Civilinė byla Nr. e2YT-3409-454/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24038-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8;

3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, Kamilei Trainei, Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Palemono keramikos gamykla“ atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

suinteresuotam asmeniui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Palemono keramikos gamykla“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, A. T..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja pareiškimu prašo pripažinti AB „Palemono keramikos gamykla“ nuosavybės teisę į pastatą – karjero bendrabutį – kontorą, 38 kv. m., 185 kub. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1N1p, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–3).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1957 m. buvo pastatytas ir Palemono keramikos gamyklai buvo perduotas naudotis bendrabutis – kontora, 38 kv. m., 185 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1N1p, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikti bendrabučio kadastriniai matavimai. Jeigu buvo pastato perdavimas, buvo įformintas konkrečiu dokumentu, toks dokumentas nėra išlikęs. Šio pastato valdymas įmonės archyviniuose dokumentuose pirmą kartą pažymėtas 1963 m. ilgalaikio turto apskaitos kortelėje (įvardijama kaip karjero kontora mūrinė), vėliau pažymėtas 1992 m. kortelėje ir 1992 m. inventoriniame nekilnojamojo turto sąraše. Jis yra 2017 m. rugpjūčio mėn. įrašytas Ilgalaikio turto kartotekoje. 1988 m. rugsėjo 16 d. Palemono keramikos gamyklos priėmimo – perdavimo aktu buvęs direktorius E. V. perdavė ir naujasis direktorius V. L. priėmė visą gamybinę ir finansinę ūkinę įmonės veiklą, tame tarpe, įmonės valdomus pastatus ir statinius. Bendrabutis yra pažymėtas Pažymos apie Palemono keramikos gamyklos pastatų ir statinių stovį 1988 m. rugsėjo 1 d. Inventoriniu Nr. 0016. 1992 m. lapkričio 3 d. Turto perdavimo–priėmimo aktu AB „Palemono keramika“ gen. direktorius V. L. perdavė naujai paskirtam gen. direktoriui K. B. visą AB „Palemono keramika“ turtą, tame tarpe, ir bendrabutį, pažymėtą Pažymoje apie AB „Palemono keramika“ pastatų ir statinių būklę 1992 m. spalio 23 d. inventoriniu Nr. 0016. Bendrabutis užfiksuotas 1992 m. sausio 1 d. perskaičiuotame pagrindinių priemonių likutinės vertės apyraše inventorinis Nr. 0016. Bendrabutis įmonės veikloje buvo/yra naudojamas darbuotojų apgyvendinimui, vėliau sandėliavimui. Turimi dokumentai patvirtina, kad 1989 m. jame buvo apgyvendinta A. T. ir A. T. šeima. A. T. panaudos pagrindu naudojosi bendrabučiu iki 2000 m. gruodžio 28 d. Kadangi pareiškėja jau 60 m. valdo bendrabutį ir juo naudojasi, tačiau neturi jo nuosavybės teisės, kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąją senatimi.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pastatas 1957 m. buvo pastatytas, vėliau buvo naudojamas kaip kontora bendrabutis. Iš apskaitos dokumentų matoma, kad šis pastatas buvo įmonės balanse, buvo perduodamas iš vienų administracijos vadovų kitiems, tačiau nebuvo nuosavybės teisės įformintos. Iš nekilnojamo turto kadastro bylos matosi, kad pastatas yra inventorizuotas, tačiau nuosavybės teisės neregistruotos. Šis statinys niekada nebuvo valstybės nuosavybė. Tai buvo privatus turtas, tik neįformintas savininko vardu. Iš kokių lėšų buvo pastatytas negalima atsakyti, bet 1957 m. buvo pokaris, stovėjo plytų gamykla, darbininkai ir pastatė tą pastatą iš gamyklos plytų. Pastatas yra valstybinėje žemėje. Gali būti, kad adresas pastatui nesuteiktas, nes inventorinėje byloje rašo Kauno miestas. (duomenys neskelbtini) – yra gamyklos adresas. Pastatas nuo gamyklos yra nutolęs per kelis šimtus metrų. Kai valdžia keisdavosi, perduodavo pastatą aktais. Pastatu naudojasi Taurų šeima, yra sudaryta nuomos sutartis su A. T., jis pastatu tik naudojasi ir tuo pačiu prižiūri, kad nebūtų nuniokotas, nes yra nuošalioje vietoje. Yra visos galimybės pareiškėjai pastatą įgyti įgyjamąja senatimi, nes pareiškėja daugiau nei 60 m. valdo bendrabutį; sąžiningai valdo; kiti asmenys nepareiškė jokių pretenzijų; valdomas teisėtai; 1957 m. įgytas ir nepertraukiamai valdomas iki šiol; yra įtrauktas į įmonės turto apskaitą; visą laiką valdomas kaip savas; pareiškėja elgėsi kaip turto savininkė. Pastatas niekieno vardu nebuvo registruotas. Tuo metu gamykla pati gamino statybines medžiagas ir kažkas greičiausiai buvo pasistatęs be jokių dokumentų. Pastatas buvo įmonės teritorijoje, ta teritorija buvo priskirta gamyklai, tai jie ir naudojo tokiu būdu. Pastatas valstybei nepriklausė.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 59–61).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, įrašų apie nuosavybės teises į ginčo objektą nėra. Atsižvelgiant į ginčo objekto statybos metus (1957 m.), užfiksuotus civilinėje byloje pateikiamuose dokumentuose, laikytina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus šis nekilnojamojo turto objektas priklausė valstybei. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad valstybei priklausiusi gamykla tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka valdė ginčo objektą, o iš 1992 m. (tiksli data dokumente neįžiūrima) AB „Palemono keramika“ turto perdavimo–priėmimo akto matoma, kad ginčo objektas buvo perduotas ir po įmonės privatizavimo paskirtam naujajam direktoriui K. B., todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčo objektas liko valstybės nuosavybe, į kurią pagal įgyjamąją senatį negali būti įgyjama nuosavybės teisė. 2016 m. AB „Palemono keramika“ buvo reorganizuota ir prijungta prie naujai įsteigtos įmonės AB „Palemono keramikos gamykla“, perėmusios visas AB „Palemono keramika“ teises ir pareigas. Nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti ginčo objekto perdavimo AB „Palemono keramikos gamykla“ ir/ar šio objekto sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo valdymo daugiau nei 10 m. faktus. Mano, kad pagal byloje esančius dokumentus, yra pagrindas nustatyti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, todėl neprieštarauja, jog AB „Palemono keramikos gamykla“ pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo A. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo neprieštarauja, kad AB „Palemono keramikos gamykla“ būtų pripažinta nuosavybės teisė į pastatą – karjero bendrabutį – kontorą, 38 kv. m., 185 kub. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1N1p, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 173).

Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuomos pagrindu naudojasi statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Šį statinį nuomojasi iš AB „Palemono keramikos gamykla“. Neturi jokių pretenzijų į šio statinio nuosavybę ir neturės ateityje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1957 m. buvo pastatytas ir Palemono keramikos gamyklai buvo perduotas naudotis bendrabutis – kontora, 38 kv. m., 185 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1N1p, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12). Bendrabutis įmonės veikloje buvo/yra naudojamas darbuotojų apgyvendinimui, vėliau sandėliavimui (b. l. 4–10). Pastato perdavimo dokumentas nėra išlikęs. Šio pastato valdymas įmonės archyviniuose dokumentuose pirmą kartą pažymėtas 1963 m. ilgalaikio turto apskaitos kortelėje (įvardijama kaip karjero kontora mūrinė), vėliau pažymėtas 1992 m. kortelėje ir 1992 m. inventoriniame nekilnojamojo turto sąraše (b. l. 13–17). 1988 m. rugsėjo 16 d. Palemono keramikos gamyklos priėmimo–perdavimo aktu buvęs direktorius E. V. perdavė ir naujasis direktorius V. L. priėmė visą gamybinę ir finansinę ūkinę įmonės veiklą, tame tarpe, įmonės valdomus pastatus ir statinius. Bendrabutis yra pažymėtas Pažymos apie Palemono keramikos gamyklos pastatų ir statinių stovį 1988 m. rugsėjo 1 d. Inventoriniu Nr. 0016 (b. l. 49–50, 51–52). 1992 m. lapkričio 3 d. Turto perdavimo–priėmimo aktu AB „Palemono keramika“ gen. direktorius V. L. perdavė naujai paskirtam gen. direktoriui K. B. visą AB „Palemono keramika“ turtą, tame tarpe, ir bendrabutį, pažymėtą Pažymoje apie AB „Palemono keramika“ pastatų ir statinių būklę 1992 m. spalio 23 d. inventoriniu Nr. 0016 (b. l. 43–44, 45–46). Bendrabutis užfiksuotas 1992 m. sausio 1 d. perskaičiuotame pagrindinių priemonių likutinės vertės apyraše inventorinis Nr. 0016 (b. l. 47–48). Pastatas yra 2017 m. rugpjūčio mėn. įrašytas Ilgalaikio turto kartotekoje (b. l. 18). 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikti bendrabučio kadastriniai matavimai. Iš nekilnojamo turto kadastro bylos matosi, kad pastatas yra inventorizuotas, tačiau nuosavybės teisės neregistruotos (b. l. 19–42). 2016 m. AB „Palemono keramika“ buvo reorganizuota ir prijungta prie naujai įsteigtos įmonės AB „Palemono keramikos gamykla“, perėmusios visas AB „Palemono keramika“ teises ir pareigas (b. l. 64–84, 86–88).

Vienas iš daikto įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Įstatymo leidėjas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtina pagrindus, kurių visetui esant asmuo gali daiktą įgyti įgyjamosios senaties būdu. Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis) reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pareiškėja prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėja įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tik nustačius minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnis numato, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2001 m. liepos 1 d., ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Nustatytina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja, sąžiningai įgijusi daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, yra įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į bendrabutį nei ji ir nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jai bendrabučio nuosavybės teisę (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai niekas niekada nėra pareiškęs reikalavimų ar pretenzijų dėl neteisėto bendrabučio valdymo ar jo nuosavybės. Visą valdymo laiką bendrabutis buvo valdomas teisėtai – bendrabutis buvo perduotas naudotis 1957 m. Palemono keramikos gamyklai ir nepertraukiamai valdomas iki dabar. Visą valdymo laiką bendrabutis buvo valdomas atvirai ir yra įtrauktas į įmonės turto apskaitą. Bendrabutis yra valdomas nepertraukiamai nuo 1957 m. Visą valdymo laiką bendrabutis buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Bendrabutis valdomas jau 60 m. ir atitinka CK 4.68 straipsnio nustatytą terminą.

CK 4.29 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Tai yra būtina teisėto nekilnojamojo daikto valdymo sąlyga. Nuo šios teisės įregistravimo viešajame registre momento pradedamas skaičiuoti įstatymo nustatytas terminas, kurį daikto valdytojas atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo turi valdyti daiktą siekdamas jį įgyti nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Bendrabučio valdymas prasidėjo dar 1957 m., t. y. kai negaliojo civilinės teisės normos, reguliuojančios valdymą, kaip savarankišką daiktinę teisę. Tuo metu taip pat nebuvo viešo registro, kuriame būtų registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas mano, kad CK 4.29 straipsnio 2 dalies normos reikalavimas netaikytinas. Pareiškėja kitais rašytiniais įrodymais įrodė valdymo pradžios momentą.

Nustatyta, kad pareiškėja minėtą nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti nesinaudodama prievarta ar apgaule. Todėl teismas mano, kad pareiškėjos valdymas prasidėjo ir minėtą turtą ji valdo sąžiningai, teisėtai ir atvirai. Byloje nėra duomenų, kad pastatu būtų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo. Todėl laikytina, kad pareiškėja pastatą valdo nepertraukiamai. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčo objektas liko valstybės nuosavybe, į kurią pagal įgyjamąją senatį negali būti įgyjama nuosavybės teisė. Pareiškėjos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja pastatą prižiūri, valdo ir juo naudojasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodyto pastato valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 535 straipsnio 1 dalies nuostatomis specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ buvo paskelbti pranešimai apie bylos nagrinėjimą, tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauta kitų suinteresuotų asmenų, nei nurodytų pareiškėjos pareiškime, pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nebuvo ginčijamas pareiškėjos nurodyto bendrabučio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėja atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir gali įgyjamąja senatimi savo nuosavybėn įgyti pastatą – karjero bendrabutį – kontorą, 38 kv. m., 185 kub. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1N1p, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas pareikštas siekiant nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir nustatytina, kad pareiškėja minėtą nekilnojamojo turto objektą įgijo įgyjamosios senaties būdu (CPK 533 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu, 442 straipsnio 9 punktas, 533 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti pareiškėjai akcinei bendrovei „Palemono keramikos gamykla“, į. k. 304178964, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį turtą – pastatą – karjero bendrabutį – kontorą, 38 kv. m., 185 kub. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1N1p, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                                        Artūras Šafronas