Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-266-919/2019

                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00319-2019-7

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,  

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 19 d. nutarties V. P. (toliau – V. P.) administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2019 m. sausio 28 d. nutarimu V. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.

2.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi skundą tenkino. Pakeitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. Melio 2019 m. sausio 28 d. nutarimą ir neskyrė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.       Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. Melio 2019 m. sausio 28 d. nutarimą, kuriuo buvo paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 12 mėnesių.

3.1.                      Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. P. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Policijos pareigūnas pažeidėjui paskyrė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo.

3.2.                      Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas ar negalėti kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

3.3.                      Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar panašiai. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, įvertinęs bylos medžiagą nutarė, kad būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nors ir neblaivumas ne itin viršijo leistiną ribą, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad V. P. praeityje daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad jis ignoruoja galiojančius įstatymus.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį.

4.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad V. P. viso tyrimo metu kaltę pripažino ir dėl to labai gailėjosi, savo vairavimą esant neblaiviam smerkia, mano, jog pasimokė iš savo klaidų ir toks įvykis jo gyvenime nepasikartos. V. P. teigimu, Kauno apylinkės teismas spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės, atsižvelgė į tai, kad jis nevengė atsakomybės ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, 40 metų turi teisę vairuoti įvairias transporto priemones, praeityje nebuvo baustas dėl vairavimą esant neblaiviam, dirba, darbdavio ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, paskirtą 300 Eur baudą sumokėjo. Be to, V. P. pabrėžia, kad tokį savo poelgį vertina kritiškai ir nors alkoholio vartojimas nebuvo jo gyvenimo būdas, tačiau po šio įvykio alkoholio atsisakė visiškai. Taip pat V. P. nurodo, kad po šio įvykio tiek jis, tiek jo šeima jaučia finansines pasekmes – sumokėta bauda, jis nuo 2019 m. sausio 19 d. nedirba ir negauna jokių pajamų.

4.2.                      Be to, atsiliepime pabrėžiama, kad Kauno apylinkės teismas taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį teisingai įvertino, jog V. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atlikti darbines funkcijas. V. P. darbas yra vienintelis pajamų šaltinis tiek jam, tiek jo šeimai, kadangi turi kreditorinių įsipareigojimų, gyvena kaimo vietovėje.

4.3.                      V. P. atsiliepime pažymi, kad nors alkotesteris, kuriuo buvo matuotas jo neblaivumas buvo galiojantis, tačiau esant vos minimaliai leistiną ribą viršijantiems prietaiso duomenims, policijos pareigūnai tikrino tik vieną kartą, be to, teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai patvirtino, kad alkotesteris iki kol buvo pamatuotas pažeidėjo blaivumas, buvo laikomas tarnybiniame automobilyje su užvestu varikliu, kas neabejotinai buvo prie teigiamos temperatūros, o V. P. neblaivumas buvo matuotas iš karto, lauke, žiemą tuo metu esant neigiamai temperatūrai, kas galėjo turėti įtakos ir prietaiso rodmenims. Teisme apklausti pareigūnai patvirtino, kad jis buvo visiškai adekvatus ir pilnai suvokiantis aplinkybes, neatrodė girtas, tačiau jie vis tiek vadovavosi alkotesterio parodymais. Ir nors policijos pareigūnai nėra įpareigoti visais atvejais asmenų blaivumą tikrinti du kartus, tačiau spręsdami, ar asmens blaivumas turėtų būti pakartotinai patikrintas alkotesteriu, policijos pareigūnai privalo įvertinti tai, ar dėl tikrinamo asmens apsvaigimo nuo alkoholio kyla tam tikrų abejonių bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jie turėtų imtis atitinkamų priemonių abejonių išsklaidymui.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Remdamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti V. P. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. administracinio poveikio priemonės skyrimo, klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

8.       Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

9.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.

10.       Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad V. P. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Tokią išvadą padarė ir Kauno apylinkės teismas neskirdamas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.  

11.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (nustatytas 0,43 promilės girtumo laipsnis), atsižvelgė į tai, kad V. P. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nebuvo baustas, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, iš karto prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. P. jau yra sumokėjęs jam paskirtą 300 Eur baudą. Šių duomenų kontekste apylinkės teismas taip pat įvertino, kad V. P. dirbdamas vairuotoju ir turėdamas ilgą vairavimo stažą (40 metų), per paskutinius 5 metus buvo baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nesusijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina V. P. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Apylinkės teismas taip pat kompleksiškai įvertino V. P. pateiktus paaiškinimus, pagrindžiančius specialiosios teisės turėjimo jam būtinybę dėl jo šeiminės ir darbinės padėties (V. P. ilgą laiką dirba atliekų tvarkymo skyriaus vairuotoju, kitokios darbinės patirties neturi, yra 60 metų amžiaus, nuo administracinio nusižengimo padarymo V. P. nedirba, t.y. 4 mėnesius, jo gaunamas darbo užmokestis yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, turi kreditorinių įsipareigojimų). Taip pat Kauno apylinkės teismas neskirdamas administracinio poveikio priemonės įvertino ir tai, kad V. P. tiek darbovietės UAB „K.Š.“, tiek ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai.

12.       Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. P. nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgiant į V. P. asmenybę, neabejotina, kad net ir nepaskyrus administracinio poveikio priemonės, kuri yra numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, jis vis dėlto patyrė neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turėjo akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga.

13.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai neskyrė administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl keisti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis