VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

per internetinę platformą „Zoom“ dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Agnei Turauskaitei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Sauliui Karčiauskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB BV „Inžinerinės sistemos“ ieškinį atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

        Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10 735 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovui 2019-05-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos keturios statybos rangos sutartys: 1) 2016-10-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr.1601-W0007, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo arba atsakovo (užsakovo) medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti lauko inžinerinių tinklų statybos, projektavimo ir kitus susijusius darbus objekte „Viešbučio ir gyvenamųjų namų kompleksas Ceikinių g. 3, Vilniuje“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus atsakovui, kuriuos jis prisiėmė šia sutartimi, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus bei sumokėti ieškovui už jo tinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1. p.). Sutarties šalys nustatė Sutarties kainą lygią 162 009,44 Eur be PVM (Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 dalis). 2017-11-02 Susitarimu dėl Statybos rangos sutarties pakeitimo Nr.1601-W0007.02 ieškovas ir atsakovas susitarė dėl dalies nevykdomų darbų bei darbo projekte pasikeitusių vamzdynų diametro, dėl ko Sutarties kaina padidėjo iki 173 736,40 Eur be PVM. Pagal 2016-10-10 Statybos rangos sutartį Nr.1601-W0007 2018-05-31 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas galutinis perdavimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad atsakovas priėmė ieškovo tinkamai atliktus darbus 209.744,45 Eur sumai, faktinė darbų užbaigimo data 2018-05-31, ieškovas perdavė visą reikalingą statybos dokumentaciją. 2) 2016-12-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr.1602-W0001, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos, projektavimo ir kitus susijusius darbus objekte „Vandentiekio ir elektroninių ryšių tinklai. Konstitucijos pr.20, Vilnius, rekonstravimo projektas“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus atsakovui, kuriuos jis prisiėmė šia sutartimi, o Atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus bei sumokėti ieškovui už jo tinkamai atliktus darbus ir kitus įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1. p.). Sutarties šalys nustatė Sutarties kainą lygią 23 998,43 Eur be PVM (Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 dalis). Pagal 2016-12-12 Statybos rangos sutartį Nr.1602-W0001 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas 2018-05-04 galutinis perdavimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus 29 038,10 Eur sumai, faktinė darbų užbaigimo diena 2018-05-04, ieškovas perdavė visą reikalingą statybos dokumentaciją, neatliktų/darbų su trūkumais nėra. 3) 2018-05-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr.1704-W0001, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos, projektavimo ir kitus susijusius darbus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas Ceikinių g.15, Vilnius“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus atsakovui, kuriuos jis prisiėmė šia sutartimi, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti ieškovui už jo tinkamai atliktus darbus ir kitus įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1. p.). Sutarties šalys nustatė Sutarties kainą lygią 17 359,17 Eur be PVM (Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 dalis). Pagal 2018-05-10 Statybos rangos sutartį Nr.1704-W0001 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas 2018-06-05 galutinis perdavimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus 21 004,60 Eur sumai, faktinė darbų užbaigimo diena 2018-06-05, ieškovas perdavė visą reikalingą statybos dokumentaciją, neatliktų/darbų su trūkumais nėra. 4) 2017-02-17 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr.1702-W0002, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos, projektavimo ir kitus susijusius darbus objekte „Administracinio pastato statyba Aguonų g. 8 ir daugiabučių gyvenamųjų namų rekonstravimas Aguonų g. 10, Vilniuje“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus atsakovui, kuriuos jis prisiėmė šia sutartimi, o Atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti ieškovui už jo tinkamai atliktus darbus ir kitus įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1. p.). Sutarties šalys nustatė Sutarties kainą lygią 42 500 Eur be PVM (Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 dalis). Ieškovo ir atsakovo abipusiu susitarimu dėl atsakovo vėlavimo perduoti darbų frontą ir kitų objektyvių aplinkybių 2017-02-17 Statybos rangos sutartis Nr.1702-W0002 buvo nutraukta. Nemokumo administratoriaus perimtuose ieškovo dokumentuose neišlikęs minėtos sutarties nutraukimą patvirtinantis dokumentas. Atsakovas pagal šią sutartį sumokėjo už ieškovo iki sutarties nutraukimo atliktus darbus. Atsakovo galimiems nuostoliams dėl sutarties nutraukimo padengti ieškovo ir atsakovo susitarimu atsakovui liko Sutarties 6.5 punkte nurodyta 10 procentų sulaikytų lėšų suma, dėl ko šalys viena kitai jokių pretenzijų dėl sutarties nutraukimo nereiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas ieškiniu nereiškia reikalavimo priteisti iš atsakovo sulaikytas pagal 2017-02-17 Statybos rangos sutartį Nr.1702-W0002 lėšas. Ieškovas reiškia ieškinį dėl lėšų, sulaikytų pagal 2016-10-10 Statybos rangos sutartį Nr.1601-W0007, 2016-12-12 Statybos rangos sutartį Nr.1602-W0001 ir 2018-05-10 Statybos rangos sutartį Nr.1704-W0001, iš atsakovo priteisimo. Pagal susiklosčiusią verslo praktiką, kuri buvo taikoma ir tarp ieškovo bei atsakovo, ieškovas pasirašius Galutinius darbų perdavimo aktus, turėjo galimybę arba 1) pateikti atsakovui garantinių įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštą, po ko jam nedelsiant būtų išmokamos sulaikytos lėšos, arba 2) laidavimo rašto neteikti ir tokiu atveju sulaikytos lėšos ieškovui sumokamos suėjus laidavimo rašto galiojimo terminui. Ieškovas atlikęs darbus, pasirašius Galutinius darbų perdavimo aktus, garantinio laikotarpio laidavimo raštų atsakovui nepateikė, ir pagal susiklosčiusią praktiką sulaikytas lėšas atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui pasibaigus garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantijų terminui. Visų nurodytų sutarčių garantijų terminai pasibaigė 2020 m. gegužės – birželio mėn. Vien formalus Sutarčių 9.1 ir 9.7 punktuose numatytų teisinių pasekmių taikymas, tai yra atsakovo sulaikytos 10 735 Eur sumos nesumokėjimas ieškovui, iš esmės reikštų baudinio pobūdžio sankcijų taikymą ieškovui.   

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas klaidingai traktuoja, kad atsakovas naudojasi Sutartyje numatyta pinigų sulaikymo teise kaip garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemone, dėl to netinkamai aiškina materialinės teisės normas bei teismų praktiką. Atsakovas dar 2019 m. liepos 18 d. pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai informavo ieškovą apie tai, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 str. pagrindu, o ne sulaiko ar įskaito pinigus kaip prievolių užtikrinimo priemonę. Šalių sutarta darbų kaina atspindi ieškovo prisiimtų įsipareigojimų visumą, nes atsakovui yra svarbu ne tik atliekami darbai ir jų kiekis, bet ir kita su atliktais darbais gaunama nauda (tinkamai parengta išpildomoji dokumentacija, atliktų darbų aktai, garantiniai įsipareigojimai, jų realizavimo galimybės). Šalys, be fizinių statybos darbų atlikimo papildomai susitardamos dėl konkrečių garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonių, atitinkamai nustatė ir Sutarčių kainą, nes ieškovas, žinodamas apie savo pareigą pateikti draudimo bendrovės garantijas, jų kaštus įskaičiuoja į savo pasiūlymų kainą ir tai atsispindi galutinėje Sutarčių kainoje. Į kainą ieškovas įskaičiuoja ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą bendrąja prasme. Pareigą pateikti garantinio laikotarpio garantiją taip pat įtvirtina ir Statybos įstatymo 41 straipsnis. Tai rodo, kad ieškovo neįvykdyti įsipareigojimai pagal Sutartis yra reikšmingi ir negali būti ignoruojami. Nors Sutartys numato mokėtinų sumų sulaikymą, po ieškovo pretenzijos gavimo ir atsakymo į ją pateikimo atsakovas čia teise nebesinaudoja, nes tiesiog nebeliko ką sulaikyti, t.y. nebeliko ieškovo reikalavimo teisės. Atsakovas visų pirma būtent dėl siekio apsisaugoti nuo tokių situacijų, kai darbų garantinio termino laikotarpiu bankrutuoja darbus atlikę rangovai, reikalauja pateikti konkrečios formos garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę (banko garantiją arba draudimo įmonės laidavimo raštą), labai konkrečiai ir aiškiai apibrėždamas jai keliamus reikalavimus. Ieškovas formuluoja poziciją, kad nepaisant pripažįstamo fakto, kad dalies savo įsipareigojimų jis neįvykdė ir neįvykdys, bet užmokestį už tokius neįvykdytus įsipareigojimus jis vis tiek turėtų gauti. Faktas, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas neteikia garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonės, savaime nereiškia, kad ieškovas turi teisę apmokėjimą už neįvykdytą įsipareigojimą, t.y. į visą Sutarties kainą, kuri apima ne tik fiziškai atliktus statybos darbus, bet ir papildomus įsipareigojimus, kurių neįvykdžius ieškovas net neįgyja reikalavimo teisės į atitinkamą Sutarčių kainos dalį. Sutartyse yra labai aiškiai akcentuojama, kad ieškovas neįgyja reikalavimo teisės į atsakovą jei neįvykdo atitinkamų įsipareigojimų pagal Sutartis. Pažymi, kad dvejų metų galiojimo terminas yra tik viena iš Sutartyse nustatytų reikalaujamos užtikrinimo priemonės – draudimo bendrovės laidavimo rašto – reikalaujamų savybių, kaip ir raštą išduodantis subjektas, jo suma. Tai reiškia kad būtent pats faktiškai išduotas laidavimo raštas turi galioti du metus, o ne nustatomas dviejų metų terminas rašto išdavimui. Faktas, kad nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo praėjo daugiau nei du metai, ir per tą laiką Ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimo, nereiškia kad šių įsipareigojimų ieškovui nebereikia vykdyti, ar kad reikalaujamas užtikrinimo laikotarpis yra pasibaigęs; tai taipogi nereiškia kad Ieškovas gali reikalauti apmokėjimo už neįvykdytą įsipareigojimą. Atsakovas dar 2019-07-18 atsisakė vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 str. pagrindu ir informavo apie tai ieškovą.

Ieškinys tenkintinas

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovui 2019-05-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“.

Ieškovo nuomone, atsakovas neteisus, kadangi sulaikė įmokas ir suėjus garantiniam 2 metų terminui negrąžina 5 proc. sumos, skirtos galimiems trūkumams padengti, pagal tris šalių sudarytas sutartis, kas sudaro 10 735 Eur sumą.

Atsakovo nuomone, ši suma lieka atsakovui, kadangi ieškovas nepajėgus įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ypač kai jam yra iškelta bankroto byla.

Abi šalys sutarčių sudarymo metu buvo verslininkai, todėl laikytinos lygiavertėmis (nėra skiriama silpnesnioji ir stipresnioji šalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ekonomiškumo ir prievolės šalių bendradarbiavimo principai. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti; prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, – praneštų apie pasikeitimą, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir panašiai.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių paaiškinimų ir matyti, kad šalys sudarė tris Statybos rangos sutartis: 2016 m. spalio 10 d. Statybos rangos sutartis Nr. 1601-W0007, 2016 m. gruodžio 12 d. Statybos rangos sutartis Nr. 1602-W0001, 2018 m. gegužės 10 d. Statybos rangos sutartis Nr. 1704-W0001.

Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo administratoriui UAB „Tigesta“ atsakovas 2019 m. liepos 18 d. pateikė pranešimą, kuriuo atsisakė sumokėti ieškiniu reikalaujamą skolos dalį, atsisakydamas vykdyti savo priešpriešines prievoles tiek, kiek jų nevykdė pats ieškovas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ginasi nuo pareikšto reikalavimo teigdamas, kad pagal nurodytas sutartis tam tikrų veiksmų ieškovui neatlikus atsakovas įgyja teisę sulaikyti dalį mokėjimo už atliktus darbus.

Kita vertus, iš pateiktų įrodymų matyti, kad apie mokėjimo sulaikymą atsakovas ieškovui nepranešė iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Šioje byloje svarbus faktas, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą, taikytinas Įmonių bankroto įstatymas, galiojęs ieškovo bankroto bylos iškėlimo metu. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas imperatyviai numato, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (28 straipsnis) taip pat draudžia nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ir pan.

Teismas sutinka su atsakovo nurodymu, kad iškėlus bankroto bylą ieškovui pastarasis nepateiks garantijos užtikrinimo.

Vis dėlto CK 6.681 straipsnis įpareigoja atsakovą sumokėti rangovui rangos sutartyje įtvirtintą darbų kainą. O atsakovo sulaikytos sumos (atsižvelgiant į jų užtikrinamąjį pobūdį) pagal priklauso ieškovui. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad  po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, darytina išvada, kad atsakovas neturi teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios turėjo būti mokamos ieškovui už jau atliktus darbus (Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas savo teises turi teisę ginti reikšdamas reikalavimus ieškovui bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnis). Taip aiškiai nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-919-614/2019 (byla tarp atsakovo ir kitos bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus dėl sulaikytų sumų grąžinimo), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011 ir kitose.

Kadangi iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui dienos šalys nebuvo išsprendusios Statybos rangos sutarčių vykdymo klausimų, todėl laikytina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti sulaikytas sumas. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai buvo priimti, po bankroto bylos iškėlimo teisme dienos pasibaigė ieškovo prievolė pateikti garantinius raštus, todėl atsakovas turi apmokėti atliktų darbų kainą, neturėdamas teisės dalies sumos sulaikyti.

                Dėl nurodytos priežasties teismas laiko įrodyta aplinkybe, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai ir nurodyta 10 735 Eur sumą priteistina ieškovo naudai. 

                Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (pagrindinę skolą) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.        

Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistinas 242 Eur dydžio žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovas teismui taip pateikė prašymą atlyginti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas 830 Eur sumai. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 830 Eur atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo laikytinas protingos ir jos nėra mažintinos, o ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, 830 Eur sumai priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo Bankrutuojančios UAB ,,BV Inžinerinės sistemos“, juridinio asmens kodas 302249430, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tigesta, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Merko statyba“, juridinio asmens kodas 111610080, 10 735 Eur (dešimt tūkstančių septyni šimtai trisdešimt penkių eurų) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 735 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 830 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Merko statyba“, juridinio asmens kodas 111610080, valstybės naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

                Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis