Baudžiamoji byla Nr. 1-887-1060/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26977-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 3 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

P. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. birželio 7 d. apie 15 val. 15 min., Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Putriškių kaime, Lankų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,40 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais P. Ž. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. Ž. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2018 m.  birželio 7 dieną jis nuo  ryto Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Putrišių kaime, prie upelio vartojo alkoholinius  gėrimus, gėrė degtinę. Dviese išgėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Išgėrus  degtinę, jis nusprendė  važiuoti į savo namus. Apie 15 val. jis sėdo į jam priklausantį automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir  įvažiavo į Jaunimo gatvę. Jam važiuojant Jaunimo gatve, tuo metu pamatė kaip  jo vairuojamą automobilį aplenkė automobilis „Škoda Octavia“. Minėtas automobilis pavažiavęs  priekyje jo sustojo. Iš automobilio išlipo jaunuolis, kuris stabdė jo automobilį. Jis sustojo. Prie jo  automobilio priėjo jaunuolis ir  atidaręs  jo automobilio vairuotojo pusės dureles liepė jam išlipti iš automobilio. Jis šio jaunuolio neatpažino. Kai jam šis jaunuolis liepė išlipti iš automobilio, tuomet jis uždarė automobilio dureles ir paspaudęs greičio pedalą nuvažiavo tolyn. Jam važiuojant, jis automobilį pasuko į žvyruotą kelią ir įvažiavo į suartą arimą. Tuo metu pamatė kaip arime paskui jį  važiuojantis  automobilis blokavo jam  kelią. Jis tuo metu sustojo. Iš automobilio „Škoda Octavia“ iš vairuotojo pusės išlipo tas pats jaunuolis, priėjo prie jo automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir iš jo automobilio užvedimo spynelės norėjo ištraukti raktelius. Minėtas jaunuolis jam dar papurškė dujų. Ir kas toliau vyko jis gerai neprisimena. Pamena  tai, kad atvykę pareigūnai jam alkoholio  kiekio  matuokliu  nustatė  2,94 promilės girtumą, policijos pareigūnai jį pristatė į Prienų ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas nustatyti alkoholio kiekiui. Dėl savo  tokio poelgio, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus labai gailisi. Automobilis „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, automobilio vertė yra 1000 eurų. Jis  prisipažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo savo automobilį. Dėl savo tokio poelgio, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus labai gailisi (b. l. 107-109, 112-115).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytojas P. J. parodė, kad 2018 m. birželio 7 d. apie 15 val. 15 min. važiavo Jaunimo gatve, Balbieriškyje, Prienų rajone, privažiavo prie priekyje jo ta pačia eismo juosta važiuojantį automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis vinguriavo po visą važiuojamąją kelio dalį. Važiavo viduriu kelio, buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Jis pradėjo lenkti automobilį ir pamatė, kad automobilio vairuotojo galva palenkta žemyn. Dėl to įtarė, kad automobilio vairuotojas girtas. Aplenkęs automobilį pavažiavo į priekį ir sustojęs išlipo iš automobilio, ranka pamojus, automobilio ,,Volvo“ vairuotojas sustojo. Priėjęs prie automobilio atidarė dureles ir pažino P. Ž.. Pamatė, kad P. Ž., girtas, nes jautėsi alkoholio kvapas ir jis nerišliai kalbėjo. Pareikalavo, kad P. Ž. išliptų iš automobilio.  Tačiau P. Ž. į jo pasakymą nereagavo, o paspaudė automobilio greičio pedalą ir nuo  kelio pasuko į dešinę pusę ir įvažiavęs į lauko keliuką nuvažiavo tolyn į dirbamus laukus. Jis pradėjo važiuoti jam iš paskos. Arime jis automobiliu blokavo P. Ž. kelią ir jis sustojo. Jis išlipo iš automobilio ir atidaręs automobilio ,,Volvo“ vairuotojo dureles, bandė ištraukti užvedimo spynelėje esančius raktelius. Nespėjus raktelių ištraukti P. Ž., pradėjo važiuoti ir priekine dalimi kliudė jo stovinčio automobilio galinę dalį. Kadangi P. Ž. priešinosi, jis jį ištraukė į lauką ir papurškė ašarinių dujų, tik tada P. Ž. nurimo. Paskambino į bendrą pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai P. Ž. nustatė 2,94 promilių girtumą (b.l.59-64).

Liudytojas V. S. parodė, kad 2018 m. birželio 7 d. dirbant kartu su Alytaus apskrities VPK Birštono PK vyriausiuoju tyrėju E. T., apie 15.23 val. gavo  pranešimą, kad Prienų r. Balbieriškio sen., Putrišių k., Lankų g. yra sulaikytas girtas vairuotojas. Laukuose rado  du automobilius, kurie buvo po eismo įvykio. Abi transporto priemonės buvo apgadintos. Šalia automobilių buvo du asmenys, kaip paaiškėjo P. Ž. ir P. J.. P. J. paaiškino, kad važiuodamas keliu pastebėjo P. Ž. vairuojamą automobilį, įtarus, kad šis gali būti neblaivus, jis šį automobilį buvo kelyje susistabdęs. Automobilio „VOLVO XC90“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neišlipo iš savo automobilio ir nuo kelio pasuko į vietos  laukų keliuką.  Laukuose P. Ž. automobiliu trenkėsi į P. J. vairuojamą automobilį. Po susidūrimo abu automobiliai sustojo. P. Ž. matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivus, alkoholio  kiekio matuokliu jam nustatė 2,94 prom. girtumą (b.l. 66-68).

Liudytoja A. Ž. parodė, kad  P. Ž. yra jos vyras. Iš Petro  sužinojo, kad 2018 m. birželio 7 d. jis Putrišių kaime, Balbieriškio seniūnijoje, Prienų rajone, buvo  sulaikytas neblaivus vairuojant jų automobilį „Volvo XC90“. P. Ž. savo kaltės  neneigia, ją visiškai prisipažįsta.  Dėl  savo  tokio elgesio  jos  vyras  P. Ž. dėl savo nusikalstamo poelgio nuoširdžiai gailisi, išgyvena, jaučia kaltės jausmą (b.l. 70-72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5748/2018(01) nurodyta, kad P. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio (b.l. 54).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas CD diskas kurį pateikė liudytojas P. J., kuriame  matosi kaip keliu važiuoja automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-57)

2018 m. birželio 7 d. įvykio  vietos  apžiūros  protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra suartas laukas - arimas, esantis apie 200 metrų nuo Lankų g. 7 namo, Putrišių kaime, Balbieriškio seniūnijoje, Prienų rajone, pietų kryptimi (b.l. 10-19).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. Ž. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino P. Ž. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2018 m. birželio 7 d. apie 15 val. 15 min., Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Putriškių kaime, Lankų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo  jam  priklausantį automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,40 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais P. Ž. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad P. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 130-135).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

P. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius P. Ž. – kaltinamasis neteistas (b.l. 94), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 95-100), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b.l. 93), nedirba (b.l. 101), registruotas darbo biržoje (b. l. 102). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.

BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog P. Ž. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaityti P. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 7 d. 23.00 val. iki 2018 m. birželio 8 d. 14.40 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant vienai arešto parai (b. l. 116-117).

Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis P. Ž. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šios bylos KET pažeidimai sukėlė kitam asmeniui priklausančio turto – automobilio sugadinimą, be to, KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,40 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam P. Ž. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilio „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra pats P. Ž., todėl automobilis kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuotas.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš P. Ž. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo, kurios sudaro – 192,39 Eur. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26977-18 (b. l. 33) matyti, jog transporto priemonės VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos yra 192,39 Eur. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105 straipsniu prašo pripažinti šias išlaidas – proceso išlaidomis. Iš pateiktos 2017 m. rugpjūčio 23 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.3 punkto matyti (b. l. 35-42), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas transporto priemonės nuvežimo išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteisiamos iš kaltinamojo P. Ž..

Kaltinamajam P. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 118-119) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

P. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Ž. paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti P. Ž. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. birželio 7 d. 23.00 val. iki 2018 m. birželio 8 d. 14.40 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. Ž. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, P. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti P. Ž. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo P. Ž. Alytaus apskrities VPK priteisti 192,39 Eur transporto nuvežimo išlaidas.

P. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojo įsakymo kopiją perduoti VĮ „Regitra“.

Informuoti kaltinamąjį P. Ž. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam P. Ž. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam P. Ž., kad:

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                             Agnė Vyliaudaitė