Baudžiamoji byla Nr. 1-213-617/2013 m.

( Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00087-2013-4 )

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                             1.1.7.2.6.; 1.1.8.10.2.; 1.2.14.1.1.; 1.2.24.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.

ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 26 d.

Švenčionys

     Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei

dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. E. N.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis IĮ „Silva“, išsilavinimas spec. vidurinis, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-10-17 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, teistumas neišnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 1 d., 270 str. 1 d.

     Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

     n u s t a t ė :

     Kaltinamasis S. R. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis dienomis ir laiku, turėdamas tyčią pagrobti medieną miško sklype, kurio kadastrinis Nr. 8624/0003:150, esančiame Murmų k., Švenčionių r., nuosavybės teise priklausančiame B. N., neturėdamas leidimo, neteisėtai, neplynai iškirto: 24 pušis – 14,01 m3, 6 egles – 2,36 m3, 10 beržų – 5,01 m3 ir 4 juodalksnius – 0,54 m3, t.y. 44 medžius – 21,92 m3, bei pagrobė 3,86 m3 medienos, kurio vieno m3 vertė 100 Lt, tuo nukentėjusiajam B. N. padarė 386 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais S. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d.

     Be to, S. R. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: aukščiau nurodytu laiku ir vietoje neturėdamas leidimo, neteisėtai, neplynai iškirto: 24 pušis – 14,01 m3, 6 egles – 2,36 m3, 10 beržų – 5,01 m3 ir 4 juodalksnius – 0,54 m3, t.y. 44 medžius – 21,92 m3, bei pasikėsino pagrobti 18,06 m3 medienos, kurio vieno m3 vertė 100 Lt, tuo pasikėsino nukentėjusiajam B. N. padaryti 1806 Lt turtinę žalą, bet nusikalstamos veikos nebaigė ne dėl nuo jo priklausančiuos valios, nes užsnigo ir jis negalėjo pasisavinti nukirstą medieną. Tokiais savo veiksmais S. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 178 str. 1 d.

     Kaltinamasis S. R. paaiškino, kad jis Murmų k., Švenčionių r. turi miško sklypą, kuris ribojasi su B. N. priklausančiu miško sklypu. 2013 m. pavasarį, tikslios datos jis neprisimena, jis nusprendė iškirsti miško sklypus ribojančią juostą. Jis, neturėdamas leidimo miškui kirsti, vienas iškirto kaltinime nurodytą kiekį medienos. Dalį medienos jis išvežė, ruošėsi išvežti ir kitą iškirstą

2

medieną, bet užsnigo, todėl mediena liko miške. Vėliau išaiškėjo, jos jis iškirto medieną svetimame miške, dėl to jis labai gailisi, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą.

    Nukentėjusioji M.E. N. paaiškino, kad jos sutuoktiniui B. N. priklausė miško sklypas, esantis Murmų k., Švenčionių r. 2013 m. pavasarį sutuoktinis jai pasakė, kad miške yra iškirsta mediena. Sutuoktinis su sūnumi buvo nuvažiavę į mišką. Ji miške nebuvo ir tiksliai nežino kiek yra iškirsta miško. Jos sutuoktinis B. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties ji paveldėjo turtą, o po to visą turtą padovanojo savo sūnui. Kaltinamojo brolis atlygino padarytą žalą dėl miško kirtimo.

     Liudytojas V. P. paaiškino, kad 2013 m. kovo mėn. pabaigoje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl miško vagystės jis buvo nuvykęs į įvykio vietą. Miškas buvo iškirstas netoli Murmų k., Švenčionių r. Matėsi, jog dalis medienos buvo sukrauta miške. Tuo metu buvo labai daug sniego, todėl suskaičiuoti kelmus, iškirstos medienos kiekį nebuvo galimybių. Nutirpus sniegui maždaug po mėnesio kartu su Miškų kontrolės skyriaus specialistu pakartotinai buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir tada buvo suskaičiuotas iškirstos ir miške paliktos medienos kiekis.

     Liudytojas L. A. paaiškino, kad jis apžiūrėjo B. N. priklausantį miško sklypą, esantį netoli Murmų k., Švenčionių r. Buvo nustatyta, jog neteisėtai yra iškirsta juosta B. N. sklype. Nei B. N., nei S. R. leidimai kirsti mišką išduoti nebuvo. Tarp B. N. ir S. R. miškų riba yra nustatyta, nes jau seniai yra iškirsta miško sklypus ribojančia juosta. Buvo nustatyta, kad miške iškirsta apie 22 m3 medienos. Taip pat buvo suskaičiuota iškirsta ir miške palikta mediena. Jis taip pat paskaičiavo aplinkai padarytą žalą, kuri sudaro 482,24 Lt. Žala aplinkai yra nedidelė, S. R. yra atlyginęs padarytą žalą.

     Liudytojas B. N. paaiškino, kad šių metų žiemą S. R. buvo atėjęs pas jo tėvus pažiūrėti miško planų, nes ruošėsi kirsti liniją. Pavasarį miškininkai pranešė tėvui, jog jo sklype yra iškirstas miškas. Apie tai tėvas pasakė jam ir jie kreipėsi į policiją. Jis buvo nuvykęs į mišką ir matė, kad jo tėvui priklausiusiame miške buvo bandyta kirsti liniją. Bet riba tarp sklypų buvo iškirsta jau seniai, todėl S. R. galėjo kirsti riba iš savo pusės. Miške buvo palikta dalis medienos, kuri tapo tinkama tik malkoms. Šiuo metu kaltinamojo brolis yra atlyginęs padarytą žalą.

     Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ( b.l. 7-11 ) matyti, kad buvo apžiūrėtas miško sklypas, esantis netoli Murmų k., Švenčionių r. Miške matosi išpjauti medžiai, kelmai, sukrauta mediena.

     Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo ( b.l. 12-23 ) matyti, kad buvo paskaičiuota iškirsta ir miške palikta mediena. Nustatyta, kad miške palikta 18,06 m3 medienos.

     Iš Valstybinės miškų tarnybos pateikto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 8624/0003:150, žemėlapio matyti savavališko kirtimo ribos ( b.l. 26 ).

     Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( b.l. 30-38 ) matyti, kad B. N. pateikė nuosavybės teises į miško sklypą patvirtinančius dokumentus.

     Iš biržės taksavimo lapo ( b.l. 53-54 ) matyti, kad B. N. priklausančiame miške buvo iškirsti iš viso 44 medžiai, kurių bendras likvidinis tūris yra 21,92 m3.

     Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( b.l. 62-73 ) matyti, kad S. R. vietoje paaiškino ir parodė kur jis pjovė medžius, parodė 9 susandėliuotos medienos krūvas bei pavienius nupjautus ir paliktus medžius.  

     Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad S. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis S. R. ir nurodė, kad jis norėjo tik iškirsti sklypus ribojančią liniją, iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. R. leidimas kirsti mišką išduotas nebuvo, be to iš liudytojų B. N. ir L. A. paaiškinimų matyti, jog miško sklypus ribojančia linija jau seniai buvo iškirsta ir riba buvo aiškiai matoma, todėl S. R. veiksmai vertintini kaip tyčiniai, nukreipti į svetimo miško iškirtimą ir pasisavinimą.

     Kaltinamojo nusikalstama veika yra kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d. kaip baigtas nusikaltimas. Su tokia veikos kvalifikacija teismas nesutinka. Vagystė laikoma baigtu nusikaltimu kai kaltininkas įgyja realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu. Tam, kad pagrobti stačiąjį mišką, būtina atlikti paruošiamuosius veiksmus, t.y. medžius iš pradžių reikia nukirsti, o po –

3

juos užvaldyti. Byloje nustatyta, kad turėdamas tikslą pasisavinti S. R. iš viso iškirto 21,92 m3 medienos. Miške liko 18,06 m3 medienos, likusią medieną – 3,86 m3 S. R. išvežė iš miško, t.y. pasisavino. Kaltinamasis planavo ir kitą iškirstą medieną išvežti iš miško, t.y. pasisavinti, bet negalėjo to padaryti dėl gausaus sniego, planavo tai padaryti nutirpus sniegui, bet tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis realiai užvaldė tik 3,86 m3 medienos, kurios vertė yra 386 Lt, t.y. nesiekia 3 MGL, todėl S. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ( LR BK 190 str. ). Iškirsdamas ir miške palikdamas 18,06 m3 medienos, neturėdamas realios galimybės ja disponuoti dėl gausaus sniego, kaltinamasis pasikėsino pagrobti nurodytą medienos kiekį ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 178 str. 1 d. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo padaryta veika perkvalifikuojama.

     Be to, kaltinamajam buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis dienomis ir laiku, miško sklype, kurio kadastrinis Nr. 8624/0003:150, esančiame Murmų k., Švenčionių r., nuosavybės teise priklausančiame B. N., neturėdamas leidimo neteisėtai, neplynai iškirto: 24 pušis – 14,01 m3, 6 egles – 2,36 m3, 10 beržų – 5,01 m3 ir 4 juodalksnius – 0,54 m3, t.y. 44 medžius – 21,92 m3, t.y. įvykdė neteisėtą neplyną kirtimą IV grupės miške, pusamžiame medyne, kurio 1 m3 vertė 20 Lt, tuo padarė bendrą 482,24 Lt žalą aplinkai, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 270 str. 2 d. Pagal LR BK 270 str. 2 d. atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vaiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Tam, kad patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą baudžiamojo įstatymo normą būtina konstatuoti, jog asmuo pažeidė šioje normoje nurodytas taisykles ir dėl to atsirado didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Nors ši teisės norma yra blanketine kaltintojas nenurodė nei vienos taisyklės, kuri galėjo būti pažeista. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai iškirto 24 pušis, 6 egles, 10 beržų ir 4 juodalksnius, t.y. 44 medžius, buvo atliktas neplynas kirtimas IV miškų grupėje, S. R. veiksmais buvo padaryta tik 482,24 Lt žala aplinkai, todėl teismas mano, jog didelė žala aplinkai padaryta nebuvo taip pat neatsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Esant tokioms aplinkybėms teismas S. R. pagal LR BK 270 str. 2 d. išteisina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).  

    Byloje buvo pareikštas M.E. N. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti iš kaltinamojo 2192 Lt turtinei žalai atlyginti. Nagrinėjant bylą teisme civilinė ieškovė paaiškino, kad žala jai yra atlyginta, todėl ji civilinio ieškinio nepalaiko. Esant tokioms aplinkybėms teismas nutraukia procesą pagal M.E. N. civilinį ieškinį.

     Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

     Skiriant S. R. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą visuomenei laipsnį. Kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą bei pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau yra vieną kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė neatlikus bausmės, jis dirba, buvo baustas administracine tvarka, atligino nukentėjusiajai bei aplinkai padarytą žalą. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti už kiekvieną iš padarytų veikų sankcijoje numatytą bausmę susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmės subendrinamos. Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neatlikus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-10-17 teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, teismas turėtų vadovaujantis LR BK 64 str. bausmes subendrinti. Bet, atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio šioje byloje priėmimo dienai

4

S. R. atliko jam minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, bausmės nebendrinamos. 

     Vadovaudamasis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., 304-305, 307-308 str., teismas

n u s p r e n d ė :

     S. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir nuteisti jį areštu 20 parų trukmės.

     S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 178 str. 1 d. ir nuteisti jį areštu 30 parų trukmės.

     S. R. pagal LR BK 270 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

     Remiantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę bausmę S. R. paskirti areštą 30 parų trukmės.

     Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. R. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.

     Procesą pagal M. E. N. civilinį ieškinį nutraukti.

     Kaltinamajam S. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.  

     Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

     Teisėjas                                                                                                Anatolij Januševskij