Civilinė byla Nr. 2A-313-357/2017

                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00228-2016-4

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3.; 3.1.7.6.; 3.2.4.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

                                                                         (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkės), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. C. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. I. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovui V. C., trečiajam asmeniui I. C. ar atsakovo V. C. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei L. I. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais, prašydama priteisti iš atsakovo V. C. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – sūnui V. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 175,50 Eur kiekvienam vaikui, pradedant mokėti nuo 2016-01-01 dienos iki vaikų pilnametystės; vaikų motiną L. I. paskirti vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išlaikymą vaikams mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės L. I. sąskaitą (duomenys neskelbtini); nepilnamečių vaikų – sūnaus V. C. ir dukros A. I. gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina, L. I. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo V. C. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – sūnui V. C. ir dukrai A. I. nuo 2016-01-01 dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,50 Eur per mėnesį kiekvienam; nustatyti atsakovo V. C. bendravimo su nepilnamečiais vaikais sekančią tvarką: 1) atsakovas V. C. iki sūnui sukaks 6 m., t. y. iki (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi vieną, t. y. antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant jį šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus iki 18 val., po šio šeštadienio sekmadienį paimant 11 val. ir grąžinant į namus iki 18 val. Nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnui sukaks 8 m., t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su sūnumi vieną, t. y. antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant jį šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus sekmadienį iki 18 val. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant sūnų šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus sekmadienį iki 18 val.; 2) atsakovas, iki kol sūnus lanko darželį, bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas sūnų V. C. iš darželio 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) ne vėliau iki 19.00 val.; 3) pradedant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 1 kartą 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius; 4) atsakovas bendrauja su sūnumi per tėvo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) arba artimiausią savaitgalį, perkeliant tėvo lankymo grafiką šiam savaitgaliui, per stačiatikių Kalėdas (vieną dieną, t. y. sausio 7 d.) ir stačiatikių Velykos (vieną dieną), per Tėvo dieną, pasiimant sūnų iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos), šventės dieną 11.00 val. ir grąžinant jį į motinos namus (arba kitą tėvų sutartį vietą) šventės dienos pabaigoje, ne vėliau 19.00 val. Jei šventės diena yra darbo diena (t. y. vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą), pasiimant vaiką 16.30 val. ir grąžinant motinai iki 19 val. Jei atsakovo Šv. Velykų data sutaptų su katalikų Šv. Velykomis, atsakovas bendrauja su sūnumi antrą švenčių dieną, pasiimant sūnų iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos), 11.00 val. ir grąžinant jį į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) ne vėliau 19.00 val. Abu vaikai su mama būna per Motinos dieną, mamos gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini), gruodžio 31 d. (Naujųjų metų sutikimas), taip pat Visų Šventų dieną (lapkričio 1 d.), per katalikų Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. ir 26 d.), Šv. Velykų abi dienas, o šių švenčių laikui sutapus su laiku, kuriuo pagal kitus grafikus bendrautų atsakovas, šios dienos jam nekompensuojamos; 5) iki atsakovo dukrai A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), sukaks 4 metai, atsakovas V. C., bendrauja su savo dukra iki vienos valandos, (duomenys neskelbtini), pasiimant dukrą iš namų kartu su sūnumi, atvykus jo pasiimti pagal nustatytą bendravimo tvarką. Nuo (duomenys neskelbtini), kai dukrai sukaks 4 metai, atsakovas bendrauja su dukra pagal tokią tvarką, kuri numatyta bendraujant su sūnumi; 6) atsakovas įpareigojamas netrukdyti ieškovei bei vaikams tarpusavyje (jiems būnant atskirai) bendrauti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Vaikų atostogų metu bei savaitgaliais, bendraudamas su vaikais, atsakovas įsipareigojamas informuoti vaikų motiną apie vaikų buvimo vietą, jų sveikatos būklę; 7) vaikams susirgus, ar įvykus su vaikais nelaimingam atsitikimui, vaikams esant pas atsakovą, jis įpareigojamas nedelsiant apie tai informuoti ieškovę ir vaikus pristatyti arba į gydymo įstaigą, arba ieškovei; 8) atsakovas įpareigojamas nenustatinėti, nenuteigti vaikų prieš ieškovę, jos nežeminti ir nešmeižti; 9) atsakovas įpareigojamas neimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai to nenorės ir tam prieštaraus. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas V. C. pateiktu priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti kitokią nei prašo L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 dienos ieškovė ir atsakovas suderina bendravimo su sūnumi grafiką dėl šiame punkte nustatytos tvarkos (grafikas sudaromas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką). Grafiko pakeitimai gali būti šalių derinami raštu arba elektroniniu paštu. Sudarant grafiką bendras praleistas su sūnumi savaitgaliu dienų skaičius (įskaitant valstybinių švenčių dienas) tarp šalių turi būti padalintas po lygiai; 2) kas antrą mėnesio penktadienį nuo 15 iki 18 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) atsakovas pasiima sūnų V. C., iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina vaiką į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau 18 val.; 3) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį (iki kol sūnus lanko darželį) atsakovas pasiima vaiką V. C. iš darželio 15 val. (arba namų), praleidžia bendraudamas su sūnumi 4 val. ir gražina sūnų į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) nevėliau 19 val. šios dienos.; 4) 2016 m. rudenį arba žiemą atsakovas bendrauja su sūnumi 1 kartą 7 dienas nepertraukiamai; 5) pradedant nuo 2017 m., kasmet vasarą bendrauja su sūnumi 6 kartus po 7 dienas nepertraukiamai; 6) pradedant nuo 2017 m. kasmet rudenį, žiemą ar pavasarį bendrauja su sūnum po 2 kartus po 7 dienas nepertraukiamai; 7) sūnui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2019 metų, sūnus su tėvu praleidžia pusę rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų; 8) atsakovo pageidavimu, kasmet jis bendrauja su sūnumi V. per tėvo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) arba artimiausią savaitgalį perkeliant tėvo lankymo grafiką šiam savaitgaliui, per stačiatikių Kalėdas (vieną dieną) ir stačiatikių Velykos (vieną dieną), per Tėvo dieną, seserų I. ir G. C. bei senelių gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) pasiimant sūnų iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos), šventės dieną 11.00 val. ir gražina jį į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) šventės dienos pabaigoje nevėliau 19.00 val. Jei šventės diena yra darbo diena (t. y. vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą), kad nenukentėtų vaiko ugdymas, tokiu atveju pasiimti vaiką 14 val. (atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) iki 19 val.; 9) atsakovas V. C. turi teisę bendrauti su sūnumi V. C. poriniais metais: kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų šventų diena): pasiimdamas sūnų šventinę dieną 9.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19.00 val. Apie sūnaus pasiėmimą atsakovas prieš tris kalendorines dienas raštu (telefonu ir/ar telefono žinute) informuoja ieškovę; 10) atsakovas V. C. turi teisę bendrauti su sūnumi V. C. neporiniais metais: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės) pasiimdamas sūnų šventinę dieną 9.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19.00 val. Apie sūnaus pasiėmimą atsakovas prieš tris kalendorines dienas raštu (telefonu ir/ar telefono žinute) informuoja ieškovę; 11) neporiniais metais gruodžio 31 d. atsakovas pasiima sūnų 11 val. ryte ir sausio 1 d. iki 19 val. parveža į vaiko gyvenamąją vietą (ar kitą tėvo sutartą vietą); 12) poriniais metais per katalikų Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas atsakovas pasiima sūnų 11 val. ryte ir kitą dieną iki 19 val. parveža į vaiko gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą); 13) per motinos dieną bei per vaiko mamos gimtadienį sūnus būna su mama. Prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra A. I. tvarką: 14) iki kol atsakovo dukrai A. I., gim. (duomenys neskelbtini) sukaks 3 metai, atsakovas bendrauja su dukra iki vienos valandos sudarant sąlygas bendrauti jos namuose arba pasiimant, kai lankysis dukros namuose, pasiimant sūnų bendravimui, arba grąžinant sūnų namo po bendravimo; 15) jeigu nepilnametė dukra A. I. iki anksčiau numatyto 3 metų amžiaus, pati norės bendrauti su tėvu dažniau, ieškovė turi netrukdyti jai dažniau matytis bei bendrauti su tėvu; 16) kai dukrai sukaks 3 metai, vaiko tėvas bendrauja su dukra pagal tokią tvarką, kuri numatyta bendraujant su sūnumi; 17) ieškovė turi palaipsniui rengti šalių dukrą A. I. numatomam ilgesniam vaiko bendravimui su atsakovu; 18) nepilnamečių vaikų tėvai turi netrukdyti vienas kitam bei vaikams tarpusavyje (jiems būnant atskirai) bendrauti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Vaikų atostogų metu bei savaitgaliais bendraudamas su vaikais, šalys turi informuoti  viena kitą apie vaikų buvimo vietą, jų sveikatos būklę bei suteikti galimybę vaikams telefonu bendrauti su kitu iš tėvų; 19) jeigu dėl atsakovo svarbios priežasties (pvz. atsakovas laikinai išvykęs iš Lietuvos į kitą šalį, atsakovo ligos ir kt. nenumatytų priežasčių) pagal sudarytą grafiką vaikų atsakovas negali matytis ir bendrauti su vaikais, tai atsakovui pageidaujant, jo pasimatymas su vaikais perkeliamas į kitą savaitgalį. Apie bendravimo grafiko pakeitimą šalys turi informuoti vienas kitą likus savaitei iki bendravimo datos; 20) vaiko ligos atveju, jeigu vaikas negali išeiti iš namų, ieškovė priima sprendimą, ar leisti vaikui gydytis atsakovo namuose, o nesutikus privalo sudaryti sąlygas vaiko gyvenamojoje vietoje nekliudomai bendrauti numatytu grafiku su vaiku arba kompensuoti kitomis savaitgalio dienomis; 21) Vienam iš vaikų tėvų nusprendus išvykti į užsienį atostogauti (ilgiau kaip 6 dienoms) arba nuolat gyventi, likus iki išvykimo ne mažiau kaip vienai savaitei tai turi būti raštiškai suderinta su kitu vaiko tėvu; 22) įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui sūnaus sezoninius drabužius, higienos priemones bei kitus daiktus, reikalingus jam būnant pas atsakovą; įpareigoti ieškovę kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip 24 val. iki numatyto atsakovo susitikimo su sūnumi informuoti apie svarbias priežastis, dėl kurių atsakovas negalės susitikti su juo. Tokiu atveju atsakovui turėtų būti suteikiama galimybė papildomai bendrauti su vaiku atsakovo pasirinktą dieną. Jeigu dėl svarbios priežasties (atsakovo komandiruotės, vaikų ligos ir kt. nenumatytų priežasčių) pagal sudarytą grafiką negalės matytis ir bendrauti su vaiku, tai atsakovo bendravimas gali būti perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį, iš anksto tėvams susiderinus. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tvarkos nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnamečių vaikų V. C. ir A. I. gyvenamąją vietą su ieškove L. I. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo V. C. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. C. ir A. I. po 125,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-11-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymą vaikams mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės L. I. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Paskyrė vaikų motiną L. I. vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nustatė mažamečių vaikų V. C. ir A. I. bendravimo su atsakovu V. C. tvarką: 1) atsakovas V. C. iki sūnui sukaks 6 m., t. y. iki (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi vieną, t. y. antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant jį šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus iki 18 val., po šio šeštadienio sekmadienį paimant 11 val. ir grąžinant į namus iki 18 val. Nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnui sukaks 8 m., t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su sūnumi vieną, t. y. antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant jį šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus sekmadienį iki 18 val. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant sūnų šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus sekmadienį iki 18 val.; 2) atsakovas, iki kol sūnus lanko darželį, bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas sūnų V. C. iš darželio 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) ne vėliau iki 19.00 val.; 3) pradedant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 1 kartą 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius; 4) atsakovas bendrauja su sūnumi per tėvo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) arba artimiausią savaitgalį, perkeliant tėvo lankymo grafiką šiam savaitgaliui, per stačiatikių Kalėdas (vieną dieną, t. y. sausio 7 d.) ir stačiatikių Velykos (vieną dieną), per Tėvo dieną, pasiimant sūnų iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos), šventės dieną 11.00 val. ir grąžinant jį į motinos namus (arba kitą tėvų sutartį vietą) šventės dienos pabaigoje, ne vėliau 19.00 val. Jei šventės diena yra darbo diena (t. y. vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą), pasiimant vaiką 16.30 val. ir grąžinant motinai iki 19 val. Jei atsakovo Šv. Velykų data sutaptų su katalikų Šv. Velykomis, atsakovas bendrauja su sūnumi antrą švenčių dieną, pasiimant sūnų iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos), 11.00 val. ir grąžinant jį į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) ne vėliau 19.00 val. Abu vaikai su mama būna per Motinos dieną, mamos gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini), gruodžio 31 d. (Naujųjų metų sutikimas), taip pat Visų Šventų dieną (lapkričio 1 d.), per katalikų Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. ir 26 d.), Šv. Velykų abi dienas, o šių švenčių laikui sutapus su laiku, kuriuo pagal kitus grafikus bendrautų atsakovas, šios dienos jam nekompensuojamos; 5) iki atsakovo dukrai A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini) sukaks 4 metai, atsakovas V. C., bendrauja su savo dukra iki vienos valandos, Radviliškio mieste, pasiimant dukrą iš namų kartu su sūnumi, atvykus jo pasiimti pagal nustatytą bendravimo tvarką. Nuo (duomenys neskelbtini), kai dukrai sukaks 4 metai, atsakovas bendrauja su dukra pagal tokią tvarką, kuri numatyta bendraujant su sūnumi; 6) atsakovas įpareigojamas netrukdyti ieškovei bei vaikams tarpusavyje (jiems būnant atskirai) bendrauti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Vaikų atostogų metu bei savaitgaliais, bendraudamas su vaikais, atsakovas įsipareigojamas informuoti vaikų motiną apie vaikų buvimo vietą, jų sveikatos būklę; 7) vaikams susirgus, ar įvykus su vaikais nelaimingam atsitikimui, vaikams esant pas atsakovą, jis įpareigojamas nedelsiant apie tai informuoti ieškovę ir vaikus pristatyti arba į gydymo įstaigą, arba ieškovei; 8) atsakovas įpareigojamas nenustatinėti, nenuteigti vaikų prieš ieškovę, jos nežeminti ir nešmeižti; 9) atsakovas įpareigojamas neimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai to nenorės ir tam prieštaraus. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Laikinos apsaugos priemonės taikytos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. pakeistos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi paliktos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš atsakovo V. C. 1156,76 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. I. naudai. Priteisė iš ieškovės L. I. 257,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. C. naudai. Priteisė iš ieškovės L. I. 3,91 ct procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš atsakovo V. C. 90,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą ir 7,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso – 97,83 Eur valstybės naudai.

4. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turėdamas neįgalumą dirba, taip siekdamas pasididinti savo pajamas, į tai, kad be dviejų mažamečių vaikų jis turi dar vieną nepilnametę dukrą, kuri mokosi gimnazijoje, į tai, kad atsakovas neturi savo vardu jokio registruoto kilnojamo ir nekilnojamo turto, nepilnamečių vaikų V. C. (beveik 5 m. amžiaus) ir A. I. (beveik 1 m. ir 6 mėn. amžiaus) išlaikymui atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti 125,00 Eur dydžio išlaikymą. Vertino, kad 125,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokama suma yra pakankama jų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Vertino, kad ieškovės nustatytas vaikų bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka pripažintina šiuo momentu geriausiai atitinkančia vaikų interesus, protinga, sąžininga ir teisinga vaikų tėvų atžvilgiu. Teismas sutiko su institucijos teikiančios išvadą pozicija, jos atstovės teismo posėdžio metu išsakyta nuomone, ieškovės ir jos atstovės argumentais, psichologės paaiškinimais, kad vaikas turi žinoti kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, būti jam įprastoje aplinkoje, turėti savo dienos režimą, jo laikytis ir vaikams bendravimui su tėvu reikalingas adaptacinis – pereinamasis laikotarpis, todėl atsakovo prašoma maksimali bendravimo su vaikais tvarka, negali būti nustatyta. Vaikas, šiuo atveju sūnus V. C. niekada nėra nakvojęs atsakovo namuose, jis yra per mažas, kad galėtų miegoti svetimoje jam vietoje (du savaitgalius per mėnesį kaip pageidauja atsakovas), ką ir pabrėžė teismo posėdžio metu psichologė G. Š., su mama juos riša stiprus emocinis ryšis, po patirto smurto šeimoje, vaikas ne kartą konsultuotas psichologo, pastebėtas vaiko nesaugumo, baimingumo jausmas. Juo labiau, tokio amžiaus vaikas negali būti nepertraukiamai pas tėvą po 7 dienas iš eilės atsakovo pageidaujamais laikotarpiais. Todėl ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka mažamečių vaikų interesus, nes neįneša sumaišties į nusistovėjusį vaikų gyvinimą, yra stabilesnė ir suteikia galimybę vaikams tam tikrą laikotarpį adaptuotis bendravimui su tėvu.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas V. C. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaikais nustatymo ir nustatyti priešieškinyje prašomą bendravimo su vaikais tvarką. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nustatė minimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad prašomas nustatyti maksimalus bendravimas galėtu turėti neigiamos įtakos vaiku interesams. Atvirkščiai, byloje esantys duomenys (apsilankymo pas psichologus išrašai, pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai ir kiti byloje esantys įrodymai) patvirtina, kad atsakovą su sūnumi sieja glaudūs emociniai ir dvasiniai ryšiai, sūnus yra prie atsakovo prisirišęs.

2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisiu apsaugos specialistai, apsilankę atsakovo tėvų bute nustatė, kad vieną iš trijų kambarių savo bute tėvai sutinka ir ketina leisti naudoti anūko V. C. poreikiams; kambarys šviesus, apstatytas visais reikiamais baldais, nepilnamečio miegui skirta sofa – lova, erdvė pakankama poilsiui, laisvalaikiui bei žaidimams. Nėra jokių įrodymų, kad sūnus yra per mažas leisti laiką su atsakovu ne vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

3. Pereinamasis bendravimo su sūnumi laikotarpis nėra būtinas. Teikdamas reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo jis įvertino savo galimybes bendrauti su vaikais todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, kaip jis sugebės užtikrinti bendravimą su vaikais.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. I. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, atmesti apelianto V. C. prašymą dėl naujų įrodymų (el. laiškų) priėmimo. Prijungti pateiktus medicininius dokumentus dėl nepilnamečio sūnaus V. C. sveikatos būklės. Prijungti ieškovės teikiamus papildomus dokumentus dėl nepilnamečio sūnaus V. C. sveikatos būklės ir įrodymus dėl ieškovės darbo, paneigiančius apelianto apeliacinio skundo argumentus. Priteisti iš apelianto 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Reikalaudamas dalyti vaikų laiką tarp tėvų lygiomis dalimis, apeliantas neįvertina to, kad laikas, kai motina vykdo motinos pareigas, rūpinasi vaikais, veda į darželi ir iš jo pasiima, rūpinasi vaikų papildomu ugdymu ir lavinimu, veda pas gydytojus ar veža į sanatorijas, skalbia, lygina ir tvarko vaikų gyvenamąją vietą bei moko vaikus tą daryti, ko apeliantas nedaro, nėra motinos kokybiškas bendravimas su vaiku, o tik daug laiko užimantis motinos pareigų vykdymas, be kurio neįmanomas vaikų interesų užtikrinimas. Todėl negali būti apribotas ir ieškovės kokybiško bendravimo su vaikais laikas, iš ieškovės negali būti reikalaujama kompensuoti apeliantui laiko, kiek vaikas serga, ir turi būti nustatytas balansas, kurį skundžiamas sprendimas būtent ir užtikrino.

2. Atsakovui nustatyta tokia individualizuota bendravimo tvarka, kuri pagal faktines aplinkybes ir įrodymus, vaikų amžių ir jų dienos režimą atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus šioje situacijoje.

3. Apelianto skunde prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kad apeliantas galėtų paimti sūnų iš darželio ne 17 val., o 15 val. ir leisti jį į „Impuls“ sporto klubo plaukimo pamokas, neatitinka vaiko interesų, nes neatitinka vaiko dienos režimo darželyje. Nustačius Apelianto prašomą paankstintą bendravimo laiką, vaikas prarastų būrelių ir edukacinės veikios laiką, nukentėtų jo poilsis. Dėl to prašoma tvarka neatitinka vaiko interesų dėl jo lavinimo. Vaikas serga. Pats apeliantas teikė aktualius medicininius išrašus, kad vaikas susirgo ir buvo nuvežtas į ligoninę. Tai įvyko, kai vaikas buvo su apeliantu, kadangi apeliantas vedė dar ne visai pasveikusį vaiką į baseiną ir leido jam važinėtis lauke keturračiu. Dėl to vaiko sveikatos būklė itin pablogėjo, vaikui pakilo temperatūra. Po to vaikas ūmiai sirgo dar 2 mėnesius, o dabar gydomas sanatorijoje. Šiai dienai plaukimo pamokos neatitinka vaiko sveikatos būklės ir nėra įmanomos, tuo labiau joms negali būti suteiktas prioritetas prieš darželyje visiems vaikams organizuojamą lavinimą pagal privalomas švietimo programas.

4. Apeliantas apie vaiko sveikatos būklę buvo informuojamas telefonu ir el. paštu, pats nuolat pagal vaiko galimybes bendrauti telefonu bendravo su sūnumi. Pagal ieškovės telefono skambučių registro duomenis, apeliantas bendravo telefonu 2016 m. gruodžio 25 d. 11:06 - 2,14 min., 12:10 - 1, 42 min., 26 d. 21:16 - 4,16 min.. 28 d. 17:15 - 2 nūn., 31 d. 21:10; 2017 m. sausio 2 d. 10:30 - 5,32 min., 3 d. 11:47 - 1.43 min.. 4 d. 12:11-2,47 min., 21 d. 13:20, 19:19. 20:22: 1,34 min.. 20:47 - 2,52 min.

5. Apeliantas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovė dirba paromis ir nesirūpina vaikais, nors ieškovė dirba 2-3 kartus per savaitę po 0,5 etato, nes yra motinystės atostogose, bet visai nedirbti ir rūpintis vaikais negali, nes trūksta pajamų vaikams išlaikyti pagal jų poreikius ir dėl sūnaus ligos.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija nagrinėja atsakovo V. C. apeliacinį skundą dėl skundžiamo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad V. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. I. ir atsakovo V. C. vaikai. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai nustatė minimalią jo ir vaikų bendravimo tvarką, mano, kad turi būti nustatyta maksimali bendravimo tvarka.

8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

9. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

10. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, ekspertų išvadas, išklausė šalis, vaiko teisių apsaugos specialistus.

11. Bylos šalių vaikai yra maži, V. C., gim. (duomenys neskelbtini), (5 metų), A. C., gim. (duomenys neskelbtini), (dar neturi 2 metų). Iš bylos duomenų matyti, kad vaikai visad augo su mama, o tėvas iki sūnui sukako 3 metai, vaikus lankė epizodiškai. 2015 m. gruodžio 27 d. atsakovas V. C. mažamečių vaikų sūnaus V. C. ir A. I. akivaizdoje smurtavo prieš ieškovę L. I., dėl ko vaikai baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, atsakovas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jam susitaikius su nukentėjusiąja, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nuo 2016 m. vasario 8 d. V. C. buvo konsultuojamas psichologo, jam diagnozuotas tikas, kaip reakcija į stresą šeimoje, nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. vaikas siųstas gydytis į vaikų reabilitacinę sanatoriją „Palangos gintaras“ dėl užsitęsusio obstrukcinio bronchito, 2016 m. rugsėjo 29 d. lankėsi pas gydytoją dėl bronchinės astmos. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja, vaikus gydanti gydytoja V. R., pažymėjo, kad vaiko ligų paūmėjimui stresai įtakos turi. Šalių dukra A. I. sirgo laikotarpiais nuo 2016-02-01 – 2016-02-26 ir nuo 2016-04-21 – 2016-05-05.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi institucijos, teikiančios išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikai yra pakankamai maži, be to, atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos pas vaikus pasirodydavo epizodiškai, vaikai augo tik su mama, atsakovas ieškovės namuose mažamečių vaikų akivaizdoje smurtavo, tikslinga būtų nustatyti tokią tvarką, kad vaikai prie bendravimo su tėvu pereitų palaipsniui – adaptuotųsi. Taip pat pažymėjo, jog bendravimo tvarka turėtų būti labiau konkretizuota, kad didesnę laiko dalį vaikas turėtų praleisti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir jaustis saugus.

13. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nepagristai nustatytas ilgas adaptacinis laikotarpis, kuris itin riboja atsakovo, kaip tėvo, teisę bendrauti su vaikais, taip pat vaikų teisę bendrauti su tėvu. Adaptacinio laikotarpio taikymui pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, byloje nustatyta (iš jau anksčiau aptartų aplinkybių), kad vaikus traumavo atsakovo smurtas prieš ieškovę, dėl ko jie patyrė daug streso, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo tėvai sutinka vieną savo buto kambarį skirti atsakovo vaikams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mažamečių vaikų V. C. ir A. I. bendravimo su atsakovu V. C. tvarką, 1 punkte numatė, kad: atsakovas V. C. iki sūnui sukaks 6 m., t. y. iki (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi vieną, t. y. antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant jį šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus iki 18 val., po šio šeštadienio sekmadienį paimant 11 val. ir grąžinant į namus iki 18 val. Nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnui sukaks 8 m., t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su sūnumi vieną, t. y. antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant jį šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus sekmadienį iki 18 val. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrąjį mėnesio savaitgalį, paimant sūnų šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus sekmadienį iki 18 val. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos nustatytas bendravimo tvarkos punktas neatitinka nei vaikų, nei tėvo interesų. Kaip jau minėta anksčiau, byloje įrodyta, kad atsakovo tėvai sutinka vieną savo buto kambarį skirti atsakovo vaikams. Byloje nėra duomenų, kad vaikų senelių namuose būtų netinkamos sąlygos vaikams, kad atsakovas negalėtų ilgesnį laiką pasirūpinti savo vaikais, todėl teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių apriboti tėvo teisės bendrauti su vaikais, turėjo iš dalies tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nustatyti, jog kas antrą mėnesio penktadienį 18 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) atsakovas pasiima sūnų V. C., iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina vaiką į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau 18 val.

14. Pažymėtina, kad nustatant vaikų ir tėvo bendravimo tvarką pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus, t. y. tokia tvarka neturi būti jam žalinga, neturi daryti įtakos jo lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui. Tuo tarpu apeliantas neatsižvelgia į sūnaus dienotvarkę, prašo leisti pasiimti sūnų kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos ir bendrauti su juo nuo 15-19 val. (4 val.), kai tuo tarpi byloje nustatyta, jog sūnus lanko ugdymo įstaigą „Žvaigždutė“, kur dalyvauja darželio veikloje, domisi žaidimais, knygelėmis, piešia, klauso pasakų, jis yra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, taip pat bendrauja su savo bendraamžiais, mokosi sutarti, žaisti drauge, vaiko užimtumas laikas ugdymo įstaigoje yra nuo 8.30 val. iki 18.00 val. Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė apeliantui, kad nuo 15.00 val. vaikas bus tik prabudęs iš po pietų miego, nespėjęs nei atlikti asmens higienos procedūrų, nei apsirengęs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko paėmimas iš darželio netinkamu metu darytų žalą vaiko interesams, poreikių tenkinimui ir lavinimui.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradedant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 1 kartą 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kad mažiems vaikams yra nuolat reikalinga mama, ilgesnis mamos ir vaikų atskyrimas gali vaikus psichologiškai traumuoti, kad bylos šalių vaikai yra mažo amžiaus, kad bylos šalių mažametis sūnus niekada nėra nakvojęs atsakovo namuose, kad pirmosios instancijos teisme posėdžio metu psichologė G. Š. darė išvadą, kad bylos šalių sūnus yra per mažas, kad galėtų miegoti svetimoje jam vietoje ir kad jis negali būti nepertraukiamai pas tėvą po 7 dienas iš eilės atsakovo pageidaujamais laikotarpiais, teisėjų kolegija vertina, kad iki vasaros atsakovas turės galimybę po du savaitgalius per mėnesį leisti su sūnumi, per ši laiką vaikas galės priprasti prie ilgesnio buvimo su tėvu, todėl yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, numatant, kad pradedant nuo 2017 m., atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 1 kartą 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pradedant nuo 2017 m. kasmet rudenį, žiemą arba pavasarį bendrauja su sūnumi 1 kartą po 7 dienas nepertraukiamai. Pradedant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 3 kartus po 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Pradedant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, kasmet rudenį, žiemą arba pavasarį atsakovas bendrauja su sūnumi po 2 kartus po 7 dienas nepertraukiamai. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2019 metų, sūnus su tėvu praleidžia pusę rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį. Teisėjų kolegija vertina, kad likusi teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagristai vadovavosi institucijos, teikiančios išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad didesnę laiko dalį vaikas turėtų praleisti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir jaustis saugus. Teismas pagrįstai vertino, kad maksimali bendravimo su tėvu tvarka, atsižvelgiant į bylos šalių amžių, jų patirtą stresą, dalintų nepilnamečių vaikų šiuo atveju sūnaus gyvenamąją vietą į dvi dalis, įneštų vaikams daugiau nestabilumo, nesaugumo pojūtį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad berniuko atskyrimas 7 dienų laikotarpiui nuo ieškovės (o vėliau ir šalių dukros), galėtų neigiamai įtakoti vaikų psichologinę būseną, sukeltų nerimo jausmą. Vertintina, kad nustačius minimalią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, vaikams būtų sunku atkurti ryšį su tėvu.

17. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra aišku, kaip atsakovas ruošiasi bendrauti su mažamečiu sūnumi nepertraukiamai po keletą kartų per savaitę iš eilės, kai pats yra dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir gyvenantis kitame mieste. Kaip nurodo atsakovas, jis, prašydamas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, įvertino savo galimybes bendrauti jo prašomu metu, priešingų duomenų byloje nėra. Tačiau minėta aplinkybė neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo.

18. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti papildomi duomenys, neįrodo, kad ieškovė sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su sūnumi, priešingai, matyti, kad vaikas sirgo, dėl ko atsakovas vaiko nepasiėmė. Pažymėtina, kad bylos šalių vaikai yra maži, todėl, kaip nurodo ieškovė, sūnui netikslinga turėti savo telefoną, nes jį pamestų. Iš ieškovės pateiktų papildomų duomenų matyti, kad ji dirba 0,5 etato nuo 8.00 val. iki 16.30 val., šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose iki (duomenys neskelbtini), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, ar ieškovė turi galimybes pati tinkamai rūpintis vaikais.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo V. C. apeliacinis skundas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas keičiamas iš dalies. Pirmosios instancijos teisme paskirstytos bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos, atsižvelgiant į vaikų interesus. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsakovas neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. C. kas antrą mėnesio penktadienį 18 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) pasiima sūnų V. C., iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina vaiką į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau iki 18 val.

Nustatyti, kad pradedant nuo 2017 m., atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 1 kartą 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pradedant nuo 2017 m. kasmet rudenį, žiemą arba pavasarį bendrauja su sūnumi 1 kartą po 7 dienas nepertraukiamai. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pradedant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 3 kartus po 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pradedant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, kasmet rudenį, žiemą arba pavasarį atsakovas bendrauja su sūnumi po 2 kartus po 7 dienas nepertraukiamai. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2019 metų, sūnus su tėvu praleidžia pusę rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų. Apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo,  a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 100 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.