14 Eur, atitinkančius santuokoje sumokėto pajaus buto dalies vertę; atsakovei priteisti 100 vnt. UAB „Interveba“ akcijų, o ieškovui už pusę jų iš atsakovės – 1 448 Eur kompensaciją; iš ieškovo atsakovei priteisti 13 307,80 Eur piniginę kompensaciją už atliktus nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimus. Įvertinus visą padalintą santuokoje įgytą turtą, atsakovė ieškovui turi sumokėti 1 400,91 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

37. Apeliantas prašo panaikinti jam teismo skirtą 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, jog jokių civilinio proceso normų nepažeidė, netrukdė teismui nagrinėti bylą. Priešingai, grąžintos iš naujo nagrinėti bylos dalies išsprendimas užtruko net 2 metus ir 7 mėnesius išskirtinai tik dėl teismo netinkamai vesto proceso.

35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.       CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktas).

38.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016 32 punktas).

39.       Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo, turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

40.       Apeliacine tvarka vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas skyrė ieškovui 5 000 Eur baudą už trukdymą ekspertui V. G. laiku atlikti ekspertizę dėl ieškovo atliktų savavališko griovimo, rekonstrukcijos ir remonto darbų name. Teismas nurodė, kad tokie ieškovo veiksmai sąlygojo veikimą prieš jau ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą, tai atliekant savavališkai, neturint nei rekonstrukcijos darbams reikiamo leidimo iš architekto, nei iš Statybos inspekcijos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada.

41.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 1 d. buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės ir civilinė byla sustabdyta. 2020 m. rugsėjo 22 d. ekspertas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog jis, vykdydamas teismo nutartį, 2020 m. rugsėjo 21 d. atvyko apžiūrėti buto (duomenys neskelbtini), tačiau A. B., nevaldydama emocijų, buto apžiūros atlikti neleido. Ekspertas prašė teismo paskirti atsakingą asmenį, kuris parodytų ekspertizės objektą ir atsakytų į eksperto klausimus. 2020 m. gruodžio 23 d. ekspertas pateikė ekspertizės aktą dėl buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertės. 2021 m. sausio 18 d. ekspertas kreipėsi į teismą dėl liudijimo išdavimo gauti iš VĮ Registrų centro papildomus dokumentus, reikalingus atlikti kitai ekspertizei dėl pagerinimų vertės nustatymo. 2021 m. sausio 19 d. teismo liudijimas buvo ekspertui išsiųstas. 2021 m. gegužės 20 d. atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes ekspertizės atlikimas tęsiasi ilgą laiką, ekspertas nurodė, jog ieškovas name vykdo griovimo ir remonto darbus, todėl jam sunku atlikti savo darbą, prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą. 2021 m. gegužės 31 d. ekspertas informavo teismą, kad ekspertizė yra atliekama ir ekspertizės akto pateikimas planuojamas iki 2021m. birželio 17 d. 2021 m. birželio 18 d. atsakovė vėl pateikė pareiškimą atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes ekspertas nustatytu termino teismo ekspertizės akto nepateikė, taip pat prašė ieškovui skirti 5 000 Eur baudą. 2021 m. liepos 5 d. ekspertas pranešė, kad ekspertinis tyrimas yra baigtas ir ekspertizės aktas bus pateiktas iki 2021 m. liepos 12 d. 2021 m. liepos 13 d. ekspertas pateikė ekspertizės aktą.

42.       Iš nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir trukdė ekspertui atlikti teismo paskirtą ekspertizę. Teismas ekspertui V. G. paskyrė atlikti dvi ekspertizes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ekspertizę trukdė atlikti ne ieškovas, o pati atsakovė, kuri 2020 m. rugsėjo 21 d. neleido ekspertui atlikti buto apžiūros, tačiau šios ekspertizės aktas buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 23 d. Atliekant antrąją ekspertizę ekspertui buvo reikalingi papildomi dokumentai, todėl jam teko kreiptis į teismą dėl teismo liudijimo išdavimo. Ši ekspertizė buvo atliekama pusę metų. Pažymėtina, jog tokiose bylose teismo ekspertizių atlikimas paprastai vidutiniškai ir trunka apie pusę metų, byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus atsakovės paaiškinimą, kad ekspertas būtų nurodęs, jog ieškovas trukdo atlikti šią ekspertizę, o šalies savavališko griovimo ir remonto darbų atlikimas nėra pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

43.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos, nustatytos CPK 95 straipsnio 2 dalyje, skyrimo padaryta netinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui paskirta 5 000 Eur bauda, panaikintina.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme

44.       Apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažeisdamas tiek taisyklę, kad „pralaimėjęs“ moka, tiek ir teisinio aiškumo reikalavimą. Teismas nenurodė atmestų / patenkintų ieškinio / priešieškinio reikalavimų proporcijos ir nepagrįstai už ekspertizes sumokėtas sumas nepriskyrė prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, įvertinant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

46.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo nustatyti patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų proporciją ir tik tada paskirstyti šalių patirtas išlaidas.

47.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių paskirstymui taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė nukrypti nuo aukščiau minėtų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, lėmusias bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į minėtų straipsnių nuostatas, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už ekspertizių atlikimą paskirstymo, turėjo būti vadovaujamasi CPK 93 straipsniu, tačiau pažymėtina, kad 93 straipsnio 4 dalyje iš esmės yra reglamentuojama ta pati išimtis iš bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, kuri siejama su šalių procesinio elgesio tinkamumu ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimis.

48.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis remiasi vietos apžiūra, o ne ekspertizės išvadomis, todėl ieškovo turėtų 2 075 Eur, susijusių su ekspertizės atlikimu, iš atsakovės ieškovui nepriteisia. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje teismas nenurodė jokių CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis galimas nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, todėl skirstant išlaidas teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimais ir jas paskirstyti pagal bendrąsias paskirstymo taisykles.

49.       Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu reiškė šiuos reikalavimus, kurie išnagrinėjus bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo patenkinti taip: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo – 50 proc.; 2) reikalavimas dėl teisinių pasekmių momento sutuoktinių turtinėms teisėms nustatymo – 100 proc., 3) reikalavimas dėl prievolių pobūdžio nustatymo – 100 proc.; 4) reikalavimas dėl transporto priemonės motociklo (duomenys neskelbtini) priteisimo – 56 proc., nes teismas nustatė didesnę turto vertę negu nurodė ieškovas; 5) reikalavimas dėl 1 125 Eur kompensacijos už parduotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) – atmestas; 6) reikalavimas dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) – 100 proc.; 7) reikalavimas dėl turtinio pajaus dalies – 100 proc.; 8) reikalavimas dėl UAB „Energijos sektorius“ akcijų – 50 proc.; 9) reikalavimas dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) – 100 proc.; 10) reikalavimas dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) 16 – 100 proc.; 11) reikalavimas dėl pastato galvenų džiovinimo cecho adresu (duomenys neskelbtini) – atmestas; 12) reikalavimas dėl UAB „Interveba“ akcijų – 8,5 proc., nes priteista kompensacija pagal nominalią akcijų vertę; 13) reikalavimas dėl 37 650,60 Eur skolos ir palūkanų priteisimo – 99,27 proc. Iš viso patenkinta 66,44 proc. ieškinio reikalavimų.

50.       Atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimus, kurie patenkinti taip: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo – 50 proc.; 2) reikalavimas dėl teisinių pasekmių momento sutuoktinių turtinėms teisėms nustatymo – atmestas; 3) reikalavimas dėl prievolių pobūdžio nustatymo – 83,3 proc., nes reikalavimas dėl prievolės kreditoriui „PliusPlius Capital“ AS pripažinimo solidaria buvo atmestas; 4) reikalavimas dėl pajinio įnašo pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe – atmestas; 5) reikalavimas UAB „Interveba“ akcijas pripažinti asmenine nuosavybe – atmestas; 6) reikalavimas dėl kompensacijos už pagerinimus, atliktus nekilnojamajame turte adresu (duomenys neskelbtini) – 16,45 proc.; 7) reikalavimas dėl 2008 m. balandžio 8 d. UAB „Energijos sektorius“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia – atmestas; 8) reikalavimas dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovui – 100 proc.; 9) reikalavimas dėl UAB „Energijos sektorius“ akcijų priteisimo ieškovui – 50 proc.; 10) reikalavimas dėl motociklo (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovui – 100 proc.; 11) reikalavimas dėl 1 860 Eur kompensacijos priteisimo už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) – 100 proc.; 12) reikalavimas dėl pastato galvenų džiovinimo cecho adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovui – 100 proc.; 13) reikalavimas dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovei – 100 proc.; 14) reikalavimas dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovei – 100 proc.; 15) reikalavimas dėl UAB „Energijos sektorius“ akcijų priteisimo lygiomis dalimis – 100 proc.; 16) reikalavimas dėl 7 240,5 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ((duomenys neskelbtini)) – atmestas; 17) reikalavimas dėl 14 915,43 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ((duomenys neskelbtini)) – 100 proc.; 18) reikalavimas dėl 15 690,63 Eur už pagamintą elektros energiją – atmestas; 19) reikalavimas dėl skolos raštelių pripažinimo negaliojančiais – atmestas. Iš viso patenkinta 51,75 proc. priešieškinio reikalavimų.

51.       Pirmiausia proporcingai šalių ieškinio ir priešieškinio patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstomas šalių mokėtinas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs 577 Eur žyminio mokesčio (241 Eur + 336 Eur) ir 1 419 Eur dalies mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas (546 Eur žyminio mokesčio sumos mokėjimas ieškovui buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, 873 Eur žyminio mokesčio sumos mokėjimas atidėtas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi). Iš viso ieškovo mokėtinas pirmosios instancijos teisme žyminis mokestis sudaro 1 996 Eur. Patenkinus 66,44 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovė turėtų atlyginti ieškovui  1 326 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovas valstybei yra sumokėjęs 577 Eur, tai iš atsakovės ieškovui priteisiama 577 Eur ir valstybei iš atsakovės priteisiamas už ieškovą likęs sumokėti  749 Eur žyminis mokestis. 670 Eur žyminio mokesčio dalis, proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina valstybei iš ieškovo.

52.       Atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 31 Eur žyminį mokestį, 3 468 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas jai buvo atidėtas (Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovei atidėtas 2 219 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atidėtas 1 000 Eur žyminio mokesčio ir 2018 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atidėtas 249 Eur žyminio mokesčio mokėjimas). Iš viso atsakovės mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį byloje sudaro 3 499 Eur. Patenkinus priešieškinį 51,75 proc., atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteistas 1 811 Eur žyminis mokestis, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė faktiškai valstybei buvo sumokėjusi tik 31 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteisiama 31 Eur žyminio mokesčio ir valstybei 1 780 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovės valstybei pagal priešieškinį atmestų reikalavimų dydžiui (48,25 proc.) priteisiamas 1 688 Eur žyminis mokestis.

53.       Atlikus vienarūšių žyminio mokesčio mokėjimų įskaitymus, iš atsakovės ieškovui priteisiamas 546 Eur žyminis mokestis (577 Eur - 31 Eur = 546 Eur). Iš ieškovo valstybei priteisiamas 2 450 Eur ( 670 Eur + 1 780 Eur = 2 450 Eur), iš atsakovės valstybei priteisiamas 2 437 Eur (749 Eur + 1 688 Eur = 2 437 Eur) žyminis mokestis.

54.       Ieškovas byloje patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už ekspertizes, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui (66,44 proc.), iš atsakovės ieškovui priteistina 1 328,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55.       Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad turėjo 1 070 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį patenkinus 51,75 proc., atsakovei iš ieškovo priteistinos 553,73 Eur bylinėjimosi išlaidos.

56.       Atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 775,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 328,80 - 553,73 = 775,07 Eur).

57.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymas paliktinas nepakeistas.

58.       Ieškovas nurodo, jog jis 2020 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą 75 Eur užstatą už eksperto iškvietimą į teismą (DOK-156954). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2021 m. spalio 4 d., 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžių informacinėmis pažymomis daro išvadą, kad ekspertas nagrinėjant bylą nebuvo apklaustas, 75 Eur depozito sumos panaudojimas pagal byloje esančius duomenis nėra aiškus, todėl jų priskyrimas bylinėjimosi išlaidoms ir paskirstymas nėra galimas (CPK 79 straipsnis). Atsižvelgiant į tai apeliantui išaiškintina, kad jis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl papildomų procesinių sprendimų priėmimo dėl nepanaudotų 75 Eur lėšų grąžinimo iš teismo depozitinės sąskaitos.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59.       Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 2 039 Eur žyminį mokestį. Apeliaciniame skunde ieškovas reiškė šiuos reikalavimus: 1) dėl piniginės kompensacijos už dalį pajaus, mokėto už butą adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo (patenkintas 100 proc.); 2) dėl UAB „Interveba“ akcijų vertės ir padalijimo (atmestas); 3) dėl kompensacijos sumažinimo už neesminius pagerinimus adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovei (patenkintas 100 proc.); 4) dėl baudos už piktnaudžiavimą panaikinimo (patenkintas 100 proc.); 5) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (patenkintas 100 proc.). Apeliacinis skundas patenkintas 80 proc., todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 1 631,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

60.       Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo M. B. reikalavimas priteisti jam 33 152,14 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės už (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos santuokoje įgyto turtinio įnašo (pajaus) dalį, ir šį ieškinio reikalavimą patenkinti pilnai, papildant sprendimo rezoliucinę dalį tokia pastraipa:

„Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš  atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 152,14 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 14 ct) piniginę kompensaciją“.

Sumažinti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą  89 169,53 Eur (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 53 ct) piniginę kompensaciją už turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimus iki 13 307,80 Eur (trylika tūkstančių trijų šimtų septynių eurų 80 ct).

Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400,91 Eur (vieną tūkstantį keturi šimtus eurų 91 ct) kompensaciją už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį.

Panaikinti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtą 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 546 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 775,07 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 450 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 437 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimties septynių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 21,88 Eur (dvidešimt vieną eurą 88ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas“. 

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 631,20 Eur (vieną tūkstantį šeši šimtus trisdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Virginija Gudynienė 

Izolda Nėnienė

Edita Šliumpienė