Nuorašas 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Artūro Šumsko, Viktoro Dovidaičio,

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,

gynėjams advokatams Eugenijai Liutvinskienei, Mansurui Muksinovui, Renatai Narbutienei,

nuteistajam V. S.,

nuketėjusiosios S. L. atstovui adv. Dainiui Kenstavičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S., V. S., J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., V. S. ir J. S. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti: R. S. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, V. S. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę  atliekant pataisos namuose, J. S. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Iš R. S., V. S., J. S. solidariai priteista 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai S. L.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. S., V. S. ir J. S. nuteisti už tai, kad jie, bendrininkų grupėje, išžagino S. L., t.y. jie, 2010 m. laikotarpiu nuo kovo 5 d. 23 val. iki kovo 6 d. 03 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., turėdami tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja S. L., jos atžvilgiu panaudoję psichologinį ir fizinį smurtą, t.y. grasindami žodžiais ir pargriovę nukentėjusiąją ant lovos, tyčia sudavę jai, besipriešinančiai, mažiausiai 2 smūgius rankomis į veidą, o taip pat rankomis spausdami kaklą bei dengdami burną ir nosį, palaužė S. L. pasipriešinimą ir lytiškai santykiavo su ja natūraliu būdu prieš jos valią. Tokiais savo veiksmais R. S., V. S. ir J. S. padarė S. L. odos įdrėskimą dešinio smilkinio – skruosto srityje, paviršinius nubrozdinimus lūpų gleivinėje bei odos nubrozdinimą didžiosios lytinės lūpos srityje ir odos įtrūkimus makšties prieangyje, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir, atėmę galimybę priešintis, bendrininkų grupėje, ją išžagino, t.y. R. S., V. S. ir J. S. nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius jokios nusikalstamos veikos. Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai pripažintas kaltu išžaginus S. L. Nurodo, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo išgėręs tik alaus, nesijautė apsvaigęs ir viską, kas vyko įvykio vakarą, kuo puikiausiai prisimena, todėl aplinkybė, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, iš nuosprendžio turi būti pašalinta.

Skunde teigiama, jog bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į liudytojų bei nuteistųjų parodymus, kad atliekant lytinį aktą kiekvienas nuteistasis su nukentėjusiąja buvo atskirai. Šie parodymai nebuvo paneigti, todėl neaišku, kodėl teismas juos atmetė, nors šioje byloje jie yra svarbūs. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad tik nukentėjusioji parodė, kad ji buvo išžaginta, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas, tuo tarpu kiti tuo metu bute buvę asmenys iš jos elgesio su vaikinais suprato, kad pastaroji savanoriškai atliko lytinį aktą. Vakarėlyje dalyvavo ir daugiau merginų, kurios savo elgesiu rodė, kad nori tik kartu pašokti, išgerti, pasilinksminti, tuo tarpu nukentėjusioji pati sėdosi ant kelių visiems vakarėlyje dalyvavusiems vaikinams, todėl apeliantas supratęs, jog pastaroji pati sutiko ir savo elgesiu išprovokavo jį lytiniam aktui. Nors nukentėjusioji nurodė, kad ji šaukė, niekas negirdėjo jos šauksmų. Be to, nors nukentėjusioji teisme aiškino, kad visi ją smaugė, mušė, tačiau ant jos veido nustatytas tik vienas nubrozdinimas, kurio nei vienas iš vakarėlyje dalyvavusių asmenų nematė. Taip pat specialistai nenustatė jokių smaugimo žymių. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, jog „S.“, t.y. apeliantas, buvo vienintelis, kuris su ja gražiausiai elgėsi, jis jos nemušė, todėl kaltinimai dėl fizinio smurto panaudojimo apeliantui neturėjo būti nei įtarimuose, nei kaltinamajame akte. Apelianto teigimu, tuo metu, kai jis su nukentėjusiąja turėjo lytinius santykius, jis iš pastarosios elgesio suprato, kad nukentėjusioji pati to nori, nes jį pradėjo bučiuoti ir nuvilko marškinius, dėl ko V. ir J. S. išėjo į kitą kambarį, t.y. lytinių santykių metu jis buvo vienas su nukentėjusiąja ir iš jos elgesio suprato, kad tai abipusiai geranoriški santykiai.

Apeliantas mano, kad nukentėjusioji galėjo jį bei kitus asmenis apkalbėti dėl to, kad, grįžusi namo 2 valandą nakties, bijojo savo motinos, su kuria buvo sutarusi, jog namo grįš iki 23-24 valandos. 

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti; 2) apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu, skundžiamą nuosprendį pakeisti ir jam paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 92 straipsnį, atidėti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, be to, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį nuosprendžio priėmimą bei bausmių skyrimą nepilnamečiams. Apeliantas teigia, viso proceso metu neneigęs, kad jis turėjo lytinius santykius su S. L., tačiau nurodo, kad jie buvo abipusiu sutikimu, nenaudojant nei fizinės, nei psichinės prievartos, priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje.

Skunde teigiama, kad, priimdamas nuosprendį, teismas nesilaikė BPK 301 straipsnio nuostatų, kadangi apelianto kaltė pagrįsta išimtinai nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Tai, kad nukentėjusioji buvo išžaginta, nepatvirtina nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Tuo tarpu liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji vartojo alkoholį, buvo neblaivi, rodė vaikinams dėmesį, priekabiavo prie jų, sėdėjo vieniems ant kelių, su kitais bučiavosi, šoko. Tokie liudytojų parodymai paneigia pačios nukentėjusiosios tvirtinimus, kad ji svetimame bute tarp pirmą kartą matomų vaikinų elgėsi kukliai ir negalėjo suteikti pagrindo jiems manyti, jog sutinka turėti lytinius santykius, taip pat ir nukentėjusiosios motinos L. L. parodymus, jog dukra namo grįžo blaivi.

Apelianto teigimu, tai, kad pati nukentėjusioji bute elgėsi provokuojančiai, kad sutiko važiuoti į svetimą butą su pirmą kartą matomais nepažįstamais vaikinais, vartojo alkoholį, turėdama mobiliojo ryšio telefoną vakarėlio metu niekam nepranešė apie savo buvimo vietą ir galimą pavojų, nors iki 24 val. SMS žinutėmis susirašinėjo su mama, tai, kad buto durys nebuvo užrakintos ir esant norui, buvo galimybė pasišalinti, taip pat tai, kad nukentėjusioji turėdavo sugrįžti namo nustatytu laiku, t.y. iki 23 val., bei tai, kad nukentėjusioji iki įvykio dienos jau buvo turėjusi lytinių santykių, leidžia padaryti išvadą, kad pastarosios parodymus apie išžaginimą galėjo nulemti objektyvios priežastys, t.y. siekis pateisinti savo buvimą su nepažįstama kompanija, alkoholio vartojimą ir negrįžimą namo laiku, dėl ko nukentėjusiosios aprodymai turėtų būti vertinami kritiškai, juolab, kad analizuojant nukentėjusiosios parodymus, negalima jų laikyti nuosekliais, t.y. ji negalėjo nurodyti, kiek asmenų ją išžagino, negalėjo nurodyti, kokį smurtą, kuris iš kaltinamųjų jos atžvilgiu naudojo.

Skunde pažymima, kad nei pačių nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų ant veido, nei jų atsiradimo momento nei vienas iš vakarėlyje dalyvavusių liudytojų nematė, priešingai, visi tvirtino, kad vizualiai nukentėjusioji sumušta nebuvo. Kaklo smaugimo žymių nenustatė ir medikai, kas paneigia nukentėjusiosios parodymus. Apie tai, kad nukentėjusiosios lūpos buvo sumuštos ir labai užtinusios, nurodė nukentėjusioji, tačiau ekspertai užfiksavo tik abiejų lūpų gleivinėje paviršinius nubrozdinimus ir įdrėskimą dešinio smilkinio-skruosto srityje. Apelianto nuomone kiti sužalojimai, nustatyti lytinių organų srityje, galėjo atsirasti lytinių santykių metu, tačiau tokio pobūdžio sužalojimai, kuriuos teisme nurodė ekspertas, nepatvirtina prievartos buvimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina papasakojo tik tai, ką sužinojo iš pačios nukentėjusiosios, todėl jos parodymai yra išvestiniai, be to, jie tam tikrais aspektais prieštarauja ir nesutampa su pačios nukentėjusiosios parodymais. Apelianto nuomone, tiek nukentėjusioji, tiek jos motina yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi siekė prisiteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmę, apeliantas pažymi, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis dar nebuvo teistas, be to, jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK nuostatos, reglamentuojančios bausmių ypatumus nepilnamečiams, BK 91 straipsnio pagrindu privalėjo įvertinti ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bet ir jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, tačiau BK 91 straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teismas nesilaikė. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 91 straipsnis numato, jog terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmė nebus efektyvi, tuo tarpu teismas tokios išvados skundžiamame nuosprendyje nepadarė, todėl nepagrįstai netaikė BK 92 straipsnio nuostatų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį dalyje, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, jo veiksmuose nesant minėto nusikaltimo sudėties, nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, faktiškai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, laikydamas juos nuosekliais ir neprieštaringais. Be to, nuosprendyje darydamas savo išvadas, teismas formaliai išvardino byloje esančius įrodymus, tačiau jų neanalizavo. Tuo tarpu vien pačios nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina, kad jis lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą. Apelianto teigimu, nėra pagrindo tikėti ir nukentėjusiosios motinos L. L. parodymais, kadangi ji yra artimas nukentėjusiajai asmuo.

Skunde pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuolat buvo pabrėžiama, kad apeliantas buvo alkoholinio apsvaigimo būsenoje, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau analogiškos aplinkybės nukentėjusiosios atžvilgiu visiškai nebuvo tirtos, neatsakyta į klausimą, ar S. L., vakarėlio metu gerdama alų bei degtinę, nebuvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko nevaldė savo veiksmų, tuo tarpu šios aplinkybės išsamus aiškinimasis yra svarbus, sprendžiant apelianto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, kad apeliantas suvokė nukentėjusiosios nesutikimą lytiškai santykiauti su juo, aplinkybė, kad pastaroji išreiškė lytinių santykių nenorą, grindžiama vien tik jos pačios parodymais, tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, kad S. L. išreiškė savo pasipriešinimą žodžiu, verkdama, stengdamasi pabėgti ir panašiai.

Pareiškėjas mano, kad siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą, nukentėjusiajai S. L. turėjo būti paskirta teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, turėjo būti visapusiškai išsiaiškintos aplinkybės dėl jos alkoholio vartojimo vakarėlio metu ir galimybės adekvačiai vertinti įvykius, juolab, kad nukentėjusiosios parodymai dėl, neva, jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto masto ir intensyvumo prieštarauja objektyviems duomenims, t.y. byloje esančiai teismo medicinos specialisto išvadai.

Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų R. K., E. M., J. N. parodymais, jų neanalizavo skundžiamame nuosprendyje, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad minėtų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra oficialios nukentėjusiosios S. L. charakteristikos, nors ji anksčiau yra turėjusi lytinių santykių, pati savo gera valia sutiko linksmintis su praktiškai nepažįstamais vaikinais ir merginomis. Tuo tarpu apeliantas nėra teistas, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai tiek nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek Lietuvos romų bendruomenėje, kuriai priklauso.

Apelianto nuomone, byloje nesurinkta jo kaltę patvirtinančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas neteisingas nuosprendis.

Nuteistieji R. S. ir J. S. 2012-10-01 teismui pateikė prašymą dėl jų apeliacinių skundų atšaukimo ir teismo proceso nutraukimo dėl Vilniaus m. trečio apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžio. Analogiško pobūdžio prašymą apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė ir nuteistasis V. S.

Nuteistųjų R. S., J. S. ir V. S. gynėjai, prokuroras bei nukentėjusiosios atstovas nuteistųjų paduotų apeliacinių skundų atšaukimui neprieštaravo.

Nuteistųjų R. S., J. S. ir V. S. prašymai atšaukti apeliacinius skundus tenkintini.

BPK 316 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad apeliantas turi teisę savo apeliacinį skundą atšaukti.

Kadangi nuteistieji R. S., J. S. ir V. S. savo paduotus apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžio, atšaukė (4 t. b.l.178), teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 316 straipsnio 5 dalies nuostata, jų skundus palieka nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukia.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 31 straipsniu, 316 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r ė :

Nuteistųjų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Audronė Kartanienė

Teisėjai                                                                                                                        Viktoras Dovidaitis

                                                                                                                                            Artūras Šumskas

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                                     Audronė Kartanienė