Civilinė byla Nr. e2-1842-760/2020
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-010588-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.; 2.6.1.3.6
(S)
S P R E N D I M A S UŽ A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 7 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, palūkanų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. P. (toliau – atsakovas) 100 Eur negrąžintą kreditą, 32 Eur bendrą kredito kainą, 156,92 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 11,88 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 48,40 Eur už advokato teisines paslaugas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Halex“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“) (toliau – pradinė kreditorė) 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 171783, kuria pradinis kreditorius atsakovui suteikė 100 Eur vartojimo kreditą, už kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Kredito grąžinimo terminas baigėsi 2016 m. vasario 2 d. Atsakovas įsipareigojimo per nustatytą sutartyje terminą neįvykdė.
2016 m. liepos 22 d. pradinis kreditorius gautinų sumų pirkimo sutartimi visas reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių viena yra atsakovo, perleido uždarajai akcinei bendrovei „Ferratum Finance“, kuri įgytą reikalavimo teisę 2019 m. gegužės 9 d. subrogacijos sutartimi perleido uždarajai akcinei bendrovei „Credit Day“, o uždaroji akcinė bendrovė „Credit Day“ 2019 m. gegužės 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01 reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei.
2016-07-22 tarp Pradinio kreditoriaus UAB Ferratum, į. k. 300980536, bei UAB Ferratum Finance į.k. 304094427, buveinės adresas Vytenio g. 46, Vilnius, buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB Ferratum Finance perėmė visą Ferrautm UAB paskolų sutarčių portfelį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Byloje pateiktas ieškovės atsakovui adresuotas 2019 m. birželio 18 d. elektroninis pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, kuris atsakovui buvo siunčiamas elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, laikytina, kad ieškovė, vadovaudamasis CK 6.109 straipsniu, tinkamai pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir atsakovo prievolės vykdymą naujajam kreditoriui.
CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal įrodymų naštos paskirstymo taisyklę kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė įrodymus, jog pradinė kreditorė suteikė 100 Eur vartojimo kreditą. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sutartimi numatytu terminu negrąžino dalies gautos kredito sumos ir nemokėjo vartojimo kredito kainos sutartos šalių vartojimo kredito sutartyje, tokiu būdu pažeisdamas savo prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 100 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 32 Eur bendra kredito kaina.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 156,92 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas baigėsi 2016 m. vasario 2 d. Savo prašymą ieškovė grindžia Lietuvos teismų praktika, tačiau pabrėžtina, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuri iš esmės keičia visą iki šiol taikytą teismų praktiką, išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).
Vadovaujantis aukščiau nurodytu išaiškinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 156,92 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., t. y. po sutarties termino pasibaigimo, netenkinamas.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties 10.1 punkte yra numatyta, kad atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė įgyja teisę reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šiuo pagrindu ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovo 11,88 Eur delspinigių, kurie laikytini pagrįstais ir priteistini iš atsakovo ieškovės naudai.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 143,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis ir 48,40 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 48 procentus (143,88 Eur/300,80 Eur x 100 procentų) ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 30,43 Eur (63,40 Eur x 48 procentai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) negrąžintą kreditą, 32 Eur (trisdešimt du eurus) bendrą kredito kainą, 11,88 Eur (vienuolika eurų, 88 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 143,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,43 Eur (trisdešimt eurų, 43 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1–4 dalių, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Loreta Bajorinienė