Baudžiamoji byla Nr. 1-120-517/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25289-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017m. birželio 01d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui,

kaltinamajam R. L.,

gynėjui Valentinui Giriūnui,

nukentėjusiajai V. J.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009m. lapkričio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 2) 2014m. lapkričio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 178 str. 4d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-1.560,- Lt.(vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda, kas nuo 2017m. sausio 01d. atitinka 451,80 Eur. sumą, bauda nesumokėta, paskutinis teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis R. L., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent:

2017m. gegužės 23d., apie 2000 val., vakare, kaltinamasis R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  močiutei-pil. V. J. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo močiutės-nukentėjusiosios V. J. metu, pastarajai atsisakius duoti pinigų alkoholiui, nukentėjusiosios V. J. atžvilgiu pavartojęs necenzūrinius žodžius, pastarajai vieną kartą su koja įspyrė į krūtinę, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje nukentėjusiajai V. J. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis R. L. kaltu, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su motina ir močiute V. J.. Oficialiai jis niekur nedirba, pragyvenimui užsidirbdamas pas ūkininkus, todėl turi pajamų. 2017m. gegužės 23d., apie 2000 val., jis grįžo į namus išgėręs. Ar jis prašė močiutės pinigų, negali pasakyti, nes neatsimena, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Persirengęs, ketino eiti pas savo draugę, tačiau namuose buvusios jo motina R. L. ir močiutė V. J. ėmė įvairiais žodžiais įžeidinėti jo draugę. Būdamas supykęs, spyrė į stalą ir jį apvertė, po to išspardė ir apvertė du fotelius. Įvykusio konflikto metu jis vieną kartą įspyrė ir fotelyje sėdėjusiai močiutei V. J.. Anksčiau niekada nėra smurtavęs nei prieš savo motiną, nei prieš močiutę. Dėl to, kad taip pasilegė, jis labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiosios V. J. ir liudytojos R. L. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių nukentėjusiosios V. J. duotais parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 7-11, 23-24), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 7-11) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-14), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l. 25), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 19-20), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 26) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios V. J. parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad 2017m. gegužės 23d., apie 2000 val., į jos namus adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus anūkas R. L., kuris gyvena kartu su ja ir savo motina R. L.. Tuo metu ji sėdėjo ant kėdės ir žiūrėjo televizorių. Anūkas ėmė reikalauti doti jam pinigų. Jai atsakius, kad pinigų neturi, kilo konfliktas, kurio metu anūkas, būdamas supyko, ėmė elgtis agresyviai, vartyti baldus ir keiktis necenzūriniais žodžiais. Po to anūkas, ją užsipuolęs, iš kojos vieną kartą spyrė jai į krūtinę, ko pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas(b.l. 7-11).

Iš teisme išvardinto liudytojos R. L. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ši liudytoja, duodama parodymus byloje, visiškai patvirtino savo motinos-nukentėjusiosios V. J. aiškinamas aplinkybes apie fizinio smurto panaudojimo prieš pastarosios asmenį faktą(b.l. 23-24).

Iš teisme išvardinto byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, esantis namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini),. Apžiūrint kambarį, kuriame buvo smurtaujama, jokių grumtynių požymių ar kitų nusikalstamos veikos požymių užfiksuota nebuvo(b.l. 7-11).

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2017m. gegužės 23d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną, apie 1957 val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini),. neblaivus pil. R. L. panaudojo fizinį smurtą prieš savo močiutę, t.y. pastarąją suspardė, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitikusi pranešėja R. L. nurodė panaudoto fizinio smurto aplinkybes. Apie 2100 val. galimai smurtavęs pil. R. L. buvo sulaikytas namuose, kuris buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 25).

Iš teisme išvardinto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad 2017m. gegužės 23d., 2149 val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos kreipėsi pil. V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi fizinio smurto prieš jos asmenį pavartojimu, nurodydama, kad šią dieną ją savo namuose sumušė jos neblaivus anūkas, t.y. su koja įspyrė į kairį šoną. Pacientei buvo padarytos krūtinės ląstos ir kairė įstrižinė šonkaulių rentgenogramos, tačiau lūžimo linijų nustatyta nebuvo(b.l. 19-21).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2017m. gegužės 23d., 2143 val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo R. L. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas(b.l. 26).

Kadangi prie nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių yra priskiriami ir šio asmens senoliai(LR BK 248 str. 1d.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis R. L., gyvenantis kartu su savo močiute, dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo močiutę-nukentėjusiąją V. J., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), t.y. fizinio skausmo artimajam giminaičiui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje.

Spręsdamas kaltinamojo R. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo R. L. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam R. L. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, kaip anksčiau ne vieną kartą buvęs baustas administracine tvarka už padarytus įvairius teisėtvarkos pažeidimus asmuo, nusikalsta irgi jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje jau buvo teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei(b.l. 53-67). Visa tai rodo kaltinamojo R. L. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes jau buvusios taikytos valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nepadarė jokio poveikio, nes pastarasis, kaip nusikalsti linkęs asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą, ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, šį kartą būdamas kaltinamas nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu. Kaltinamasis R. L. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. L. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo pirmas kaltinamojo R. L. smurtavimo artimoje aplinkoje atvejis, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos, kuri jokių pasekmių nesukėlė, aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo R. L., kaip šiuo metu niekur oficialiai nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam R. L. už padarytus smurtinius veiksmus yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paskirtiną bausmę sumažinus 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu. Paskirtina viešųjų darbų bausmė visiško sudėjimo būdu yra bendrintina su ankstesniu teismo baudžiamuoju sprendimu, t.y. 2014m. lapkričio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta ir neatlikta bausme-nesumokėta bauda(LR BK 64 str. 2d., 65 str. 2d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. L. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Kaltinamojo R. L. interesus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gynėjas atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 9p. pagrindu(b.l. 78).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dieną, t.y. 2017m. gegužės 25d., buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam R. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 46,32 Eur.(keturiasdešimt šešių eurų ir 32 eur/ct.) sumą(b.l. 81). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. L. niekur oficialiai nedirba ir registruojasi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, pragyvendamas iš laikinų uždarbių pas ūkininkus, o nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 9p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo R. L. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo R. L. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

n u s p r e n d ė:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 30(trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajam R. L. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu viešaisiais darbais šešiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 2d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės pridėti 2014m. lapkričio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę-nesumokėtą 1.560,- Lt.(vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio baudą, kas nuo 2017m. sausio 01d. atitinka 451,80 Eur. sumą, ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 30(trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 1.560,- Lt.(vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio baudą, kas nuo 2017m. sausio 01d. atitinka 451,80 Eur. sumą.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam R. L. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2017m. gegužės 23d., 2100 val., iki 2017m. gegužės 25d., 1219 val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis R. L. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Paskirta ir neatlikta bendrintina bausmė-nesumokėta bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo R. L. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Rinaldas Adamonis