Administracinė byla Nr.eI2-2449-595/2025
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00822-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1.
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „I. B.“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „I. B.“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI, ir Inspekcija) 2024-06-28 nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33533 (toliau – ir Nutarimas) ir neskirti UAB "I. B." administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Nurodo, kad 2024-06-28 nutarimu Nr. NUĮPBJ 33533 VDI skyrė pareiškėjai 900 Eur eurų baudą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisės pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad UAB "I. B." būdama darbdaviu, atstovaujama direktorės S. F., neužtikrino, kad įmonės darbuotojas, Uzbekistano pilietis D. A. įmonės naudai dirbtų laikotarpiu nuo 2024-02-01 iki 2024-05-21, laikantis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Konstatuota, kad D. A. dirbo nuo 2022-10-06 iki 2025-05-21 UAB "I. B.", darbo funkcija - betonuotojas. Darbo santykių pradžioje asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant minėtam darbdaviui. 2023-09-28 Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu Nr. 23S174416 buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324. Asmuo apskundė dokumento panaikinimą teismui. 2024-01-31 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2014 Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S174416 paliko nepakeistą. Nuo 2024-02-01 iki 2024-05-21 asmuo dirbo neturėdamas jokio teisėto buvimo dokumento.
Nurodo, kad su Nutarimu nesutinka, kadangi, pareiškėjos nuomone, jis priimtas formaliai, neįsigilinus į aplinkybes. Asmuo buvo įdarbintas surašius darbo sutartį, apie asmens įdarbinimą buvo tinkamai ir laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, protokole taip pat nurodyta, kad LDU pranešimas yra pateiktas, leidimo dirbti nereikia. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad administracinėje byloje pagal D. A. skundą dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo Nr. 23S174416, kuriuo buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324, UAB "I. B." nedalyvavo, todėl apie byloje priimtą 2024-01-31 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį nebuvo laiku informuota, todėl laiku nenutraukė darbo sutarties su D. A. dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių.
Atkreipia dėmesį, kad darbo santykiai su D. A. pasibaigė iki skundžiamo Nutarimo surašymo, jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams. Todėl, pareiškėjos nuomone, jos padarytas pažeidimas laikytinas formalaus pobūdžio ir mažareikšmiu pažeidimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nubaudus UAB "I. B." būtų reikšmingai apribota bendrovės galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, t. y. baudos paskyrimas pareiškėjai padarytų neproporcingai didelę įtaką tęsiant ir plėtojant veiklą. UAB "I. B." įgaliotas asmuo geranoriškai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją, nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjos nuomone, yra pagrindas paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad patikrinus darbdavio pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, integracinės sistemos su Valstybinio socialinio fondo valdyba prie LR SOCMIN duomenis, buvo nustatyta, kad minimas darbuotojas nuo 2024-02-01 iki 2024-05-21 tęsė darbo santykius su pareiškėja, nors jokio galiojančio teisėto buvimo dokumento neturėjo. Nagrinėtinu atveju, yra įvykdytas nelegalus darbas, nes visą darbo laikotarpį pas darbdavį, darbuotojas, kuris yra trečiųjų šalių pilietis, privalo turėti galiojantį teisėto buvimo dokumentą. D. A. aktualiu laikotarpiu, kai nebegaliojo leidimas gyventi, taip pat neturėjo kito teisėto buvimo dokumento, pvz. kitos Europos Sąjungos šalies išduotos vizos ar leidimo gyventi kortelės, o bevizis rėžimas asmeniui nėra taikomas. Pažymi, kad nuo 2024-07-01 sudaryti darbo santykius ir tęsti darbo santykius su darbuotojais, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, bet neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galima tik išimtinais atvejais, nes yra pakeistas Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnis ir sugriežtinta dar stipriau užsieniečių – trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka.
Pažymi, kad pareiškėja buvo informuota Migracijos departamento, kad 2023-09-28 sprendimu Nr. 23S174416 yra naikinamas teisėto buvimo dokumentas ir turėjo visas galimybes nutraukti darbo santykius su darbuotoju arba norint tęsti darbo santykius – privalėjo rūpestingai domėtis apie teisėto buvimo galiojimą laike. Migracijos departamento 2023-09-28 sprendimu Nr. 23S174416 buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324, o šis sprendimas įsiteisėjo 2024-01-31 teismui išnagrinėjus bylą, o darbo santykiai nutraukti 2024-05-21, t. y. dideli laiko tarpai nuo Migracijos departamento informavimo apie dokumento panaikinimą iki darbdavio apsisprendimo nutraukti neteisėtus darbo santykius. Pažymi, kad darbo santykiai buvo nutraukti tik patikrinimo metu. Pareiškėja su pažeidimu sutiko tiek patikrinimo metu, tiek protokolo surašymo metu.
Nurodo, kad darbdavys patikrinimo metu geranoriškai teikė prašomus dokumentus, paaiškinimus, su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, to pasekoje, buvo paskirta praktiškai minimali pažeidimo padarymo metu galiojusi nuobauda darbdaviui – 900 Eur bauda. Mano, kad baudos mažinimas, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, būtų neteisingas ir neproporcingas padarytam pažeidimui, nes gana ilgą laiko tarpą darbuotojas dirbo pareiškėjos naudai be jokio galiojančio teisėto buvimo dokumento.
Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovė - įmonės vadovė S. F. nebuvo atskirai informuota nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nei Migracijos departamento, kad 2024-01-31 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2014 atmetė D. A. skundą dėl Migracijos departamento 2023-09-28 sprendimo Nr. 23S174416, kuriuo buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324, Institucija nusprendė, įmonės vadovės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį administracinėn atsakomybėn netraukti, o panaikinus nuobaudą darbdavio atžvilgiu arba ją sušvelninus, būtų paneigta teisėto buvimo svarba norint sudaryti ir tęsti darbo santykius su darbuotojais, kurie yra užsieniečiai. Atkreipia teismo dėmesį, kad 2023-08-01 buvo priimtas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nutarimas Nr. NUĮPBJ 31261 pareiškėjos atžvilgiu, dėl darbuotojo – trečiųjų šalių piliečio įdarbinimo, kuris turi teisėto buvimo dokumentą išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui, t. y. darbuotojas įdarbintas pažeidžiant užsieniečių įdarbinimo tvarką ir nagrinėjamu atveju, skundžiamas nutarimas nėra pirmas atvejis, kada pareiškėja pažeidžia užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėją minėtą nutarimą apskundė ir buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-10240-583/2023. Šiuo metu byla yra Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.
Teismas
k o n s t a t u o j a
Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-06-28 nutarimo Nr. Nr. NUĮPBJ 33533, kuriuo pareiškėjai paskirta 900 Eur bauda, nustačius, kad pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatytos šios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.
2024-05-17 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius gavo iš Migracijos departamento prie LR VRM Kontrolės skyriaus raštu informaciją, kad Uzbekistano pilietis D. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra įdarbintas UAB „I. B.“. D. A. buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2024-01-31 yra neteisėtas, t. y. asmuo neturi jokio Lietuvos Respublikos išduoto dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą, – nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Gavus informaciją, buvo pradėtas patikrinimas.
2024-06-11 surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas. Jame nurodyta, kad 2024-05-17 VDI Klaipėdos teritorinis skyrius gavo iš Migracijos departamento prie LR VRM Kontrolės skyriaus raštu informaciją, kad Uzbekistano pilietis D. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra įdarbintas UAB „I. B.“. D. A. buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2024-01-31 yra neteisėtas, t. y. asmuo neturi jokio Lietuvos Respublikos išduoto dokumento, patvirtinančiojo teisėtą buvimą, - nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2024-01-31 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2014 atmetė D. A. skundą dėl Migracijos departamento 2023-09-28 sprendimo Nr. 23S174416, kuriuo buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324.
UAB „I. B.“ vadovė S. F. 2024-06-06 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad žinojo, jog darbuotojui D. A. leidimas laikinai gyventi yra naikinamas, bet minėtas sprendimas buvo apskųstas teismui. Darbdavys užtikrino darbuotojo teisių atstovavimui advokatą. Darbdavys pateikė advokatės siųstą laišką apie D. A. priimtų sprendimų įsiteisėjimą, laiško gavimo data 2024-05-23, t.y. patikrinimo metu. Vadovė nurodė, kad apie teismo sprendimų priėmimą ir leidimo laikinai gyventi panaikinimą sužinojo tik patikrinimo metu ir darbo santykiai su D. A. yra nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi 2024-06-21 buvo surašytas protokolas Nr. 1125-0083. Protokole nurodyta, kad UAB "I. B.", būdama darbdaviu, atstovaujamu direktorės S. F., neužtikrino, kad įmonės darbuotojas Uzbekistano pilietis D. A., gim. (duomenys neskelbtini), įmonės naudai dirbtų laikotarpiu nuo 2024-02-01 iki 2024-05-21, laikantis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. D. dirbo nuo 2022-10-06 iki 2024-05-21, UAB „I. B.“, darbo funkcija - betonuotojas. Darbo santykių pradžioje asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą tarpininkaujant minėtam darbdaviui. 2023-09-28 Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu Nr. 23S174416 buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324. Asmuo apskundė teisėto buvimo dokumento panaikinimą teismui. 2024-01-31 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2014 Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S174416 paliko nepakeistą. Nuo 2024-02-01 iki 2024-05-21 asmuo dirbo neturėdamas jokio teisėto buvimo dokumento. LDU pranešimas pateiktas. Leidimo dirbti asmeniui nereikia, nes asmuo dirba pagal trūkstamų profesijų sąrašą, nes betonuotojo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą 2024 m. statybos sektoriuje. Nustatyti žemiau nurodyti pažeidimai: darbuotojas A. D., gim. (duomenys neskelbtini) , nuo 2024-02-01 iki 2024-05-21 dirbo atlygintinai be teisėto buvimo dokumento UAB „I. B.“, naudai. Jokio kito teisėto buvimo dokumento, apart panaikinto leidimo laikinai gyventi, asmuo neturėjo. Pažeistas Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 64 straipsnis, 23 straipsnio 3 dalis, ir įvykdytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas.
Inspekcija, patikrinus darbdavio pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, integracinės sistemos su Valstybinio socialinio fondo valdyba prie LR SOCMIN duomenis, nustatė, kad minėtas darbuotojas nuo 2024-02-01 iki 2024-05-21 tęsė atlygintinus darbo santykius su pareiškėja, nors jokio galiojančio teisėto buvimo dokumento neturėjo.
2024-06-28 Nutarimu dėl nustatyto pažeidimo atsakovė už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytą teisės pažeidimą pareiškėjai skyrė 900 Eur baudą.
Taip pat nustatyta, kad 2024-01-31 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2014 atmetė D. A. skundą dėl Migracijos departamento 2023-09-28 sprendimo Nr. 23S174416, kuriuo buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324.
2022-09-22 D. A. ir UAB “I. B.” sudaryta Darbo sutartis buvo nutraukta 2024-05-21.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nors ir nurodo, kad nesutinka su Nutarimu, tačiau pareiškėja iš esmės neginčija Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, prašo jį pakeisti, sumažinanat paskirtą baudą arba neskirti sankcijos. Nurodo, kad darbo santykiai su D. A. pasibaigė iki skundžiamo Nutarimo surašymo, jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams. Todėl, pareiškėjos nuomone, jos padarytas pažeidimas laikytinas formalaus pobūdžio ir mažareikšmiu pažeidimu. Nubaudus UAB "I. B." būtų reikšmingai apribota bendrovės galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, t. y. baudos paskyrimas pareiškėjai padarytų neproporcingai didelę įtaką tęsiant ir plėtojant veiklą. UAB "I. B." įgaliotas asmuo geranoriškai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją, nuoširdžiai gailisi.
Teismas nagrinėdamas šalių ginčą pasisakys dėl sankcijos skyrimo, jos dydžio.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatos.
Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 64 straipsniu užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis: 1) dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. To paties įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą kelionės leidimą ar vizą.
Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Užimtumo įstatymo 55 straipsnis nustato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomi ir atvejai, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, jog šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Iš ginčijamo Nutarimo turinio nustatyta, jog atsakovė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą konstatavo, nustačiusi, kad pareiškėja pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Uzbekistano pilietis D. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas UAB „I. B.“ (2022-09-29 Darbo sutartis Nr. 09/29-2). D. A. buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2024-01-31 yra neteisėtas, t. y. asmuo neturi jokio Lietuvos Respublikos išduoto dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą, – nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2024-01-31 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2014 atmetė D. A. skundą dėl Migracijos departamento 2023-09-28 sprendimo Nr. 23S174416, kuriuo buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324. Yra įvykdytas nelegalus darbas, nes visą darbo laikotarpį pas darbdavį, darbuotojas, kuris yra trečiųjų šalių pilietis, privalo turėti galiojantį teisėto buvimo dokumentą. Nagrinėjamu atveju, D. A. laikotarpiu nuo 2024-02-01 iki 2024-05-21, kai nebegaliojo leidimas gyventi, taip pat neturėjo kito teisėto buvimo dokumento, pvz. kitos Europos Sąjungos šalies išduotos vizos ar leidimo gyventi kortelės, o bevizis rėžimas asmeniui nėra taikomas, neturėjo dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvoje.
Pažymėtina, kad, kaip nurodė atsakovė, pareiškėja buvo informuota Migracijos departamento, kad 2023-09-28 sprendimu Nr. 23S174416 yra naikinamas teisėto buvimo dokumentas ir turėjo visas galimybes nutraukti darbo santykius su darbuotoju arba norint tęsti darbo santykius – privalėjo rūpestingai domėtis apie teisėto buvimo galiojimą laike. Apie tai, kad pareiškėjai buvo žinoma apie D. A. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą, savo paaiškinime pati pareiškėja tai patvirtino. Nurodė paaiškinime, kad žinojo, jog darbuotojui D. A. leidimas laikinai gyventi yra naikinamas, bet minėtas sprendimas buvo apskųstas teismui. Darbdavys užtikrino darbuotojo teisių atstovavimui advokatą. Migracijos departamento 2023-09-28 sprendimas Nr. 23S174416, kuriuo buvo panaikintas D. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205324 įsiteisėjo 2024-01-31 teismui išnagrinėjus bylą, o darbo santykiai nutraukti tik 2024-05-21. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu ji nedalyvavo ir nežinojo savalaikiai apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina, kad darbo santykiai buvo nutraukti tik patikrinimo metu. Taip pat, pažymėtina, kad pareiškėja su pažeidimu sutiko tiek patikrinimo metu, tiek protokolo surašymo metu.
Taigi, Nutarimu pareiškėjai buvo pasirta 900 Eur bauda. Kaip minėta, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darbdavys patikrinimo metu geranoriškai teikė prašomus dokumentus, paaiškinimus, su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta iš esmės minimali pažeidimo padarymo metu galiojusi nuobauda – 900,00 Eur bauda. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl sankcijos neskyrimo ar baudos dydžio sumažinimo atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju neskirti sankcijos nėra jokio pagrindo, kadangi pažeidimas yra nustatytas. Baudos mažinimas, atsižvelgiant į visas nustatytas ginčo situacijos aplinkybes būtų neteisingas ir neproporcingas padarytam pažeidimui, nes gana ilgą laiko tarpą darbuotojas dirbo pareiškėjos naudai be jokio galiojančio teisėto buvimo dokumento. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, pagrįsta ir teisinga. Pareiškėjos skunde pateikti argumentai nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų. Vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone faktinės aplinkybės įvertintos pagal byloje esančius įrodymus, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad VDI teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais.
Šalys procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų dėl ginčo dalyko, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „I. B.” skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė