Baudžiamoji byla Nr. 2K-274-693/2018

                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39019-2017-5

                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

                                                           1.1.9.2; 2.3.6.3.1 

                                                           (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. K. paskirta 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. taikyto laikinojo sulaikymo laikas ir G. K. paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams septyniems mėnesiams ir konfiskuota automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 480 Eur.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis, kuria nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       G. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 20.25 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Audi 80“ (valst. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio). 

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 48 MGL dydžio bauda, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojui V. K., nustatant dvejų metų laidavimo terminą. Kasatorius taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams septyniems mėnesiams, nustatant, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia – 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Nors teismai pripažino, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir kad tiek nuteistasis G. K., tiek laiduotojas V. K. darbdavių yra charakterizuojami teigiamai, tačiau nepagrįstai sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, o laiduotojas sugebės reikšmingai paveikti jo elgesį. Tokį sprendimą teismai priėmė atsižvelgę į neva brandų nuteistojo amžių (nors pagal teismų praktiką pats savaime amžius negali tapti pagrindu atsisakyti taikyti laidavimo institutą) ir turėtus išnykusius teistumus, nepagrįstai priskirdami šias aplinkybes prie galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šalinančių aplinkybių. 

2.2.                      Vertindami kasatoriaus turėtus teistumus teismai rėmėsi tik prokuroro pateikta pažyma, tačiau ankstesni nuosprendžiai ir nutarimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius į bylą pateikti nebuvo. Dėl to teismai, neįsigilinę į ankstesniuose nuosprendžiuose nurodytas aplinkybes bei neįvertinę kasatoriaus praeityje padarytų veikų įtakos jo elgesiui ateityje, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes savo išvadas grindė byloje nesančiais įrodymais. Pasak kasatoriaus, teismai šį straipsnį pažeidė ir dėl to, kad padarė bylos įrodymais nepagrįstą išvadą, jog gatvė, kuria važiavo kasatorius, yra tankiai apgyvendintame Vilniaus rajone, dėl to jis savo elgesiu kėlė didesnį pavojų aplinkiniams. Kasatorius, dėstydamas savą įvykių versiją, nesutinka su teismų išvada, kad jo veiksmai buvo pavojingi ir galėjo sukelti sunkias pasekmes.

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, nuo kada įsigalioja kasatoriui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams septyniems mėnesiams, taip pailgino faktinį šios priemonės taikymo terminą ir pažeidė BK 68 straipsnio 3 dalį bei BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pasak kasatoriaus, vairuotojo pažymėjamas iš jo buvo paimtas 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo šios dienos jis vairuoti nebegalėjo. Dėl to baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino skaičiavimas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatitiktų teisingumo principo, nes teisės vairuoti transporto priemones netekimo trukmė būtų siejama ne su konkrečiu teismo paskirtu terminu, o su neapibrėžtu laikotarpiu, priklausančiu ir nuo pareigūnų bei teismo galimybių ištirti ir išnagrinėti bylą kaip galima greičiau, be to, iš dalies ribotų asmens teisę į apeliaciją, o užsitęsus bylos nagrinėjimui galėtų viršyti BK 68 straipsnyje numatytą maksimalų šios priemonės taikymo terminą. Dėl to, kasatoriaus įsitikinimu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.

3.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, neatleisdami G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas. Teismai tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, jog G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo išvadas teismai pagrindė konkrečiais bylos duomenimis apie ankstesnius kasatoriaus teistumus, jam taikytą administracinę atsakomybę ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.2.                      Kasacinio skundo argumentas dėl BK 68 straipsnio 3 dalies ir BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimo nepagrįsti. Įstatymas nereikalauja nuosprendyje nurodyti, nuo kada skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas. Taigi teismas, skirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas draudimo naudotis specialia teise terminą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir BPK pažeidimų nepadarė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo G. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

5.       Nuteistasis G. K. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, priimdami sprendimą neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, netinkamai vertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl nepagrįstai nenustatė visų BK 40 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.

6.       Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

7.       Tačiau, net ir esant visų nurodytų formalių sąlygų visumai, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

8.       Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

9.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, tačiau nusprendė BK 40 straipsnio nuostatų netaikyti ir G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės neatleisti iš esmės dėl to, kad nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors G. K. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, niekam žalos nepadarė, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių padarinių, ir nors teistumai išnykę, jis anksčiau yra teistas už eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį vieno ar daugiau asmenų mirtį, bei viešosios tvarkos pažeidimą, baustas administracine tvarka. Be to, nors teismas pripažino, kad pasirinkto laiduotojo V. K. asmenybė charakterizuojama teigiamai, tačiau nuteistasis G. K. yra brandaus amžiaus, dirbantis asmuo, gebantis pats kontroliuoti bei vertinti savo elgesį, todėl kito asmens priežiūra ar kontrolė esminės įtakos jam nedarys, tuo labiau kad V. K. teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kaip konkrečiai galėtų paveikti jo elgesį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog G. K. ateityje laikysis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nebenusikals, o V. K. sugebės pakankamai koreguoti jo elgesį ir daryti teigiamą įtaką. Taigi, teismas apsvarstė kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų ir pateikė išsamius argumentus, kodėl nesprendžia, kad įvykdytos visos baudžiamojo įstatymo nustatytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis ir laiduotojo galimybes užtikrinti laidavimo tikslus, taikė BK 40 nuostatas ir pagrįstai G. K. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir savo sprendimą išsamiai motyvavo. 

11.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl BK 40 straipsnio netaikymo G. K., todėl darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad spręsdami, ar atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismai netinkamai vertino jo ankstesnius teistumus, rėmėsi tik prokuroro pateikta pažyma bei nevertino padarytų veikų įtakos jo elgesiui ateityje. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, teismai, formuodami vidinį įsitikinimą ir siekdami padaryti išvadą dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai rėmėsi tyrimo metu surinktais duomenimis ir vertino turimą informaciją apie G. K. ankstesnius teistumus, be kita ko, atsižvelgė į veikų, už kurias jis praeityje buvo nuteistas, pobūdį. Pažymėtina, kad kasatorius jo nuteisimo praeityje fakto neginčija, tiesiog stengiasi jį sumenkinti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios

12.       Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Tokia išvada darytina iš to, kad kardomosios priemonės dokumento paėmimo turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio pat pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), be to, tai atitinka protingumo ir teisingumo principų turinį.

13.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas ir iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Duomenų apie laikino leidimo vairuoti transporto priemones G. K. išdavimą byloje nėra. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams septyniems mėnesiams. Tačiau nei nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta, nuo kada skaičiuotinas šis nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Pažymėtina, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus 2018 m. vasario 14 d., G. K. paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas panaikinta, o iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas perduotas saugoti VĮ „Regitra“.

14.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu paskyrus G. K. kardomąją priemonę dokumento paėmimą ir iš jo paėmus vairuotojo pažymėjimą, jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tuo tarpu skundžiamuose teismų sprendimuose nenurodžius, nuo kada skaičiuotinas uždraudimo naudotis šia teise terminas, susidaro prielaidos neteisingai vertinti G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, ši nuosprendžio surašymo klaida taisytina keičiant tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, tiek apeliacinę nutartį – nustatant, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

15.       Kasaciniame skunde taip pat yra argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Kaip jau ne kartą pažymėta teismų praktikoje, kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Dėl to kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartį nustatant, kad nuteistajam G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų septynių mėnesių terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d.

Kitą nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                  Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                                                          Artūras Ridikas

                                                                          Vytautas Masiokas